. Uralo: keinn a ; | gos: jstatymais nustatyty | - “Todel Aleksandrovsk ' teismas priteisé i& koncesijonieriy darbi- --. finkams’ 374,000 rublig. To ir uZteko naujoms priekabéms. Ja- . misariatas atmeté ir pets éjo, kad lai japonai nemano, Jog Sovie- sangojancius i aa | | ~ kuogreidiausia pasirasyty su Soviety Sajunga karing ‘sutart]; kad Lian és Balsas - RANADOS. LIETOVIN. LAmRasnis: LEIDZIAMAS SPAUDOS. DRAUGLIOS. ISEEINA DU KARTU } SQVAITE. | _ 3 Prenumeratos Kaina; | | Kanado} ir Didziojo} Britanijoj metams $3.06: puset mety $1 60, Visur hitur . metame $3.50; pusei mety $1.75. Atskira kopija 6 cental, i Paito perlaldas (Money Orders) igrasykite Liaudies anata vardut 7 7 LIAUDIES BALSAS | BP, Oo, Station ©, Box 1013. ‘Toronto 5, ‘Ontario, Cannds. © - Asmenii Iai kreipkités 6 Denison Ave. a | Pati Tue Ryuose | japonija, oradéjusi; sitar ‘Li dieng ipulaing jimus ‘ant Is- -Isukinés Mongolijos, pet ‘elias’ savaites kasdien skleidé melagin- gas zinias, buk sevictal- -mdngolai uzpuldinéja Mandiziirija, ta- éiau japonams vyksta: sundikinti didelius ‘kiekius sovietisky or- . laiviy, tanky ir kanuoliy. O Siomis dienomis pradéjo skleisti kite: | kio turinio melus. Dabar ja pasakoja ne apie soviety-mongoly i 15- -¥ijimus 8 Mandzirijos, betapje nepaprastas Soviety atakas Man- - dzirijoje. Gird, Soviety orlaiviai net atakave. Hulanarshan gele- : = ey ays Ginkeliy stotj, esandiq Mandiitrijo} uz 400 myliy nuo Islaukinés | ~Mongolijos rubeziaus, i i 7 ca ant Nonni oS ‘eshnt). | gelezinkelio Tita. .<«" <3 J , Tolian japonai skelbia, kad ty utah” pasekméje Tnpuntion _., Munsters Bay oe nunaae ‘Hiranuma’ tariasi su kitais ministeriais ka! : dayti, OJneaniios armija VISH, Mandzirijos-Soviety parubeziu, nuo \indivostee: darant: nepaprastus. pasiruosimus. Girdi, esaniiicnc! fempta padatis,. -“duodanti viltis PepOR LE nes ‘Lai vis japony skiaidbiami gandai, bik Sovietai juos “atakuo- ja” ir kad esa “stipresni” ‘uz Sovietus, Kam reikalingi toki gandai? - Tam, kad Cemberleng aL bidgius puo sajungos su Soviety Sajunga ip tuo seis ron Berlyno aslal, nes y wekuNO ties Dan- “cigu, . Pe f a Titian kad. japoriai iedlg priekabiy, patvirtina ir Sireiets Spada. Sale. priekabiavimo att! Islaukinés Mongolijos rupeziaus, Siomis dienomis. pradéjo kibti ir prie Sachalino. Mat pietine dalj Sachalino salos valdo' japonhi, o siaurine Soeviety ‘Sajunga, ku | -_rios tam tikroje dalyje’ japoniski kapitalistai turi aliejaus ir ang- ; Hes koncesijas. Siose koneesijose japonai nesilaiké Soviety Sqjun- Li darbininkais: atsiteisimo taisykliy. “ponijos valddia niekd nelaukdama slomis dienomis prisiunte Mas- kval griezta nota, kurig be! jokio svarstymo uzsienlty, reikaly ‘ko- tai priiminés Japony amas: ir idsigandg s darbininkus - Vyriusioi Gali (1 Liye onli, kuirie: pasizitr’je A valstybiy galvas, kaip ie g, pradeda. maiyti, kad ju paziuros “Pasitaiko £ tai prezidentus bei yra. ty saliy paziuros -Valstijos. . iy! i Anvive jiaudis jau genni spiria Gemberleng, -kad. jo vaidiia gu tuo sustiprinty antifasistini biokg ir. likviduoty. karo pavoju: To reikalauja liberatal, darbiediai, socialistai, komunistai, toliau | --numata konservatai ir diddioji visuomenés datis. Vsuomenés opi- - nijai tirti biuras nurodo, Kad daugiau negu 87 nuosimcia Anell- jos Zmoniy pasisako' uz antiagresing sajunga su Sovietais, Bet ne- aurint ty reikalavimy, Cemberlenas su keliais lordais paneigia didziumos val Ir sul antiagresine sajunga nedaro né zingsnio. pir- ‘myn, Ir nedarys - iki jo prie to grieZtai neprispirs Anglijos zm0- hés, arba neiskils didelis krizis, kurio laiku vargu Dus gptine is- sigelbeti nuo karo. iy see bi a 7 — . Su Jungtinémis: “Valstijomlé yra Kitokia istorija. Sios salies | galva, prezidentas Rooseveltas su valstybes sekretorium jau ke- oli ménesial rejkalauja panaikinti neutralumo akta, kuris uzdrau- dia agresorily, uzpultoms valstybéms Sioje Salyje pirktis ginkiy. Prezidentas nurodo,’ kad tas vadinamas neutralumo jstatymas padrasina agresorius ir mazina ‘Jungtiniy Valstijy svarba tarp- tautiniuose reikaluose, silpina jos akeijos. svarbq ir pagaliau su- - ri§a jos rankas. Tadiau nediiirift prezidento teisingy argumenty, | reakeininky valdomas senatas ir kongresas atmeta telsingus rel- kalavimus ir needle faliai vesti teisingoes tarptautinés ae _ politikos.. Jeigu prezidento Reosevelto pasiangos nebity trukdo- | - mos, mae siandien Jungtinés Valstijos jaune tik neturety to 7 jstatymo, darsncio veda demokt atiskai valstybei, bet galimai jos ~ tartysi sv kituris valstybemis antiagresinio bloko reikalu. “Tokiu budu sth Mitel bait? néra. ; Hl Predonias Ir coseveltas, daug karty stengesis panaikinti ne- bratuda ake, -paskutinémis dienomis perspejo atzagareiviskg | senata, kad jis is _ senatas tuojaus issiskirst igsprestu. . Tai du vaizdai, kurie raginte rabeina Zmones AMtis pudrumo. Vienoj valstybéj antiagresini; darba ‘gabotazuoja saujelé auks- iG ir tuo reikalu kreipsis } liaudj, nes a Ciausiy valdini nky, 0 kito) valstybe} trukdo Zemesnés, istatymus " Jeidzianéios jathigos. Tas. parodo, kad teisings politika vykdyti - Sandien nelengva, -: liaudyje. Bet. Senn E fal ir liaudis ee menses politing HM Tie “yee pede | | if i Reakininka Retgasi Rinkimams Stambiojo kapitalo ibikraits tontreets Gazette pazymi, kad ‘Herridge ‘yadovaujamas pnaljasis demokratinis judéjimas .gali | Jaiméti rinkinus. Ta pati ‘pareiskia ir kiti stambiojo kapitalo or-. ganai. Bet tai nereidkia a stambiojo kapitalo: atstovai mano | atsitraukti i§-rinkimy koy6 lauko. Ne! Su tais pareiskimais jie > giekia pirmiausia mig mases ir ant: pabaigos iseiti } didele rinkimine kova. McCullagh! susibankritijusios “Ivderdip gos” — vada Hepburnait a in Manion kalba ” Vionings 1 nagio- inl Ware ee oe ed : Tai labai klaidingas manymas. Tq patvirti- na siandien dvi stambiausios valstybés — Anglija ir Jungtines : _ draugovés “lime karp pavojus. Bet eee. deka | to “yori ir paliks klausima ne- 3 | het kartu. parodo ir tai, jog visa. galia yra 4 he ; | . 3 . 7 ng hg ie a oy, se me on ee Ar Nek, | sige rl ie eee | re: : < “ ren ep . Ae Ss | ee — - Ap tu niekad ne uzmirsi tas cirkaus. komedlijas? a mah post if | pe, ee ee Tet ol ke ae fh tte NG , - ~ Ik t : Vi , _ _ Zmona: — Neburnok, aS taupau laikg ir jégas. __APAVALGA Pries Trisdesimts Mety ity scapes ie | 5,000 nylij iigio sarubezyje esa, igrikiuota, * ‘geriausia” Japonijos | | _ alii OG BOVE puseje toy “idaugiausia rekrutal.” Tiekaior Ziniy bendradarbis, seny. laiky liberalas, Juozas Rima, raSydamas Lietuvos. Zi- Batis trisdesimties Mety sukak- ties progh, sekamai atsiliepia 4- nie tuometine Lietuvos spaudg, bei valstieciy gyvenima buvu- siais ir dabartiniais laikais: ~ Brvo svetimtauciy biuro- ' kraty krugledurovy, anot Kudirkos, sloga ant misy Tie misy sloruciai tada ru- siskai kalbéjo. Bet kas pasi- daré, kai.jié ismoke letuvis- kat, —- pasirod@ tikra pazan- ga, del kurics gintytis mums dabar netenka ir net negali- ma. Iseina, kad laisvyé suziba labai trampam Jaiku, o slo- ternacionaliski; jie savo dar- ba varo visur, ir labai greit no viens kito -pramoksta naujy sloginimo bidy. Tada dziaugdavosi zmonés pirmosios ir antrosios dimos . -pasiskaite laikraStiucse nya- kiy. dainai prieScariniy . kal- dziaugsime, Dahbar, tur bat, kitoki atstovai pasidaré, Tada turéjom, oO dabar ne- turim. : 1. Pirmuéiausia més © pasi- gendame dkininky draugiju, kaip Marijampolés ikininky “Sviesa,”’ - kurig. mes patys kiréme, mes patys valdéme ir mes patys jy. dar- pais naudojomés. Atrodo, kad naujoji karta nepajéria — mugaléti ty kliiéiy, kurios neduoda tokioms draugijoms | susikurti ir.gyventi, - _, Anais + metais~ senesnieji veikéjai, nors turéjo sunkias _salygas, bet jy energija, tur bit, buve didesné, nes rezul- tatai buvo tada “Bereta kaip ~ dabar. 2. Mokesniai ‘buvo pries 20 mety daug mazesni, pavyzdziui, uz 12 ha savo uki, Zemés ir savi- o dabar 136 litus 60 centy. Tiems mokesniams apmokéti reikéjo parduoti § centnerius rugiu, o dabar 17 centneriu. - 3. Turéjome priva-l oma draudima nuo ugnies, dabar| to neturime, reikéty dabar tuomi. susiriipinti,.— 4, Suvo spauda tais lai- kais laisvesné, més dabar id laikrasciy maziau -teisyhés ten knibzda, guciai yra labai gajiis ir in-) ninkas, by, kokiomis dabar nepasi- 1 a ; i 4 4 i . 2 hi 7 ukininkams |, valdybiniy mokesniy moké- _ jau 13 rub. 78 kap. (69 Lt), suzinome, kaip tada. i 5. Net baisu darosi, kai nueini j mokesniy inspekcija, pareiguny knibzdete vieng mokeséiy inspektoriy, ir cion kaZkoks pertukimas. 6. Su. miskais. didziansias skirtumas. . Meg ikininkai miska dabar nelgrieblame, 0 lvairiy girinmky, urédy ir -kitokiy miskiniy pony daug _ daugiau pasidare. Miskai nyksta, o girininkat, urédai aug. | _ 7, Ukininkams kreditas de. bar pasidaré labai sunkus. Pirmiau Ukininkas valsciaus taupomojoj kaso} gaudavo paskolg dalims mokéti, net is | °4%, zemes ikiui gerinti — is o%, G@ Kur dabar tokia pak Kola? 8. Del tikio. seeds kal- ny kritimo turiu pasakyti, ‘kad ir -pirmiau buvo krizés|: 64. mety aki-. mety, bet nu, kad ru- miau pit iy hukrites ligi- 80 kapeiky, Zerhiausia kaina.-ag _ atsimenu 1.80 rub, — 2 rub. Prie§ 30 mety uz rugiy 4 — 5 centnerius...isitaisai gerg vilnoni kostiima, o dabar uz toki kostiumg reikia parduoti. gery rugiy 17 centneriy. Marskonés medZiagog taip gi 2 — 3 kart brangesnés; ‘tai- posi brangesné - dabar avali- degtukai, tepalai. Kiti “daiykai nors ir atpigo, ‘bet vis tiek ikininkas nejperka, ir sulyginant : pirkimo galia toki dalykai tu- réty biiti dar daugiau pigesni. Cla yra diddiausias skirtu- mas tarp 1909 mety ir 1939 — met. klausimas. Tai taip Lietuvos valstietiy | , gyvenimg, pirmesn] ir dabartin} nusvietia Suvalkijos smulkus tikininkas. ) kad susisickimo sritis: pasidaré geresné ir geriau yra su Sviéti- imu, bet ne-su sukétesniu moks- lu. Pirmiau - jeigu ukiminkas leisdavo siny mokytis pydyto-: ju, jo mokytas vaikas.jam sé- dédavo ant sprando 15 ir puse mety, Taipgi per 30 mety yra:kritusi) jZemyn zmoniy dorové, daugiau atsirade apgaviky, savanaudziy artimo reikalams kenkejy, pa- zady netesétojy ir kity. 2. — Toliau jis nurodo, o dabar sédi- 20 mety. nale” udmithiatpacig Ottawoj ir rengiasi rinkimams - Rinkimy klausimu konferencijos atsibuvo ant Hepburno ci- buliy farmos, King Edward viebutyje,. taip pat,Globe and Mail kai nutaré eiti j rinkimus su komunistiniu ir socialistiniu baubu. jum.” -Konservaty ‘vadas ianiony gave stitoki ‘didelin “revoliucionie- | | Nedifirint, kad dabartinio ministerio Mackenzie King: yaldzios darbuose niekas nejZitiri. nei otomo socializmo, vig tiek jie Zada. ‘eiti 1 rinkimus su gasdinimu, kad King, Woodsworth : air Tim Buck: Erasina Kanadal “Socialistiniu pay _Hertidge, rium”. Jam pritaria i ir ee draugai. ‘Saukia jam susirinkimus ir Hepburnui liepia populiarizuoti Manion’a, bet -Hepburitas dar vieSai neiSeina uz Manion’a, nes bijosi pasekmiy, Tad Kanados - hat serra jegy wienybe. demokratiniai nusistate Zmonég: turi buti lebai udris | ir dirbt bedarbe,. pries 30. mety tik} ‘kiekvienam apskrity buve pot su “akininko. Cia tal ir yra svar-] biausias ukininko A hii Suomijos Demokratinés néjo. betempdami | _Aberhart, | | Kanada Pergyvena | , “Gerus Laikus” I ‘Kuomet didelé Kanados py- ventojy dalis pergyvena didele ! arti milijono zmoniy || minta. iS menky padalpy, laik- || rasclal suzinojo is Tauty Lygos|' daviniy, kad Kanada pergyvena ‘labai “didelj gerbivi.” Apie ta “gerbiivi” Toronto Daily Star | raso sekamat: | Kanada vel Zengia dideliais | gingsniais pirmyn. Jos eks- portas - balandzio ir geguzas menesials, skditant procen- tals, daugiausia pakilo negu bile kurios Salies pasaulyje, net. 54 milijonais. doleriy. Hksporto pakilimo lygis lai- kesi ir birzelio ménesyje. Kanados eksporto pakili- mas balandzio ir geeuzés mé- nesiais buve didesnis uz Ang- lijos eksporto pakilima ir uvigubas uz Jungtiniy Valsti- . — ad ju eksporto pakilima, 7% di- desnis uzZ Japonijos eksporto pakilimg, nedZitirint to, kad _ del karo su Kinija Japonija issiun¢ia dideliug kiekius ka- ro medziagy | MAUGEORS vy Kinija. Kanados eksporto pakili- mas daugiausia pacina nuo ros ir abelnai industrijos _ekspansijos. Didelis. derlius vakaruose. taip pat pagerins reikalus gale mety. - Taigi, eksportas pakilo, Ka- nados kapitalistai eksportavo | uzsien} uz 54 milijonus prekiy daugiau, negu paprastai, Kkanados zmonés nejautia to “gerbiivio,” priesingai, bedarbiy skaitius didésnis, negu kad bu- vo pirmesniais meénesiais. Fasistl késinasi UZKirsti Francijal Kelig | Allejaus Gavimul BERLYNAS. ne Aisha: kad Italija daug lengviau galés uzkirsti Francijai kelig gavimui |- aliejaus, kada Tunisas bus..jos kolonija,” raso- Sisty pasisakymas, mos-Berlyno asis nori pasigrob- ti Francijos Tunisa. ~Pusé Francijoje suvartojamo aliejaus yra atvezama i| Francija per Vidurzemio Jira, ka laike karo uzkirtus Franci- jeje gali pasireikSti staigus a- liejaus triukumas. Italijos fasis- tai apskai¢luoja, kad jiems isi- galéjus Tunise laike karo jie pilnai galéty nukirsti tuo: keliu gavimg aliejaus, kas’ Francija vesty prie staigios prazities, - Jégos Laimejo Rinkimus HELSINEKAS, Sucmija.—Pa- skelbta daviniai, kad liepos 1-3 dd. ivykusiuose Suomijos scimo rinkimuose laiméjo demokrati- nés. Jegos. FaSisty “Lappo" par- tija Siuose rinkimuose neteko septyniy viety i§ keturiolikos turety’ praeitame seime. Jie priés. rinkiminéje agitacijoje smarkiai darbavosi, kad Sucmi- ja-turi palaikyti draugi&kesnius rysits su Vokietijos naziais. Kaip iskelia Suomijos socialde- mokraty laikraSéiai, tai Suomi- jos fasistai' veikdami Berlyno. naziy vadovybéje, jau buvo tiek \\sigaleje, kad kaip kuriuos val- ~~ | déios organus. pilnai kontrolia- vo, FaSistai truk’mavo Saukda- mi uz Suomijos glaudesnj vei- tkima. su- naziy Vokietija pries iu Montreal Gazette redakcijose. Siose konferencijose. reakcinin- raudonuosius, We karinj apsi- vienijima su naziy karinémis. jegomis ir kitus zygius au) Suomija - itlerio glébj, uz ka. "guomnji demokratinés jégos iy septynis atstovus- isvijo 18, Seimo. Tarp kity Suomijos demokra- tiniy partijy. ir Socialdemokra~ ty partijos kandidatai- laiméjo daugiau ‘balsy. Suomijos demo- kratinés partijos savo priesrin- ae Propagendoje atayme- kasykly, popietnalkiy, popie-. pet. Berlyno naziy a kariuomenés organas “Deutche | Wehr.”. Tai pirmas atviras fa- |} kodél Ro-|¥% ukininkas, — bet ‘Obalsj “Kovon prieS agreso- ring!” -Siandien turi iraSyti i sa- vo veikimo programa kiekviena darbo Zmoniy organizacija, | kiekviena laisve mylinti tauta, kkiekviena taikg mylinti valsty- bé ir kiekvienas individas. Ne- veikimas prieS agresorius, reis- kia. pasiGavimas vergijon, atsi- sakymas nuo laisvo ir neprigul- mingo gyvenimo, = | Lietuvos liaudis nori laisves, norl nepriklausomybés, nori ir taikos. Ji darbuojasi. Jos ge- riausi suniis ir dukterys besi- darbuodami uz laisve ir nepri- klausomybe pakliuve “savyjy” nelaisvén. Jie dauzZo kalejimy duris ir Saukia: “Leiskit mus ] jaisve! Duokite mums ginkius! Mes kovosime uz Lietuvos ne- priklausomybe!” Jie is pasku- tiniyjy aukoja i ginkly fonda, perka ginklus, - Saukia 1 kovg pries Lietuvos ir jos liaudies priesus. “Laisvéje’” esanti hau- dis su virslaikiais darbuojasi, Kad greiciau apvienijus tauta, kad suvaldzius vidujinius salies priesus, kad apsigynus nuo ag- resorly. | ee Lietuvos liaudies | avangardo: dalis jau senai emé ginkia | rankas ir vyko sutikti Lietuvos Vyko Ispanijon. priesus. Jie jo, kad Suomija turi laikytis su _jantiagresinémis valstybémis ar 71 bloku. Masés tam pritare — balsavo uz jy kandidatus. Suomijos Komunisty Partija, kuri veikia nelegalése salygose, neturcjo teisés isstatyti savo kandidatus, Ji remé ir darbavo- si uz isrinkimg demokratiniy |partijy kandidaty. Ji daug pa- déjo socialdemokraty partijos Eandidaty isrinkime, Veislés Su jautinimas - Hitleris su Goeringu, Goepel- su ir kitais ymiais naziy vadais viena karta ilgai diskusavo e- kenomines . problemas ir vien- balsiai priéjo isvadas, kad visi Vokietijos Zmonés ir gyvuliai perdaug . sunaudoja -maisto, o permazai duoda naudos. Todel nutaré kaip zmones, taip ir gy- vulius paspausti rie .didesnio produktyviskumoe ir mazesnio maisto sunaudojimo, Norédami greity rezultaty, i8éjo is Berch- tesradeno stovyklos .j Alpiy kalnus ir sutike pirmaji karviy savininka jam dave sit |- sakyma: —Klausyk, Fricai, — eels iskelés, sakydamas Heil Hitler, tese Goebelsas,—vietoj gan¢s a! dele] zolej, Sias karves suvaryk 1 konelageri, duck. toms maziau maisto ir dazniau melzk, nes to reikalauja. musy ekonomija. —O ka tu’ manai, ar prie to- kios tvarkos neissivystys gry- nesniu karviy veislé ¢ — ISIKISO Goeringas. _— Tarp, iGieyese.. — atsaké ta: bus ne karviu, o jaudiy veisle, neduo- danti pieno, —_Nugauk viena del pagasdi- | nimo! — smarkiai suriko, Sner- ves rik ia Goeringas. RASYTOJO J. BILIUNO: PA- LAIKUS PARVES J LIETUVA Kaunas—Ragytojo Jono Bi-. litino palaikus 4 18 4akopanes nu- matoma perkelti j Lietuva rug- ;8éjo - pradzicje. Laidotuves A- nyksciuose numatemas rugsejo 10 d. ‘tautos nor ‘bartiné Lietuvos _{| kalini ~ SYPSENOS | Wu, TT aE Sie 5 a ee Lae ef — sie Pot | organizacinio’ fondo | vajus eina silpnai. Jau pusantro . — — =) _— Nr. 349 | stojo pries Vokietijos naziy sinkluotas jegas bemésinéjan- Gias Ispanijos ‘Liaudj. Jie kovoja pries tuos pacius, kurie Siandien lipa per Lietuvgs slenkst} } mu- Sy Salj, Priés tues, kurie Lietu- vos ‘king paliko be koju — be Klaipédos KraSto. Pries tuos, Kurie késinasi isplesti sales t{urtus ir ‘pavergti liaudj. Virs 20 Zuvo misy broliy nuo arsiau-: si Lietuvos priesy kulky Ispa- nijoje eS: 27 Francijoj belais- — ve] a dy keletas. ir Franko nelaisyéje : f * # # * Wa, o ka veikia Lietuvos vy- riausybé?, Ar. ji rupinasi savo geriausly et islaisvinimu? Ar ji valstybiniai pagerbe zuvusius | | savo fsiinus? Ne! Nieko pana- — aus! Ji.veikia, ne sulyg Lietu- vos liaudies, ne sulig Hetuviy ir reikaly, ne sulg Lietuvos nepriklausomybés rei- kaly,! bet sulig smetoniniy fasisty fee triiicelii. Stai kame. Lietuvos nepriklausomy-. bés ir liandies nelaimé. Ir da- vyriausybe, nors su viléia sutikta,.bet pati gesina tas viltis ir pasitikejim@. Lietuvos liaudis turi atgaivinti dusiha | Lietuva, turi steigti_ demokr the tvarka. : | 2 ia , _ Mes sveikiname Lietuvos ‘i liaudj besiruoSiantiqa atlikti di- dele istoring misij4 — apginti Lietuvos | nepriklausomybe. Ji Siandien ta kilnu veikimg vysto palepeje Pozemiuose, Ji vysty- damd tok] “veikimg stoja BANG jun, kad nepakliiia ] “savygjy” nelaisve. Mes gyvendami Kana- — dojé neturime pasitenkinti vien moraliu parémimu Lietuvos liaudies. Mes turime suteikti ir ekonominés paramos. Turime- pasmarkinti ir. parasy rinkimg uz paliyosavima priesfasistiniy . Tat vis del naudos Lie- tuvos{nepriklausomybés, — liau- dies Ir TAUtOS, “ a: ] : + * * Kanados Hetuviy progresy- viak Ajudéjime pasireiskia pasy- vumo. Jj griebias ignaudot 5-tos kolumnos gaivalai. Montreale bande susukti fasistinj Wan Toronte zuja, jau gerai ka diediays pazistamas fasisfinis paulkétis Bure. Winnipege tulas. elementas issigalvojes nebil- tus-falykus, kad tik ardyti lie- tuviu vienybe. Tai vis nelaimés . lietuviy tautal, kurig prasalini- mui reikia negailéti né laiko né energijos. Ne tik pasyvuma, rei- kia salinti, bet ir kovoti pries tuos, kurie jneSa pasyvumo i- miisy judéjima. 7 F & . - Hlangien daugeliui sunkiai ig- sialskinama, kodél progresyvis darbo sihoniy judéjimas pasisa- ko = kaip kuriy Saliy ginklavi- Nekovoja prieS skirima bili a ‘déleriy apsiginklavi- mui. Stai, liepos 12 d. Anglijos vyriausybe priskyrée 375-milijo- nus foleriy prie paskirty. Po 24 | valandy, karo ‘vadaj vél iskelé reikalavinig, dar paskirti $886,- 459, 0go, Darbininky spauda. a. pie tai: painformavo, bet neig-. | stojo } kova pries’. Kodél? To- dei, kad turl vilti, kad tas. bus. panaudota « pries agresorius, . Daznai sunk toktais klausimais bari * * # @ Z LLD, Kanados Veikiangio - . Koriiteto rastinés pranesa, kad sukelimo meéenesio eina Vajus, bet rezulta-. tai ;sitpni. LLD Kanades kuopy - valdybcs, vajaus pravedimo ko- mitetai, visi nariai ir narés, taip gi visi prdgresyvio judéjimo simpatikai pragomi rimtai-ir ja- bat yn susirupinti,. Jet va- jus bus pravedamas | silpnai, | mes biitume priversti miisy. ju- dé jitne padaryti zingsni] | atgal, - | | Palaiky perkélimo reikalu 1/0 i8 to ‘pasinandety miisy prie: | Lenkija, iSvyksta Lietuvos ra-{ dai, Bytojy Draugijos atatovas, oy A Lf ae lea Ms + — cE os ee eT ee eee ‘a | f i. : : 2 4 see eens -. r_ =. —_