-aPaslapla

~ Liaudies Balsas

7 " BAVAITINIS RANADOS ‘LIETUVIY LAIBRABTIS -
| _ LEID21AMAS SPAUDOS DRAUGHOS

Prenameratos Raina:

Ranado} ir Diddtojos Britanijoj metamsa $4, 00: .pusel mety $2.00
_-Visur kitur metams $4.50; pusel met $2. 2b

| LIAUDIES BALSAS' )
, 160 Claremont St., Toronto 3, Ont., Canada
‘Telefonas: Foaming 6-4358 oo

Rugpliiio 21, 1964

Kaip Toronto Daily Star ra-
_ So, vienas Vienos reporteris ty.

uzsienio reikaly ministru Chen
Yi, kuris pareiskes, kad ; jis bal-
suoty uz. Goldwaterj, jeigu jis
buty amerikietis. Jis sakes:
“Goldwateris bity = gerai
Jungtinems Valstijoms ir vi-
sam pasauliui. Jis pastiméty

| Valstijose } krastutinuma, jis

~ i

réjes pasikalbéjimg su Kinijos |

| vidujing situaci]a, Jungtingse |

Rugplivtio 2

. Misy Vaka
kaip ir tas se
kuriam: Gia sk
0 Gia visai blo;
J kurig tik
ten néra ram’
Salyje kiek ap
neramumai isl

7

' pagreitinty dalykus, jis pagrei- | Kq gi, senas
“aAU KRAUSTOSI J AFRIKA | tinty juos labai daug. Jis ne. Tis. :
: i § baty kaip kiti, pavyzdziui kaip
7 Wie titas sks kad re Valstijos wivsitaes su Bel : Kennedis ar Johnsonas dabar. Kongas su
gija jsikisti } vidujinj Kongo konflikta. -Jungtinés Vaistijos j die apgaudingja, pasaul) su sa- mis vél ateina
siuntia orlaivius ir 50 parasiutininky pradzai. Ta. pus pagalba vo neigaiskinamomis Sypseno- Nors ten ra:
Ciombes valdziai. )

Kaip zinia, J ungtiniy Tauty jégos kovojo pries Siombe,
_-kai,jis buvo pasimojes atskirti Katangoa provineija nuo Kongo.
ir kokiais vardais jis nebuvo apSauktas, Dabar ‘jis yra Kongo
premjeras. Mobuta ir kiti; pamate, kad Adoula nepajégia Ale

juneti Salj,! patraukti Zmones, pasikvieté Ciombe, Lumumbos
 gudika. Dabar amerikieciai tam kailio mainikautojui siuncia

- pagalha. .

Reikia manyti, kad svetiméaliy Istkisimas padéties nepa- =

_ taisys, o tik pablogins. Zmones, patyre, kad Ciombei stoja tal-

_.kon uzsienis, pasipiktins jo valdzia dar labiau. Kraujo prene:
jimas issiplés nO VI1S4. Konga.

Neiseig ant gero ir Jungtinéms Valstijoms. ‘Jos jsivels ri

vidujinius karus po visq pasaulj.: Virs. didziausiais haudies prie-
Sais visur. Be to, amerikieciy jsikisimas isSauks kity jstkisimg
kito} pusej. Talp ir eis kraujo liejimas. :

NEISAISKINAMA MISTERIJA

Pranesimai i8 Saigono daznai cituoja, kad liaudies parti-
 ganai Pietiniame Vietname turi tarp 25,000 ir 35,000 reguliariy.

kovotojy. Dauguma sudara jy simpatikai, vienokiu ar kitokiu |

' budu padedg jiems. Tiesa, teigiama, kad jiems paramg teikia
Siaurmis Vietnamas ir Kinija. Bet iki Siol tiktal vieng Siau-
riet] sueme. Partizanai taip pat neturi sunkiy ginkly, orinés -
paramos. Tuo tarpu kitoj-puséj baisios jégos.

Paties Kano armija susideda i8 Simty tikstandiy Vyry.

Amerikieciai tenai turi 20 000 vyru. Kile kity saliy. atsiuntu-
S108 |

$600, 000, 000. Kitos salve $1,000,000. Kareiviais ir materialiai,
be amerikietiy, deSiniesiems padeda Australija, Britanija, Ka-
- nada, Naujoji Zelandija, Italija, Vakary Vokietija, Japonija, ; P

7 ‘ Piety Koréja, Formosa ir Filipinai. Kaip matote, gera dalis

pasaulio kovoja prie’ Pietinio Vietnamo partizanus.

| NeZitrint to, partizany nenugaléjo, PrieSingai, jie dar ge-
riau jsitvirtine. Jie kontroliuoja daugiau teritorijos, negu Kano
jJégos. Taigi, ti rae misterija. Atrodo, kad su partizanais eina
Visa haudis. itaip partizanai neigsilaikyty keliy ménesiy. Ir
tos salys, kurios nori nugaléti Pietinio Vietnamo liaudjatiduo-

ti 13, J cat Kano rankas, atlieka. SlykStiausi ¢. larha,

1

FARMER ISGANYMAS

- Kanados farmeriai val turéjo gery naujieny. Lenkija pirko
‘Kanadoje 7,400,000 buseliy kvieciy, o Bulgarija — 1,800,000.
Br sisincats yra susitarus su Kanada pirkti 44,000,000 pubeil per
tris metus, 0 Bulgarija 3,700,000 bugeliu.

Nuo to laiko, kai Kanada prad@io platesne prekyba SU 80-
_‘ Gialistinémis Salimis, dideli kiekiai buvo parduoti toms

Salims kvietiy, milty ir kity grudy. Gerokai pratustéjo farme-
rly aruodai, kurie buvo uéversti pertekiumi.

Cia reikia pastebéti,. kad jeigu Kanados mportas is ty
saliy padidéty, tai eksportas kvieciy ir kity produkty dar dau-
giau pakilty. Salis, kuri perkasi uzsienyje, aisku, turi-ir par-
duoti, nes kur gi gaus pinigy uZsimokéti. |

Kanados prekyboje deficitas bina dazZnai gana didelis.
Bet jis buna prekyboje su Jungtinémis Valstijomis. Jeigu Ka-
| -nados prekyba pakilty su tomis Salimis, kur Kanada daugiau

- eksportuoja, fegu importuoja, tai deficitag pranykty. Tada
nereikty skolintis uzsieniuose ar ieskoti investmenty,. Kad ne-
subankrutavus. |

. Nemazai klididiy Kanados veel su uésieniu sudaro tas
faktas, kad Kanados Industrija yra Saka J ungtiniy Valstijy
: industrijos, kuri nenori matyti konkurencijg is Kanados pusés.

 Kanados. jmoniy) paskirtis yra — a alin kanadincion, o ne
eksportuoti. ; |

| cializma smerkia ir prakaituo-

| nors sugrizti prie galios, ¢

Bet kai liberalai buvo iSrink-' skursta ir toliau smunka.

mis ir ivylioja!/pasaulj j i nepai-
symq, savo reikaly. Tas daug

4 ter’.

hédamas:
“Ar tai tik neribotas vieno
= | fanatiko atjautimas kitam: ar
| tai viltis, kad Goldwaterio pre-
zidentysté ‘pagreitinty daly-
| kus’ linkui pasaulinio karo ar
S. KARPR. | en nti revoliucijos. Kaip

| Vilniuje, Rasy kapingse, Shorr antkapinis paminklas
poetui islaseiden Grybul,

Loli figal Wi -

| , ten nebuty, Sis parei$kimas tur
Desinieji propagandista 40-)mc mo medikér ir kity reformy. | but nelabai malonus republiko-
| Gyvenimas nuéjo plrmyn ir po-. iny partijos strategams.
nal verciami neatsiltikti nuo Jo. “Hie, be abejonés, planavo
- Miisu veiksniai Jabai smer- bmn Chrusciovo alakas
aly kia kolektyvus. Bet ar bent vie- , 2%t Senatoriaus Goldwaterio }-
ir jie nebedrjsta viska atstaty- | nas protingas 2mogus gali pa- rodymui, kad jy kandidatas
ti i senovine tvarka. | sakyti, kad bity geriau, jeigu’  Salingas komunizmo priesas,
- Galime pradéti nuo Britant-|} kolektyvai bity iSdraskyti a eg fas sii Kremilius bijo”.
valdiia, jie nedrjso. panaikinti | t@ kolukie¢iams? ‘kad dar arsesni ronvinmintia Ima,
; tai, ka jvedé darbieciai. Kas; Dabar, kada visur Zemés i _; | save Sita gieb Goldwater},
Chav nacionalizuota (8skyrus | kyje lvedamos ~ moderniskos |

dami garbina privatiska uZsi-
émima, bet kai jiems tenka kur

Tikrumoje, Chen Yi matyti

tik nacionalizuota plieno indus- | masinos, maZi dkininkéliai Jau | yra tos nuomonés, kaip kad ne-

trija), paliko taip,: kaip buvo.*: nebetinka. Jie ne tik neisgalety | kurie kartais iSsireiskia. kad
Nedriso panaichits taip vadina- : ' pirktis masinerij4, bet ir nebi-' kai atejs nedarbas, tai darbo
: . Tie- | | ty kur ja naudoti. Jei atsiras- |Z zmones susipras ir pradés ko-

sa, jie nejvedé reformy is savo: ty tvirtesniy, Jsigyty, tai jie ap-: voti. ISeity, kad jie laukia ne-

pusés, bet uz tai gali tekt pa dirbtu kity ir tokiu btdu jie) idarbo, kuris pastiiméty Zmo-

| sitraukti if valdZios per sekan- | krautysi turta, kai kiti tik Zit- ! nes prie kovos. Kad nedarhas,

éius rinkimus. _rety } juos,

' ekonominis krizis buty didelé

Pereikime j Kanada. Konser- | Mazi ikininkéliai buvo geral, nelaimé visiems, ypaé liaudziai,
‘vatai ir daugelis desiniy)y ii

iberaly galvas guido uz priva-: arklys, pligas ir akédios babs: kinieciy lyderiy tarpe vyrauja -

kai nebuvo masinerijos, kai! jie, atrodo, nemato, Tur bit ir

tiska uzsiémimg. Bet daug kur! vo zemés apdirbimo pagrindi- ! idéja, kad Jeigu kas pastumty

privatiskas uzsiémimas seniai | nemis priemonémis. Mazi uki- : : pasaul] arciall bedupnes kran-

panaikintas ir nei konservatai, ' | ninkéliai negaléjo net ‘drapa- , to, tai dalykai pasistiiméty pir-

nei liberalai nedrjsta pakeisti.— _ky, disky panaudoti, nes jy, myn ir padétis pageréty, Pras=
Imkime Canadian National ' arkliy jéga buvo per maiza.

‘Railways. Pasku seka elektros' - Magi ikininkeiai negaléjo | Voja.

industrija. Miestuose vandens, : susitarti dél daugelio kity da-| | J .P.
transportacijos ir kitos visuo-. -lyky. Jiems nebuvo jmanoma | |
menés aptarnavimo priemonés pravesti sausinimo, drékinimo| KAUNAS. — “Jaunystes”

seniai suvisuomenintos ir nie- kanalizacija.
kas nedrjsta atiduoti priva-:

Tose Salyse, kur tebéra smul- tas paruosé kaunieciams dar
tiskas rankas,

i kus zemés iikis, mazos jmoné- | | vieng naujieng. Laisvés aléjoje
-Daugiausia liberalai kryzia-j; lés, paZanga labai maza. Tik- | atvéré duris speciali, modernis-

vojo Saskaéevanos socialde-; tai dvarai ir didieji fabrikai! kai jrengta kirpykla. Ant sta-
kratus uz |vedimg sitipegivenaieg pajegus eiti su technikos pa-: ‘Jiuky isdéstyti elektriniai ir pa-
pagalbos, Jei pamenate, jie bu-| zanga. Smulkieji ikininkai ir -prasti skutimosi prietaisai,
vo i8vede gydytojus j streikg. | pramonininkai bei verslininkai | kremai, odekolonas, bet kirpé-

jy cia nematyti. Klientai Sioje

ti, tai ir arSiausias socialdemo-! Pereinant, i8 privatiskos j vi- - kirpykloje uz nedidelj mokest

| pavojingiau, negu Mr. Goldwar

‘Star negali iésiaiSkinti. ka.
Chen Yi turi mintyje taip kal- .

ti jie lyderial, jelgu taip gal- |

 buitinio aptarnavimo kombina- -

kraty. ivesty reformy priesas | _ Suomening santvarkg, aisku,
Tatcheras nedrista atSaukti ty -pasitaiko ir sunkumy. Bet ka-

visy reformy. Jie gieda apie da gi ju nebuvo. Ypaé daug |

skutasi patys.

eee — a

Mechanizacija, automacija i ir

| buvo nacionalizuota, kas buvo'

vés pensijy plano, taip vadina- eee

privatiska iniciatyva, bet kas: sunkumy atsiranda zemés uky- : kitos | naujoves vercla zmones -
je. Valstieciams ilgiau trunka ' ie&koti naujy gamybos ir pa-

pamatyti Kolextyvinés santvar- | skirstymo priemoniy, visuome-
kaip buve. kos pranasuma. Bet kai jie pil- | més aptarnavimo bidy. Patin-—
Kaip federalé valdzia, taip ir| nai jsitikins, kad kelio atgal; ka kam ar ne, bet atsilikti nuo
provincialés dabar svarsto jve- | néra, neims ilgai, kai ir ju ey- pazangos nejmanoma. Kas ne-
dima visos Salies plotu senat-| venimas maZai kuo skirsis nuo | nori eiti su gyvenimu, tas skau-

/-dziai apsigauna.

suvalstybinta, viskas pees

bet jis nebedo
mesio, Junet
daré tvarka ir
détis ten stabi
_ Bet padétis
Dabar pasir
fiai pries centr
pusétinal galir
eme eile stamt
_ Valdzia sau
amerikiediy ta

Amerikiediay
kainavo 418 1
kuriuos jie is!

mo ten tvarko
Tautas.

Dabar, Dash
negana, ameril
cia | sie ir

rius.

Vel nauji mi.
| “neuiteka. ©

‘Kongas yra
ma, kaip nesalk
200 genéiy (tr
ba ir tradicijos

Tos gentys |
tarpusavyje m
per simtmeciu:
. Nera lengv:
tvarka jas vis:
jungti, Kirsh
labai lengva v

Lengviausial
bity galima a
raliné valdzia |
ty prie Zmoniy
mo. Ne bendra
sienio koloniza

> Bet kada' te

stengiasi savo
Sali, o Zmoném
tal ramumo st
ma. |
Ciombés, am
turéty is ten p.
Ne nauju am
orlaiviy ten reé
-traukimo.

-Labai biaur:
policija praéju:
sielgé su jaunu
riavosi iSreiskin
‘to. pries vyr
panaudotus Vir

-  Policija puc
arestuoti, kaip.
“nus, kaip krin
gelj jy sumusé.
Tai biauru.
‘Kas kita, ka
-ka imtis grieztu
madarius pada