sirinkimga atvykb daugelio

_vyriausybiu vadovy, taciau

 neatrodoe, kad a: nors gero
nutars. r

_ Vakary Salys tebevaro sa-

Vo seno uzsispyrimo — &al-

tojo karo — politika. Jokia-

me klausime jos neparodé | Exameg

noro susitarti: |

Jungtinées Valstijos,. tie-
siog nori pasislépti uz bég-
itty suruosty isstojimy pries
socialistiniy ae vado-
Vus.

eahideinds
distai apie ka kitq ma zal no-
rl ir kalbét.
Ypatingai negrazu,
| pries liaudies Kini jos priemi-

mais Jungtines Tautas.
Juk liaudies' Kinkia fe

 Siaudelis, bet didelé ir galin-
ga galis. Be jos dalyvavimo

Fuk negali teigiamai biti is-

presti bile kokie svarbesnie}i

pasauliniai klausimai..
Taciau amerikéeiiai ja ig-

-noruoja ir nori, ‘kad ir kitos:

Salys taip daryty.
-

propagan-

kadi-
Washingtonas taip cal

Gwen Grant, desing], pasira-
180 sutarti su CBC. Ji ugzims.

Anna Cameron vieta TV pro-

=e ee. ee

HY
|

Gradias, dzentelmoniskas |

_ kalbas pasaké ir Eisenhowe-
ris ir Macmillanas. Taciau
demagogiskas.. _ |

Pavyzdziui, jie uZgyré nu-

sicinklavimo idejg, bet née

‘zingsnio nepazengé pirmyn..
Rodos, siekiant taikos, rei-
katy ir su liaudies Kinija
skaitytis, ir:galutinai atsisa-
kyti nua kolonializmo..
| ‘Bet. kaip ivykiai Konge
odo, nuo. kolonializmo neat-
sisakoma, ir su Kinija nesi-
skaitoma, nors be jos daly-
-vavimo nusiginklavimo klau-
Simas tiesiog negalimas is-
ah alias

@
Vakarai visq kalte nori
primesti Rytams, bik jie ne-
sukalbami.

‘Nesukalbami to-

dél, jog jie nepriima pilnu-.
moje Vak&ary siulomos ab-|!

surdiskos inspekctjos.

_ Taéiau tai tik pretekstas,
pre skabé, pasiteisinimas. —
Vakarai, nenori ;paties nu-| kalbéti

siginklavimo
| Bi |
Neutraliosios Salys gal dar
gulod Zymesnj vaidmenj Sia-
me Jungtiniy Livia ty susirin-
kime.

Daug kas an i' jas gavo
Vitis.

* Pravesdamos Siesdavtnig
: kad Hisenhoweris susitikty
su Chruscioevu; jos parodé
-gera iniciatyva. |
. Jeigu jos, panasia: rezoliu-
¢ija, pravesty savo. tvirta
-_reikalavimg- taikos ir nusl-
ginklavimo, taj irgi padaryty
gerq jtaka ir hemaza Spal:
dima.

Bet ar jos rySis taip toli |

-rekia uz tai.

ninkas

“Demokratai” !

Jungtiniy Tauty asambl&
joje pasirodys daug “dideliy
demokraty” ir “laisvojo pa-
saulio” gynéjy. Diplomatai,

kurie i&didgziai rékia “wz de-

mokratijg", daznai pareina
is kraStu, kurivose haudis
yra kryziavojama. Kaip tal-
syklé, Lotyny Amerikos res-
publiky diploniatai
mégsta kaisytis “demokratl-
némis” plunksnomis, ir tal
daro veidmainiaudami. Jie
kad butu “de-
mokratijg atsteigta’ socia-
listiniuose kraStuose, bet net
nedrjsta pasakyti, kas daro-
si pas juos, namie. .

Paimkime tokta maza res-
publika, kaip Ei Salvador.
Gyventojy turi apie 2,500,-
000, o tik vienoje sostinéje
(El Salvador mieste) bedar-
biu- yra 20.000. Skurdas ten
Dalsus tu, Kurle dirba, dar
baisesnis ty, kur: le iSmesti i8
darbu.

El Salvadora valdo. gallje-
lé bankininky ir kavos plan-
tatoriy — dvarininky, Pulki-
Jose Maria Lemus
yra Salies prezidentas, pa-
statytas iSnaudotojy klasés
ir jy reikalams tarnaujas.

Laisve zmonéms susirinkti ir |

yra
gniausta.
- Bado ir
verciamil,

dzioje, sostinés darbo zmo-

grieztal uz-

baisaus skurdo

nés ir studentai suruosé mi-

tinga protestul pareikst.
Policija :.Zpuole mitingo da-
lyvius, vieng studenta uzmu-
£6, 0 350 kitu asmeny suZei-
dé. Daug zmoniy suaresta-
vo: studentes mergaites, pa-
imtas j kaléjimus, polieija i8-

prievartavo.

Studenta laidojant, marSa-

vo daugiau kaip 10,000 zmo-

ph

—“in.. . ——— pee ee

; nueiti, dar neiadadinal

=~, Janauskas

labai]

Sig ménesio pra- |

buvoe vesti

| tais Genevo} ivykusia. sutar-

Bet si sutartia atnesé lais-

| ve tik Siaurés Vietnamui, o
| Piety Vietnamas pasiliko im-
| perialistu kontroléje, tik su
1 tuo skirtumu, kad Pranetizi- }
pore | ja pakeite Amerika. Ji ten
sa. | diktatoriauja. Toks vadeiva
| kaip Ngo Din Diem yra tik
| klusnus diktatoriy jrankis.

Siaures Vietnamas, ku-

7 7 | riam vadovauja Darbo amo.

t . ay 1 Poe . . 1
Ste ae -; A " .
es eee ay 7 ai “7 Bye _ .
s Soo a See
os eae : ra
a

cae a House. Helen

James (kairé}) yra CBC yi-
suomeniné asistente, —

Oh ee be

Ka Kiti Raso —

Zmones nerimo. Suruose |

| jie kita demonstracija, ku-

rioje dalyvavo 7,000 asmenuy.
Policija buvo pasirengusi. Ji
pradéjo ir vél demonstran-
tus pulti, | juos Saudyti, 19-.
kos mety amziaus tuniversi-
teto studentas tapo uzmus-
tas, taipgi krito uzmuSti ir
du kiti demonstrantai..

Po ty skerdyniy, nakie |
gatvéje buvo rastas polic-
manas negyvas, 0 ant jo krit-
tinés uzrasas: _Atkersijimas.

Siuios faktus mes paemém
iS savaitras¢io “Time”.

Jie trumpai, bet aiskiau-
siai parodo, koks Siandien
yra darbo zmoniy gyvenimas

daugelyje Lotyny Amerikos

respubliky. El Salvador, at-
siminkime, néra jSimtis.

Ir tokiai pad@diai. ten

esant, El Salvador delegaci-

ja Jungtinése Tautose  ple-
pés apie demokratija, aple
laisvajl pasaulj, ir jie niekins
Taryby Sajunga, niekins da-’

bar jau ir Kuba.

Bet teeu El Salvadoro dik-
tatorius Lemus nepamirsta,
kad tokios patios salvgos,
kokios Siandien yra jo kras-
te, buvo kadaise ir Kuboje,
kai ten vieSpatavo budelis
Batista. Lemus tur) atsimin-
ti, kad El Salvadore zmonés
anks¢iau ar veliau paseks
kovingosios Kubos. mule
pavyzdaiu:

— Laisvé
Demokratine Viethamo
Respublika

Si ménesi guéjo 15 mett |

nuo jsisteigimo nepriklauso-
mos Vietnamo. respublikos.
Bet per tq laikotarpj vietna-
mieciai tik sesis metus galé-
jo ramiet gyventi ir dirbti.
Devynius metus jie priversti
zutbuting kovg
prieS prancuziskus koloniza-

torius ir. uos remusig Ame-

rikq. ir Anglijg. Ta inirtinga

‘kova pasibaige tik 1955 me-

| hiy partija ir kurio prieSaky-
| je stovi komunistas vetera-.

nas Ho $i Minh, iskiimingai_
;minéjo savo nepriklausomy-
| bés sukaktj. Vietnamo liau-

dis telsétai
jaimé jimais.

dziaugiasi savo

Daugiau kaip 610 tikstan-|

ciy hektary buvo isdalinta
desimciaj milijony valstie-
ciu. DidZiuma valstieciu su-
sispleté j galingus koopera-
tyvus. Ir stat pasékos: 1939
Inetais Slaurés Vietnamasg is-

-augino tik du milijonus to-

| produkelja

|

|
|

i go be Zinios’”

ny ryzZiu, o 1958 metais ryZziy
davé daugiau
kaip 4 milijonus tony.

smarkiai iSaugo pramoné.
Vien tik 1959 metais buvo j-
steigta 33 pramonés. Per ke-
turius metus valstybés pra-
monés produkcija i8augo 16
karty.

Amatininkai ir smulkieji
pramonininkai susijungé i
kooperatyvus. |

Mokykly skaicius padidéjo
tris Kartus. Medicinos jstai-

gy skaicius. padidéjo ketu-

ris kartus. |
Demokratinei Vietnamo
respublikai labai daug pade-
jo Tarybu.Sajunga ir Kinija.
Tai buvo tikra broliska ‘pa-
galba, 7
Vietnamiecry darbo minics
pilnai pasitiki savo vadovy-
be ir su didele viltim Ziuri ]
savo ateiti. Jy vadag — Dar-
bo zmonly partija stipriai

laiko savo rankose valstybés

Vaira.

Slaurés Vietnamas nekar-
ita kelé klausima apie abie-
ju Vietnamo daliy apvieniji-
mg. Bet Piety Vietnamo val-
dovai apie susivienijima nei
kalbéeti nenori, nors Genevos

sutartis aiskial numato na-:

cionale vienybe.
Aurnale “New Times” (Nr.
30) randame dokumentuoty

jrodymy apie terora ir smur-

ta, kuris jsigaléjo Piety Viet-

name. Nuo 1954 mety Piety |

Vietname nuzudyta, ar “din-
15,000 demo-

_kratiniy kovotojy. J koncen-

mus sugrista 230,000 zmo-.

Vietnamo armija

fracijos stovyklas ir kaléji-

nly.
Piety Vietnama faktinai
valdo Amerikos ‘Military

Aid Group”. Jei 1955 metais.

okupantu Staba sudaré 200
asmeny, tai dabar stabe su-
koncentruota daugiau negu
2,000 karininky ir techniky.

vyry). Pentagonas reorgani-
zavo taip, kad viskas pasilik-
" Jankyy komandoje.

ame Vinia

(335,000

{

graziai paréme Liaudies Bal- -

|

SYPSENOS

Isryskino

Fotoreporteris vakare pra~

‘| déjo ryskinti filma,
“Kazkodél a& jame nieka ©

nematau”’, taré jis.

"AS dienos metu apZiliré&.

jau ir tai nieko nemaciau”,
atsake stinelis,

| i
Hkonomiskas vireé jas

“Kodél jus j sriuba nejdé«
jote lauro lapeliy?” uzZsipuo-

yas.

“Jy niekas nevalgo, ponag
vedéjau, vis igsmeta i§ sriu-
bos”, pasiteisino jis. :

ee, nee
Mazag nesusipratimas |

Du _ plésikai
zmogu ant gatves ir pradéjo
tampti | uZgatvj, bet sig la-

_ bai prieSinosi. Kada jie ji ap-

valéjo ir iskraté, o piniginé}

rado tik 30 centy, vienas uzZ- .

klause:

“Pas tave tik 30 centy, 9
tu taip ann prieginai-
a

“AS maniau, kad jus nori-
te ty penkiy. Simtu doleriy,
kuriuos a8 laikau. paslépes
éeveryke’’, atsako uzpulta-
sis.

i
‘

Kas Kaip Remia
Liaudies Balsq

R. Sevaiiiead. é,. Rochester,

merata uzrasyta M. Budrio }
Lietuva, keleta atnaujinty ir
$11.50 surinktu auky. Siame
relkale grazig pradzia pada-
ré ir puikiai patalkininkavo
M. Vineckunas. 7

Y¥. Ramanauskas, Toron- |
to, reikSdamas viesq padéka

ji ligoje atjautusiems, paau-
kojo LB paramai $1.00.

Ida Supleviciené su buriu
montrealieciy. reiksdami vie-
Sa uzuojauta savo draugel P,
Kisiehenei netekusiai broho,

4. ,
Patys atsinaujindami pre-
numeratas paaukojo:

Z. Janauskas, Toronto,
vardu  montrealietés Mrs.

Lukshas, skelbusios padekq

dalyvavusiems jos vyro Vla-
do laidotuvese, pridavé $2.00
auky. |

-Patys atsinaujindami pre-

numeratas paaukojo:

_°M. Jurksaitis, it .
Man., $2.00;

G. Martin,
Mass., $1.00: _

J. F. Ditkus,
Wis., $1.00:

Paul Junas, Vancouver,
B. C., $1.00. |
_Visiems uz pasidarbavimge
ir aukas, Sirdingai acid.

Administract is

"Brookline,

1é ant viréjo valgyklos vedée

pasigriebé

| N. Y¥., prisiunté nauja prent- |

Kenosha, |