k* Pn i a, TS ee ee Le 3 a. gs. a, = — Liaudies Balsas . KANADOS LIETCUVIV LATKRASTIS, LEIDZIAMAS SPATDOS DRAUGUOS, ISEINA DU KARTU [| SAVAITE, _ Frenumeraias Maina: 3 : ianado] ir Did#lojo] Britanijoj metams $3.00; puge? mety $1.50. Yigur kitur |- metams $3.50; pusei mety $1.7. Atskira kepijs 5 centai, | ee Pasto perlaidas (Money Orders) idradykite Liaudies Balso vardu: 8, ee gg ee , = LIAUDIES BALSAS ) eer F, QO, Statlor C, Box 1013. Toronto 3, Ontario, Canada, Pazangi Argentinos Lietuviy Spauda lengia Pirmyn _ Spatio a8tunta dienqg pazangus. Argentinos lictuviy Idikrastis -Momentas minéjo dviejy mety sukaktuves, kurios ! paredé, kad _ Argentinos. lietuviai, kaip ir Kanados, yra karSti paZangios spau- . dos remejai. J momento koncerta Buenos ‘Aires mieste atsilanké 1,200 lietuviy. | os as _ Kalbant apie Momento sukaktuves, reikia nors trumpai pa- - $ymti kelius, ‘Aeuridis: paZangiai Argentinos lietuviy spaudai ten- ka eiti. ee ie: | -PaZangiis Argentinos lietuviai savo laikra&tj isisteigé daug ankstiau, negu Kanados. , Rytojus buvo pasiekes gana auk&to laipsnio jau tuo. laiku, kada Kamados lietuviai.tik svajojo apie i. SEG GEOR 7 Go ene Src, laikrastio isleidimg. Taéiau véliau reakcija ji uidaré,‘Tiesa, drau-|- a. 78") Seep) eee ere gai Siaip taip iSleido ji vél, bet jis buvo daug mazesnis ir iSéjo Up MER SE i tik du kartu j ménesj. Véliau prie Rytojaus buvo igleistas kitas laikraaétis—Dabartis. Bet ir Sie laikraSdiai buvo sulaikyti, vyriau-|. siai, turbit, del to, kad veikliausi draugai isvyko j Ispanija, o ant- ra, tuo laiku buvo igleistas Momentas ir nebuvo tokio reikalo ke- lias paZangius laikraScius laikyti. Momentas dabar yra papulia- | rus Argentinos lietuviy laikrastis. | : _ Momentas, kaip tr kiti pazZangiis laikraddiai, turi priegy ir hietuviy tarpe. Mat i tenai, Argentino}, yra tokiy “demokratu,” “socialistu” ir “kairiyju,” kurie liaudiska laikrasti puola visomis . jégomis. Tulas J. Vétra, rasydamas Momente apie-Momento kon- certa, raso: “Tas skaitius dalyviy, tai geriausias liudininkas, kad Momentas eina teisingu keliu ir gina darbo zmoniy reikalus. Cia Haudis jredé, kad ‘demokraty,’ ‘socialisty’ ir ‘kairiyjy’ provoka-. cijos neturi jokios reiksmés.” Sis Vetros pasakymas rodo, kad ir Argentinos lietuviai turt tokiy “socialisty,” kokiy yra Kanados ietuviy tarpe; Kuriems pazangi spauda lyg peilis po kaklu. Jos niekinimui jie nesigédyja griebtis biaurlausiu Smetztu. Draugijos Uzsienio Lietuviams Remti organas Pasaulio Lie- tuvis, pasinaudodamas Momento kalbos trikumais, taipgi gaukia, kad Momenta leidzia svetimsaliai. Mat DULR leidZia Isvien, “‘tai- . tings dvasios” laikra3tj, O Momentas daZnai ta “patrijotiskg” laik- “Nenusimink, ‘tevas pradziai gyvenimo ditos $150,000." — | “Ileai gi to uzteks?” pet | ng a ey — a J. Anvil: Di bki sf A : it | i re ikty (iyverniiue iuyey shiittyk Lips pb lap NWestolanis, kad KRartals 7 LAG MLWs Kuve, Tu nesupelytium ir neiluni) kapy Be likiweio zenklo:. kad gmoruni buves. - ar. 8. Rudirka rast] prispiria prie sienos.' | | | | | -Nediurint visy Momento trikumu, Momentas, tariant Vétros Zodéziais, eina teisingu keliu ir gina darbo Zmoniy reikalus. Linké- tina jam ios.linijos laikytis ir toliau. Uz tai liaudis jj myiés ir jo- kios priesy atakos pakenkti negalées. Liaudis supranta, kad kaltbos. ir kiti trukumai yra antraeilis dalykas ir nugalimi. _ ° Liaudies Balsas visy savo skaitytojy vardu qveikina Momen- ta ir VisUs pazangius Argentinos lietuvius linkédamas kuogeriau- gio pasisekimo kovoje Me Calicg. demokratija ir progresa. Nepamenv koks tai ragylojas suoti arba atemé ckonomincs yra pareiskes, kad “nieko nereii: 'calimybes lavininiusl, bet labai taip gailétis, kaip veltui prafeis- jretai kuris prisipazjstame, kad ir to laiko.” Tas rasytojo pareiski- patys dalin) kaltininkai, kad ne- mas buvo taikytas, kad paragi-!klanseme darbo zmoniy organi- nus darbo zmones pakhisniaw!aacijy veikejy patarimy Wo pa- dirbti, kad bosams-kapitalistams Iracinimy progrcsuoti. Kartais sukrovus milijonus doleriy pel-/pasitaiko, ‘kadi gana didel) pre- ny; bet juo, kaipo reikSmingu! gresa padarytedaug atlike vi- issitarimu, galime pasinaudoti ir ‘suomeninio ‘darbo. het senatve- imes, darbininkai, bebudavedami!je ar krisdand uo progreso [save klasines tvirtoves kovonis : priesy skaudZzidi atsidtista’ “iai- | te + Gantal’ ? ve _” uz laisve ir gerbilviska gveul- la _ pergyventy valandu, KUrIaS Nalfienos ll Socialist Harbus Sivertie "| |ma. 7" ' . _ jneisnaudojan savo ir Zzmoilijos te wine. a; . | | Daug kas gyvenime kartojasi. lnaudai.” - | : Ant Komunisty | Ka nors veikiant padarytos kiai-| - | _ ‘ | | dos, kada ji kartojasi, gah butt | Savimokslystés klausimu mes Kad Ispanijos vaidéios galva socialistas, Negrinas,—visioms | ‘S¥¢nst4._ nes arene’ SP ltyti. Pasistatykime sau klausi- yra Zinoma. Kad dauguma kity: ministeriy sonialistals—4gipel va zinta su jos kilme; nevyKus) dar: | | lkolosaliski zmoniy rezervai ir te- | | kad rs all as, t a] gia = ie a3 2 oe be FebEt Dvidesimts Vieni Metai (Darbininko Atkakliy Kovy Uz Taika Akim Zidrint (Tasa } | Inémis uz fagistus. Tatiau dar| “Premjero Hepburno’ nusiy- | dkustrijos aneksavimas reiskeé daugiau jos bijo Europes dar- ‘fatymas link pavienty bedar- 'gvetimos teritorijos pegrobima|lbininky judéjimo ir Azijos tau- |bit, kirie atsisako dirbt FS ‘ ‘Vokietijos imperializmo labui. tinio judéjimo uz pasiliuosavimg. |Valandas j savaite uz teikiamg | ai buvo pricsS Francijos ir Ang- . oct lijos interesus atkreiptas smt-|gas, kad faSizmas yra geru “an- |parodymui tems raudoniesiems sis, reikalingas Vokietijos fa-{ti-toksinw”’ (priegnuodi §kais/ir kitiems radikalams, kad dar |Sizmui del vakary Europoje do-|vaistas) prieS Siuos “pavojin-|me jie valdo Siq Salj’, piskina iminacijos laiméjimo. cus” judéimus. Globe and Mail redakeija. Tokiu bidu naujas karo vys-! Tad Stai kodel demokratisky| Jeigu Globe and Mail redakto- tymosi punktas jsisteige pictu /Saliy valdantieji rateliai ir dali- ;rlams tekty dirbti tik po vieng kos srityse, taip pat vakarin¢éi: ma rubeziuoja fasistiny valdovy | venti tokiose utelynese, kokiose lturopo}, Ispanijoj ir jos pakras- elomonejimu ir tuo paciu sykiu |gyvena tle bedarbial, jie pastus- | ius plaujamuose vandenyse. oe suprasti, kad jie “pilnai ity is piktumo. — Pereitais metais Japonijos mi-|jvertina” fagistinius Zygius ir| Tikri besarmaciai. tie -Globe litaristai pagrobé Peipinga, isi-|simpatizuoja jy reakcinei politi-|and Mail redaktoriai. Jie persa briove | centraline Kinija ir oku-|kai, atsuktail prie5 darbininky } vergija. pavo Sanghajy. Didvyriskas Ki-|klase ir tautinio pasiliucsavime nijos .zmoniy pasipriesinimas, | judéjima. — : | kt Ok Oe Hepburnas grieztai reikalauja, Toronto miesto valdyba iversty pavienius bedarblus‘ atl- Ssoviety Sa junga—Taikos | dirbt? uz pasalpa. Lvirtove ‘riterija, ir galutinai Kinijos na- cionalés. valdziog nusistatymas lisvyti uzpuolikus iS viso krasto, ned ‘herodo Japonijos imperialistams | Prasidéjus antrajam impe- isakysigs sulaikyti pasalpa. 'geros ateities Kinljo}. . jrialistiniam karui, po Austrijos | Atrodo, kad bedarbiai nenori | Tadiau taip pat tiesa, kad Ja: | uzgrobimo, Vokietija pradéjo |dirbti. Tikrenybéje . klausimas [ponija dar kontroliuoja preky-|ruostis smigiui pries Cekoslo- |sukasi ne apie darba, o apie tai. iba su Kinija, ir karas prie’ tq! vakija. Niekad negirdéto ultinta-|ka jie gaus uz ta darba. ; jsali yra milzinisku smugiu Ang- hacer prispausta ir taip vadina-| - Bedarbiai darbo nebijo, bet jie lijos ir Jungtiniy Valstijy inte- | my Gemokratiniu jegy ir impe- |nort, kad uz darba bity atmoke- resams. : rialistiniy konfederanty isduota |ta pinigais, o ne uteliy pilna prie- Tokiu bidu kitas karo punk- |Cekoslovakijos valdzia buvo pri- | glauda ir menkos vertés zupe. . tas ‘jsteigtas Pacilike. aplinksui | versta priimti Municho konfe- sta s 2. | Kinja. rentijos uZ¢detas begediskas sq-! Kongervatyvy vadas saukia. | lygas. Kas jvyko Muniche, tasikad reikia praSalinti visus ka- Anteas Inperialistinis Karas |buvo-baisia kriminalyste ne tik pitalizmo blogumus, norint is- te - Prasidéjo- prieS Cckoslovakijos zmoniy ne-' eelbéti kapitalizma. ie | ; | priklausomybe, bet ir konspira-!° Pragalinus visus kapitalizmo | Pirmesniuos numeriuos isdes-|cija prie’ taika ir demokratija | blogumus. mazai kapitalizmo be- + tyti faktai parodo, kad antrasis |aplamai; konspiracija pries {s-'likty. Manion tokio “kapitaliz- imperialist'nis karas aktualiai!panija. prieS’ Francijos 2mones, ‘mo”' bijoty is tolo. nit jan prasidé@js. Jis prasidéjo ga-|prieS Francijos Haudies fronta| Blogiausias kapitalizmo blo- na “tykiai.” be jokio formalisko j1r pries visas mazas tautas. Nie-|gumas, tai zmogaus zmogumi paskelbime. Vulstybés ir Zmonés |kas neprivalo tukett, kad Muni jgnaudejimas, peino grobimas. ‘nepatémijamai itraulti j antrojo|cho sutartis gali isgelbeti tulka. |Pelnas yra tas varyklis, kuris |imperialistinio karo orbitg. Jvai-]Priesingai. ji padidino karo pa- kapitalizma privercia net karus pee pasaulio dalyse kara pra-]voju Europoj milzinisku laips- |skelbti. for déjo fasistiniy rateliy valdomos|nlu. _ | Tq kapitalizmo bloguma ‘gali- trys agresingos valstybés, Vo. Kiekvieras agresoriy pradeétas ma’ panaikinti tik panaikinant ‘Iietija, Malija ir Japonija. Ka-|karas, nezitrint kaip js birt |privatine nuosavybe. Su tuo Ma- ras issipleté miulziniskai ‘ placio} MaZasS, selare taiky toy linc-on inion niekad nesutiks. iteritorijo}. nusidriekian¢io} nua. satiny Pavosu, Antrasis IMpCTia- |. Pala. 3; - | } 'Gibraltara iki Sanghajaus. [igi | listims Raras, Kurs “nejueio- M. J. Coldwell, nacionalis ) sto! i kara-jau jtraukta virgs pen-| mis” Itrauke virs penkiy simly (CCF pirmininkas ir federalio kiv simiu milijony zmoniy. O kol milijony zmoniy, negals but skal Iparlamento narys, savo kalboj faklai-rodo, kad -karas ecina uz tomas nepavojingu, bet pricsin-!Theodore, Sask., nurodé, kad itekmés slery pasukima agresi-;gai—turi bit skaitomas visy|Kanada Japonijos-Kinijos kara Iniy say naudai, taip vadinamy ;tauty pavojum ir pirmeilial at- buty sulaikius, jeigu tik panore- 'demokratiniy valstybiy idlai-)suktu prieS Soviety Sajunge. jus. a domis, tai karas eina tiesioginiai| Soviety Salis, iskalno numa-} Jis faktais prirodé, kad 97 “prick . Diddiosios Britanijos, | tydama ta padeti, iskaino pradé- |nuoSimdius- Japonijos aliumini- Francijos ir. Jungtiniy. Valstijy|jo vesti tatkos politika, bet bun kapitalisty interests. paciu laiku stiprino rubezn ap- Antrasis imperialistinis karas }6¥8/0 premonhes i didino Rau- tilam laikui apgaubtas nepa- ‘donosios Armijos ir Lalvyno pa- aliuminijus. Taipei virs 90 nuo- simcity Japonijos nikelio sudaro Kanado) pirktas nikelis. . si stars ‘daly. Jeguma. Taigi. kaip matote, uz tokias ee eee eeeacegl Soviety Sajunga, jvertindama jidynes Kinijoj daugiausia kal- jégos. 18 kitos pusés taip vadi- tlkos svarba, 194 mety gale |ta Kanados valdzia. | namos- demokrati&kos jégos, |/St©}0 1 Tauty Lyga. [stodama | "ahs ike ce ET EE ES Tokiu bidu jos paima pagval-|paramg, yra vienintélis kelias — \Europoje, Austrijoje ir Adriati-!nai-Anglijos toriai savo veiki- |valanda j savaite, bet reikty gy- | Jeigu' bedarbia} nedirbsiq, jis — jaus sudaro Kanadoj pirktas turime gerai pagalvoti, pasvars- “Gnoma. Tik du Ispanijos ministeriai yra komunistai, Bendrai pa- - émus, Ispanijos valdzioj vyriausia role losia socialistai. Paskui eina respublikonai, o komunistai trecioj vietoj. Tatiau Naujienos uz nusmerkima trockisty kaltina komunistus: Jos rago:. . - | “Patymétina, be to, yra tai, kad Ispanijos socialistai kartu bo Zmoniy kova gali pasikartoti 4: ar ncpraleidziame istisy va- ir atnesti laimejima. bet veltui [!andy velfui prie tusciy pasikal- praleistas laikas, neisnaudotas tbéjimy, prie staly, kurivuos it Ko- jaikas Zava amZinai, benaudéiai, kus kaltininkus kartais. net ke- nepateisinamai; lieka neatlikta etas apséde neg or : pea pagrindiné zmogaus pareiga, ne--'MS per ISUISUS Vakarus- Erie pastumtas Zmonijos progresas ‘#lucio besistengdami blaivybe }- prieS Kurias vedamas sitas Ka- ras, hepia tiketi, kad karas ne- lietia jy ir tuo nor: nusiplauti sau rpankas, Jos pasirinko atsi- traukima, garsiai pradéjo kalhe- ti apie taikos mele, agresornj |pasmerkima, bet-tuo paciu laiku suprato to organo silpnumus,| Kanados valdzia. viena ranka bet ejo su tikslu numaskuoti ag-|ginkluodama agresorius. kita resorius ir kiek galint padarvtl|ranka palaikydama Cemberlena Tauty Lyga taikos instrumentu. |politikg. Kanada stato j didelj |Sovietai nuSprend¢, kad pasau- pavojy. | | iui kritiskam momente negall-° Ginklavimasis Kanados neié- ma pefsiskaithuot: tokia: silpia.pelbés, kaip neiSgelbéjo Cekos- si kitomis respublikingmis partijomis gina aStuonis POUM pirmyn. Todel, veltui praleisto | Vest! belenktyniuodami natkini- (marksistings darbininky partijos) narius, kuriuos komunistai|laiko ir reikia labiausiai gailé-j'* Jo. af kartais kitokiu bu- . ; is i 7 oF, . - oe o apkaltino, kaip ‘fa%izmo agentus. Kaltinamyjy priejakyje yra tis. | du nepraleidziame veltui iaiko: | . : : a oayhinen; AY mes negalétume dali ty luos- Julien Gorkin (arba Gomez). aa SnEMtM He Conese eee. aikiy igmaudoti kita bida, kaip ““Yaigi ir Ispanijos komunistai verda smalg, ardydami darbi- mais, nes kartais rizikuoja sa-|'@t besilavinant kalbu, besimo- ninky judéjimy. ‘Po demokratijos gynimo’ priedanga Stalino klap-|vo gyvybe ar laisve. Platiai #- kinapt kokio nors amato- Ee ae ¢iukal tenai bando pravesti savo parting politika.” 3 nomus ir neuzmirstamus pavyz. [BCU DUls ervinheag nite Sulyg Naujieny, tai Ispanijoj dabar visi Stalino “klaptiukai,” aZiUS tsa baebe eet Ser arse rae a a knyey _ ir socidlistai ir respublikonai, kuriy valdzia 5 trockistus nuteisé ndeattin pee ars f eat ‘skaitymu ir draugiskomis disku- “mo 11 iki 15 mety kaléjiman. O socialistinémis ir respublikinémis Linkolnas. kuris ig verzo nasic- | Sijomis visuomeniniy klausimy, partijomis yra Largo Kabalero, kurs vienas stojo uz trockistus.|ké Suvienyty Amerikos Valstijy:O*8anizaciniy darby? Tiesa, ne- Tai tas pats Kabalero, kuris visos Ispanijos liaudies buvo nustum-|prezidento viet ir ailiko viena; 70" kad mane skaitytojas su- tas j Balj uz netinkama. sarpenruns valdziai ir Salies Fynimui, Uz ioe nee tl Sn ‘kad visai atsisakytume nuo ‘vi- amie si | rl. : Amerikos ‘Valstijose; Diiurdano SOkiy pramogy. Ne. Man rodos, Naujienos, stodamos Kabalerui j talka ginti trockisty, pasi-/Bruno, kuris’ religijy skelbéjy {S44 buti laikas jvairiems zaic- staté save j ta patig pozicija, kurioj] yra Kabalero., | sudegintas ant lauzo, uz atiden-| 40s. poilsiui, bet kartu‘turety Gailéti ty elementy, kurie vadovavo anarchisty sukilimui Bar-|Si4 mokslinés tiesos apie mti- buti skirta laiko i lavinimuisl, : a ne ; sete yore | Boe cna: San dace daa el Bell eo _|kultariniam darbui, progresul. |;< : - nm an at Les -eelonoj, kad padéti Frankui sumusti liaudies jégas, kurie Snipi- sy Planeta. jos judestus. Mak Juk pasaulis nestovi eo jis i: Ee, Rad Memo PaUEROS NOIS~ Ont... AeSinaa MOGMAe PPenEMNS. sim Gorkis, kuriam, :kaipo dar- néjo Franko naudai,—reiskia jsiraSyti j penkta Franko kolumna, bininky sinui, vos keturis mé- ‘progresuoja, todél ir mes neturi- Negalima noréti, kad toks Cemberlenas ‘stoty uz Ispanijos |nesius teko lankyti mokykla,!™ atsilikti, turime jel jaune Waudiés valdzig, kuomet “socialistiniai” laikraStiai ; sstoia, (miré vienu if Zymiausiy pasanli- |Padeti Sukti progreso rata, tal rsa RUS VEC Da ham gle ny form ctl ft “Marksas, /N0rs Heatsilikime, nes bus géda Raikig Firma Ausiziaréti Savai Pastoga) kurio vardas istorijoje: janrzin- |PTeS Pusianéias kartas. - i mt : . : | tas, kaipo Mokslinio Sociaiizmo;| ..... poy: an ey ae - = 4 tévo. irgi pergyveno didziausty, saiinkime Tr ukuma Veike ju Tilas torontietis, pasislépes po Viksro maska (melus raSant/sunkumy. O jeigu panagrinétu-; . . .. yy. yee eg pavarde paduoti*negrazu), paskutiniu laiku per Naujienas pra-| oe ae pasaulinny ‘dari: oi atscies weet einen -d8jo ripintis Stiny ir Duktery Draugija, ginti J@ nuo LLD “va wos posrndicone Peet ine 'kad nesugeba. nemoka, nemoky- _. giy.” Apie tues melus, mums néra reikalo cia kalbeti, cia norime | pimais. kalé jimais. Latabeonds, itas-a, kad yra visuomeniniy dar- tik priminti VikSrui, kad: pasiziuréty pirma savo pastogéj. Stai|kankinimais ir pergyvenimais/ pee nera Kas Juos 7 ee ka raso Tévyné, SLA organas, apie SLA virgininkus: eyvybei pavoju. Nebercikalo. 7UsS8 veikéjy: vady, eae’ » “Wenolk -rojlia er -h : |proletariato’ vadai ji pasitlyma |*vieno prada yra-sunkl, ret } rola pasakyti, kad praeity pas mus tokio aiskaus |pailséti daznai atsako: \“Pailsé- eran pasiaukavime, Jesu a aareuie " sid se Ar tai del stokos susipazinimo su teise, ar tai|sime, kada biisime uZ groty, ka-|™° He 3 Bet ae pene? ta VISKa. G81 kity’priezasziy, buvo ne sykj prasilenkta su teisés ar jstatymo | 44 Neleis dirbti savo klasés nau-|T4S'° f tal cave atsakyma pa- . Rumatytomis trustist: pareicomis. Kain trust - era’ ax. | dai.” Bet ir kaléjimuose sumesti ! pone ? afuicatis nevalia oholtahe Gee eee SEA virsl: tikimisdarbo Zmoniy vadai vil-|22S nurodydemas: “IS efi) dar: } WIEN ENO PAUL Save Namams ar ties nenustoja; Jie ruosiasl di- | | tid ne. vieng ) paskolg sau, savo. giminéms ar mylimiems. Kaino pries darbininky klase. Tai vis m Aoitrin’. Widie “kiakimunias trustistams, SLA virsininkams nevalia seny namy nertaisynéti j|milziniskas pasiaukavimas - del cdidvyriy, kurie Kleciausiat yra i ane” nebula aa, ee Ve ee ee ey mene IY 2inoniios prorvreso . . susilieje Su minia ‘ir knrie vis nalijus spe lacijos tikslais. Vienok vieno namo ‘remontai’ buyo feet oe =. labial persiima iilniu ‘fana- ebeta’ ou'virdum RAGE og one Syn tose a giietu a ee; © Daugelis . darbininky klasés |S@0I0N persitna prakuniu tana pittopics ical veces) $43,000. Kaipo trustistams, SLA virsininkams |nariy sulauke senatvés, krump- tizmu =zmoniy _palinésavimo.” ‘mevails varteti ‘Susivicnijimo piney jokiai ‘spekiliacijai,. \Vienok liais d&niic patys ‘savo galva Lenino nuredymas, tartum, tal- praeity buvo sukista daugian kaip $200,000. Susivienijimo pinigy | kaltindami ‘ig, kad ji neatsakiné- kytas mums Kanados lietuviams, f tokias bondsus, ui kuriy “pardavima’ buyo duodama 10 it dau-\J4 1 sutinkamus gyvenime klan-/Kad tarp. mosy misky darbinin- _ glaa kip 10 nvosimiiy komiso—ig pati ‘pirmos dienos su didele|S!™mus. Kiti smerkiame savo te- ky, Maineriu, Gkio’ ir dirbtuviy Suck ype ee OTS ‘kusia sis |darbininky ‘bei valstietiy ir be- i ” fig vus, mokytojus ir netikusiq sis-|daroiminky bei valstieciy. ir be sania atin renee oe ot PS ENS: SL ee Ete emg, kuri-neparagino | progre-'darbiy.glidi miisy klasés didvy- ; | | 0 ee Co, | | . La ae ‘prasty, bik keliu pageidavima, | saulinis darbininky vadas Leni- —aeena Mel: TS . bininky ir vaksteciy, apsirédzia-' Savo bizniui. Vienok miisy virsininkai pasiimdavo i Susivienifime |desniems darbams, kurie: stosis |S!# S€rmegomis, svarkiukais wr. os ve ‘<|mundieriais, randasi nezinomiy laipsnigkai ir nuolatiniai pradé-|tarptautine organizacija, kaip |lovakijos, jei Kanada ir toliau jo uZleisti agresoriams savo po-'| Tautu Lyga, 3 ‘savo priesus ginkiuos, o taikos zicijas ir dar tais laikais, kuo-; Gesuzes menesy)e. 1935 me- jégas silpnins remdama Cembér- met jos paréiskia, kad ruoSiasi tis. Soviety Sajunga pasirase leno politika, pasipriesinimui. ; +L] Francia sgavitarpines pagel- = - yt ae $I ri keista viensa- ; Pe icertantn hey bet 3 aplinky. | Kia, sutart] pasirase If. su Ceko- ‘Kanados valdzia leidzia ISHaU- bé jo nesulaiko nuo buvimo bru- | slovakija. Kove menesy}e. 1938 | doti Kanados darbminkus tiems taliskai plésikisku karu, vedamu !Metais, Soviety Sajunga pasire.- pelnagrobiams, kurie agresorius ‘istaidomis taip silpnai apginamy {®° Savilarpines pagalhos sutartl | aprupina nikeliu ir kitais meta- ltauty, kaip Abisinijos, Ispanijos {SU Mongolijos Liaudies Respub-‘lais. 7 ; ' ir Kinijos. lika. o 1987 metais. rugpnicto | Niekur taip nevarzo darbinin- Bitu klaidinga aiskinti, kad: MenesyJe. pasirase nepuolimo ky, kaip nikelio kasyklose. Ni- io karo vienSaligkas charakte- |Sutart) sw Kinijos respublika. —kelio_kasyklose daznai jvyksta ris paeina del demokrati$ky Sa- ' (Bus daugiau} | visoki’ nelaimingi atsitikimai, Hy militariniy bel ekonominit | . ae per kurluos zusta ne -vienas dar- |tybés neabeiotinai yra reel IS Administraci|os ‘Kai pradeda organizuotis, reika- ) ‘lautl apsaugos, kompanija biau- 'silpnumy. Demokratiskos vals- bininkas. Bet kuomet: darbinin- nes uz fasistines valstybes. Vien- 3 Be Sen! RY ae pr Drg. A. Morkis, St. Catherine, ; "lai persekioja, meta is darbo. ‘Salisko karo charakteris paeina | |tybés Salinasi nuo suvienyto|rata paaukojo Liaudies Balsui| Pereita sekmadien} as, J. Ke- fronto pries fasistus. Taip vadi- ; 50 ‘centy. fen. * veza ir J, Barcius perziiréjome namos “demokratiskos” valsty-| Dre. Mary Stabing, La. Sa- [penkto wardo balsuotojy sgra- bés nepriima “krastutiniy zy- Us ar é E igiy,” kokiy- imasi. fasistinés !te atsinaujino metams savo pre- |lletuviy tuose sqraSuose néra. ‘valstybés, ir bijo tapti stipres-|numerata ir 1 dolerj paaukojo | | nes | WiaAudies Kalsut. | Dre. P. Liaukiavicius, Austin, Man., gavo viena naujq Liaudies Balso skaitytoja. -Drg. P.. Miscikas,. Vineland, Ont., atsiaujindamas metams | . Tiesa, gal tam tikra dalis ne- ‘turi balsavimo teisiy, nes gal dar nepilietiai arba nelaiko uztekti- no skaieciaus kambariy, tadiau, kick mums zZinoma. dauguma tu- réty buti sarasuose. jriai. Kaip kurie i8 jy jaw i&kile. iAStuoni draugai auksciausiai Klasinial pasiaukavo vykdami Is- panijon ginti haudij ir jos laisve huo fasizmo vergijos. Kit drau-|Ljandies Balso prenumeratg vie- |gai-és cia gyvendami iriasi pir-|ng doer) - paaukojo’ Ispanijos myn besidarbuodami laikrascio | kovotojams. : iSleidime, darbininkisky organi-| yg. y, zacijy budavolme, kélime' para- , ) mos del'darbo zmonly progreso ir kovy vedimo. Taip bunda mii- sy -klasés didvyriai, taip liaudis pradeda judéti, taip eina zmoni- ja prie sutraukymo vergijos panciy; taip gimé Naujo Pasau- lio-—Soviety Sajungos kirejai tr sotializmo budavotojai. Bedavojimais — dejavimais veikéjy trikumo nepraSalinsime. Relkia kiekvienam darbo zmogul isbandyti save jegas ir gabu- mus. Tarp: musy yra, tik reikia pabudint, rasytojai, organizato- riai, kovotojai, veikéjai ir net mokslininkai. | "(Bus daugiay) roto lietuviy nepaZistame. To- kiu btdu galima manyti, kad Lepeska, Winnipeg, BERS YU ey oe sn Man., prisiunte gaves vieng | Liaudies Baiso skaityioja. Drg. M. Guoba, Toronto., ga- vo vieng nauja-Liaudies Balso | skaitytoja: | ; 3 Dre. F. Kazokas, Lethbridge. Alta., prisiunté $5.50 surinkty auky perdavimui: Ispanijos. “ko- votojams. © rags Kapitalisty . reikaly gynéjai patenka | valdvietes labai daznai sistengia naudotis savo teisémis, ikurias suteikia esamoji demok- iratiné tvarka., ' | Nezitirint sios tvarkos tri- [kumy, vistik ji duoda tam tikras _:darbo zmonéms - progas ginti : Ee a savo reikalus. Vieno ka reikia, Liaudies Balse ‘skelbiasi biztie- tai darbo Zmoniy budrumo. riai ir profesionalai padeila jj iS: | -Dabar; ‘kada reakcionieriui t reméju pareiga tuos zmonés at-lrejkia biti daug aktyvesniais. juos. 2 . = . gg _|savo jézy sustiprinimui: — a het ate Ee el aie . J ia. : hos sutartj. Tuo paciu latku to-' Kas dar pazymétina, tai kad lette, Ont., lankydamosi ‘Toron- |SUS ir. suradome, kad arti Simto Kitas dalykas. mes visy To- 'tik delto, kad darbo Zmonés ne- ° laikyti. ‘Todel visu skaitytojy it |labai pagyvéjo, darbo Zmonéms._ minti ir sdvo réikalus vesti-per | Reikia iSnaudoti esamas salygas A