PEOPLE'S VORCE SHE ‘The Uithuanian Twice-weekly Newspa- Presa 4013, Toronto 3, Oit., Nr, 319 © Cansda, Published by. the Lith. Association, P. O. Station C., Canada. § MUSOLINID K ali ir Lenkija Sutinka Duoti Viena ~ Kitai Karing Pia | LONDONAS, Balandtio 6, — Anglijos ministeris pirmininkas Cemberienas parlament2 kalbe-. damas pareiske, kad Angitjos ir: - Lenkijos santyiai bus sutvirtin- . ti sutartimi, pagal kurig abi Sa- lys eis yiena kitai j pagalba -at-. sitikime uzpuclimo.. Tokiy rezultaty priéje pasita- rimuose tarp jo ir Lenkijos uz- sienio reikaiy ministerio Belto. Uzklaustas, Kokie Anetijos. valdzios santykiai bus su Sovic- ; ty Sajunga, Cemberlenas atsake, | kad uésienio sekretorius palai-. kys nuolatinius rysius if tarsis | visais svarbesniais Mapsimats. Taipgi nuroue, jog Anglijos. -atstovo atsilankymas Maskvon ir pasitarimas su S58 valdzios | atstovais daves gerus rezulta- | tus. Greitoj ateityj galésianti | yveti konferencija Londone tarp: __ Anglijos ir SSRS atstovy aptari-- mui abiejy Saliy eantyith ir pre- > kybiniy reikaly, Arcentina Pra but Nazi Aventis / - ee — a= (plan Serie tS : . BUENOS ATRES, kreentina, | Balandzio 6, — Aneguntians BOL | eija vakar suarestayvo Alfreda! Muller; Argentinos naziy vadq. -SuareStavo po to, kai. rankras-" Cio ekspertal patyre, kad. tas na-: gis pasiraSé po slaptu dokumen- tu, persantiu Vokietijai, uzimt. Patagonijq. i Ta dokumenta su Muller pa- rasu pereita savaite atspdusdino | laikraégtis Noticids Graficas. | Argentinos policija, suzinojo, | kad to dokumento originalas ou- ve pasiystas Vokietijos uZsieniy -reikaly ministerijai. Jarae Vo-| _ kietijos naziai pamformavo apie : Patagonijos apsigynimo priemo- nes, industrija, finansus. komer-. {Hitlers Tkti Gazdina, Sake Buves Voxiefijos : ~Ministeris: TORONTO, — Daktaras Hans Simons. vieng karta buves Vo- _kietijos ministeriu, kalbédamas : Toronto universitete pareiské, | kad Hitleris esas jau issigandes | -savo darby, Vokietijos 2moniy: politika yra vengti konflikty, tad | laikrass; “Critica” kam jis nu aa Reh, Clade le ig dpe Se Siw ER aE wl catts, iaetl Hitlerio Isiverzimas }- Gekoslova- | ma ak avo n aziy snok albi anek- | ae rae : ‘ PES oe a. . : Bes ' ae 3 eo ut 2 ‘* ‘ see % an ia ty ae oniy wiciitce Syasiet has | suoti .atagonija. Keturiolika na-: a aca Mee en SL SS RE NO reikalingas ir nepateisinamas. ziy suareStuota ir daugeliui ape} ogo ve os aie Say tors acs | Vokieciai acnori kariauti ag: | dauaytos “tnordos.” (EGR lege a) EERIE cleat 7 Uae reaitinoe, kaenae fle tiete? tae ea yo riauja, kada bina itikinti,. kad: Airijos Teroristy ititininea ubBmiman Sky vais Groanizia keting Pradét Veikti kt Kanal tyhes yra tas puts, kas buvo su- rlauzymas neutraliteto 1914 me-! 1 OTTAWA. " Balandiio oad} ‘pados federalé ir “provincines | tals. ! i valdZios Siandien susirupino Ai-| | dO manymu Municho konfe- | rencijoj Hitleris irgi aplaiké po-. vijos terovisty organizacijos vei- | | kimu, nes ugvakar Airijos res-: | | Lting atmusimg. Jis daugiau no- ‘iréjo sariauti neeu susitarti, veil publikony armija paskelbe per; | Airijoj] esancia slapty radio sto-| pajauites-Vokietijos zmoniy nu- ti, kad isakius sayo rarlams uz isistatymg pries kara — susitai- kG, ie ‘desimts dieny pradéti operacijag | “i. Kanadoje. i re ett Stich cai ; iy te ve eee t oS ae aH Ss ba eM Te es | ifs ZYE1BVO SU plakatais i ir Sauké : “Viva Hitler, viva Musolini, viva | Francs. . | . Nazial nori demonstruoti pried ; Londono Zmonés mano nuo orlaiviy gintis baliimais, Be Lo, Dalitee « nals bisiq iskeltas virs Londono tia matomas garsiakalbis pra-| nesimul apie pavoju: | Pr atlas Gaminti lanai | tt ji ¢; : 7 Greitus Orlaivius. a ja iuncia span : WASHINGTON, — _ Jungtiniy ‘oes Daugiau Kariuomengs , Valstijy prezidentas Roosevel- ‘tas Ssiomis dienomis pasirasé ap- : Piky, aerojromy. Ir -susisiekimo | ee ee eee ee 3 ' Hind ju. ‘Poliera “natikrinanti”™ ir} 3-p Ww AN DE.LUZ. ate, ‘Toronte' esant] Inglis sagiys Francijos Pasienis, Bal. 6. 'kuris gamina Bren modelio kul-! kosvaiddius. | 0 es ee pl 1 2 Tai iseirdus Canadoe Iearraliz: ‘koji policija pradéjo daryti ty {eral AN edd gerrrteme hay daltis*fabrikar: Tao jaa ora randasi nilo 50 000 iki 60,000) 'dés gaminti3,.000 naujy karo or __litaty ir kasdien atvyksta dau-|laiviy, kuriy padarymui skiria- | Franciizai patyre, kad Ispanijos .8!4U. Kadangi Musolinis saké} ma 358 milijony doleriy. Cemberlenui, kad pasibaigus ka-' Armijos virsininkai sako, kad ruil “iStrauksias” ié Ispanijos . ls S1U pinigy pirmiausia bus da- ‘tialus, tal Pranectjos ir Anghijos 3 romi milziniski keturmotoriai valdzios ketina padaryti genero- | bombanediai, tokie kaip kad da- lui Frankui demarSus‘ir jo pa- | bar esamos 20 tony “skraidan- 4) at. Klausti ko atvyksta naujos italy | 10s tvirtoves,” kuriy keli simtai galesiq skristl ber minute apie} sesias mylias. Taip pat bus ga- minama ir naikintuvai, kurie ga- lésig. skristi . Ul 420) myliy per! valanda. Su orlaiviais uzsakyta paga- minfi: daug artiferijos, tanku, * Sautuvy ir kitoxmos amunicijos. -divizijos, nes karas pasibaigé. | penktadien] ir Sestadien] Muso- : ‘ linis issodino naujas italy divi- zi jas. Kanados karalisKosios polici-| ; Jos komisijonierius Wood pa- | 'sketbé, kad kiek jam Zinoma, tai| Kanade} Airijos respublikony. armijos agenty nesiranda. JIS. yajiay patyré, kad nau} nemanas, jog Kanadoj prasidé- ' gabenti 18,000 kareiviy vezami 1: divizijos, nes karas pasibaige. E ty sabotazo tr teroro VelkSm21. : -Pyrenejus, prie Francijos rube- | Kanados airiy vadai irgi paskel-| ginns, Tai Italijos kalny kariuo- ; Generolas Frankas tarp pat ;be, kad .Kanados airiai netur] mené, islavinta karui kalnuose, i turi po ginklu vieng milijona vy- nieko bendro su Airijoj siautian- (Ji priskaitoma prie geriausios| yy iv kalb: Ciais teroristais ir kad pacioje] paninqmends Kuropoj. Airijoje veikiq ne airiai, o taip sau provokatoriai, 1 kuriy ran- kas paklitiva ir airtal ‘, i k a aple demobiljzactia, bet demobilizacijos “enkh) nesi- Dabariinin Jaiku Ispanijoje : mato. ee a r ——————— ee eee ee 7 ‘ Api A a | Cus, | sicynimo programos biliy, pagal a ir Sauke: se: Tee hai aad Visy ally Darbininkal, Vienyicd@eet yhe Nieko Nepraiaimésit, Tik Retefilua O TAlaiméelt Vieqg Paaaull! ali fos Fasistai Laukia SOVIETU SAJUNC SAJUNGA NAZIU NEBWO, SAKO MEKUIS MASKVA, Balandzio 6, — So; viety Sajunga koves Vokietijoj, jei bus relkalinga-kovoti su Vo- kietija, pareiské M. Meklis, SSRS apsigynimo vicekomisa- ras. Bet sovietai nebus ‘obec 1 kara su Vokietija tu, kurie to nor, dadeéjo jis. ‘Sovietams nésq reikalo ieskoti ‘talkininky, arba skelbti mobili- ZACK IG. 3 ‘Meksika Veja Generolo r Franko Agents MEKSIKOS 5 MIESTAS. —Mek- ‘|sikos prezidentas Kardenas jsa- ke kuogrcitiausia iSvyti ig Mek- | sikos tris generolo Franko agen- vadovavusius fasistiniam judejimui Meksikoj.. Pirm jsakymo isvyti is Meksi- kos fasistinius agentus, juos ui- puole jstaigoj. apie tnkstant} darbininky, isdauzé jstaigos lan- Darbininky vadai nurodo, kad tie Franko agentai mégino pra- vesti Meksiko] kampanija uz Franka ir nustatyti Lotynu A- merika pries demokratiskas sa- lis, Uzsimusé lrako Karalius BACDADAS, Ir: Irakas. — Ba- landzio 4 dieng uzsimuse auto- mobiliuje Irako karatius Ghazi, 2i mety amzgiaus, Irukoa monar- chu palika uzsimususio karaliaus slinus, 6 mety amziaus. [ki vai-| kas uzaugs, regentoa teisemis ira- kq valdys uzsimususio karaliaus brolis Abdulilah, “Mirtig falangis-. fe? ar eto fa! Meter Progos Uzimti Albanija ir Paverst Italijos Kolonija Itatijos kruizeris ir du naikin- tuval pribuvo ij Albanijos uosta. Durazzo, pranesa Associated Press i8 Tirano, Albanijos sosti- nes, — Visoj Albanijoj.didelis sujudi- mas. Albanijos nepriklausomy- hés salininkai grumoja sukilimy, . jei Albanijos karalius Zogas ka- pitulinoty. | United Press praneda, kad ka- ralius Zog siuncia armijg linkui Adrijos jary, nujausdamas, kad Italijos fasistai rengiasi Albani- | J2 okupuoti, | Musolinis orlaiviu i&skrido i 'kariuomenés stovykla Diezi ap 2iuréjimui karisky yeru. . Pranedimas i& Bielgrado, Ju- goslavijos soatinés, sako, kad Musolinis pranedes Jugoslavijai, jog Italija rengiasi Albanija pa- versti Italijos protektoriatu: Ita- lijos kariuomené iSlipsianti tri- juose Albanijos uostuoge --- Va- lona, Durazzo ir Skutari. Véles- ni pranesimai sako, kad Italijos kariuomené jau plaukianti Adri- jos juromis, , ) Anglijos parlamente Cember- | lenas pranesé, xad jis gaves s tarus vasiduoti Paipei Cermber- lenas pazymejo, jog Italijos lai- vai atplauké j Durazzo uosta. PraneSimai sako, kad Albani- | Js valdzia dar tebevedanti pasi- tarimus su Italijos atstovais del i kraSto likimo. Kuo tos derybog udsibaigs, kol kas negalima pa- ernes _ Tuo pactiu. laiku Berlyno dip- lomatai diskusuoja. apie Italijos ir Vokietijos generoly — Paria- ni ir Keitel — konferencija ir pa- zymi, kad si kKonferencija ir Al- banija bus pamoka Cemberlenui. Ig Cemberleno atsakymy par- lamente matosi, jog Anglija Al- banijos klausime paliks tik ste- bétoja. -clijg ir gamtos turtus. Sale pa-| siuntimo Vokietijos naziam in-| formacijy, Muller pasiunte in-| formacijas Vokietijos ambasadai | Argentinoje, vietiniams nazit vedams ir jvairioms Argentinos | et flee MER ae | Sane ae RICO ot Se ao Bae rane f Trako valstybé, pirmiau 2in0-! ' Jugoslavijoj ir Graikijot del [ma kaip Mesopotamija, iki karo Ttalijos uzsimojimo pulti Alba- laiky buvo Turkijos dalimi, Lai-' nija, Gidelis susiripinimas, nes ke pasaulinio karo ji atsiskyré numatoma, kad Albanijos uz- nuo Turkijos ir po mandatoriniy | émimas atsuktas pried Jugosla- Danijos Rinkimai Pakeité Parlamento Sastata KOPENHAGA. — Praeita| LITHUANIA KAUNAS voxiecly organizacijoms. Tose informacijose Mullér nu- rodé Argentinos vokieciams, kad Argentinos vaiddia. “apleidus” pietiné] Argentinos daly gyve- nanéius Patagonijos- Zmones ir | pirmadienj atsibuvusiuose Dani-: jos parlamento rinkimuose s0- cialdemokraty ir radikaly koati- clia t§ 82 viety keturias prailal- méjo, Dabar socialdemokratai su radikalais turt parlamente 78 kad Patagonija “niekam nepri-| ivietas pries 71 opozic! jos viet. klausanti,” tad jie pall ja anek- é suoti. tp 4 CMG. eija surado naziy istalgose svar- bius dokumentus. ikuriy vienas parodo, kad Argentinos ‘nazial turéjo i§ Vokietijos nazi jsaky- ma auginti naziy jtakg Argenti- noje kitos interesudjan¢ios §Sa- jeg’ iZlaidomis! © kitas doku- mentas parodo, kad Vokietijos naziai prisiunté Argentmos na- ziams jsakymus plésti naziy eks- | panija pries kelis ménesius, Kuo- met Argentinos spauda nurodé, kad Argentinos vokieciy mokyk- lose mokinama naziy filosofija. ARGENTINOS POLICWA APDAUZE NAZIUS ee BUENOS AIRES, Balandiio §. — Sio miesto policija Siandien buozémis iStaske naziy demons- | Siauriniam Slesvige, kuris po Didziojo karo per plebiscita nu- LaikraSdéiai nurodo, kad poll- : balsavo atsiskirti nuo Vokietijos ir prisijuneti prie Danijos, pro- naziskes partijos térinko j Dani- jos Tarlatnentg tris atstovus. Pirmesniam Danijes parla- mente komunistai turéjo du at- |stovu,.o per Siuos rmkimus isrin- TOKIO ASIES ko tris, laimédami viena vieta daugiau. FaSistiniai nusiteiku- sios partijos pirma neturéjo sa- vo atstavy Danijos| parlamente, o dabar turt tris. FRANKAS PRISIDEDA PRIE ROMOS, BERLYNO, LONDONAS, Balandzio 6. — | Generolas Frankas Vokiet:jai ir Italijai pranesé, jog Ispanija pri- sideda prie Italijos, Vokietijos ir |. Japonijos antikomunistinio pak- tracija, kuri 306 prt PASS ite jégy priedziiira pasiskelbé nepri- klausoma valstybe. Pirmiausia ant jos mandatq paeme Anglia, bet.1927 metais Anglija sutiko pripazinti Iraka nepriklausoma valstybe. 1932 metais mandatas | iSsibaigé ir Irakas buvo atiduo- tas Tauty Lygai. DIDELE PaSIKESINIMAI ANT CEMBERLENO GIMTINES LONDONAS, Balandzio 6, + Gimtajam Gemberleno mieste, Birminghame, Liverpulyje Conventry miestuos vakar |vyko sesios didelés eksplozijos, su-} ruostos Airijos respublikony ar- mijos, Birminghame pirmas sprogi- mas ]vyko is ryto ant Sniego Kalvos, netoli didziausios sto- ties. Antras sprogimas jvyko uz pusés valandos netoli miesto administracijos rumy, o trecias sprogimas ivyko po Kelly valan-' dy, netoli policijos stoties... Visa policija sumobilizuota. roa sprogdintojy. Liverpulyje viena bomba spro- 20 netoli tramvajus linijos, o kie Hitlerio gaujos, widohe Klaipeda, galanda dantis an -Daneigo. Mat Daretees: jau pilnoj naziy | ta netoli sportininky lauko. Con- kontroléj.. Paveiksias (virsuj desinéj) parodo naziy svarstika ant Dancigo miestc namo. Apa-— éioj — Kiaipédos uostas ‘vajaus linija, . a a ee a Meg ee pe ee ', : 5 ne Rg if Se eet ue ha hy Lhe on. Bd ete lag. i. a oe Ae te A vija ir Graikija. Musolinio Geidziama Albanija Albanija, ‘kurig pasimojes pa- siimti Musolinis, randasi prie pletinio Italijos galo uz Adriati- | ko jury. Pirmiau ji buve Turki- jos imperijos dalimi, Tik. 1912 metais, laike Balkany karo,. Al- hanija pasiskethé es valstybe. Albanijos teritorija uzima 10,- 629 ketvirtaines mylias; jos te- — ritorljo] gyvena vienas milijo- nas gyventojy. Italijos jtakon Albanija pateko po 1925 mety, kuomet Italija suteike Albanijai didele paskolq keliy vedimui per kalnuota teritorijq ir budavoji- mui karo maginos. a Karalius Zogas, kalny sSefas. Inuo 1925 mety buvo Salies pre- zidentu, o 1928 mety rugséjo i dieng save pasiskelbé karalium. Jo. sosta perémé Jugoslavijos remiamos albany gentys, het vé- liau Musolinis paspaudé Zora su verty mieste sprogdinta tram- paskola ir val Mime itali- jos itakon. > 4 Fe . “4 $ er ‘yr ree a hoe a wa # . ; i =. 1 2k Ve Poa ca 47th, a de he :