ea! La m= 18y ii . , . i kj _- -— 8 iy . 4 a ny 7 _ 1184 : ~ Liaudies Dainius (Minint. 120 ‘Mety Nuo Antano Strazdo Mirties) 7 J. HUGEDA Party: 2 ee y XVIII a. . pabaiga Lietu- ) jimui va; sudariusi feodalinés-bau- : veiksming jtaka dare Rusi- dziavinés Zecpospolitos dalj, ekonominiu, kulturiniu ir po- @ iitinin ativilgiais buvo pilnu- BS tinio smukimo padétyje. Pre- kinky - piniginiy santykiy vystymasis, lygiai kaip ir vi- | sa ekonominio - socialinio |. vystymosi ir gamybiniy jégu | augimo eiga, reikalavo | ds pa- erindy. pakeisti visa, aking : sistema, reikalavo hkviduoti baudziavinius santykius ir pereiti. j- laisvai samdomo Garbo sistema. Taéiau, kaip @ .- moko J. V. Stalinas, tletedrio: | “>. minéje srityje atradimas ir q. pritaikymas naujo désnio, pries dvarininkus jos valstieciy judéjimas, o taip pat rusy prieSakinés vi- Suomeninés minties demo- Kratiniy ir revoliuciniy jégy vystymasis ir plitimas., - Sunkiose baudiiavinio en- simo salygose XIX a. pirmo- je puséje, iki 1861 m. refor-. mos, pagrindinis visuomenés gyvenimo klausimas, pagrin< | ~ palieciantio atgyvenanciy Vi- suomenés jegy interesus, su- tinka ypatingai mary sty “oy pasipriesinimg ’. eyvenandios visuomenés 7é- gos Lietuvoje -— vieSpatau- janti feodaly klase — visas 3aVO pastangas nukreipé } tal, kad, priesingai- gamybi- nig jégu vystymo reikalavi- mams, neleisty. kilti gyveni- listiniams santykiams, kad jSlaikyty nepaliesta feodaline bauddiavine .Ukio sistema Lietuvoje, kaip ir visoje Zec- pospolitoje. - hominiame. -tykiy vystymasi --ipirmiausia Zemés iikyje. Su- Peg PP RPTL TE ODE EEE Drauge su ekonominiu ir politiniu smukimu,. su liau- 4 6s Giles masiy visisku nuskurdi- # = © mu, kultirinio vystymosi ga- a. limumai. Lietuvoje buvo taip pat Zemiausio laipsnio, Bend-| ra. reakeiné Lietuvos feoda- hy ir kataliky dvasininky po- —litika buvo nukreipta pries hetuviy liaudies masiy - inte- .. -resus, pries Hetuviy tautybe 38 viso ir ypaé Zalingai atsi- jiepé ena meen vysty- | muisi. Baudsieving asimiliatoriné politika, kurig AVIT! a. vyk- . Ge Lietuvoje feodalai ir fe- odaliné kataliky baznyéia, pasmerké lietuviy liaudies . mases . sunkiam _prievarti- niam.darbui ir.skurdui, pil- Jeodaly - dvarininky ir kata- iiky dvasininky pavergime, grésé lietuviy kultiros ir lie- : Tuviy | kalbos © sunaikinimu, |- -grésé paciam lietuviy tauty- -Dutinians beteisiskumui eko- -bés egzistavimui. Lietuvos prijungimas prie 4 | * -Rusijos. Zlugus. feodalinés a- @ = narchijos ardomai Zeépospo- | . inal, turéjo didele progresy- me burzuaziniams - = dr at- dinis prieSakinés minties klausimas tai buvo baudzia- vos panaikinimo reikalavi- mas. Ta minti su visu rys- kumu iskéle distevas, paskui ja kélé de- kabristai, A. & Puskinas ir kiti prieSakiniai rusy raSyto- jai. Valstieciy masés Lietu- voje, kaip ir visoje Rusijo- je, kovojo uz bet kokio bau- dziavinio isnaudojimo ir en-, gimo panaikinimg. Sarisyje isu tuo ir prieSakiné visuome- ir. moraliniame}. via reikSme lietuviy tautai ir. ynesé esminius pakeitimus j jos: gyvenima. Lietuvos ijun- gimas ] ekonomiskai 2 zymiau . i8sivystiusios Rusijos sudet}, spartino — Kapitalistiniy, san- Lictvo] je, supréjo Lietuvoje klasiy ko- va. Lietuvos valstietiy jude- PEPER EP ELT EET T TE EO Ba niné mintis Lietuvoje, sus ir jy siekimus, rusy prie- Sakinés visuomeninés min- ties veikiama, didZiausia sa- vo démesj nukreipé j valstie- éiu padéties klausima, 1 ko- va pries baudziavin} isnau- dojima. - Visas..A. Strazdo: gyveni- mas (1757 - 1833) yra istisi- nis gaivaliskas . protest.as pries feodaline - baudziaving santvarka, prieS. jos vykdy- tojus. Baudziauninko sunus, pasmerktas amzinam -verga- vimui, jis ryztingai istriiks- ta i8 dvasininko pajungos. ) — bau- dziavinio iSnaudojimo rams- Kataliku baznydia. tis. A. Strazdas, nors ir. ta- pes kataliky kunigu, bet: vi-| x sq savo, kaip dvasininko, pa- dét} panaudoja baudziaunin- ky valstietiy interesams gin- ti, pirmasis rusy |: revoliucinis demokratas. Ka-. at- spindédama valstietiy intere- Z __ Linviies ‘Balsa : | one 5 tik.) ponai, bet ir —_— {kaip ponal, lygiai Ir kunigai teipo. daro.. Nors kaip jis kina negioja . Ir baznycia budavoja, Ale jum kasdien pesioja. A, Strazdas, kad ir to pil- nutinai nejprasminda mas, kad ir gaivaliskai - apimda- mas istorinio vyksmo pras- me, aiskiai stojo prieS bau- ‘dziavinio isnaudojimo siste- mos vykdytojus, dvarininkus ir kunigus. A. Strazdas, duo- damas atkirti isnaudotojams ir engéjams, lygiai taip pat stoja pries juos kaip pries hietuyiy. tautos, hetuvay kal- bos naikintojus. | Tai ypaé matyti Is jo by- los su cenzoriais. Is bylos is- aiskéjo, kad arSiausiais cen- zorlais Lietuvoje, dabar jau carinés valdzios vardu dariu- siais viska, kad nepasirody- ty. A. Strazdo raStai, buvo tie patys. kunigai ir feodalai Bobrovskis, Borovskis ir kiti, kurie engé Lietuvos valstie-! dius ir stengési © sunaikinti lietuviy kalba Zeépospolitos vardu. Bet dabar A. Straz- das Siems feodaliskiems-ka-} talikiskiems cenzoriams dra- Siai rézia j akis tiesa apie ju Savivale, apie jy piktnaudo- jima, turima valdzZia, apie jy niekinima, lietuviy - kalbos, apie tal, kad “kai yra taure ant stalo, retai kas tegali jy} kalba suprasti”. GrieZtai-pa- smerkdamas tokius cenzo- |rius, A. Strazdas drasiai ke- lia. _ reikalavima ~ “paskirti naujus lietuviy kalbos cenzo- rius... jsakyti grazinti su- laikytus' veikalus... pripa- -zinth atlyginima uz velkalo suzalojimg’. - Sie drasiis -A. Strazdo rei- kalavimai ne tik demaskuoja}. SIX. a, pradzios. feodalinius-| - katalikinius cenzorius, kaip piktus Lietuvos darbo zmo- niy. ir lietuviy kalbos prie- Sus, bet.ir papildomai duoda padinti A. Strazdo- kiirybos pobiidj. Is cenzoriaus kun, feodaliniams isnaudoto-|:1 jams iis, dvarininkams ir ku-} 7 SRR gies e.g ie i’ nigams reearoretsite| Pr a ag TF ln reiSkia kaip tikras liaudies tg = PP ks Be dainius. - zmoniy vargus. baudsiauninky vargams ap-| (aaa ‘dainuoti das mato ir ty vargy prie- zastis, jas vertina socialine prasme, A. Strazdo herojui Dominykui | ; gamta nuolat awed : “Do- jis skiria diddiau-| [7 mates to, kad Vienoj puséj} slékta, Antroj puséj dvaras.. u Eilérastyje —“Varnas” | A. Mykolo Bobrovskio 1824 m. geguzés 29 d. rezoliucijos ant A. Strazdo proteste suzino- me, kad A. Strazdas yra pa- raSes “Giesme apie 1812 m. | revoliucija”. Zinant visas A. -| Strazdo gyvenimo aplinky- bes ir jo visuomenine pozici-| , ja,. nesunku. spélioti, kad to- je “Giesméje” katahkiskojo ir iki turéjo at- ‘Lietuvos valstie- cenzoriaus neleistoje Siol nesurastoje, sisplndeéti éiy judéjimas pries dvarinin-! kus N apoleono antpludzio | metals. Taipg! | i8 tos rezoliu- cijos suzinome, kad cenzo- ‘riaj sulaiké A. Strazdo para- sytq lietuviy kalbos gramati- ka, kuria “paémé cenziiros _ protasieioa Borovskis”. Tas Borovskis neleid ol. pats spausdinti A. Strazdo “Gies- més Rygos miestui pagerb- ti’. PazZymétina, kad toje siesmé je pasireiSkia tas fak- tas, jog Strazdas suprato Rusijos reiksme Pabaltijo krastams. Jis rasé: | Lietuvial 1s lauky: Save —Gionai (t. y. ij Ryga) tie-. } | kia brandy java, O kai tas prekes iSkrauna, ~Kity gérybiy sau gauna. O Dauguva, tu galinga, Pranesk naujieng dziaugs- | ming4. ion wind derliy Rusy, Ryge didybés aisiysi. Tai pastebédamas 1vairlus Lietuvos ekonominio ir kul- tirinio gyvenimo reiSkinius, A: Strazdas ne tik -parodo savo ty reiSkiniy supratima, | bet ir pats grieztai ir drasiai, gyvu zodziu ir savo elgesiu kovoja prieS iSnaudotojus. ir engéjus, pries Hetuviy tau- tos niekintojus, lietuviy kal- bos ir kultiros. persekioto- ys. . A. Strazdo kova.vieniaa ir gatvaliska, kaip buvo. gaiva- liskas ir pats valstieciy judeé- jimas. Taéiau. Strazdas nesi- tenkino vien tik tuo, kad jis konstatavo nesutaikomus priesingumus tarp. baudziau- A. Strazdas mato sane LL fe ) ae Valstieciy-| ‘Jane glaustai iSreiksta baudziau- ninky sunkia, padét}. A. Strazdas . mato ir su- pranta, kad iSnaudotojai yra Raweleeia Adenaneras ; svaio- ce apie apvien) jimg Vokieti- j kietijos darbo Zmonés Yen giasl gintis..Cia. matote dar-. Jos per Fe. bet rm Vor res demonst racl}a ryt: Puslapis: 9 - ninky-valstietiy ir dvarinin- ku. Jis suprato liaudies sieki- mus, jauté giliai liaudies ma- sése brestancio protesto ir tiesloginio pasipriesinimo ene géjams Jega. A, Strazdas, wvelgs j j ateit] ir raSé apie tq ateiti, turé- damas galvoje batidziavinio | ignaudojimo vykdytojus po- nus: a | . Nebeilgos jau-adynos, AS jum tas nhesu navynas: Jau prikalta daug yr plieno, — Nebetoli jau ta diena, Kai iS jy nebus né vieno. | Savo visuomeninémis pa- Zinromis, savo-ty pazitry pa reiskimo bidu A. Strazdas toli palieka savo amZininkus Lietuvoje. Jis dia. atsigaulia tam tikru laipsniu Radiste- vui, to meto rusy prieSakinés visuomenés minties antibau- | dziavinéms idéjoms. mu a! lietuviy tautos istorija A. Strazdas jeina ne tik kaip — | Haudies poetas, bet ir kaip demokratinis. Svietéjas. A. Strazdo eiléraStiai giliai jlei- do Saknis-j Lietuvos valstie- ciy gyvenimg ir bulti ir pa- daré nemaza jtaka. antibau- dziavinio judéjimo augimui Lietuvos. kaime, | | ine Lietuviy tautos kulturinio | palikimo tyrinétojy . uzZdavi- nys — surasti dar nesuras- tus A. Strazdo raSinius, ga-_ lutinai sugriauti visus. bur: - Zuaziniy nacionalisty melus, turéjusius tiksla, .sumenkinti: Strazdo kirybq ir uztrinti jos demokratinj pobudi; mii= - sy uzZdavinys — visapusis= kai ivertinti Strazdo kuryba, parodyti, kaip joje atsispin- di lietuviy demokratinés kule ‘tiros elementai. OTTAW, Kabineto narial painformavo.visuomes - ne, kad Kanados vyriausybé nesiki§, i brity ir amerikieciy. ‘ginca, kuris prasidéjo dé]. ‘Churchillo ir Attlee . eb parlamente. ae Berlyne laike Pirma-. sios geguZio. ss nak ha | Slals metals. | |