-«ikietiy kar4 Vietname: mu izoliacionizmo, bet rasi jis - ri nuolatos apima vis daugiau Vietname. nuolatines pastangas, kad jtiki- | rybomis militarine intervencijq, Vietname. Jis kalbéjo 114 saliy —vardu ir dave specifiskus pasit- -shingtono; buvo -. ty su manimi, kad tolimesnis _ kraujo liejimas yra nereikalin- . pastebejo: _patieké ja, g rel Jungtnés Ameritas Valstos Luin 1954 Mety {i v Liaudies isaisas Kovo 12, 1960 _ Vietnamo Sutart} Daugiau, Negu Kuri Kita is St. Louis bio Dispatch (USA) Stai ka sako apie ame- Prezidentas Johsonas sako- ma susirupines galimu atgiji- turety daugiau bijoti izoliacijos — diplomatinés izoliactjos, ku- ir daugiau zmonly po visq pa- saulj pries amerikieciy polis -Generdlinis Jungtiniy Tauty sekretorius U Thant simboliza- vo ta izoliaciis ekstraordinart- néj} spaudos konferencijo}, kuo- met jis iSkélé vieSumon savo. nus Jungtines Amerikos Vals- tijas, jog jos turi pakeisti de- lymus dé] derybu, bet Wa- lgnoruotas, kreipdamasis j Jungtiniy Vals- tify Zmones per jy vyriausybés galvas, kad siekty taikos. . “AS esu_tikras, kad didingi Amerikos Zmonés, jeigu jie zi- noty tikrus faktus ir Istorija ivykiy Piety Vietname, sutik- gas”, saké administratyvé Jungtiniy Tauty sekretariato gaiva, kuri geriausia, negu kas _ kitas, iSreiSkia pasaulio saZine. ‘dis toliau saké, kad politinés ir _ diplomatinés pastangos duoda vienintele | pilt] susitvarkymui ir. lrdnai “Kaip jus zinote, karo ir nedraugiskumo metu pirmiausia auka yra tiesa”. Jei reikia bet kokios Sito pro- pozicijos, tai sekretorius Rusk kuomet jis davé Amerikos zmonéms dar. viena nenuosirdy kalbos doza, pakar- todamas tema, kad visa Pietry- tinés Azijos problema iSsiri8ty, Pietrytinég} Azijoj, eS Foe Ls ee eee ae = 1 —— = eh 7 . ' - kama. sugestavimui kad kitos jegos velkia Piety Vietname, ne vien parama Viet Kongui. i8 Siaurés — nes, pirmoj vieto}, nei veina Piety Vietname val- dzia negaléjo laiméti savo zmo- niy pritarimo, neZiiirint didziu- lés Amerikos pagalbos, Ponas Rusk nesako tiesos, kuomet jis tvirtina, bik tik i8- laukiné agresija pries taika mylincia valstybe ivelta. tenai yra, tal vidujiné civiliné kova, kuri tesiasi virs 20 me- tu, j kuriqg Jungtinés Valstijos isikiso palaikydamos vieng pu- se, o Siaurés Vietnamas, palai- komas komunistinés Kinijos, kitg. Visi daviniai veda prie is- vados, kad sprendziant 18 po- puliarios paramos, misy pusé pralaimi ne todél, kad jai sto- koty ginkly ar pinigy — mes suterkém uzZtektinai abiejy — bet todél, kad tiek daug Viet- namo Zmoniy arba nenori lai- méti, arba eina su Viet Kongu, kuris atstovauja jy tautines as- piracijas geriau, negu Jungti- niy Valstijy klijenté valdizia, Jeigu ponas Rusk nori, kad Siaurés Vietnamas laikytysi 1954 mety Genevos susitarimy, vargu jis gali buti priesingas, kad Jungtinés Valstijos laiky- tysi jy taipgi; o vienas susita- rimas reikalavo Siaurés ir Pie- ty Vietname rinkimy, kad Zmo- nés patys pasirinktuy, ko jie no- ri, padalinto ar apvienyto kras- ‘to. Amerikai patariant, rinki- jeigu tiktai Siaurés Vietnamas sustoty vykdes agresijg ir pra- déty laikytis 1954 mety Gene- vos sutarties. Nei viena Salis nesulauzé tiek Genevos sutart], kiek Jungti- nés Valstijos, ir 1¢ mety nepa- sekminga militariné miisy in- pac turéty biti aoe My ‘ Re a ae isPre rea ae my nebuvo.. Yra gera prieZas- tig manyti, kad jeigu bity bu- ve balsavimai, tai Saigono val- dzia bity pralaiméjusi, Kas tuomet lieka i8 tokio griezto Amerikos tvirtinimo, kad ji gi- na sventa laisvy, demokratiniy zmoniy laisve? Jei ponas Siaurég Vietnamas sulaikyty visokios paramos ar vyry plau- kima } Piety Vietnama, vargu jis gali priestarauti, kad Jung- tinés Valstijos pasielgty taip. SAIGON, — Vienas zymus budisty lyderis viesai pradéjo reikalauti, kad amertkieciai {s- sikraustyty i8 Pietinio Vietna- mo. : : Kas | $e — F oe ts — = = Rusk nori, kad| ee a ir * a eed 3 - = * a + FE fs 7 ; ; : of + Pa . : whee Py» Fe “a! " ma 1 mre 4 , sont Ara ra 1 es eae ee a . ay ok ng Tee alee ae eet roan a ee ate = ater tart: Raney ae sae rats! eee a fala ae =! mort . Se ee ata oe ch . al ie tg #.) soo ei mara anti tn Mr oe ee atta ae 4 oe it hs aah ai aw at r re, i Fr, .,! ra * a hal bt el he ba ew! = 1 at, ' * - tee Js rs ‘| rt a a Ln ea ae i! Da ir 7 i 1 Zemés iikio maSiny gamykla Radviliskyje -Isigaliojo jstatymas dél pen- sijy ir paSalpy kolukiy na- riams. Jis buvo priimtas Tary- by Sajungos AukStiausiosios Tarybos ketvirtojoje sesijoje. { pensijy ir paSalpy kolukieciams skyrimo komisijas pradéjo plaukti pirmieji pareiskimai. Kokia, yra Tarybu valstybes naujos priemones esme ir reiksme? | Priémusi Pensijy ir pasalpy kolikiy nariams jstatyma, AukSdiausioji Taryba sutvarke socialini apripinima kolukiuo- se: jvestos vaistybinés senat- vés, invalidumo pensijos, pen- sijos netekus maitintojo, o taip pat néStumo ir gimdymo pasal- pos koliikietéms. Tuo budu sa- lyje jvesta vieninga pastovi kol- ukieciy apripinimo pensijomis sistema, kurios déka kiekvic- nas sqzZiningas kaimo darbo zmogus gales senatveje siste- mingai gauti pensijg. Sis svar- bus valstybinis aktas rySkiai 7 rodo, kaip Komunisty partija ir Tarybiné vyriausybe rupinasi, kad nuolat kilty materialine Zemdirbiy gerove. Kuo bidingas kolikiecig ap- ripinimas pensijomis Taryby Lietuvoje? Teise i senatvés pensija gau- na kolitkietiai — vyrai, sulau- ke 65 mety amziaus ir turéda- mi ne mazesnj kaip 25 mety darbo staza, ir moterys, sulau- kusios 60 mety ir turédamos 20 mety darbo stazqa. Kadangi Taryby Lietuvoje kolektyviza- vimas jvyko pokarlo metais, to- déi éia Zemés tikio arteliy na- riams senatvés pensijai gautl enti ge i oe ea oe ie rea os ne a oar ‘Tere 2 fi ‘r - . Pl hs hr on coe x So peal Pa i oe gs Mae e eh ae ras gos ay “ ie i iigtetercee aati! ne Ce sa etesige enn zs ager ra = 1 = i ee vay 20) a ae och aoe ‘ aes oF ‘s nee “aes nie pater ane rs ae erp = ni! “1 od RE BS ae Co AGE eer ae . + ve. we i ¥, fay A eee ¢ > Pe ee . Po ric oh sy pita aks . ; : | » : wen Bah a ag Oe eee ra iepiet. at as mots SG ri ‘or =, , 1 , a F ane %: ns . ee ‘i i ee *, oe = Pe fees * LA ae ae ce . a i ee ne ree s a 1 ) af - a! yy eee Pate eee ~osJb ds ‘4 ae oat cre aon wie ae Ee see wy “ ag "a! ‘wy . ‘s fete Heng as! tattle eae Tt oteeatate y oe ab Bel oh S Sah SORE ae SO tN rt ee) ot ee ye . ie Bs ge gh OGG oe PE nee cage ms Reiner ee Ce Je ore — Vilniaug miesto ) ae os kur nyksta medinial nama, o Vy vieto] dygsta nauji. Pradedamos ISmokéti Pensijos Kolikiediams mae Ges ois ee Aiejaus Saltinis Albertos Smelyje Albertos Siauréje, kur vasara ig Be Sy saulé teka |4. valanda r yto, yta miestelis vardu. McMurray, Daug mety miestelis merdéjo, cla Gite | jo gyventojai vertési i§ Zuvi- reikalingas Zymiai mazesnis stazas. Musy respublikos kol- ikieciams uztenka turéti dar- bo staza, lygy skaitiui mety, praéjusiy po kolikto jsteigimo iki ty mety, kai kreipiamasi dél pensijos paskyrimo. Pavyz- dziui, jeigu kolukis jsteigtas 1949 metais, tai senatvés pen- sijai gauti Siemet relkia turéti 15 mety darbo staza, o jeigu 1953 metais, tai tik 11 mety. Nepaisant to, pensijos dydis lieka toks pat, kiek gauna kol- ikieciai, turédami pilng darbo staza. Tai didelé lengvata, ro- danti ypatinga musy valstybes rupinimasi, kad pensijas gau- ty Lietuvos zemdirbiai lygiai kailp ir kity salies respubliky ir rajony, kuriuose zemés ukio artelés buvo steigiamos véliau, koliikiediai. |. | | Koka yre. penal ju sikyrimo tvarka ir koks nuveiktas pa- ruosiamasis darbas respubliko- je? Kaip aumato specialis pen- sijy skyrimo ir mokéjimo tvar- kos nuostatai, pensijas skiria | kiekviename rajone sudarytos komisijos pagal kolukiy valdy- by ir kolukiniy socialinio ap- | rupinimo taryby bendrus pasiu- lymus. Pensijos kolukieciams bus-ismokamos tokia pat tvar- ka ir tokiais pat terminais, kaip ir nedirbantiems pensinin- kams is darbininky ir tarnau- tojy tarpo; Ruogiantis igyven- dinti jstatyma dél pensijy ir paSalpy kolikiy nariams, res- ninkystés, zvéreliy gaudymo ir medziy kirtimo. Jo 1,800 gy- ventojy trecdali sudaré. indijo- nisko kraujo Zmonés. Dabar miestely je didelis pagyvéjimas. Viesbutis pilnas inzinieriy ir ki- ty specialisty, Priezastis elidi stal kame: Miestelis randasi prie Atha- basea upés. Apie miestel], abie- jose upés pusése randasi dide- jis plotas smélio, kuris persi- sunkes smala. Albertos Gas and Conservation Taryba ap- skai¢iuoja, kad siame smélyje yra apie 626 bilijonal statiniy — ‘‘juodo aukso’. Puse jo esq ga- lima paimti ekonomiskai. Uz tai aliejaus verslininkai labai susirupino siuo sméliu. Aple 20 myliy nuo miestelio Simtai eksperty ir darbininky valo vie- ta pastatymul jmones, kuri duos po 45,000 statiniy aliejaus i dienq. ISimtas iS smélio alie- jus bus siunciamas vamzdzials i valytuves netoli Edmontono. Ig ten plauks vamzdziais | On- tarija ir kitur. Sis aliejaus saidints patent {sigs Kanados ir JAV aaaraae per 100. mety.. a | — a tarybos. Tokios pat tarybos is- rinktos netarpiSkai koliikiuose. Atspausdinti ir issiysti | rajo- nus dokumenty blankai, reika- lingi koliikieciy pensijoms api- forminti ir gauti. publikinis pasitarimas-instruk- tazas socialinio apripinimo darbuotojams ir rajoniniy kol- ikietiy socialinio apripinimo— taryby pirmininkams. Panasis | pasitarimal jvyko taip pat dau- gelyje rajony. -ISankstiniais duomenimis, iki 1965 mety pabaigos pensijas pradés gauti apie 140 tukstan- éiy Lietuvos kolikie¢ty. Zem- publikoje | nuvelktas Laprigcartey dirbiy socialiniam apripinimul organizacinis darbas. Rajonuo-! se sudarytos kolukiecly socia-, Siais metais isskirta 16 milijo- i ny rubliy valstybiniy ir kot linio aprapinimo visuomeninés niy lésy. Mirus Lietuva] Emilijos Bulzgienés motinai, reiskiame sili uzuojauta Emilijai ir artimiesiems. A, R. Antanaviéiai Ch. V. Kaminskai_. - i 7 P, E. Karpaviciai ANTAN®O jo artimiesiems. Minime Litidna Dvylikos Mety. Sukakti Nuo Mirties Musy Gero Drauge J. H. Skurdeliai Valerija Masiené RUSENO. Tragiskai mirusio kovo 9 d. 1953 m. Prisimename ir liidime neteke gero draugo kartu reii- _ kiame uzZnojaut, velionies mnCeRy Je paliktai Seimai it Ivyko res- | —— es ——_,, : Kova Sakai ne béda bédos, auga. 3 Rivard _klausin -o Gia n cien R — moa. Kaip nesimy pabéga $2,000, -seife. Suju ranizu dzZiokle Kair buvo |; kaliny: Sarg. su jut kad p Kur dis tie