‘ Liaudies Balsas

KANADOS LIETUVIE) LAIKRASTIS, LEIDZIAMAS SPADDOS
DRAUGIOS, ISEINA DU HARTU [ SAY AITE,
Prenumerates Kaina:
canado} ir Didziojo}- Britanijoj metams $3.00; pusei met $1.50. Visur Kitus |
: metams $3.50; pusei mety $1.75. Atskira kopija 5 centai.
Pedto' perlaidas (Money Orders} iéradykite Liaudies Balso vardu:

LIAUDIES BALSAS
P.O. Station C, = i013. Toronto 3, pata Canada. |

Fakta Kal Pries Pong tale |

Ponas McCullagh. kurs visuomet, kaip ir koks Charlie Mc-

Carthy, kalba ta, ka Jam nuoro jo ponas Wright, Globe and Mail.
savininkas. paskutiniu laiku per radio kalbedamas Sauké kana-

diedius j kova nz apgynima. demokratijos, uz pagerinimg gyveni-

mo sqlygu. (¥ra manoma, kad jis yra inictatorium ir “Lydersin
Lygos,” kuri isdygo Glebe and Mail redakeijoj.) Vienoj] savo.

-Kalby jis susuko: “Kai.as bisiu premjeru.. aS Zivrésiu,

ke .

. visi turéty gera gyvenima.” Tadiau nei jis, nei jo ponas to gero.

-* iii9 Neduoda tiems, kurie yra jy rankose. Stai pavyzdis:

| Nuo 1818 mety Lakeshore mainy serininkai pasidalino °65.-
GOO CCO dividendy. Gi per.ta pati laiky ty mainy darbininkams bu-

vo iSmokéta $22,000,000. Reigkia tie, kuric. pai nei pirste nepr:-
to, gavo Cu kartu daugiau, negu tie, kurie vargsta ir net savo

Byy; ‘xeg atiduoda. Dar tik nesenai tose mainose du mainierius.

ue iuvo ir sutraiské. O' Lakeshore mainy savininky tarpe Wrigth,
McCullagh bosas, uzima antra vieta. Ponas Wright, nors ir ne!
ri sto prie ty mainy nepridéjo, isletdo $14.000.000 jsigy'anias
Globe and Mail. Jam nereikia net ta laikrast] redaguoli aroa va
- jam styaipsnius. Jis pasamde pong McCullagh, kurs, kaip t
ke “here McCarthy, perduoda Wrigtho mintis.-_
Je'eu ftié ponai nori suteikti darbininkams eeresni gyveni-.
| ‘el jie nesuteikia pirmiausia savo darbiminkams?

" ty paciy mainy darbininkai algomis gavo. tik $2,800,000 o m nes bah

ee ;
. ™
? vai : . re . a .
ae . . ; i i mat,
i" ! F
. . .
i : A te ee ee eee FL a
~ ws pee ; — ome: '
at 2 ee Pa a ee . 7 =.

jhe

| Savin'nkal pasidalino $12,000,000 dividendy. Reiskia 190%
-mainy savininkai gavo tris kartus daugiau; negu darbinin ki
Ta: taip ;“lygiai” ‘kanadieéiai dalintysi Kanados tutus,
premjere but
kes pcs. Jie t

jhif ty

kalba, bet daryti nedaro. O jie taip Kalba vk cin,
kad sucgefnoralizuoti daktbo zmones, Jie neapkendia unit. Toe,
and dil biaurfausiai puclé CIO unijas ir dabar puola. Gi tuo. pa-
éiu Jaiku kalba. apie demokratija, apie zmoniy.teises,

Reikia Arciau SusiviSti Su Kanada

Jau. prieme Kanados pilietybe ir nebemano grjzti } Lictuvg. Prie’ yz Stenio lictuviu ¢imines ar pa-

ponas McCullagh ar kurs nors Kitas is tos meine ; PRE mode eee:
, ‘Kas duos Veress aS

lik ee
: 7 ee Li Cat pect Cae di fae SB, a
_savais Cartitinkais jie daro kaip tik, priesingai. Stai 1957 nretats:

r,I

f: En

2 vieto] grabo nese zmogaus skcleta.

Uisienyie Gyrenanéss
|—Liehvials
Kunigas $8. J. Drargels Fa

‘saulio Lietuyyie chews cek, oo
uzsienyje gyvenant: lielaviai Mi
: | ‘tole nuo Lietuvos | iY JOS 2i-on W
Teisybe. kad dauguma Kanados lietuvig yra atvyke 1s Lie- Nebeduoda, Re) takios para:.to:
tuvos. ‘Faipgi teisybe, kad lietuviy pareiga neuzmirsti Lietuvos ir -kokia pirmiagu.duocave. Us t. ii
Jos kalbos, Bet reikia atminti ir ta, jog dauguma Kanados lietuviy - jis ragina Lictuvo} eyvenanélus

to, paskutiniu laiku: 3 i Kanados lietuviu judéjima. isitraukia qdeiis. tistarus stengtis atnaujintl ry:
skaicius ¢ia pIMuUsio lietuviy jaunime, {s to 18e1na tas, kad lick sais. Es tno. eirdi. Git u dicéle - 7p

medziagine nauda. 1s raso:

Kanados lietuviai ripinasi Lietuvos ir hetuvybés reikalais, tiek
‘pat. tur pring ir Kanados. ir a" zmoniy reikalais.. pak ane
pribrenciisideciekti 82g ko} yk Be mh Be

Misy pFdanteatsc turety tania susiristi su vietds veiki-
mu. (nekurios susirige}. Taipgi rengti paskaitas apie Kanada: afi-
budinti Kanades istorijq, valdymosi sistema, ir daug kity dalyky.
Chorai turéty mokintis kanadisku dainy. Kanada taipgi turi labai j
eratiy liaudies;dainy. Nekurias galima isversti ij lietuviy oe
kitas galima dainuoti ir angliskai. :

F

|
ik

|
Kai kas, Zinoma, sakys, kad. artimesnis susirigimas su kana-|

dizmu israus i8 lietuviu lietuvybe, Lietuvos meile. Bet to nereikia
bijotis. Galima biti geru Kanados pilieciu. ir tuo patiu sykiu at-
minti ir Lietuva. Tie savanoriai, Kurie buvo Ispanijoj, ne ispanai, .
taciau kell simta: Is yy padéjo savo gyvybe uz Ispanijos liaud). oO.
jeigu mes bisime geri lietuviai, bet tuo paciu sykiu netike Kana-
_ dos pilietidi, bus daug blogiau. Reikia.atminti, Jog mes nusitarg
Kanadoj gyventi ir. wees Taipei, reikia atminti, jog mes Cla at-|
vykome.ne kaip kokie misijonieriai, su tikslu skleisti kokj nors |
-moksla ar versti zmones lietuviais. Mes éia atvykome gyventi. iKa-
nadq mes pasirinkome kaip naujg tévyne. Kanada mums turi buti
tick pat brangl, kiek ir Lietuva. |

|

| _ Artimesnis susirigimas su vietimin veikimu, su pacia Kanade :
‘paivairing organizacijy veikima, jy gyvenima ir padarys jas to-

kiomis, kokios jos turi biti, Kurios organizacijos arciau SUSIPISE,
jau dabar atrodo daug gyvesnemis. Kurios atsiskyre — tos ine
neturi ko veikti ir taip merdi.

Ar Gali Liaudies Balsas Viske smokin?

pasipelnymo darbas.

“Palaikydami nipsindesnius; |

cl eae LS VienT su

léetume daugiau tiketis ir ma-

terlales naudes. Bet pirma uz-
megzkime grazius santykius
Su saviskiais. Isigykime. ju
muosirdumo: suteikime jiems
brangij aineliy 18 gimtings:

malonin zodelu is tévynes

caivinkime silpnéjandia is fab-

Ritais, ga-WF

Lancono bedarbisi reikalauja panaikinti bada Anglijoj. Siuo kar-
iti

su jais santykiy pagreitina jy
nutautéjima. Kartais ir jy
tarpe galaty atsirast: vienus
§ savo Varau Lic-
iryety ka here gis
Savo PLuce

arti. Ir dia reikaling:
juos surasti, su jais Santy Kius
uzmegati, ir prahas idéja:

jiems islfepyti. oh

Stat jums visa kunizélio plat-
forma. Tikrai kunigiska. Jeigu
istikro vist. ‘Hietuvoj. miveng Uz-

sienio lietuyly _Simings: turi tik

hetuviai, praddla pamirsti juos.
Bet reikia mhanytt, kad gimines
turi kita migt), Tokias mintis tu-
ri tik tie, |‘ kurlems Ir tevyne
brangi tol, kel ji duoda nauda.
Jeigu uzsienio lietuviai maziau
santykiaujar' su. savo giminémis

riko erizusio darbininko ener- | Lietuvoje, tai ne delto, kad jie
cija;. stiprinkime jo ‘tauting | bit pamirée savo gimines,: bet
dvasia: pasakokime jam save | 'delto; kad nebéra apie ka rasyti
grazius nuotykius. Klysta tie, . tiems giminéms. Liaudies Balsas
kurié, rasydami laiskus, vien Y¥@ patyres, kad jei tik kuris
skundiZiasi ir save vargus pa- Paraso kg apie Lietuvos valdzig

Sakoja, noredami tuo nusi.
skundimu, o daznai perdetu.

ganti dangiau naudos — do-
—deriy. Gimints jauéia. kad tai.

néra nucsirdume laiskelis, bet

a=

Libal grazus pamokymas,

ne? O kad ty doleriu uvdsienyje |
yra, tai nereikia abejotrt. Tik pa-
ziurckime;

Draugas fortwilliamietis pereitam Liaudies Balso numeryje!

pakélé labai svarby klausimg. Savo straipsnetyje “Ka As Noré-
ciau Matyti Liaudies: Baise” jis raso: “Zinau, kad ir siame raste
bus pitna kiaidy, Klaideliy, truks taku, raidziu, kiti zenklai ir di-

diosios raidés bus metvarkoj. Taipgi sakiniai bus neteisingai su-|_

tvarkyti ir viska redakcijai priseis pataisyti: Del méginané! |

spaudon *dsinéti ir redaktoriy labo, noré@iau matyti Liaudies Bal-|
ge tuo klausimu pamokinanéig straipsneliy, biitent, kas reikia 2t- |
-noti, kad -teisingai bitty parasytas sakinys ir kur dedami skiria-

mieji zenklai.” Reikia manyti, kad taip mano ir daugiau.
Ar galéty Liaudies Balsas ismokinti teisingat rasyti? Nega-
- Wétu; Norint teisingai paraayti, reikia gerai j galva jsidéti viska,.

ka nurodo lietuviy kalbos. vadoveliai, butent gramatika ir sintak-
$8. Prie to, relkia daug skaityti tokiy rasty, kurie paragyti erazia
ir taisyklinga lietuviy kalba. Per Liaudies Balsa perleist) tuos va-
dovelis ir paskui dar cuotl i eager paaiseinienus jokiu biidu
nejmanoma.

 Geriausia kiekvienam tuos vadovélius isigyti ir studijucti.
Uzéejus ant tokios vietog, kuri sunki suprasti, galima kreiptis prie
- gramatikg zinanciy draugy arba ir prie Liaudies Balso.

Kad reikia Javintis lietuviy kalbos; tai negali biti abejonés.
Ypatineai turéty lavintis tie, kurie nori tapti poetais arba vaiz-
: deliy ir apysakaiciy rasytojais. Tokiems Zmonéms kalbos mokslas
_ yra nepavaduojamas nieku. Nedginant. kalbos, nors ir gabiausias
zmogus nieko gero nesukurs. Teisybe, yra tokiy, kurie tr nesimo-
kine kalbos. moksto gali mintis isdéstyti labal nuosekliai, bet toks

igdéstymas néra patenkinantis. Tie draugai ir draugés, kurie dare
| bandymus rasineti be. gero kalbos Zinojimo, -greitai suklupo. No-
- gintiems ka nors kurti, reikia, ne tik kalba mokéti, bet ir litera-
‘tiros teorija. Literatiiros teorijos vadovéliy taipgi galima gauti.
‘Be teorijos pazinimo taipg: sunku kg nors. gero parasyti. Kores-
pondencijes, “inoma, § gali biti so ir -be to.

|

ee oes

1°

: . :

“Aleivial beitebie Syvuy el-
lés retéja, Atsitinka, kad pa-
vlenl vyrisklal mirdaml savo

 turta palicka be iokio pasky-

rimo, Tais atvejais apdraudas

arba apie Sios Salies lietuviy vei-
kima, tai tas laiskas ir nepa-
siekia galo, Lietuvos pastas su-

Rann

blaensisises-iera,%0\,
“het “ isieny3e pyvenia |

Ss .

laixo, Tas pats. ir su Lietuvo]

eyvenanciais, Js Lietuvos’ talp-
7 negali nieko parasytl. Parasys
ka — nubaus. Tik vienas daly-
kas, kq jie gali rasyti, tal pra-

aple save gy enimg, apie Lie-
tuvos gyveniina — negallt.

| Teisyha, kad yra ir turtingy
lietuviy. Bet. jie nenort vykti ]
Lietuva ir atgidaryti biznius te-
nai vien deito, kad tenai viespa-
tanja faSistinis rezimas. Jie ge-
riau my gyventi demokratiné}

pasiima, kas palaidoja, o ban-| sally).

_knose pinigal. arba nejudo-
mas turtas pereina valdzios | demokratiné,

Jeigu Lietuvos valdiia pity
uzsienio lietuviy

labdarybés istaigoms. Ivairiy|santykiai su Lietuva ir jos gy-
valstijy skirtingi jstatymai] ventojais birty visai kitoki.

tvarko panasins palikimus.

Labai bity naudinga surasti| Lietuvos Komunistai -

Shot. .
“Zavus per nelaimes fabri-

 gyvus, kad mirusiy. ner ape ZY gininkus

—

Lietuvos Komunisty Partijos

kuose, mirtinal susizeidus, uz-/ Centro Komiteto organas Tiesa

ar atlyginimus tik tuomet, Jel
gail irodyti, kad buve vaiky

Selpiami arpa uzlaikomi. Kaip
eali jrodyti, kad vaikas tévus|
 Selpe, jei tévail né savo valko.

adreso nezino ir su juo ilgus

metus nestisirasinejo? Vedu-

siems mirus jy turtas eina Sei-
mai. Bet atsimimkime, kad jie
ir Lietuvoje esanciu savo gpi-
minaitiy neuzmirsta savo pa-

likime, jei:su jais buvo palai-

‘Kyti nuosirdesni santykial.
“Amerikoje yra ir pasitu-

— -rinciy hetuviy. Nepalaikymas

—musus ir tt, tévai gali gauti| apie nauja zypininky bloka raso
.[statymy numatytas pasalpas | sekantiai:

. “Klaipédo} islerstas Hsie

dokumentaliai patvirting apie|

kataliky, ligudininky ir volde-

marininky bendra, bloka. Skel-| -

biamose rezoliucijose .stacial

reikalaujama, kad vyriausy-
b€5 priesaky} bity pastaty tas
Voldemaras.

HT uo laiku, kal hitleriné Vo-
kietija per savo neumanininky
agentiira Klaipédos kraste
ruosia dirva Lietuvai pagrob-
ti, tuo laiku, kai reikalinga su-
daryti vieningas tautos fron-
‘tas Lietuvai apgintl, sudaro-

i

mas bendras blokas su hitle-!
rininky agentais voldemari-'
ninkais. Ar bereikia éiuo pas}

vojingu momentu skaudesnio
smugio visai Lietuvos tautai
kovoje dél savo nepriklauso-
mybeés ? |

“Lietuvos tauta, puikiai 2-
no is paskutinio desimtmetio
ivykiy, kad Voldemaras yra
arsiausias jos priegas. Nekal-

bant apie jo, kaip tautces bu-|-

delio, veikima 1926-29 m.) jis
1934 m. atvirai rnoSé pervers-
mq hitlerinés Vokietijos nau-

dal. Siandien hitlerinés agre-

sijos déka ir vél Voldemaras

iskyla j Lietuvos idavimo pa-,

virsiy. O tam j pagalba ateina |

reakciniai kademy ir liaudi-
ninky vadai, pasiraSantie}i su
arsiausiu dernokratijos prie-
Su.
ma, sudarantieli su Lietuvos
nepriklausomybés = zudytoju
‘autos vienybes’ tronta.
“Situo savo zingsniu reak-
ciniai kademy ir liaudininky '
vadai puikiausiai patamavo-
nitlerinés Vokietijos planams
Lietuvai pagrobti. Stai délko
toks ‘vienybés frontas’ Lietu-

. ‘demokratine” platfor-'

vos tautai nerejkalingas, nes’

jis ja veda i prazitj. Jis dai:

- to nereikalingas ir katalikis-
Kajal visuomenei ir liaudinin-.

ky jtakos zmonéms, be kuriy-
Zinios jis buvo sudarytas. Mes.
manome. kad ir jy vadovybés
ne visos istisai pritaria tokiam

{autos prazudymo frontui,
Lietuvos gyvavimo interesy_
vedini, mes kvieciame. visus’

katalikus ir liaudininkus pa-.

— smerkti tok] isdavikiska save

vady susitarimg, reikalauti
tue tuojau nutraukti bet kur]

bendradarbiavima su volde-|

marininkais,
riska elementa i§ savo vado-
vybiy ir déti visas pastangas
sukurti Lietuvos apgynime
fronta nuo jos islaukinty ir
vidujiniy priesy.

“Lietuvos tautai nereikalin- |
ga ir. Smetonos-Mirono -val-
dzios skelbiamoji ‘tautos kon-

. Solidacija,’ di negali: biti rim!
£4, kadangi Smetonos-Mirono |
-valdzia uzsienio politikoj pati

isvyti prohitle-|

oe ee ee: | GE El

veda kapituliacine politika vo-|

kiskojo agresoriaus atzvilgiu,
o Salies viduj leidzia laisvai
veiktt hitlerininkams ir vol-

demarininkams ir kartu varo |

teroro politika prie’ nuosek-
lius Lietuvos. nepriklausomy-
bés gynéjus ir pries visa Lie-
tuvos liaudi.

“Kokia Lietuvai ee |

vienybe ?
“Lietuval ‘reikalinga tokia

vienybé, kuri uzsienio politi-

ko] -tvirtai orentuotysi j tas
tautas, kurioms gresia agre-

$ija ir kurios nuosekliai kovo-
ja prtes hitlerinés Vokietijos

agresinguma. Pirmoj eiléj ji
turi orijentuotis i Soviety Sa-
junga, kuri stengiasi Ryty
tautas suvienyti pries hitleri-

ne apresija, daro-tuo tikslu

jtakos j Lenkija ir.deda pas-
tangas iSsaugoti Lietuvos ne-

_priklausomybe. Lietuvai rei-
kalinga tokia vienyhé, kuri vi- |
daus politiko} eriextai kovoty | laiko a5 eyvenu Sunio gyvenima, ae:
| pries hitlerininky-voldemari-

ninky pragaistings veikimig,

siems nepriklausomybe ginan-

tiems slicksniams, uz Lietu-

yos apgytiimo valdiia.
“T Kovq uz tokia vienybe

Tes kvieciam Visus tikrus ir

nuoseklius Lietuvos © nepri-
klatisomybés gynéjus, be jo-:
kiy politiniy, réliginiy ir tau-
tiniy skirtumy. Si kova yra

-Aventa Kova uz miisy duona,
WZ deme, uz Lietuva, Wz jos |

gefesne ateiti. Suvienyje vi-
sas savo jegas, mes ae hoes
laimésirn!

“Hitlerininky - neumaninin-
ky. prieglobstyj iSleistas Klai-
pedos kraste ‘Zygis’ pasiskel-
bé ‘atviru ir tiesiu naujos po-
litikas laikraséiu.’ Kad jis né-
ra atviras ir tiesus ‘tai mes
pamatysime. Bet kad jis yra

_naujos, prohitlerinés politikos

laikraatis — ta mes irgi leng-
vai galésim parodyti ir dtai

mums yra svarbiausia.

“Savo jZanginiame straips-
nyje -redakcija pranesa apie

|

uz demokratines laisves vi-:

= i

| Wr. 307

kad ‘viry idols SS _-= |
zmones’ susitareé dél pagrindi

niy gairiy Lietuvos ciate PASTABGS
santvarkai, kuri buty priimti- :

i!

|

tal,

na milziniskal daugumai. Kas
tie ‘ivairiy ideologiju #monés,’ Heer ee)
 pPHsISOVE ISreidsti-tautos al-
dziumos norus ir siekius. pera
redakcija neisdrjsco pasakyti.
Legalivji gi spauda mini tik
kataliky ir liaudininky susi-
tarima. Atrodo, kad katalika
su haudininkals vengia igvar-
-dinti visus savo bendrininkus.
Bet tilpes ‘aZygyje’  kitas:
straipsnis ‘Bideékime del Klai-| Jeigu isrinks popiezium Paiste
pédos’ (he parase, kaipir dau-|tams prielanky zmogy. avuu ir
gelis kity straipsniy, reiskia,  katahky persekioqimas Vokiet-
oficialus) aiSkiai pasako, kad: joj nyse padides,
katalikai ir liaudininkat ne. nme
tik surado bendra platforma, |

Vokietijos i italijos fadisly
| Spauda reikalauja. kad sekaneiv
popiezium buty iérinktas toks
amogus, Kurs nesikisty i poli
| tka.

Fadistai noréty, kad popiezius
'tylety, Kuomet jie persi Ghdg ja
| zydus, katalikus ir kitus.

mo

Japonija mégina Anglijes,

bet sutaria ir su voldemari-: Francijos, fuivienyty Valstiju i

“ninkais dél Voldemara ‘kvieti-| kity nervus.

mo j bendra politing darba.’! Jos orlaivini.
Vadinasi, reakciniai kataliky | Anglijos Kolonia Hong Kong,
ir haudininky elementai plius | Sudauzé stot.

voldemarininkai — Stai tie! Sakoma. kad jeigu matys. tor
yvairiy ideologiju zmoanes, )Angitis. Suvienvtos Valstijos ir
wiekvienas Lietuvos tautos; | Prancija delta neperdaug sokt-

sunus tal turi jsidémeéit, Nes| néja. pradés puclima ant tarp-
koks sayo krasto gynéjas ne-’ tautinia setlemcnto Sangha jue.
pageidauty kataliky ir liaudi-'
ninku bendradarbiavimo de-
mokratijos ir nepriklausomy-
més gynimo pagrindais? Ko-
munistai; pavyzdziui, ne kar-
ta viesal smerké Kardelio ve-
damy ‘Lietuvos Ziniy’ katali- |:
ky jausmy }2etdinéjimus, ais-
kindami, kad Gia esama fadis-
tinlal-trockistines rankos, sic-
kiancios neprileisti prie vieny-
hés ir komunistai savo darbu
skatino liaudininky ir katali-
ky susitarima, taip krastul
reixalinga, kovail del laisvia| vos budus. _

ir nepriklausomybés gynimo. — ares

Komunistat dargi. pareiské| Italijos ir-Francijos santy&1al
remsig tokj susitarima ir vei-: nuolatos blogéja. Nors Paryzius
kima, kiek jis kovos ud liau-| uzZgin¢ija, tatiau yra.manoma.,
dies ir viso kraSto reikalus.| kad prié Tunisijos jvvko didelis
Bet nei vienas tikras ir nuo: | susikirtimas tarp
seklus Lietuvos neprikiauso- ' Francijos kareivin.
mybes gynejas nerems to |
rronto, } kur] jeima Lietuvos clios susikirtimas pasieksias kri-
priesai voldemarininkal. jau: tiska laipso). 3

Gare. ne vieng pastanga pa-:
ruosti greitesn] Lietuvos pri-|.
jungima prie; hitlerinés Vo-
- kietijos, kuriy vadas  Volde-| sumanyma ivesti tok} jstatyma.
maras Hitlerio prieSkamba- | kuris uzdrausty komunistams
riuose laukia, kaip Heinleinas, naudotis pastu,

momento, kada jj Hitleris pa-; Jis nurodé. kad nei viena pro-
sodins SaVO ROTISHEM Lietu-' vincija neturi teisés tq daryti.
- vai.” ‘kol komunistat
| | , Istatymus.

, AE aS Duplesiniai elemental norétu,

y CUA Sh: ¥ | kad bitty duotos jiems teisés ne-
. ___ SYPSENOS

ee. OSE aE

Zingsnis po Zingsnlo nori Ang-
lijga ir kitas Salis wisi isstiumty,

Prie Panamos kanalo Karibe-
jaus jaro; eina didell Suvienytiy
Valstijy laivyno manevrai. Da-
lyvauja apic 150 kariniy laivu.

Panamos kanala. o kita gina.

‘Tuo tarpu Japonijos Karo lai-
vyno ir orlaivyno specialistur
manoma, is zvejy laivy seka, fo-

. .Kanados tehlagaites muniste-

—

q } | rion lr .kitus laikraséius, taipgi
Rei! Ir kitokia literatura.

Dantisto Vaikas, 0 ei ie
“ Nedy rsta
Jaunas Sinus: — Téveli,
nesuprantu, kode! taip yra: ma-
no sesutei jan 10 ménesiy, o dar
neturl net vieno dancio . — Oo tu
-gi dantistas?

# #

Parbo ministeris Rogers trum-
|pai, bet storai pabrézé, jog ap-
, | draudai nuo nedarbo Kvebeko
"| Provincijos darbininkai visai ne-
| priesingi. Pricgingas tik Duple-
sis; Kvebeko provincijos prem.
' jeras.

Istikrujy taip ir yra. Federale
 valdzia gerai padaryty. kad Dup-
Ar Tik Nebus Sunio lecoanaenat ilesio opozicijus is cain,

=a" | | Apdraudos nuo nedarbo ive-

Jonas: — Ar tu esi tikras, kad | dimas. yra degantis: reikalus. U%
tu man davei vedyby leidima? ja stovi visa Kanados visuome-
Sekretorius: — Kodel klausi?: na isskyrus sawjq isnaudotoju
Jonas: — Todel, kad nuo to! ip jy tarny.

a

he a3 B: c |

Vitaidio prakalbos Montreal
- Neteisingas Uzrasas
a toriats peaOUR TS Nesusirinko

' ZMOpus, apsimokéjes viesbu- nei 100 zmoniy.

Gio kasieriui uz nakvyne 3 irmais-| Gi kiek ankséiay ivykusiame
ta, éjo laukan, bet tuo tarpu jis! Lietuvos nepriklausomybés pit-
prie dury pastebéjo i&kaba su mingjime, rengtame pazangiu
uzrasu: “Ar nepalikal ko?” Su-; or ganizaciju, dalyvava apie 600
grizes prie kasieriaus jis coi lietuviy. Vytaute Klinbo salé ta
ké: | pati vakara bivo pilna.

_Tas usrazas: neteisingas, | Tai koks skirtumas! Kanados
Turety buti uzrasyta: “Ar dar |ltetuviy tarpe fasisty agentams
tau ko bent kiek?” vietos néra. Tysliava taipgi tu-

wees Fee, | I Nie a die

Nenorety, Bet Ner Iseities gr
| , — Sino laiku daugeli toronticcly

“Retskia nori biti Zentu?” ‘ kamuoia ivairios ligos ir ligelés.

“Nenoreéciau, bet jeigu as ve-| Neaplenké ir laikraScio darbinit-
stu tamstos dukter}, to isvengti! ky. Draugas IK. Degutis serge
nebus galima.” -| jau kelinta diena.

eee es Turbiit delto tos ligos taip

on Derlhus kimba, kad labai nepastovus o-

— ras. Sekmadienio nakti perkint-

 durgis: — Taip, a§ madiau| ja trankési ir lijo, o dabar dide-

Juody mety. Vienais-metais mi-| lis saltis spaudzia, |

sy pupes taip neuzderéjo, ad | J. Yla
neuzsimokéjo nei uz spagata.

Petras: — Tai dar «nickis.| kurs turéjo labai Sasei apetita.

1914 metais musy -kukuruzai ant sykio suvalge 14 akry kuku-
taip neuzderéjo, kad mano 0 tevas. ruzus.

hombardave |

660 orlaiviy. Viena dabs pucla-

tografuoja. Jie norl patirtt Ku-

Italijos ir -

Kovo prad2ioj ialijos ir Fran-

ris Lapointe smarkiai ugatakavo

neiseing = pries

: -| leisti siuntinéti paStu Daily Cla.

labai nepavyko, Vienybis redak-

L

|