-¥O jau virs milijono Zmoninu. . I 1 . —— —_ z ; I Me cldca 04: Man oe JV yjaudies Balsas RAsADGS LIETUVIU SAVAITINES LAIKRASTIS, LEIDZIAMAS _ “LEETUVIY SPAUDOS DRADGIIOS : = oo tape" a ey eee ee ee a =i . . . 7 . a Bi ake wet a ale pe cee mr 1s |." or ory = eto 0 ee en iis « | 1 Le mene os ie LL bel ee Loe eee oa" OF is el 4 Sh i i Loopy - ee ghypag! 1 1 ss . Prenumerates Kaira: | 7 Hanadoj ir Didziojo] Britanijoj metams $2.00; pusei metu $1.00. Visur kitur metams $2.50; pusei mety $1.25. Atskira hopija 5 canta. Pasto perlaidas (ifoney Orders} israsykite Liaudics Balso vardu: | | _LIAUDIES BALSAS . | | ; P.O. Station ©, Box i013, Teronto 3, Ontario, Canada, on — a r i rr, ee mp ee a a eT i Te m4 ALDERMANO SMITHOG PAGELBA PAVIENIAM BEDARBIAM | : Kada darbininky aldermahas, draugas Stewarthas Smithas, :. dalyvavo pirmame Toronto miesto valdyhos susirinkime, jis ite- ‘ke susirinkimul daugell.pasitlymy, kuriy tarpe panaikinti prie- glaudas pavientams' bedarbiams, Bet valdyba ty pasitiymu ne-} | svarsté, o palike juos ivairii kémisijy Ziniat. : Neziurint tokio vaidybos atsinesimo ; jo pasiiilymus, jis rane | ky nenuleido. Svarbesnius iteiké kontrolieriy komisijai. Ypatinga! daug spaudimo dare del panaikinimo ty prieglaudy ir sugriovi- ' mo netinkamy namy. Apie i greitai susispieté visi tie zmones, | kurie pripazista, kad tre reikalavimai ‘turi biti ispildyti, Daugelis: kunigy pasigsaké uZ.tai. Jie atidaré baznyéiy sales del bedarbiy : susirinkimu. Pavieniai bedarbiai stsiras¢ ant praSymo, kur} sui}. - §00. paraSy Smithas iteike miesto tarybai. , | '” .° Tes visos pastangos, kaip dabar pasirodo, duos rezultatus. - Yra jau paskirta tam tikra suma pinigy statymul naujy. nami; Taipei pasalpos ministeris Croll nareiské, kad pavieniy be-; darbiy prieglaudos bus uzdarytos, o bedarbiams duodama, pa-: Salpa, kad jie gaiety i&sirencuot: kambarius ir valgyti ten, kur’ - jiems patinka. "3 a | | | Tas varode, kad darbininky aldermanas, kartu su 7} rinku- | —siais darbo zmonemis, gull daug athkti, Norint daugiau laimétt, : + rr reikia daugiau Kooperuoti su juo, Reikia steigti komitetus, ku-() WOW Lay rie galéty iSklausyti darbininky nusiskundimus ir perduoti alder- ; wet Ey ia ‘ ‘ | i 4 wf ; ome ; rue ey ah ~ as 1, F a We, 4 an we Sy STE Ta Le ie i Fa com ———— ee eee eee - Cs ey Le be “Jt : : pee, Le . a ry ‘ ‘ 1 | af fa . I . . 1 1 S . . * -= al . _ : . “ a 1 . 1 * ' " . » | : . . 1 ~ tn . L ¥ = 3 . -” -_“_= ry 1 .. . 3 "oe — ' . . = . ba . = 2 = ™ - i 5 tr SES ete : 1 : ra \ oR De = TET ca] . . = "4 ar Pe fe 7 5 1 - . : mn ee -} ' _ = . 1 . P| 1 3 a om y a= ™ a, - . FI . -_:* er" So ee : ‘f es a | 4 1 7 = =, * or | ‘ a = r = . ‘ J, bo i . " . 1 - =e 3 a - mo = an L manui. dis tuos visus nusrshundimus iteiks miesto valdypai Jan) | daug tokiy atsitikimy buvo, Kad per Wo buvoe Kreipiamasi ir gautit eeri rezultatai. 7 : : | | | : | | | Teese | ee ee, SO eee AR REIKIA PRIGULATE PRIE REFORMISTINIG UNWY | Liaudics Balsas, guvo daug informacijy anie lietuvin darbi- “ainky atsinesima Unk reforniistiniu uniju. Ypatingai misky dar-|) 7 Ppey bininky tarpe ssa daug tokio nusistatyme. kad negalima prigu- | -—SoAe léti prie reformistiniy inj. Pai, zinoma, didele draugy klaida. - ~ Kanadoj revoliuciniu unijy nebéra. Jos visos buvo sulietos || , su reformistinemis unijomis, kad panaikinti darbininky susiskal- | === dyma,-Todel dabar réikia visiems darbininkams priguleti prie to-|| - iy uniju. kokios yra.-Th uwnijy vadovybej yra ir komunisty. Pa-' ee vyzdziui, Toronte Trades and Labour Council susideda 18 ivairiy | fu... . isitikinimu Zrmoniu, neisskiriant ir komunstu. Se Loy Negitrint nekurly nsmeny, Kanados unijinis judéjimas pro- eresuoja labai gerai, Reformistinés unijos zymial pagerejc, .Pa- | F —paikintos atakos ant kemunistu ir jy simpatiku, tarp pat tinka-|) “72 mai reaguoja i jvairius darbo Zmoniy reikalus. Pavyzdziui, To- ronto Trades and Labor Council igstaja visais darbo zmoniy jie déjimo reikelais labai teigiamai. Kada Woodsworthas paneige relkalavima, kad Kanados vaidzia gelbety renerola. Kleber, ‘tai |. = “ jis pasiunte griezta relkalavima Kingw. - aa ve | os Taip,. draugai, AFL it kitos unijos yra Kartu ir jusy unijos. | Bm Reikia jas budavoti, reikia dirbti jose. Tik tokio keliu jos atne’ Dt nauda- darbininky judéejimul. - “ el ee Bc = = =-=-_ “To irs a | — an es = FASISTAL YRA BARBARISKIAUSI SUTVERIMAI | tr Leonas Troeki ‘Toronto Daily Star Kumekneatentad, «tien: raso 13 — ; | | _&i be 3 . jos, kad vienas pabéeelis 18 Saragosa apylinkés pasakojes, jog to} apylinkéj fagistai nuzudé 15,000 lojalisty simpatiky, nors tle | | | | zmonés ir nedalyvavo, kovose prie§ sukilélius- Saragoso) fasistal Burzuazija nuolatos kartoja: galia paéme be didelid nasipriesinime, todel tas tuos zodzius pa-j''Trockis organizatorius Raudo- tvirtina, Zmonés -buve a a iS kulkosvaidziy. Susaudyta visa jnosios Armijos ... Trockis pi- eilé respublikony, buvusiy ¥aldzioj prieS sukilima. . jlieciq karo laimétojas.” Cia vel | Toks skaitius tik vienoj. provincijoj. Panasial elgiamas} fel kitose provincijose, Uztenka fasistams nepasitiketi tais zmone- nizavo ne- kokis Trockis, bet mis, kad juos sudaudyti. Apskaitiuojama, kad vise Ispanijoj zu-| Bolseviky Partija ir jos artimi : 7 i « jréméjal. Buvo momentai, kada Tas alSkiai parodo, kokio biauraus teroro gricbiasi fasizmas.i Karo padet] isgelhédavo bosevi- Frankas nei kick neperdejo, kuomet jis saké, kad retks iszudyt: kai mohbilizucdami savo elliy 10 -. trejeta milijony Zmoniy, kad sutriuskinti laudies pasipriesinima. ! nuosimt}. Armijos organizavi- Terorizmas nuolatos augs po visa pasaulj, nes kiekvieng die-|me. pirmas vietas uzemé ne aa kapitalizmo salininkai reteja, Neturint su savim masiy nelieka | Trockis, kuris jokio karimo ‘2i- xito bude, kaip tik teroras. Tq puikiai musvicié trockistal Mas-)nojimo nheturéjo, bet Vorosilo- kvos teisme, kuomet prisipazine, kad jie negaléje patraukti save | yas, Frunze, Kaganovicius, Or- pusén mases, ir kad prie galios prieiti jiems likes tik teroristi-| dzonikidze, generolas 5. 8. Ka- nis kelias. | - 7 me - 8 ‘rnenevas (ne tes trockistas Ka- 7 : | —— oo ;menevas, .kurl pereitais metais KAPITALISTINIO SUREDY MQ PAVETRSLAS ‘susaude), Blucheris, Tuchaceys- » 2 Pf : = : : | | kis, Budenis, Capajevas ir kiti | Visuomenes pasipiktinimas jvairiomis jstaigemis priverte karo specialistal Ir z2inoval. Pl- yaldzia daryti tyrinéjimus. Pastaruoju laiku tyrinejamr kale jimal heciy Kare didziausio sugabumo Sinoma, parinkti kapitalis-» parodé Stalinas, Kirovas ir dau- | ' gelis kity, bet ne Trockis. Mes Viena komistja uzcitipo silpnaprociy ligomine, Kuro) surade, | la prisiminsime tik Kelis pavyz- Guelph kalejma tyrmejan stinas ‘ ean vadinamas, bet kalinial laikomi | (Ssverdiovske} rineiant tekstiles kornoracija, surasta, kad kompanijos | versty ilgio, savo jégas papildé Betynneys , : s darbininkai i pakelé iki 20,000 jo parnosti. GriZo tik laikrascio statyma. Pavardes ty draugy, kurie au- kavo Ltandies Balsut per Ado- prie’ pat en turerca® Tate Leen aac isiia nemazai tokin dalyky is-;Partinis Tolimy Ryty Soviety goniy salygos? Juk Stevenso komisija ne } dalyxy Sarat ton paten Vie saekalon’ |Penkta divizija komandava jo , 3 3 Snel eeauens Dambergas; Trecia, di- _ iF | 'vizija. komandavo draugas Eide- Ay. NAR GAUL A HAL IR SKAITY TOU Manas, dabartinis Oseaviachimo } Se geue “ats Ske me Zo " 1 ipirmininkas ir Speciale divizija. are | = fe oe _ivagovave penerolas Ovéerniko- Ber paskutine savaite dar ga-, Tai skaitlinés, kalbancios apie | vas, Budenio draugas. | vome auky ir naujy skaitytojy ;itekme Liaudies Baiso tarpe Ka-| Bet. nepaisant, kad tie drau- is jvairiy viety, daugiausia is:nados lietuviy ir mUsy kalmyny| gai su tokiomis mazomis jégo- dre. Adomelio 1s Detroito. Is VI- 1: amerikieciy. | -|mis gabiai veiké ir baltuosius so jau sukelta $1,916.21 anh Tl pRG P. ADOMELIS |sumuse, ant ju uzpuolé tais lai- 468 mine bisa ba ic ot | JAU SUGRIZO - = |kais buves karo komissras Blanky dar yra negraamty Wy. pw in: domelis aa-| lrockis, reikalaudamas pava tikimés, kad su jomis car gau- Sor oe diss elbina eines | juos laukan i8 viety, 0 rule ae sime keleta doleriy. i. | jino 44 preuumeratas fe auky |Saudyti, Trock} palaiké visy Dar karta primename, prass- | FAVO $00-56, Uz viska Chieagoje Raudohosios Armijos ‘yezy ko- me grazinti visas auity blankas,! 50. $059.31. | 0 —EE——E>E>E>E~E—L_L_~L_>=== rinkta, ar TUscios. |naujus skaitytejus, 5 prenume- LABAI PASEKMINGAS | fatas. atnaujino ir $41.95 auky wag -. | ipavo. Viso pas detroitiecius ga- & 3 ie 4 — {vo $126,95- Bendrai Chicago] irjmélj, tilps sekan¢iame nume- Kanado} sukelta $1,767.98 au-| Detroite gavo $377.26. ryie ky ir gauta 303 nauji skaityto-} platus P, Adomeélio raportas} Didelis adil, draugams ameri- jai ir Amerikoj—$t50.28 auky|i§ maréruto tilps sekantiam nu-|kiediams uz parama. - dr 105 skaitytoja. meryije, nes | $i numer} nesuspe-| ) Administraciia a me . 2 iE 4 ‘: = - si J. i, va . . ‘A - 1 | os = . I" al - 7 oo” 7 . .' ta een er pm LL. “La —_ : ote a ae , 4 “, © igs, “ae . _ ; Tee 1 . ; fa a : pte aS DS aay : ae 1 —_ a vd ——" . ™ 1 ¥ i aay, Woe . 1 ot ; & : 1 ns . ' 7 lr . : |. | nec onl iL i = | - = melai. Raudongja Armija .orga- | lehatevskis {ti ties Bélaia ir Kama upémis. apsitvirtint] ant Belaja—Kama | Vversty, ties Tiumenium iki 400 verstu, o dar toliau | rytus, kur i : | | paausienos | eC, ! 2 | | a : ; f ne oat am of = rs ee 1 rae ns rs ee i a CL * a cia ity Sar - te a | vs Ponte nl Fh = - ee Lory Dat ser Was a a ar Tig le a oe [4 asa a | | oF od hy i a — + pnts 1] ia ie "h 3 ree ae wa ee ee = rat | - at r | og Z = 4 i aes aT > at! 47. eh a #7 r a", tg 7. - ™ ayaa) 4 1, 3 = Li ee! Lote So eee ee ek ae Pi tar uF. ee | rn F i ae we a c ghee é oy Taye L | mS ‘, os 7 “3 : |e eat wt on Bat : = Pua ‘ ; . eet tay a 0 he . . oe ae eee Bae tl iif ig ! |, Bee” oe ps A Bee”. aie i L a. My R 6 7 i‘, % ' h " A pee ot cat ‘Rie ae | WN Bee Fr BiL»« Bn Pe ee —_" retest ai Le tee ol a td Os Lo ag 0 ae t: 0 a ee ee ee 1 Wil Psoviery W — VALDZIAS. » Pe NUPICSE Beer DALLININKAS BReeE GRIGNTS d : i a 1, Kadangi ir Kanadoj yra lokiu, kurie Trocki persta- to buvusic dideliu raudona- 8108 armmijes vadu, tai tal- . ‘pmame draugo D. M. So, — lomsko siraipsnio dali, ku- - riame j'5 ousviecia apie Treckie reje revoliuctioj. mahdierius Yacetis. 1s to kilo skandalas. Mineti draugai ir Ry- ty Rronto Karo komisaras drg. ©. Gusevas pasiprieSino Troc- kul ir atsikreipé j BolSeviku Partijos Centro Komitéta. Leninui pirraininkaujant Bol- Seviky Partijos Centro Komite- tas atmeté Trockio reikalavi- mus ir palike tues draugus sa- Vo vietoj. | Bet tuom neuzsibaigée Trockio kisimasis } to fromto reikalus. 1919 metais Raudonoji Armija, vadovystéje generolo Sergejo 8. Kamenevo, suplické Kolcako armija ir po 10 versty } parg vare juos linkui Uralo kalny. Dabartinis Soviety marSalas Tu- yadovavo ‘Tretia stai nei i§ gio, nei is to atpiSké- jo Trockis specialiu . traukiniu. Ryty Fronta armijoms apsisto- Raudonosiogs Armijos veda- mos Samoijlovo susimaise, tup- Giojosi, koléakiniai tuojaus atsi- gavo,’ pradéjo tvirtintl savo po- zicrjas. Tq pamate Ryty Fronto Karo Komisarai 5. Gusevas ir Jurenevas pasiéme ant saves di- dele atsakomybe ir iSstojo pries Trocki, Jie ragé BolSeviky Par- tijos Centro Komitetui, kad ju atsisakymas. klausyti Trockio juos pactato i pozicija “buti su- saudvtais,’ pet jie nurodinéjo, kad Trockis gudo karo-fronta ir Soviety Rusija ir jie priversti atmesti Trockio patvarkymus. Draugai §. Gusevas ir Jurevas nuradé, kad jeigu leis Koléakui upiy, tai véliau ji is ten bus sunku i8muéti, o karo frontas bus 1,500 versty ilgio—reika- laus daug kovotojy. Bet jergu laikysis generolo §. 5. Kamene- vo plano—varyti Koléakq to- liau.j rytug, tai dalykai kur kas perés, nes ties Uraly kalnais frontas sysitrumpins. iki 1,000 —_— EEE |tams atmusti visus priesus—in- yra tik vienas gelzkelis, tai fron- tas bus tik apie 30 ar 50 vers- ty ilgio. Kue frontas trumpes- nigs—tuo maziau reikés raudon- armieciy ir is Ryty Fronto bus galima tulas armijos dalis per- ‘|mestt pries Judeniciy ir Deniki- (ng. Prie to Uraly kalny prole- tarat, kaip tik ten pribus Rau- donoji Armija, taip greitai jie prisijungs prie jos. Dar dau- giau, Sibire veike daug rando- hy partizany. Jeigu Raudonojji Armija varys Koléaka toliau, tai tie partizanai jai padés ir prie jos prisijungs, het jeigu Raudo- no}i Armija apsistos ties Béla- ja—Kama upémis, tai tada kol- éakininkai issmaugs partizanus. ‘Bolseviky Partijos Centro Komitetas viduj liepos, 1919 me- tais, vadovaujant Leninui, pa- emé apsvarstyti Sia padeti. Centras atmeté Trockio plana, oO priéme Gusevo—Jurenevo, at- sauktt Trockio paskirta koman- dierly A. A. Samoilovg ir jo vie- ton padéti generolg &. S. Kame- neva, atstatyti ir Vocetisa is vi- sy jégu komandieriaus, pade- dant } jo vieta S. S. Kameneva. Trockis baisiai pyko, nerva- vosi, Sauke, kad jis. pasitrauks is karo komisaro, bet véliau ap- rimo. Kaip tik paémé vesti karo reikalus Trockio priesai, taip greitai Koléakas buvo supliektas lx jo armijos nesulaikomai rito- | s} 1 Tolimus Rytus, kriko, pa- sidavinéjo, jas dauzé Raudono- ji Armija, vedama dabartiniy soviety marsaly Tuchaceyskio ir Blucherio. | Sumususi Koléaka, Sovietu Rusija atsisuko ant generolo Denikino. Trockis isdirbo plana, kad ant Denikino mesti Raudo- nasias Armijas per Dono dyku- mas, Piety Fronte veiké dahbar- tiniai Soviety marsalai Egoro- vas, Vorosilovas ir Budenis Ka- ro Revoliuciniu Komisaru buvo dre. Stalinas. Armijy vadai ir drg. Stalinas atmeté Trockio plang. Drg, Stalinas isdirbo pia- na, kad reikia baltuosius pulti ne per Done dykumas, kur néra keliy, kur kazokai prieS Sovie- tus nusistate, kur raudonarmie- clak neras draugy, bet per Don- basa, anglies kasyklas, kur yra daug gelzkeliy, kur angliakasiai staja uz Sovietus, kurie padés: Raudonojai Armijai iS uzpaka- lio musdami baltuosius, kur So- vietai gaus angles, kuri taip rei- kalinga. Draugo Stalino planas buvo priimtas, o Trockio atmes- tas. Denikinas sumustas. - 1820 metais kere pried’ Len- ay au. 2 Qleitienpan., ata =a ee ee a wea ae * ae cat. . ee baad 7 | kija draugy Vorogilovo, Tucha- cevskio, Egorovo, Budeno ar- mijos.muse lenkus. Trockis rei- kalauja greito marsavimo lin- kui VarSavos. Raudonosiog Ar-|{ mijos davaro lenkus iki VarSa-|{ vos, ket paimti jq negali, nes nespéjo atsigabenti sunkias-di- Geles kanuoles. Dar daugiau, ka- |ida Pirmoji Raudonos Raitarijos Armia apsupo piety fronte, Ga- licijo}, Lvova, grumojo ji paim- ti ir 1§ plety pusés apsupti Var- sava, tai Trockis erieztai sulai- ké juos nuo puolimo ant. Lvovo, atitrauké Budeni ig ten, kas faktiskai lenkams pageibéjo. _ Tais paciais metais Raudono- ji Armija puola paskutinj So- viety priesa generola Vrangeli Kryme. Vadovyste paima dr¢. Frunzé. Cia vél veikia gabiausi Soviety karo vadai: Vorogilo- vas, Budenis, Biucheris, bet jie ir Frunze pareikalavo Soviety valdzios, kad Trockio kigimasis buty sulaikytas. Kitais ZodjZiais, Trockiui buvo grieztai uzZdraus- ta kistis j karo fronto reikalus. Vrangelis sumuétas. rs’ Cia mes privedéme tik kelis davinius, kurie parodo, kad Trockis nebuve jokis senas bol- jokis karo specialistas, genijus. Priesingai, kur tik jis kiSo savo nosl, ten karo reikalai éjo Sovie- tu priesy. naudai. | | i. Mi. Solomskas (is Laisvés) . Cen. Kleber Apie generola Emil Kleber mazat buvo zinoma. Tik pasta- ruoju laiku pradéta apie ji ra- syti kiek daugiau. Bet jis liau- dziai yra pasitarnaves labai dau. Generolas Emil Kleber yra austras, Laike didziojo karo jis huvo Austrijos armijoj. Tame kare jis pateko Rusijos nelais- ven, 7 emé valdziq | savo rankas, pries- Sovietines jegos déjo pastanras daugum9 austry belaisviy, kurie tuo laiku radosi Rusijoj. Sibiri- sen labai didelj skaiciy austry. Kimil Wleber narsiar kovajo soviety armijoj ir padéjo Sovie- terventus Kelingse frontuose. nugaleti, jis sugrizo 1 Austrija, | judéjime. Kada pasteke jj zinios apis ‘linizma yra kova ir pries socia- ilizma. Bile kritika, ne su-tikslu Chinijos gZmoniy-kovas pries. sa- vo paverecjus, Emil Kleber nu- taré vykti tenai ir padéti hau- dziait. Ypatingai jis piktinosi uz- slenio |sikisimu. Zinios apie tat, kad svetimy Saliy la:vai bombar- duoja Chinijos uostus, 1 raginte ragino vykti tenai. Jis buvo prisidejes prie priesimperialisti- my Chinijos jegy. Bet kada Cangkaisekas parsidavé impe- rialistams, jis buvo priverstas |. pabéeti is Chinijos. | Pasitrankes po pasaulj jis at- vyko Kanadon. Cia greitai jis} susiriso su progresyviu judeji- mu, susidraugavo su draugu ‘Tim Buck, Kanadoj jo gyvenimas buvo) fana sunkus, karp ir kiekvieno imigranto, Jis dirbo fabrikuo- se ir miskuose. Ismokes gerat angliskal kalbéti, priemé Kana- dos piltetyhbe. | Kada uzejo \rizis, jis nutaré atlankyti tévyne—isvyko Aus- trijon- Ar taip ar kitaip nebuvo ko velkti. Nuvykes Austrijon jis vat | | nesnaudé. Aktyviai dalyvavo Austrijos masiy judéjime pries fasizma, kurio priesakyje sto- véjo Emil Fey ir Yon Starhem- Kada Ispanijos faSistai su Franko priesakyje sukilo, Emil Kleber greitat nusiskubino Is- panijon, liaudies pagelbai. Sako- ma, kad jis buvo pirmas svetim- Salis iaudies puséj. = " Madride jis suorganizavo ke- leta svetimsaliu. Ta grupée pas- Kul isaugo ] Tarpautine Briga- da. Budamas geras karo Zino- vas, jis suorganizavo tinkamai| Madrido apgynimg. Is jo daug pasimokine ir vietiniai koman- dierial. kad | Kada buvo pastebéta, priesas .koncentruojasi ant Ma- lagos, jis nuvyko tenai. Bet ma- tomal pasivélinc. Generolo Lia- no kariuomené, kuriai talkinin- kavo 20,000 italy ir 3,000 vokie- clu, Umai uzpuolé ant fojalistu ir nugaléjo. Liano jégoms pa- déje_ Vokietijos laivai. Genero- las Emil Kleber buvo sugautas su laivu, kuriame buvo lojalis- tu. komanda. | Generolo Emil Kleber talka lojalistams yra didelés svarbos visiems Kanados darbininkams. Jis, kartu. su Dr. Bethune, at- stovavo Ispanijoj visus Kanados | — | ; néra Kanados zmoniy politika, Kanados progresyviai zmonés su gen, Kieber ir visais kitais, ku- rie vienu ar kitu budu' gelbsti lojalistams, ) progresyvius Zmones, kurie pa- sirenge padéti Ispanijos liau- dziai. Jis ir Dr. Bethune jrodé Ispanijos laudziai, kad Kanados vaidzios politika linkui Ispanijos Sevikas, kad jis nebuvo ir néra}/aimejimas. Pr , ipastatyta armija, o teismas bu- vo jsakes apleisti dirbtuves, bet jie issilaike 1ki galo. Nenusigan- . we ES. Kada Rusijos darbininkai pa- jtraukti i baltagvardietiy eiles = ee a 30] Bleber patranké Soviety pv- | Nr. 159 Pastabos Liaudies ‘Balso vajus buvo la- bai pasekmingas, Visi rajonai, isskiriant ketvirta, kvotas per- virsyjo. Taciau ir ketvirtam ra- jone kai kurios Kolonijos labai gerai pasirode. Ypatingai gra- Ziai pasirodé Calgary kolonija, kuri yra jauniausia kolonija misy judépme. . Retkia pastebéti, kad vajus éjo sukuryj }vairiu ataky ant jlaikrascio ir revoliucinio judéji- mo. Vient per Spaudga sauke ne- © duoti nei cento, kiti zodziais, o treti-laiskais. Pasirodé, kad Ka- na lietuviy judéjimas stovi ant\stipry kojy. | 2 * ee oe | Suvienyty Valstiju darbinin- kai pastaruoju laiku aplaiké du dideliu laiméjimu. Apie 40,000 laivy laiméjo keliw ménesiy streika ir General Motors darbininka1 dal- méjo streika. Ypatingai svar- bus General Motors darbininky Prices juos buvo do nei to, kad teismas grumoic nubausti trim milijonais doleriu uz atsisakymg apleisti dirbtu- yes, _ Kanddos gelzkelieciai, kurie rengiasi streikui del atsaukimo ‘aley nukapolmo, tur: mokintis if amerikieciy. , mo OR Trockistiniais nuodais labai susidomejo ir liberalai. Ypatin- vai Suvienytose Valstijose, kur- trockistams pavyko jtraukti ne- . maza skaidiy Jiberaly i Trockio eynimo komiteta. Kel liberalai nasitraukeée is to komiteto. Prie ty, 51 liberalas isleido perspe- tant; pareiskima, kuriame Sau- kia liberalus nesiduoti trockis- tanis isnaudoti save kovai priea socializma. Kai kam atrodo, kad trockiz- as reiskia pavojy tik Soviety Sajungai. Tai klaida. Kaip fa-~ 'Sizmas, téip ir trockizmas, visy ‘'reakeionieriy palaikomas, yra nuodal progresyviam judéjimur, Pries 1 kovoti reikia vIso pa- saulio darbininkams, laisvés ir ‘demokratijos mylétojams. f eas | 8 ba 1 r Kada Soviety prieSai buvo | -Labal teisingal pastebi. Mau- ry . ; ; Kur daug dirbo notialistiniame! ¢ SRAUEPON, MMECAIAS, VienAs ts altimore Sun redaktoriy, kad kova pries taip vadinama, sta- padétt budavoti sociallzmg, yre socializmo isdavysté. : Ta pat] pareiskimg galima pri- taikyti ir kapitalistinése saly- se, Ant komunisty uzpuldineéji- mai, taikom tam, kad pakenkt: iiems, kad diskredituoti. juos zmoniy altyse, uzpuldinéjimai ir ant darbininky judéjimo, ste- kian¢cio socializmo. : ok of Toks blaivus liberaly gaivoji- mas yra labai reiksmingas. Tai atsakymas faSistams ir reakcio- nieriams, Kurie Stengiast proto darbininkus,, pasigauti savo pu- ‘sen. Pas juos lenda ir trockis-_ tai, fasizmo -talkininkai. Tokiy pean kaip Hallgren Suvienyto- se Valstijose, yra nemazal . ir Kanadoj. Ypatingai pastaruoju — laiku jie pakrypo progreso pu- sén. Tik vieno Toronto univer- siteto devyniolika profesoriy pa- sisake remti Dr. Bethune darba Ispanijoj. Kada Meksika uzsake iKana- do} kelis kariskus orlaivius, tai Kanados valdzia Sauke, kad ret- kia juos sulaikyti, nes jie gali buti parduoti lojalistams. Bet dabar, kada Portugalija uzsake sesis kariskus orlaivius, valdzia — tyli, nors yra labai aisku, kad Portugalija juos uzsaké del Hranko. Tai vis neutralumas. ef ok # 8 Anglijo} eina gandai, kad vo- kietijos ambasadorius jteiks Anglijos valdziai Hitlerio reika- lavimg sugrazinti Vokietijat ko- lonijas mandagiam apsvarsty- mul. Paskiau .atvyksias pats Goeringas platesniam pasitari- mul,