it

ndiasi,
as" atsi-

mot néra _ |

giancios

uVin} di-

Briastu”,

ms Va- —
4 ‘bti. = :

, Dief en- |

‘Kad jo
atyrimo

ei
yti, ne

Kio pro-

) Toronte :

ata prie
ito, pro-
‘ia turé-

ik kitoj

yelos..

matote,
Kad. 7

3 Atsilais

nereikia -

lidatas j

amport

pratigkai.

biti pir-.
| olitikie-
api zmo-

rpoKas "

7 respub-

svarsciusi
Amzavimo |.
. Jos da-

‘“Zinyby,

s stravimo, :
izacijy, -

fi gdoval, j-
| . Inzinie-
iSklausé )

mé reko- -

ksliniam

Hos pra-
nizacijose |

SS

bikaly mi-
uréjo pu- |

mejimg su

Po to jis.

ima:

0 asikalbé- :

réjau pa-

8 Vyrlau--

isitikings,

carése di-
gy elimi- |
‘kos prie- .
Sventeny- 7

inti didele

istate tes-

Bnes deda- |

17

iS.

iniai lyde- -
Zius, kar-.
léty daug
‘arus, aie :

on. kovon. .

| Amerikos Valsti) jomis.

_. ty laikomas labai svarbiu kKlau-| 9 gh a
. simu. O tai reikia, kad ji gali| SP ee
biti priimta tiktai dviem treé-|

_ daliams atstovy pasisakius uz

ker] pasitraukti is vadoyybés.

_ Neaisku. Nesimato, kad jy po-
cana: cueen nusistatymai buty skir | Kiesingeris buvo Hitlerio ber- |

—Yijos darbininkai norl issiliuo-|ir igstoti i8 jo partijos.

 Kanados saugumo saugotojai.

‘tig: oo ~~ Wilnis

Lapkalto 2 25, 1966 Liaudies Balsas

ie

i ll 4 —_ _

Kanados vyriausybé Kinijos.

5 pripazinimo | klausimu: elgiasi
 kaip tas mazas urvinis ivériu-
kas: i8kiSa galva, apsidairo 1 ir.
 -vél atgal { urva.

-Pasiskelbia, kad diitve Jung-

 tinéms Tautoms pripazinti Ki.’
‘nija, bet apsisukus vél lesko iS- |

sisukine imo.
Jei.tas klausimas prieis. pric.

_ balsavimo, tai veikiausiai jos”
atstovai Jungtinése . Tautose

balsuos. sykiu -su Jungtinémis

® —

|
~ Seniau Jungtimy Tauty ge-,

-neraliné asembléja atmesdavo.
Kinijos pt ipazinimg dauguma saree a Fe ey = os —— ee
"palsy, bet ta tvarka bus pakeis-| - Jl «7a aaa

_- ta, Kaip raso spauda. es ae

 Amerikieciai sila. rezoliuci- | |
ja, kad Kinijos priémimas bie |

PUB. Gini ee et ae] , 1

“Green. Acres” (Zalieji Akeriai) programos ivaigidé Eva
priémima, Gabor. Programa ant televizijos matoma tretiadieniais.
Mat amerikietjai jau geben ae: as a |
tiki sudaryti daugum3 SAVO al
Se]. |

-
- Kanados spauda pastaruoju

-metu labai daug rago apie kon-
_ servaty rietenas. |

chernagharnecs ia pm a Maizal skirtumo -
Sakyje spiria sen] J. Diefenba-|. 7 | Wee toad Se See aad sae

Kaip madai skiriasi kanclerio ( rietuva’ bat ari
Senis, iS savo. puses, nepasi- Erhardo vald%ia nuo Hitlerio’ Pe RCTS 5 Pee: PERE

~. duoda. Ir kaip jis pasiduos, kad |buvusio rezimo rodo krikstio- | pag Sy eerie Bek, ut Lite
jis taip pat turi daug paseké-iniy demokraty partijos, kuri |:

uva buty kuo hetuviskiausia,
-kad Sviesuomené reikStysi lie-
tuviska kalba, kad tarp visy lie-

pavaduoti kancler} Erharda. boul i ‘sandara ir

Ig tikryjy, siuometinéje Lie-
tuvoje visa tai, ka J. Basana-

yu. ; dabar valdo Vokietija, parinki- !
Bet dal-ko ple pykstasi, tai mas gen. Kurt Georg Kiesinger :

Ungi. | nas. Jis stojo j] naciy partija |

® ankstyvose jos dienose. Jis tei- |

| Brity Kohumbito ivyko do- sinasi septal 1s nachy partijos, mare) anol. SIrVy a0, Henn te
| komentuoja, rn ) ;

oe gerai Zinoma, kad niekas gyvas. Atenine. ‘Liet kad
Butent, tenai medzio indust- negaléjo nesutikti su Hitleriu | ee ia nie} aad ne-

-, buvo “artimo meile” labiau pra-
'sipletusi, kaip siandien. Ir visa

Rainer Barzel laikomas anti- :
; tai; atsiminkime, ateit -
rikiné unija nenori leisti jiems naciu gavo tik 26 parlamento pig nléais Tay y dar la

‘tai padaryti. jnariy balsus. Antras pro-nacis | oe ae
Bet {domiausia yra tas, kad | Schroeder gavo $1 balsq. Hit-| wii “iiimaiha

tes amerikinés unijos veikéjas ‘lerio generolas Kiesinger yayo | at

pasisamdé karali8ka policija ir, dntaaaniee: Auk&tos eivilizacijos {spiidis —

privatiska detektyva ir padéjo| Kiesingeriui pavesta idee Ketias puikus, maSinos skait-’

slaptus mikrofonus ‘ hotelio |; koalicinf ministry kabineta, | liukas rodo virS 100°-km { val.

ti i8 amerikinés unijos, 0 ame-

_kambariuose, kur atskiléliy ly- nes krikS¢ionys demokratai ne-: Ji tik zuja, o mano akys tai,

- deriai konferavo. .

Ar ne keista, kai tokiy prie-; tartis su kitais. Galima supras-' AS groziuosi

moniy griebiasi svetimSaliai. ti su kuo Kiesingeris tarsis.
-pries Kanados patriotus?

Jel ne ronacinio
Ypac kai parsisamdo jiems jis nesudarys pronac

ialistal tai vien délto, kad so- mk bie gitiecaen atiteeat!
| ~’ | eialistai ir konservatyvé parti- ,

re ae ~ Tarp ju. kazkokie zalumynai
Visi kanadiediai ruotiames i — : ee ee ; za
kitais metais  minéti Kanados | gall: Ae TO" waa. * en Tay olieneti os kraSto jspid{. Ne-:

susidéje jie gali sudaryti dau- | I P

100 mety sukaktj. Tai labai ge- | uma parlamente, itoli kelio tai vienur, tai kitur
rai. Juk tai labai svarbi sukak- & 4?

a

Beje, prie  progos turétume mY r e J Basanavitie -

|meliy. Tai naujos kolukieciy
prisiminti, kad sekan¢iais .me-

| | -gyvenvietés, apie kurias, ma-

fais sukaks ir misy laikrasciui V. Sirvydas filosofuoja: ‘tyt, sutikti léktuve kolikiy

35. metai. Reiskia, must, laik- “Carizmo ‘salygose. gyvenan- i; Carnautojal man buvo pasako-

rastis egzistavo visa treédal{ |---| Je.

Kanados konfederacijos eg7zi8- nepamiratume ir savo. sukak-

-tavimo. ~ _ {ties? : |
Ar nebiity eral, kad mes re fee

Tie nameliai Jabal man pri-
mena  amerikonigkus, kurie
“ape dygate laukuose | ir kue

 tiems lietuviams dr. Basanavi-|.

Enabuve lietuviskesné uz slan-

nisku geru keliu, bet ypatingat |

riuos perkasi miesto gyvento-
jai 20-30 mety issimokéjimui.
Norétysi Siuos hamus panei
is vidaus, bet, nieko ten nepa-|

tis.

Salykelése matyt stovint are
ba ant mediniy suoleliy sédint
zmones, Zymio] daugumo} pa-

| gyvenusius vyrus, kuriuos au-
tobusas surenka ir nuvezZa j kol-.

fikio darbus. Visur pakelése ro-
dyklés — iskabélés su kaimy,
miesteliy ir kolikiy vardals pa-

zistant, néra kaip } juos annals

Puslapis 5

SYPSENOS

Ne tas

| “Ar tu girdéjai toki dalyka?

Vakar noréjau uzeiti pas Mare,
bet kai tik pravéré duris jos
‘motina, tuoj uzklausé, kokios
mano intencljos’.

“Nejauku buvo?”

“Tas dar ne viskas. Mare ate

raSytos tik lietuviy kalba. Ka-  siliepé i8 virtuvés, kad ne tas”.

dangl Vilniuje ir jo apylinkése
visada uzraSus maciau dviem |
kalbom — lietuvig ir. rusu, |
| klausiu broli, kodél cia kitaip.

Atsako, kad pradZio} buve vi-
sur dviem kalbom, bet cia pa-
keite mazdaug tua laiku, kal

|Kauno Laisvés alejai erazino

jos tikra varda.

Trumpat sustojome Kedai-
nluose. Kaip ir visi miestai, ir
Kédainiai labai pasikeite. Net
keista Zitréti j- vienoj puséj ke-
lio mazus, pajuodavusius senus

_|namelius, o antroj kKelio pusé)
: | didelius, naujutelius murinius

|pastatus. Miesto panoramoje
dabar dominuoja trasy fabri-
kas.

Lietus pila, kaip is kibiro, ir

1mes trumpai tesustojame ¢ia,

pasitenkine visa tik i8 tolo ap-
zveleti. Trumpai sustojame ir
Panevézyje, kur kartq esu gy-
venusi, bet dabar jokiu badu
nebemoku surasti PuSaloto gat-

vés. Miestas idkiles ir } aukst{

ir j platumas. Cia Sis miestas
dabar didziuojasi stiklo fabri-
ku, kuris esas didZiausias vI-

same Pabaltyje, ir savo teatru 3 éiausia. Valstybiniame Vilniaus

bei 12 aukSty vieSbudiu, tur bit |!
paciy lietuviy ir tvarkomu, nes:
uzkalbinti keli Zmonés atsiliepe
tik lietuvi8kai; kuomet Vilniv-'
Je visaip pasitaikydavo.
Soferiui “pagirdzius” masing
iia prasau skubinti | Bir-

i P. Lapiené
——(}— .

| Tik Ludiul “negeréja”

Cikagoje anadien buvo sune-

Se klumpes visi “laisvinimo
veiksniai’.

Palaiminimg juteike pats “jo.
eminencija” vyskupas Vincen- |
tas Brizgys. (Lietuvoje minint |

|jo pavarde dar pridedama —

“He Kissed Swastika”).

—O—

| Miesdionis

Berniokas is miesto atsilane -

ke pas savo teta. ant farmos.

Jam viskas buvo naija ir ne-
matyta.

Vakare, kai teta meine
porg visty pradéjo pesti plunks-
nas, jis priéjo prie jos ir pa-
‘klausé:

“Ar prieS kiekviena mail Cu.

jas isrengi?”

=
Dar peranksti _

Susitiko du draugai, kurie il-:
gai nesimaté. Vienas éjo pasi-
remdamas lazda.

“Kas atsitiko, kad Slubuo- |
ii: “ayy

“Gatvékarys wigavo”.

“Kada tas atsitiko?”

“Trys ménesiai atgal.””
“Tr vis dar reikia remtis laz-

da?”

 “Gydytojas sako, kad gale-
ciau apsieiti, bet advokatas ne-
leidzia dar numesti lazdas”’.

eich ————

_ Mokslas, {skaitant pat{ auké-

Y. Kapsuko vardo Universitete _
— nemokamai. |

Be to, 90% studenty gauna >
_Stipendijas, kuriy — pra
gyvenlmul,

Pono LuSsio futemineiiat dar
pridésiu sekamq faktelj: .

22 metus Lietuva buvo ‘nes
priklausoma”: Atseit, tada VIS.
kas turéjo “gereti”. |

25 metus Lietuva gyvena ta-
rybinéje santvarkoje, het if ty
i'ketveri. metai iskrinta, kal

| krastas buvo Hitlerio “‘islais-

vintas” — anot “Naujieny’.
Visa “nepriklausomybes lai-
kotarpj Vytauto Didziojo uni-
| versitetas Kaune paruosé 3,090 ©
| diplomuoty specialisty. |

Pokario metais vien Vilniaus

Bet daugiausiai eliksyro jlie-; universitetas isleido (122,453

ituri daugumos. Jiems retkia | vienon, tal sh ne kelio pusen. 'j jo jei ne { “veiksniy” galvikes,  aukStaj{ mokslg baigusius ab-
ne tik ameriko- |

tai bent } klumpes specialiai i$ ‘solventus.

Niujorko atvykes “vyriausio IS- ; |
mane zavi. Salykelyje 15 abieiy laisvinimo komiteto” atstovas: merkti tik arsiausias: lietuviy
-tautos priesal.
“Padetis Lietuvoje negeréja. |

St. LuSys. Jis pasaké:

Kas kalba apie pageréjimus

auga. Visa tai sudaro aukstos|Lietuvoje — tas kalba visiskus

Unielena”.

but tokius kaip pats.

Gi mano akim pazvelgus ge-
réja ir dar gerés. Paimsiu tik
porg, pavyzdeliy:

Gydymasis ligoninése, iskai-
tant ir komplikuociausias chi-
rurgines operacljas —— nemoka-
mai.

PrieS Siuos faktus gali Wsi-

om L, Jonas

UZSTENIO “STUDENTAI

: /NEPATENKINTI KANADOS
Nezinau ka p. Lusys turéjo! .
| matyti didelt jaunl sodai, tai vél mintyje sakydamas, bears Lietu-
istisos eilés graziy miriniy na-|voje “padetis negeréja”. Tur

+ woe 2
ee

TORONTO. — . Uisienio stu-
dentai, studijuoja Kanados uni-
yersitetuose, skundziasi, kad
kanadietiai nenori pantyeu
Su jails... |

Girdi, jie surade, kad kana- -
dietiai mazai nusimang, apie ju
Salis, galéty daug ko suzinoti
iB ju, bet esq labai sunku susie
artinti su Kanados studentais.