istas. —
nistak.

rough
paria-

irtijos |

noniy

siomis

alga,»
BY Z=
tis ir

i aple
ikime

gine
t'Sios .
iS Peis.
eVVO=
islike

ae Zil-
0 ty
kele-
bity

AVYZ

istos,

1.

iorte-

d po
U se-

luoda —
SVal-.
unk

Zi-

alima
mudoti
vuota 7
aks su a
5° pa- |
krésti
faryvti
{pies
‘ulial,-
inda-.

:-dul-

‘tinig

joak-

tuoja oe

-far-

es if
tuvé=

mals-

1. Tal .
b turi

OgUS,

Bcl?ia-
} ver- |
yti jo
Kare

lama

‘adio-.—

_
jelgu

baty, |

éptu-

yalus,

Ay Bar

nue

 .

ckny-

KCLIO-
ikime
Rize }i-

Ir aus -.

Po
ysius
vale :
prisi-

& Ze--

— din3tojai,

Lapkritio 18, 1960.”

Lye nauja Panes autclims | <

emeé purtyti elle Washingto-

Ho globojamy ir remiamy|~

valstybiy, Azijoj ir Piety A-
merikoj zMOnes kyla, dauzo

ten pastatyty Washinetono

Imperialisty Klapéiuky galia,

a Pranegimai sako, kad su-
kilimai nuslopinami,

| Gal bit, kad Slug wast
JOS tr nusloping, |

‘ |

Ber ar Upp ar ant visa-
dos? — |
a:

Kiti ir kapitalistai hibera-

Uskiau galvojanti, teigia, kad

iW heramumy briezastis yra

netikusios Washingtono- po-

SOS padarinys,

-Paimkime, kad ir Toron-

| to Dail Star. Jis sukilimus
Laose ir Pietiniame Vietna- |

me lygina prie sukilimo bu-
Vusio Pietinéj Koréjoj. .

Su tuo-galima sutikti. Ir

ten Kaip ir Pieting} HKorejo],
- gmonég Kyla nebegalédami |

ilgiau - pakesti KOIUPCIJOS,
baisaus prigpaudimo.
re
Turint mintyje, kad Gva-

- temaloj béi Nikaragoj padé-

tis tokia pat kaip ir, sakysi-
me, Pietiniame Vietname, —

kyla klausimas, kodél Wa-
Shingtonas verziasi ten su-
kylancias mases zudynemis
Muslopinti? - | |

_ Buty daug Zmoniskiau ir
_-demokratigsklau
tues plasikus, diktatorius.

pavaryt!

Juk visvien ates pane Ba-

Jas.

O kiek Zmoniy kanéios ir
Sain buty sili ioe |

| Taciau. Washietonak ne-
hiepia tiems savo klapéiu-

kams. atsitraukti, ‘ar susital-
kytisu Zmonémis.

. Priegingai. Ten. randas} |-

| Valriausi slapti.ir viesi Wa-

shingtono pataréjai, Ameri-
kos atsiusty ginkly instruk-
torial, kurie, kaip zinia, re-
Mla viespataujancius uzur-

 . patorius, |

Tokia Jau yra imperialis sti.

ne politika. Plesti, audyti iki

DPageuLiny yi.
_Darbo zmonés yra linke

demokratiniu bidu kovoti uz

savo teises, tatiau ne visur
ir ne visada tas yra galima.
Keista, bet misy ponaiy
“vaduotojai” sukilusias ma-
ses irgi visais vardais kolio- |
a rE
Jie, kaip ir tikrieji impe-
rialistal, vienu balsu rékia.
O apsisuke Saukia darho

amones remti juos... Jy pri-

tarime ir jy doleriuose iesko
sau paramos!
Tikrit veldmainiat } ir apgau-

oh. Janauskas

Sinus ruodiasi eiti tévo pé-
domis. Tai Diek, Allan Kane
sunelis su savo tévu, muzi-

Spahio revoliucija

Dabar visiems aiSku ir vi-
si pripazista, kad su didzia-
ja socialistiné Spalio revoliu-
cija Rusijoje 1917 metais
prasidéjo nauja era .visos
zmonijos istorijoje. Negali-
ma né jJsivaizduoti, kaip bai-
sidi tamsiai bity apsiniauku-
sj visa padangé, jeigu nebi-
ty soclalistinio pasaulio, jel-
@U VISUr i thie cla ka-
pitalizmas!

— Didzioji Spalio eavotinetie: |

nuo kurios lapkriéio 7 dieng.

sukako lygiai keturiasdesimt.

treji metai, visiems laikams
jrodé ta marksistine tiesa,
jog darbo zmogus labai gra-

ziai gali apsieiti be ignaudo-

tojy. jog jis gali sukurti-vi-
siems zmonems laisva ir lat-

| mingg gyvenima.

sunku mums net ir isivaiz-

duoti, kaip labai daug ‘net
musy visy Amerikoje gyve-

nimas. jau priklauso nuo to,’
jog yra Taryby Sajunga. ir |

kitos socialistinés Salys, Kur

‘tik nepasisuksi, su kuo tik
nepasikalbesi, i$ visy ir visur

iSgirsi klausima: “O kaip j
tal paziures komunistaj su
Taryby i a priesaky-
je!”

Didzioji Spalio vévidtinelia

pries keturiasdeSimt trejus
metus atidaré zmonijai du-
ris ] nauja gyvenima, [gnau-
dotojams buvo ir tebéra bal-
su, Darbo zmonems buvo ir
tehera dziugu!
ea, Bimba
per ae
Dauy diavé ir Lietuvat
Lapkricio 7 dieng sukako

43 metai, kai uzsiliepsnojo

Didzioji Spalio revoliucija
Rusijoje: Vadinas, jau 43
metai, kai prasidéjo naujoji
|miisy dieny era — socializ-
mo laimétimy era.

Per 43-jus- metus ne tik su-.

sikire pasaulyje socialisti-
nly saliy sistema, o ir plieno

} Sarvais apsiginklavusiam ka-

pitalizmui pastatytas spresti

Liaudies Balsas

“4 Ge ie
rat ahs } - Me A. x ‘ 1 * snot ie, oh zat
ee os
ene ‘i S chs

kantu. Allan Kane galima ‘

matyti ir ant televizijos pir-
madieniais.

visuotino ir visisko Bugis:
lavimo. klausimas.

Tr, pasak prem. N. Chrus-
clovo, kai pasenes kapitaliz-
mo kutinas vos bepavelka ko-
jas, jJaunas socializmo Zirgas
visam pajégume. |
_ Ir visa tai mato kiekvienas

svyeikas protas, |

_Pranagavimai, kad socia-
lizmas Zlugs, nuéjo niekais.

Simtai milijony darbo zmo-
niy, mnusikrate kapitalisty.

junga, parodé ka gali. Ne tik

pirmutiniai paleido j.erdve

sputnika, bet drasiai kapita-
lizmui meté Sukj, kviesdami

j taikias ekonomines lenkty-

nes,

- Socializmas jveiké didziau-
sius Sibiro plotus, upes ir
atomg pajungé sukti masiny
ratus, savo Salis papuosé
fabriky kaminy miskais.

Per 43-jus metus socializ-
mo véliava iSkilo kaip pra-
nasiausia, neturinti sau ly-
POS.

Daug socializmas deve iT |

Taryby Lietuvai. Siandien
Lietuvoje dirba 205 tikstan-
cia - pramonés . darbininky.
Fabriky laboratorijose, kons
truktoriu biuruose, cechuose
savo darbo vietas turl uzeme

15 tikstanciy inZinieriy. ir

techniku.
* Kai burZuazinéje Lietuvo-
je beveik nebuvo maSiny sta-
tybos pramonés, dabar Lie-
tuvoje tik per diena pagami-
nama 6:686-elektros skaitliu-
2,348 nedideli elektros |
varikliai, 667 dviradiai, 577

elektros suvirinimo transfor

matoriai, 357 elektros suviri-
nimo aparatai, 176 radijo
gramafonai, 112 magnetofo-

ny, 28 metalo piovimo stak-

les. Lietuvos pramoné islei-

dzia ir laivus zuvies gaudy-

mul, energetines turbinas,

bok&Stinius kranus, skaitiavi-
mo. masinas, dazymo apara-|
tus ir kitokius pramonés ]- |

rengimus.
Apie visa tal buriuazijos |

a
a

valdymo metais Lietuvos
darbo zmonés né negapnavo..

Visa tai laiméta socializmo

_salygose.

— §, d. Jokubka
—O-

domiis reiSkiniai

SNO asambléjo}

| SNO asambléjoje keiGiasi

| dalykal,

TSRS atstovaa atsiima.
bent metams laiko reikalavi-
mq perorganizuotj SNO va-
dovybe.,

Generalis pcteiocine Dag
Hammarskjold — davé. aple
Konga raporta, kuriame pa-
smerkiama Belgija, o tai ir
Vakary politika. °

Washingtone tas raportas
kritikuojamas. Valstybes de-

partamentas gina Belgija

tuo palaikydamas kolonializ-
ma, kas nepatinka arabams
ir kitoms Afrikos tautoms. |

‘Saudi Arabijos valstybés

ministras Ahmad Sukairi ra-

gina TSRS neapleisti nusi-
ginklavimo
Jis parémé TSRS reikalavi-
ma praplesti nusiginklavimo
konferencijg priimt neutra-
liy Saliy atstovus. Jis taipgi
paremé TSRS :
Saukti speciale SNO genera-

lés asambléjos. sesijq . nusi-

ginklavimo reikalu, birzelio
ménes) Genevoyje. —

saudj Arabija ligsiol seké
Vakary politika; kad ir ne-
rangiai, Sis Sukairo isstoji-
mas rodo, kad ir ji dedasi su

tais afrikieciais, kurie eina

prie’ ta politika. Tas taipgi
rodo- Afrikos kraSty svar-
besnj vaidmenj SNO politiko-
je ir neutraliy Saliy stipreji-
ra, , |
Hammarskioldo Kongo
reikalu raportas taipgl yra

reikSmingas, taip ir TSRS

atsiemimas savo ultimatumo

perorganizavimui SNO vado-

vybés. SNO vidujée eina per-

glorientayvimas Ir kelciasi Je-

pu balansas.
Premjeras ChruSciovas
reikalavo SNO grieztai stot

uz kolonializmo visiska pa-

naikinima.
Dabar 45 Afrikos ir Azi-
jos valstybes, kurios sudaro

‘stipriausig jégq SNO orga-|

nizacijoje, ruosia manifesta

i reikalauti, kad SNO genera-

lé asambléja pasisakyty uz

| kolonializmo panaikinima:

Atrodo, kad premiero N.
Chrusciovo dalyvavimas ¢e-

neraléje asambléjo, jo kal-

bes padaré didelés jtakos ir
18 to bus gery paseky.
— Vilnis
comme The om
Tkalintas

Spalio ménesio pradzioje
Niujorke buvo suimta kele-

tag asmeny, kurle su savim-:

turéjo apie 300 svary herol-
no (narkotiky-nuody) Tie
narkotikai buvo skirti Ame-
rikos zmonéms nuodyti. Sio-
mis dienomis tie gaivalai ta-
po formaliai jkalinti ir dabar

| jie laukia teismo. Jie bus tel-

siami federaliniame teisme.

Per vieng naktj

konferencijos.

-pasitiyma

-gelninku, |
naudojes saugesniam nuody

Visi teisingi

Parduotuvés savininkas,
prieémes naujg pardavéja, |
spéjo ji: : ,
-“Atsimink, kad pirkéjaa
visuomet teisingas”, :

Po kiek laiko savininkas
pastebejo, kad biznis mazé- .
ja, Zilri jis ir mato, kaip .
jeina.ir vel iseina nieko ne-
pirke.

“Kas yra? Kodél zmonés:
nieko neperka?” klausia is
pardavej3. )

“Ir as pats nezinau”, atsa-
ko pardavéjas. “As bandau
nataikauti jiems. Jle sako,
kad kainos per didelés, o as
atsakau, kad jie teisingi”’.

Vienas senis nugirdo, kad
imant tam tikrus vaistus ge-

lima pajaunéti. Jis suzZinojo

jy pardavéjq ir nusipirko vi- |
sa, 100 piliy. |
Paréjes namo pagaivojo,
kad vietoj imti po vieng kas-
dien, geriau visas sykiu su-
valgyti, tai bus greitesnis
procesas. Jis ta padaré ir

taip uzmigo. kietai, kad ry-

ta sunku buvo ji prikelti. Ga-
ly gale dukté iSbudino ji, bet
jis keldamasis vis kartojo:
“Geral, gerai, aS atsikel-
siu, bet aS neisiu Siandien { -
mokyklq”’.

Tarp ty ikalintuju yra
Mauricio Rosal, 47 mety am-

ziaus, buves Guatemalos am-

basadorius Belgijole. Rosalis
buvo vienas is vyriausiy smu
ambasadoryste

atvezimui. Heroinas — bal-
sis nuodal:. juos pradeéjes
zmogus naudoti, tampa ne-
pataisomu ligoniu.

Kai kurie kelia klausimg:

| ar Rosalis nevelké 18 vien su

Guatemalogs valdzia, kurig
JAV kapitalistaj ten pasta-
té? Guatemaloje, atsimena-
me, buvo liaudiska valdzia,
bet ja Wall strytas nuverte,
pastatydamas liaudies prie-
sus, kad jie jam tarnauty. |
Laisv6

HAVANA. -- 30 kiniediy |
technikos specialisty atvyko

j poaenees Kubai,

- Pads jotis.

a oe norime padékoti uz
prisiminimg misy tiems
draugams ir draugéms, ku-
riems negaléjome _ padékoti
asmeniskai, ir tiems, kurie -
negaléjo dalyvauti baliuje.

Sirdingai adil jums vis
siems uz jisy draugiskumg,
ir malonumg. Prisiminsim
jus visados.

 -Elsbieta ir Prana _
Laurusevitia