> kéjo-

° Vakary zZurnalistai

yo
Secs 11, , 1962

vadovas V. Masenas —- ma- |
| no Duves sekretorius, 0 po to | |
ministerijos Pabaltijo ir Va- |
kary skyriaus virsininkas ir |
jungoje? Nejaugi jis, ne-
ir tie,

Autorius yra buves uzsienio reikaly ministru laike burzu-.| kurie su juo solidarizuojasi,

) Azijos viespatavimo Latvijoje. )

Buvau'susitikes su dauge-
. Hu -asmeny, kurie turéjo vi-
_ siska pagrinda nerimauti dél
gavo likimo, grjzus Tarybi-
- nel Arimjai, ir kurie vis dél-
to nutaré hkti fevynéje. Ir
ka g1? Ne vienas iS Jy nenu-
~ kentéjo, iSskyrus kai kuriuos
 trumpus suémimus, kai rel-
isaiskinti to asmens
veikla vokieciy okupacijos
-jaikotarpiu,. Tik. emigranty
- vadovai ir nelabai sqziningl
iki Siol
tebekelia triuk&ma apie “de-
- portacijas’, nors visi nepa-

-grjsti iStremtieji jau seniai

grizo, net amnestuoti legio-
nierlai ir hitlerinikams tar-
nave policininkai, |
Kai aS, Zingsnis po zings-
nio, laisvalaikiu susipazinau
su emigranty likimu ir ideo-
logija, nejuciomis prisimi-
-niau tolima praeitj, ketvirto-
jo desimtme¢io pradziq, kal
aS Latvijos delegacijoje pir-
ma karta dalyvavau Tauty
.Sgjungos darbe. Tauty Sq-
jungoje kai kada ir tarp kit-
ko bidavo svarstomi kai ku-
rie emigranty . klausimai,
daugiausia rysium au nuny-
_ kusia Nanseno organizacija,
kuri, kaip zinoma, buvo su-
daryta: padéti rusy emigran- j
tams, bet, Siam klausimul
-netenkant aktualumo, tapo
ecentru, ij/kuri buvo nukrei-
piami visi dideli ir mazi dau-
gello tautybiy emigranty
-reikalai. Pristmenu nepavy-
deting hkima ty zmoniy, ku-
—riais niekas. kalp pridera ne-
noreio dometis, | |

Jau tuomet supratau, % tiny Valstijy siekima ginti| ko valstybinsumo salygomis |

 dabar galutinail jsitikinau,
kad emigracija tik tuo atve-
ju yra gyvybingas reigkinys,
jeigu ji gina pazangias idé-
jas. ateities idéjas, o ne miré-
tancias, praeities idéjas. Tik
tuo atveju,. jeigu emigran- |
tas gyvais rySiais susijes su
savo hiaudimi ir koja kojon.
eina su priekin zengianéia

liaudimi, jis kovoja uz gyva.

relkalq; prieSingu atveju jis
ne kas kita, kaip. praeities
nuolauza, letai apneSama ne-
sustabdomo istorijos smélio
laikrodzio smiltimis, prisimi-
nimy objektas ir subjektas.
Kai galvodavau apie lat-
viy emigranty padétj, mane
| apnikdayo, - nedziugios: min-

tys. Juk jie; mano tautiediai,
tévyne paliko daugiausia ne-

6 del idéjiniy paskaty, o is bat-
_ més arba nevilties. Didzioji
-tautos dauguma liko gimto-
joje Salyje. Bet kadangi jie
‘isvyko, jiems noromis neno-
romis teko ieSkoti pasiteisi-
nimo, vasibréazti kaZkokj gy-
-vavimo tiksiq. Ir supranta-

|

~ Sunku- reikalauti,
merikos senatorius Zinoty | ko, kiek gyvavo burzuaziné
pastaryjy 25 mety.Europos | Latvija, ir vilciy atkurti se-

rai ja Zino, Jie Zino, kad iy

Baltijos federacija? O juk ji
ma, kad pasiteisinti buvo ga- | buty apemusi tik apie 7 mi-
lima tik neapykanta tarybi- | lijonus gyventojy, vadinasi,

nei ‘santvarkai ir udsibrézti | senatoriaus Duglo nuomone,

tiksla — restauruoti tai, kas | “neturéjo ateities’. Nejaugi
buvo anks¢iau. Dél to jie ta- | Masenas pamirso, kaip negi-

‘po jrankiu latviy tautos ne-; musi miré net tokia kukli

draugams, Taryby Sajungos iniciatyva, kaip Latvijos-Es-
priesams. , tijos muity sajunga? Ir miré

su Amerikos valdandiyjy tik-todél, kad Rygos teksti-
sluoksniy Zinia, o spren-|lés fabrikantai negaléjo su-
dziant pagal viska — ir jy|sitarti su savo brolias Esti-
iniciatyva, Pabaltijo emi-|joje, o Talino pirklial mirti-
erantai susijungé su liaudies | nal -bijojo Rygos ir jos uos-
demokratijos Saliy emigran- | to prekybinés konkurencijos.
tais j vadinamaja “pavergty } Kokila prasmé siekti federa-
Europos nacijy asambléjq”. | ¢lJos nuo Baltijos iki Adrijos
Man teko susipazinti su sios |r Juodosios jury? Visa tai
Asambléjos spaudos’ organu | fantazija, jeigu. ne blogiau.

ir, tarp kitko, su numeriu, Pavojinga fantazija, uz ku-

isleistu pazyméti “navergty- rig tekty atkentéti tokios fe-
jy tauty savaitei”, kuriq kas deracijos tautoms, nes jai
met liepos ménesj prokla-|turety jtakos didzioji vals-
muoja JAV_ prezidentas, | tybé, kuri ir diktuoty jai sa-
remdamasis kongreso rezo- | Vo valia bei politika. Maz-
liueija. daug taip Hitleris jsivaizda-

Apie ka jame. kalbama?| Vo “naujajq Kuropa’ ’, kurio-.

Stai vienas tipingiausiy pa- | Je viespatauty “auksciausio-
vyzdziy, kaip asambléjos va- | Ji arijy rasé”’
doval samprotauja aple Va-. nusisnéka jau tiek, kad ragi-
dinamaja “Berlyno krize”,}na rengt “globin} zygi pries
aiskiai iSreik8dami jos. jkvé- komunizma”.
péjy mintis. ) | Jeigu emigranty vadovai

“Pakeliant klausima dé) is tikryjy dar jJaucia prisiri-
paverétyjy tauty laisvés ir |S!imq4 savo tautoms, o néra
nepriklausomybés iki Jungti- | Vien tik susiruping Savo as-

niy Valstijy ir sajungininky | menine gerove _ prie dosniy

{mano pabraukta. — V. M.) | Svetimy édziy, - tal tegul jie
politinio tikslo lygio, biity | geriau susilaiko nuo dalyva-
galima, mazy maZiausia, pa- | Vimo apgaulingame zaidime,
remt vilt] ir sustiprinti su-|kuris neatnesé ir nezada
laikant} veiksnj busimajam jiems garbés nei tautietiy,
erie klausimo} sprendi- nei amerikietiy tautos aki-
mui” vaizd je.

Sai kaip is “ery atrodo
| Skambis ZodZiai apie Jung-|tos vystyvmasis savarankis-

kity tauty laisve! Viskas Zy-|buvo abai trumpas, jis tru-
mial paprastiau. Emigracija ko apie du desimtmecius. Per

Kalinga, kaip smulki moneta|no, kokia nepagrjsta buvo
ju politiniame Zaidime. burzuaziné-demokratiné san

Vienas “pavergty Europos | tvarka, kurios tolesnis, sa-
nacijy ansambléjos” globéjy | ky¢iau, désningas vystyma-
Amerikos senatorius Duglas | sis pavirto autoritariniu re-

pataria emigrantams-jau da- | Zimu arba i ci dikta-);

bar ruostis sudaryti federa- | tura.

cija (po Centrinés ir Ryty! . O tuo tarpu, eprendiant
Kuropos “isvadavimo”), neg | iS emigranty spaudos pasisa-
kitokiu atveju “néra ateities |.kymy, ten néra linke blaiviai
(mano pabraukta, — V. M.) | Zidréti j gyvenimg. Ten ne-
grupel mazyjy salty, turinciy | norima suprasti, kad visuo-
12, 20, 30 milijony gyvento- | meninis latviy tautos vysty-
yy tarp dviejy vik galingy masis nesustojo, kad jis te-
valstybiy, kaip Vokietija ir | bevyksta naujomis salygo-
Rusija”, ‘Imig jau daugiau kaip 20 me-
kad A-|ty, tai yra jau tiek pat lai-

istorijg, bet juk patys “pa-jnaja santvarkg gall tureti
vergtyjy nacijy” atstpvai ge- | tik politiniai neregiai.

Esu tvirtai isitikines, kad
Salys buvo péstininkai ikika- | mazZosios tautos gali uztik-
riniame diplomatiniame zai-\rinti savo ateit] tik taikos
dime, kad su jomis visiSkai | salygomis. Karas  didzio-

| nebuvo skaitomasi Vakaruo-|sioms tautoms gali reikéti

se. Nejaugi tai pamirso lat- ekonomini, materialin}, kul-

vin grupés “asambléjoje” |

V. Munters A ie Latviy .
—— Emnigrantus, Ju | Ju Politika

| (J8trauka | is Vilhelmo N Munterio laigko, tilp laidko, tilpusio Lzvestijose. Kvailas diplomatas,

delegacijos narys. Tauty Sa- |

pamirso, kaip negimusi miré:

.O juk Masenas

Vis .omeninis. latviy tau-

 Liandies Balsas: a

Puslapis :

Lietuviskos Naujienos

’ Rao A.

Senato Komisija -
prasoma persvarstyti
Pabaltijo politika —

Prie’ kiek laiko Kaliforni-;
jos lietuviy “pespublikony’
pastangomis buvo pradéta
kita politinég akcija veikti
JAV Senato uzsienio reikaly
komisijos narius, kad Jung-
tines Amerikos. Valstijos 1-
sakyty Jungtinéms Tautoms
isakyti (1!) Taryby Sajungai
“nasitraukti i8 Lietuvos”. —

Valstybés Departamentas
narodé save nenorg tokioms
plusiskoms rezoliucijoms pri
tarti, Tik kai kurie senato-
riai-apie tai kalba. .

Siuo kartu, betgi, tiems
senatoriams buvo pateikta
ir kitos Hietuviy dalies
‘Amerikoje nuomone. Buvo
nurodyta, kokius sunkius
nuostolius suteiké. Amerikos
lietuviams ir ypaé lietuviams
tévynéje, ligSioline) Amerl-.
kos “nepripazinimo”  politi-
ka, ir buvo nurodoma, kad
Sitokia nerimta, neatsako-
minga agitacija tik kenkia-
ma Amerikos vardui tose Pa-

paltijo tautose. Vietoj to bu--

vo sugestionuojama, kad
kaip tik JAV nustoty diskri-

- | minuoti Lietuvos respublika,

pripazinty- valdziqa ir santvar
ka, kurl ten dabar yra (pa-
tinka tai kurioms grupems
Amerikoje ar ne}, ir uz-
megzty su Lietuva norma-
lius draugiskumo rysius, Bu-
vo nurodyta, kad lietuviy
tauta Amerikai atidavé tre¢-

dal} savo gyventojy per pas-

taruosius simtmectius, ir del-
to relkety-su ja elgtis nuo-

Sirdziau. Visa elé senatoriy'

atsiunté padékq uz “apgal-
volta’ nuomone.

a |
“Vienybs” atvirai stoja :

uz rysj su Tevyne
Jungtinems Valstijoms rei- ta laika latviy tauta jsitiki- |

Pajutusi lietuviSkosios is-
eivijos kintanéias nuotaikas,
vis ryskéjantj] norg suartéti
su Tevynainiais, Brooklyno
“Vienybe” netikétu grieztu-
mu iséjo prieS Zakevidiaus-

zymanto, Gaidziino tipo ult-

ra “patriotiskumq”’. Straips-
niu “Prisiminimai ir dabar-
tis” Valé Tysliaviené, dabar-
tine “Vienybés” savininké
raso: “Yra negausi, bet la-
bal garsiai rékianti naujaku-
riu grupe, kuri, atrodo, vél
noréty kietai uztraukti gele-

a ee oe is ee See”

tirin] iSsekima, bet mazZo-
sioms tautoms jis beveik vi-
sais atvejais yra praziutin-

gas, Todél visiskal neabejo- }

ju, kad kaip tik mazZosios

tautos turi buti ypaé suimte- |

resuotos iSsaugoti taika. Tal-
ka uztikrina joms pat] pa-

grindinj dalyka — jgalina is-.

saugoti gyvq tautos jega ir
kelti jos Berove.

gu lietuviy

‘Zienius

zing uzdang4, kad su lietu-
| viais: tévynéje nebuty jokio ©

rysio. Labiausial nerimauja
tie, _kuriems, nebeliko kelio 1
jJokia Lietuva — pakienso-
ma” ar “nepriklausoma”’,
Toks Zymantas, pavyzZ-

dziui, patogiai jsitaises sau-

létoj Kalifornijoj ir besimal-
tings iS auky, kurios silin-
éiamos senatvés sulauku-

siam: Vasaric 16 akto sigmi-

tarui (M. Birziskai), noréty,
kad Lietuvoje siautety sta- |
lininis teroras,
viskuo pertekes, galéty pa-
teisinti save kaip “rezisten-
ta”. Dabar jis net neZino,
kur ta savo “rezistencine”
veiklq deti, todel ee 14
pries “Vienybe”’. .
Kaip skandinavai i lenkai
tvarko savo veiklg
Jau ir is tevynés raginant

(V. Zemkalnis) apiforminti
lietuviskaji Amerikos rys}
gu lietuviy tauta tavynej, js
domu palyginti, kaip tai yra
sutvarke tokios kultiringos |
Amerikos mazumos, kaip
zydai, lenkai, skandinavail.
Zydy veikla yra tokio masto
ir efektingumo, jog lietuvius
su jais lyginti neiseina, Ta-
éiau kaip skambety apibidi-
nimas “The American Lith-
uaninian Foundation”, jei.
bity pasekta lenky Koscius-
kos arba svedy fonly pavyz-
dziu: Toks fondas turety bi-
ti uzregistruotas New Yor-—
ko vaistijos istatymdavys-
téj.. Turéty buti iSvardinti
auky davejai. Aptartas fon- .
do tikslas ir veikla: “Skatine
ti Jungtiniy Amerikos Vals-
tijy intelektualinius rysius
tauta tevyneje,
tuo bidu — sustiprinant ys}
tarp hetuviy kilmés amerie
kieciy ir jy tévy krasto;.
veikti. kaip lituantstikos in-
stitucija, siekianti igalinti
apsikeitima studentais, mo-

kytojais, paskaitininkais, Jei-

diniais, filmais, muzika, me-
nu, ir mokslu tarp Jungtiniy
A. Valstijy ir Lietuvos; ska-
tinti lietuviy kulttiros pazi-
nimg Lietuvoje”’. Kiekvie-
nais metais turétu biti iglei- |
dziamas metrastis, kuriame
buty sutraukta fondo veikla
ir atsiekimai. |
— (Laisvé).
ACCRA. — Ganos prezi-

dentas Kwame Nkruma da-
vé jsakymg paleisti 160 poli-

¢tiniy kaliniy, kurie buvo su-—

imti laike astriy opozicijos
i8stojimy pries Nkrumos
valdzia..

TORONTO. — Psichiatry
susivaziavimas tionai svars- _
té problemas, kurias iskelia
zmoniy protiniai Slubavimai.
Pasirodo, kad protinés ligos

‘| pleciasi ir Kanadoje,

kad jis. cia