nus

| Se

ko- :

LLS.

isi-

= 2h. =.

7 eet vere,
meee Tee TE

__departamente, .
- demagogiska - kamp anija

— 1vairus |

ryby Lietuvos zmones. Pro-

ka pradéjo bandyti kenkti ir
Visaip pulti pazangiaja Uru-

| kuri taip iskilmingai, per /-
| Montevideo, irodé ‘savo nusi-

_ do tokiy. niek&u, kurie siunté
anonimiskis laigskus vald3ios
| istaigoms } ir asmeniskai pyneé

gu Urugvajaus vyriausybeés

igleido provokacinj jusdlapj
. “Laisvojl.
_ tikslas: yra .rodyti, :
- - sakant, vaidinti,
-- organizuota, jéga,
| kanéia su “bolSeviky /polici-|
je”; tiktai taip galima. su-

‘Bitares!

. stu .as.”

: Smetonaciai Piety |
. Ameriko} Puldindja,
 Patangius Lietuvins

Amerikes demokratin és

valstybes purtomos faSisti-
niy..sukilimy. Kovo it die-
ng Kelumbijoje; jau antra.
_ Karta laike keliy” ménesiu,
 tapo: nuslopintas ‘reakcinin-

ky ginkluotas isstojimas.. Uz
Keletos dieny, kovo 15, Ku-
boje ivyko kruvinas. pasiké-
sinimas. pries valdziqg. Ketu-
roms dienoms prabégus, ko-

Vo 19, Pern valstybej tapo
laiku. uésmaugtas penktako-.
lonisty | kriminaligkas sukili-
mas pries:. ten esamg tvar-

ka, Urugvajuje, taipgi didi-

he savo veikla pronaciska-
Tacuarembo
herreris t yu

sis elementas.,

pries miesto burmistra.-turé-

jo tiksla sukelti.liaudyje ne-

pasitikejima ir net atsimeti-

ma nuo demokratiniu, sazZi-|
“ningy vadovu, kad. salyje i-
Vesti chaos ir undegt pilie-
—tinj kara. |
. Tai penktyjy feats veiks- :
mail Jy generalinis, Stabas i-

. kurtas pronaciy ‘valdomoje

Argentinoje, ‘tampriame: ry-

syje su ispanu Falange. Ar-
téjant jy globotojy — vokis-}

ku zmogzudziy —, pabaigai,
. antidemokratinés’' gaujos
; Piety Amerikog kontinente:
_ desperatiskai siekia pteMIESE

moe.
ds ae patios C7OU ‘tram-
domos Argentinos  tiesia

nasrus per La Platos upe ir
lietuviskieli naciy agental.

Jy vyriausiuoju stabu Uru-
gvajuje virto Kulitros Drau-.
£108 bustiné, Carrejo}.

‘Smefonos rezlmo uisilike
klaptiukai, ruriy
priesakyje. stovi eksministe-

‘fils Grauzinis, ikvepti penk-
‘tosios kolonos manevruy, pra-

géjo organizuota kampanija
pries Urugvajaus. lietuvius,
kurie ena su Jungtinémis

-Tautomis, kurie lojaliai .ko} |
aperucja su. Dr. Amezagos
Yyyriausybe ir .kurie mora-

jiai ir materialiai remia Ta-

vokiskoji smetonpalaikiy k-

gvalaus hetuviy visuomene:

vykusig konferencija spaliy
14 diena, i944, Ateneo del

statyma Tink demokratijos ir
link Lietuvos lhkimo, Atsira-

provokacijas- nekuriy jtakin-

parelguny akyvaizcdoje pries
Kultiros ir. Meno
pries Darba. -
Lietuvos. i8gamy . saujalé
Lietuva’,
‘geriau
simuliuoti
nesutin-

prasti SlamStlapio pasirody-
ma, nes ji cia Urugvajuje
skaito pora-trejetas desimty

apgauty skaitytojy, ir jo is- \

laikymas jmanomas tiktai su
Grauzinio pinigine parama.
“Argentinoje, kur viespa-

 tauja pronacigky. pulkininky

diktatira, Smetonos, buvu-
siems atstovams pasiseke
lengvai apsidirbti ir su lietu-

vyiskomis.. pazangiomis orga-

nizacijomis. GrauZinis yra is-
ay as cla gyven-

siu, lietuvi

| Tr istikryju:“‘s

tvarké”: viens,

nius, hepe uédaryti ir kan-

‘kinti kaléjimuose bei Martin

Garcia saloje; kitus, suru-
siaVO. igus 84 rasus ir eee

siekia, Jiems tia ne “gausis-

miném pradZioje Sio straips-
nio. Déka dar iki siol neigy-

aap,

‘kurio

reikalus atnes .

aityved |: 7

"

_ IAUDIES BALSAS_

— sso PR kts eee UR —_ Pale te eee | Teherano ir Kym oO perspek- |
a era). _ | eee mis ee fue eevee, |tyvos bus realizuotos, mes
apn : | ge os aN saa 9g koe ) ee | susilauksime ne tik siu dvie-
so ar Sako | EON a ee RS aq Jy socialiy sistemy ko-egzis-
—_ ee ee ie ee Be : kenerins bet ir ilgos ju kola-
eee , : aes Oe ee m0 |
“Seccion Especial” Zinion, S ue a oe is Jaltos konferencijos ta-
kad, reikalui atéjus, su jais| @ ae ee se rimai rodo, kad Jaiméjus ka-
apsidirbti; jsake policijai uz- - Boa > ey ra. bus einama prie visigko
daryti net tokig mening or-; fag BS Ree ea eee aa peg | Vokietijos fasizmo sunaiki-
ganizacija, kaip Liaudies Tes bry og ee Re: ae: “ |nimo, su Saknimis isrovimo,
airas; uzsmaugé savaltras-| io)" ee eee een er Re , Vokietijos ekonomija bus po
ti “Momenta”. Taip, su pa~| jg, Bees CORRE gy? tarptautine kontrole, Tas,
galna Argentinos reakcijos | Ff S%.. gee ges oe oh oe oe e|jeigu bus igyvendinta, bus
‘susitvarkes” su kairiuoju) “oP g ae ee Gk ee sunaikinimas agresyviskiau-
judéjimu, Dr. Grauzinis lais-|}. “3, Seg ares ec ie $10, reakciomskiausio ir plé-|
vai valaiko “ne riklausomos | 2). f. * SEROR Pee aren ou eae ee wot sikiskiausio imperializ mo
ir demokratings? Lietuvos in Saad ee Fe ees, | koki kada aisle | Gain’,
faSistiniy .pardaviky veikla. Ee ee a Or {fr neprivalo biti leidziama
Skleidzia- biauriausiq propa-| 794" Rn ee jam kada nors atsikelti.
gandq pries sajungininkus, | ee : eles? ere fh ; a, Sumusimas Japonijos
ju tarpe, labiausia,. pries Ta}... oe ie ere Be | militaristiniai - feodalistinio
fr yoy ug ghee tikslu ct are | he He eS Le any. am | imperializmo taipgi reiks su-
rut ityania. entre | kdl te .

spausdino
guego -eruzado”
kryzminéje ugnyje),
parase muUsy tautos isgama
K. Cibiras, vokieciy okupan-
ty iSsiystas ig Lietuvos j Lo-

(Lietuva [eo
Rurig} eS

alae ee nee
eee Bg ee RD eet ee eet oe eee oa

rere

-

tyny Amerika. Globoja lietu-, Amerikiegia iSlaisvino . Zy-:
visky hitlerininky leidziama | mius Franeijos vyrus: Dala-,

Linaje.
Negana io, Lietuvos kvis-

[Ungal is anapus. La. Platos

SaVo juodasimtisky tiksly
Sieg) permeta ir } musy lais-
yaya sall — Urugvaju. Jie
mato, kad Gia netenka sau
dirvos, kad jy jtaka susiau-
ré]o ‘iki minimumo, kad Uru-
gvajaus lietuviai atsiekia vis
daugiau laiméjimy kultiras
ir Lietuvos paramos srity]c,
ir kad absoliuté miusy kolo-
nijos dauguma kategoriskai
pasireiskia antifasizmo pu-
séj. Todel jie buria paskutt-
nes savo jégas. Déka neku-
riu.. avanturistiniy vaduky
pardavigumui, Kulttros
draugija, .‘panaudeja kaip
koncentracijos vietq, kur su-

| sitelkia visa penktoji kolona:

‘Is Argentinos atsiystas bu-
veg Smetoncs bernas Ciuée-
lis, kuriam pavesta “politi-
ne orientacija” kovoj su anti-
fasiamu ir Taryby Sajunga.
Taip tai ir vél susisuko 8io-
kj- tok} hada nati tautos at
matlos.

Lietuviska penktoji eéid:
na demcokratiniame Urugva-
juije pradejo vartoti savo me-
todus... Cia, vyraujant gry-
noms politinéms laisvéms, jy
pardavingos: rankos netoll

ty” Argentina. Taciau ju
veikla. yra penktosios Kolo-
nos' veikla, apie kurig pri-

vendinty visy demokraty vie-
nybei; . reakcinés padugnés
sudaro rimtg. pavojy Sios $a-
fies laisve! ir nepriklausomy-
bei, .
| Lictuvi8kieji pronaciai yr
dalis. to vidujinio prieso,
ories kuri reikia grieZtai ko-
voti: Miisy iSeivijos tarpe jie
stengiasi padalinti ] dvi da-
lis ir tuo: paredyti, Urugva-

jaus liaudziai ir vyriausy-

pel, jog mes nesame vienin-
gi, nesame. istikimi Sio kras:

to dabartine: santyvarkai, —|

Urugvajaus hetuvig sayait-

rastis Darbas.

OTTAWA. _. The kanadie-

Ausra. Tokia yra Grauginio| diera,
ir Jo pasekejy veikla Argen-; Reynaud, gener ola Syatoelit: siaiskintl,

|tom., 229 pusip.)

eenerola McAuliffe,

*
eee
.

‘ir generola Weigand. Neku-
riems is jy, taciau, teks stoti
| prieg franctizy teismg ir pa-.

Raso Gilbert e reen

“Fkonomiskai, imperializ-
mas yra auksdiausias kapi- |
talizmo vVat yimosi lainsnis,
ypatingai kada produkeija
vedama tokin dideliu meastu,
kad
rnigudiama nvomopolio.”

“Politinég nanjos monopo-.
Tiistinie Kapilalizmo

mijos struitira yea. posukis |
nuo demeokratijos linkwui pali- |
tinés: reakcijos. Demokratija
prilygsta laisvai kompetici-

jai. Politiné reakeija — mio-
LAY

nopolivi.” (Leninas,

Viskas, Kas tik ivyko per
ketvirtadali Simtme¢io nuo
fo laiko, kada Leninas para-

jy teismguma..Norit jrody-
mu? Jei taip, tai pakiaus-
kim: Kas gi yra fasizmas.
jeigu ne biaurus, barbarigskas
imperializmo vaisius? Hasiz-

jes j reakcin} kraStutinumg.,

Siu ir plésikiskiausiy finan-.
‘sinio (moncpolistinio) kapi-
talo sekcijy diktatura.

Koks imperializmo sarysis
su perspektyvomis, patiekto-
mis .pasaulini- Teheran o,
Dumbarton Oaks,
Woods ir Krymo konferen-
cijy?. Sis klausimas neduo-
da ramumo daugeliul amo-
nil, °

Pirm0] vietoj, turéty biti
aisku, kad imperializmas
dar neisnykes ir dar veiks
nekurj laikg, Atsiminkime
Lenino ‘pazyméjima, kad’:
‘imperializmas. ‘yra niekas

laisva Kompeticija wz-

eliono-

sé virsuj minetas pranasin-

gas eilutes, tiktai patvirtina bie

mas yra imperializmas,. nué-

Fasizmas atstovauja imperi-
alistiSkiausiy, Savinistiskiau-

Bretton

suas topetaen rusty, grio-
véjus — kad mes turésime
| eyventi kartu su monopoli-
[ru kapitalu dar gerg laika
-~ faktinai, taip ilgai, kaip

ilgat pats kapitalizmas egzis-.

tuds. |

Jeizgu tas liesa, taip pat
tiesa ir tag, kad Teheranas
ir Krymas simbolizuoja i
atutovauja nije ir nusve-

rianti -pasisukimg  pasaulio }

santykivose, Kaip politiniuo-
se, taip ir ckanominiuoge.
‘Sio posukio esnie glidi tame,
kad nors:-monopolistinis ka-
pitalas dar egzistuos ir ne-
kuriuose kragtuase net augs,
ils vistiek nenceales nusver-
ti, "kad bendra politiné eiga
vystytusi “nus demokratijos

kryptimi: Kaip tix priesingai,
|dabar . galima )sivalzduoti,
kad bus krypstama tuo peli-

|tinés reakeijos (ir fasizmo)

linkui demokratijos-ir daug
didesnés Gdemokratijos:
Kas duoda tas galimybes?

L. Kokybiniai nauja SSRS
rolé ‘politiniuose pasaulio
santykiucse ir pasaulio: eko-
nomijc } sovicety Sajunga
jau né.silpna Salis; ar tauty
Zelimos iSmata. Siandien fi

yra viena i8 Didziyjy Triju.

Bidama vieninga vidujiniai,
stipra militariniai. ir ekono-
miniai, suloSé nusveriancigq
role relbejime pasaulio nud
naciy rezimo -—- kartu su
kapitahstinémis salimis, Bri-
tanija’ ir: Amerika. Taikos

metu, Kaip ir karo, met, sa-.

junga. tarp didziyjy Kapita-
listiniy demckratijy ir Sovie-
tu Sajungos,; bus svarbiu.

kitas, kaip monopolinis- ka-,| reikalu, nes be jos nebus pa-

‘pitalizmas.” Ir kas gali’ uz-

ine — isskyrus neku-

éiai, kurie kariaus prieS jar] Boe aera.

ponus | AUS. PO or. OG Pees
i menes}.

Apie 30, 000 kanadietiy da-
lyvaus kare pries japonus Ir

| jie bus su. amerikieciais. :
Be to, tam tikras skai¢ius|

orlaivininky ir -jarininku da-
nee kare page J2PONNE:..

“LONDON. — ‘Maskvos Ya-
dijo paskelbé, kad Dr. Ar-

ae eat et

tee te tee

SOS eae Shes
ree ees, Soe
Sea rata ae
ievesapey ® 2e
Set aabe east td

wre es
oenae

ete etwe
ee
. .
weet
a Peete BF
een, Ge oe ee
sete te tH
eee ene

Spesvpecees
IES DSR BR EE oe tee ere ee

asad: , "Saal ~ _ “na asain an
wate eee: Cie wee ay

neeeee

a ee
he Ne gs

Pe ee

eee

Obes fo;

stovios taikos ar stabilizaci-
jos pasaulyie.. Totel, jeigu

politings reakcijes”

Wagener
tear
.

nakkinima vyriausios impe-
rilalizmo tvirtovés Tolimuo-
se Rytuose, |

4, Karo nalkinimas zymial
susilpnino reakcine finansi-
nio kapitalo struktira Euro-
pos kontinente, kuris jungé-
si su biauriausia feodalisti-
ne reakcija. Nanja ekono-.
miné struktura, kuri iskils
iSlaisvinto] Europoj, bus pa-
nasesné j valstybinj kapita-
lizma, su tam tikrais ]vairu-
mais, vietoj
monopolistinio kapitalizmo.
Kas liecia politine struktu-
ra, ji susides is demokrati-
ni tautinés vienybes vy-
riausybiy, atstovaujan ¢iy
zmoniy valig, ir Aurlose dar-
bininkai loS atsakomingg ir
daznai vadovaujancig role.

Pastarasis faktorius yra
cdidziausios svarbos, nes vals-
tybinis Kapitalizmas, kuris
yra niekas kitas,
riausybes kontrolé Salies e-
‘kKonomijo), gali but: progre-
syvaus ar reakctnio charak-
terio. Naciska Vokietija yra
geras pavyzdis vaistybinic
Kapitalizmo ulira-reakcine}
formoj.. Jungtiniy Vaistijy

|ir Didziosios Britanijos ka-

riskos ekonomijos. yra taip-
o] pavyzdzlai vaistybinio ka-
pitalizmo, bet su progresy- |

| viais pozymiais, Tokin biidu,

ar valstybinis kapitalizmas
bus progresyvus, ar reakci-
nis, priklauso nuo politiniy
faktorii, tai yra, kokias so-
tiales jégas atstovauja kal-
bama valdzia. |
 §. Jungtinése Valstijose
ir Didziojoj Britanijej, mo-
nopolistinis: kapitahzmas 1s-
eis iS Sic karo daug stipres-
nis ekonominiai ir bus domi-
nuojanciu faktorium. abiejy
kraStu ekonomijoj. Taian
monopolistinis kapitalas Jau
neapima vis jégu.- Ji skal-
do miisy laiky vyriausias
klausimas, krizis, kuri per-
gyvena Visas pasaulis, Reak-
eingesnés erupes dar vis
stengiasi pasiekii ekonoml-
nés iy politinés dominacijos
pasaulyje, net ir su teroru,
jeigu bity reikalas. Bet tuo
patiu kartu tehau numata
elementai ir grupés didziojo
biznio kKempej mato, kad pa-
ties kapitalzgmo egzistavi-
mas priklauso nuo ju pripa-
Zinimo naujy, galingy jéey
apie juos, ir ju pasirengi-
mo susitarti si -jomis, Jie

yvakaryEsclo |

kalp v¥-

| jos: siekti pilnos produkei-

a ee

Draugas Kostas Kilikevi-
clus, Kuris dabar gydosi Zaiz-
das ligoniné] kur nors Bel:
gjjoj, raso;.

Brangis Draugai
Ir Dranuges: —

Siandien gegufio 8-1a, Per- ||

gales Europoj Diena. Sian-
dien demokratinis pasaulis
su islaisvintomis tautomis
dzlaugjasi suvienyty jégy at-
slekimais, Dziaugsmg lydi
pasilinksminimai ir wo ju
klausimas: Kas mus seka.
ateltyje? Klausimas lygusg:
huvusiam — Kaip ir kada
mes atsieksim pergalés?
Pergalé Europos kontinen-

ene PT 3

nT

‘ Kareivis Abie Pergales
Diena tr Tatka Pasay

te atsickta. Kita pasaulinés —

reiksmés pergalé seka kare
pries japonus. Jos atsieki-
mui relks paaukoti dar daug
brangiy gyvybiy, pralieti
daug kraujo ir jdéti daug
jégu. Bet ir ten Pergalés
Diena -jau netoli.

Dabar grizkime price pir-
miau pakelto klausimoe: Kas
mus seka-ateityje bei iat
musu uzdaviniai ?

PrieS mus, esan¢ius Euro-
por ir Kanadoj ginkluotose
jegose, stov? klausimas, kaip
erelciau uzbaigti su Japoni-
jos militaristais ir po to dar-
bo tuojaus erizti i civili gy-
venimd.

“Sugrizimas } civil] gyveni-

ma ir net gavimas darbe yra
dar neéigristas klausimas. Po
to seka visy svarbiausias
klausimas: Kaip jsteigtiir is-
laikyti amzing taika pasauly-
je? St klausima as statau
paciu svarbiausiu, nes anks-
Clau zinojau ir dabar prak-
tiskal patyrian, ka reig&kia
karas del zmonijos.

Per porg paskutiniy de-
sétky mety as, biidamas su
progresyviu darbo Zmoniu
judéjimu, veikiau prie§ kara
bei jo ugnies kiiréjug — fa-
sistus ir militaristus. Dabar,
‘po tiesioginia pergyvenime
karo cigos, po stebéjimo su-
eriautyu miesty ir kaimuy, bei
po daulyvavimo jy griovime;
‘po vetkimo su ginklu pries |
priesus; po-stebejimo, kaip

oo eet

mato, Egelso zodziais, kad
“laisve yra pripazinimas rei-
kalo” ir kad monopolistinis

kapitalas gali atsiekti nau- |

jos judéjimo iaisves ant tiek,.
ant kiek jis-pripazins naujus
reikalavimus; tai yra, tesi-
ma sajungos tarp imperialis-
tiniy, kapitalisiniy ir socialis-
tiniy tanty pasauliniu mas-
tabu; ir budavojima tautinés
vienybés namie. |
Siandieniniame pasaulyie,

monopclistinis pasaulis jau |
ples-.

neturi tokios “laisyés”
iz Slipnesnes tautas ir atimti
is ju gamtinius turtus ir tei-
ses, Jis jau neturi tokios
“laisves” tvertt didziules ar-
mijas bedarbiy ir métyti juos
kaip visnomenes isSmatas,
Bet jis turi “laisve”. priimti
reguliacijas ir kontrole; pa~
deti pasaulinui atsiekti ekono-
mines ir politinés kooperaci-

‘jos ir piésti ekonomija; pa-|
déeti industrializuoti atsitiku-

J. Mileris.

(Klastaitis), na
zangus Skotijos hetuvis, pas

kur} daZnai vieséjo Povilas
Pajuodis, gaves atostogy.
Draugas Mileris taipgi yra
Liaudies Balso platintojas
‘Skotijoj.

nuo prieSy kulky miré ar su-_
zelsti krauja liejo musy sa--
lies ateities Ziedai, jaunuo-—
mené, ir paéiam esant pricse
sproginio suzeistam, — ‘as
dabar daugiau negu: kada~
pirmiau’ esu jsitikines biut-
numu daugiau pasiaukoti del
veikimo, kad bity jsteigta
ir iSlaikyta amZina taika pa-
saubyje. | F
 Taipgi ir jus, brangiis
draugai ir draugés, Kanados
hetuviai, kvieciu daugian pa-
slaukoti del visuomenes vel-
kimo, kad pasaulyje vieSpa-
tauty t ka amzinal,

Kelyje.i amzinos taikos i.
kurima, ir jos islaikyma, teks .
susitikii su eile klinéiy; ga-.
fimas daiktas, kad teks susi-
durti. su eile ekonominiy ar
socialiy pakaity, kurios ne-,
kuriems tSkarto‘atrodys sve--
timos. Bet priimkime doinén
ir ta, kad savo Isiku net toks
zmonijal brangus  tarnas,
kaip elektra, buvo svetimas
ir net atmetamas, Gyvenimo -
eiga, taciau, padiktavo ka ki-
ta. : nt

Siandien- arsiausi taikos
| priesai — fasizmo ir nacizmo -
likuéiai, ir nekuriy fautu at-
gagareiviai, profasistai, Jie
nekuri laika bandys drums-.
ti besikiiriancig, taika, Pries
juos kova turi- buti Zymiai
paaStrinta. - =

sialic

IsPunuA a.
“SHOWER PARTY"

TORONTO. — f — Pisvatin s4-
vaite penktadienio vakare

draugés surengé taip vadina- -~ |

ma. “Shower Party” del
draugés Phyllis Linartaités,
kKurtos vestuvés su Jurgiu
Dagiu ivyks birzelio 2 dieng. -
Partija jvyko Lietuviy salej.. |

Tal bene bus viena.is sau-
niausiy “Shower” partijy, ka .
as turéjau garbes dalyvauti.
Ja suruosé A. oi aa acai
ir J. Sinkuniené. ag,

Téjus } isvetaine, pirmiau- Al
sial kritoa 1] akis didelis mote

oe 2411 sias*pasaulio sritis — ir to-| ry ‘biirys, kurios susédusios

re ene
RS SS ee aa

ae
ee

= i,
ercras

ue
stew
a bewe

early
i a
ae ewe
Stee” eS Pe eT ee
ee a st tee
=e,
vem Pate
Sol. ae. oe ee
Terr rren. .. (nan * eee
>
seree
ws re
anh
eqee

seer ae
a
es Pe
eee oe SR ee es te oo eee ee ee
© ee Sete en MG SH Pete see ena
ere |. res ae
‘“ ?
ee ee pet. Se ee
. veacee
.

eee eee ene

atte te

a
teeta neee
re ee

a eeeeae
Berens

eeeerar &
weer ee *

et 2

,
«

7

Pane oe

.

thir Werner, vokieciy. archi- | fee

tektas’

‘Dr. Werner puvo nutitatte.
tas ir naciai persekiojo ji:
Dabar jis, be abejonés, Zii-
‘rds, kad naciska smarve bu-
# a

paskirtas Rerlyno e
3 burmuistru.

- s
:

a ea ele kT OM ee
meee meen

ee en
Preset Se
seen
3 .
ane
aun
vate
*«
Sees oa Ree
wee

Deeeee cemen te sg "FPP RPE Ree ee ee

.
serene ats
2 me

ee ee ee ee
Be ee we lens
-

etal yo atalet ante ala at

Tipton ee tee Te dee ES os

or rr i ee er
or ola tentn es

eh Se ee ee ee
meme ee

Brandenburgo vartai Berly.
ne. Pro juos marsuoja vokie-
p CHa, i @ juos— stebi

wee newts elec eee of 8 wees

a tet ee ee ee oe)
aT

een eat Fe” pee
See ee ow EL Re few ewe owe
a ue 8 te a, te en eae ate
ee peas ota teers
ee ee ee ee a ee ee Py srelss:

a

ee ee ee ees he are eee

tate emmeree DiS tint bid It ll ppeeenrens
et OC en ee eT ee eT)

sovietinis tsbikas, eer kar-
ty naciai marsavo ~ pro. si-
tuos vartus su didziausiu pa-

ee wee we OY
ie ee) ee ee

i i i i ee a Se |
ete eee eae Seen fe fase
A ee

afeweewes
See ee
e@owe peer eeeoe een.

Pa PSR re ia oe Soe 6 el eat a

Di tee eet ete t ed ane

SDDS UDUUDELDDD ED ag ee pea a a LM DD
feaeee 8 tages rr aa eat AMOR SD LISLIDI LIS Sahib ihcbicis!
teeteee 2 FE enter aee eres Paar eg’ US Sess as TIITIISILILLILIIIL.

DOUUMISS Seas Cones si datas. oULULEEEEL

a a ee ee i i bot hs be be |
Sherrer ae Se BT ED DD 1 eect ee ne eee ee ee

eS ee wee | eR RRO PRE ET ees ee tel ee

ervey ly

een eee

. .

Forres

sees
eneee

out
Sore
Pero
Sime S

re ara
sate

eveevns

eeeeban
,

ea| co}. Jl -gludi darbininky. Su-

an ee et

Se a rare ne eres ee De hh SSS Be en

sipiitimy, bet tie laikai jau; Salyj.

nraejo. Dabar marsuoja be-

laisviai; nuleide-savo nosis. |

“41 vojimo pastovios taikos.

|jas “laisvés” supratimas to-

Rett 7
PS ‘| organizuotoj,

kiu btidu prisidéti prie buda-
O garantija, kad Sis naw-

lian matangiuose ‘didZiojo
_| kepitalo slougeninase: nuola-

vieningo} aia
aiskioj darbininky klasés je

|| gebejime padéti suvienyti
nrogresyves,. jegas _ visose
klasése pries reakcionierius,

| profasistinius mcnopolistinio

kapitalo vatelius, kurie dar
gan galingi, o ‘Ypatinga: Si0j

(Is. “National Affairs
Monthly”)

draugiskai Snekudiavosi. Ant.
steidziaus buvo. eraziai pa-
puosta skrynia, su kanupw
pridéta grazial papuosty ry-
$ulélin. Kadangi- skrynia bu-
vo permaza, tai paskul ry-
‘suleliai pradéjo kauptis apie
skrynia. veh buvo. Girne
uOVanos.:

Jau devinta Cinna. ie a

SOs laukiame nekantriai, kas
da: vezéjas. atveS musy su- -
zieduotine. J. Sinkunas, ap-

sirenges specialiais ribais, .

po “prievarta” atvezé. su- _
zieduotinius, kurie buvo l[a-

bai nustebinti ivykie. ||

. Tuojaus Phyllis. huvo pa-

_(Nukelta ant o puslp.)-