CITIZENS! . Pp BR
‘ we i. ne |

ONSHIP fF

KANADOS LIETUVIV SAVAITRASTIS

"10
the f PEOPLE'S VOICE, Lithuanian. Weekly, Published by the Lithuanian Press Assoclation, 160 Claremont St., Toronto 5, Ontarlo
Authorized as Second Class Mall, Post Office Department, Ottawa
and fer Payment of Postage in Cash

Pence Spalio (October) 1, 1965, Toronto* Ontario’

. U Than Skundziasi Kad Indi air

Kains 10 ak. -

METAL XXXIV

100 000 Seks Teach-i in

- Pakistanas Weatitrauki Sav0 sen Toronte Universitete

ee OO ee ee a oe.

—« Sungtinés Tautos, — ~ Junstl
niv Tauty sekretorius U Thant |

- » gkundziasi, kad Indija ir Pa-
_ kistanas nevykdo paliauby, ne- |
 atitraukia savo jégy iki tos vie-

tos; kur jos stovéjo pries susi-
_kirtimus. |

_Faktinai, Indija ignoravus
Junetiniy Tauty reikalavima,

daryti daniaidiy neziarint to,
kad tenai didziuma. syventojy
sudaro muzulmonai.

Indijos parlamento. nariy
tarpe susidaré grupé atstovy,
kurie reikalauja, kad Indija el-
ty prie gaminimosi nukliniy
‘bomby, kad bity tvirtesné at-.
silaikyti pries Kinija. Kyebekco provincijos zmoniy in-

Kaip Zinia, Kinija jau daré | teresus

NAUSI DEMOKRATAL _
ZIORI | KVEBEK4

- VANCOUVER, B. C.

_n

TORONTO, — Tikimasi, kad
100,000 asmeny Kanadoje ir
Jungtinése. Valstijose seks tri-
ju dieny “Teach-in” Toronto

C. Douglas, naujy sal! universitete spalio 8-9 dieno-
nacionalis lyderis, dia katbéda-| mis. Sis “teach-in” arba uni-
mas pareiske, kad jo partijos | versitety déstytojy ir studenty
programa. geriausiai atitinka | debatai rengiamas diskusavi-

mui revoliucijos problemy Azi-

. kad dideli susikirtimai ivyko |.

.. Indijos interesams, |

o Pakistanas atmetes reikala-.

vimga. | bandymus su atominémis bom-

: joje ir Lotyny Amertkoje.

Praéjusiuos rinkimuos, nau-{| Bell Telephone linijos per-

-Nors abi salys, Indija ir Pa- | bomis. Taipei ji-staté grieztus i demokratai . daugiausia lai- | duos diskusijas } visus Kana-

kistanas, reikalaujant Jungti- reikalavimus Indijai Pakistano | Me }o Brity Kolumbijo}.

 ‘néms Tautoms, sutiko nutrauk- ir Indijos susikirtimo metu. Ji |

.. ti miius, bet milSiai atsikarto- | retkalavo sugriauti fortifikaci- | ATSIRANDA SKEBU
me ja ir tekiu biidu paliaubos lau- | | jas Sikkim srityje, viesal Stojo | anemia. TARPE |

zomos. Pakistanas skundZiasi, | Pakistano puséj,

Indijos ir Pakistano konflik-

prie Fazilkos. Indijos jegos bu- tas, atrodo, bus sunki proble-
Jungtinéms Tautoms. Gal

vusios atmuStos. 90 kareiviy | ma
| sunkesneé nee bet kuti kita.

- buve uzmusta ir 73 submti.
Tuo tarpu. Indijos premjeras
‘Dar Vis Prieg
Kinijas Kring

Shastri,  visai ignoruodamas :
: pasikartojantius paliauby lau)
Jungtinés Tauto Tautos, —  Netiti-
Jungtinés Tautos pasiunté | rint to, kad daugelis tauty agi-

zymus, perspejo didziasias Je-
pas, kad jos. nedaryty tokio ;
. Vis eile stebétoju su generolu | tuoja uz Kinijos priémimg }'

. ” sprendimo, kuris prieStarauty |

| _ Nimmo priésakyje, kad Pakig- | Jungtines Tautas, jskaitant ir

tanas ir Indija  laikytysi pa | ‘ju. generalin) sekretoriy |

 thauby. Sie, tyrinéja visus susi- | ,Thant, Jungtiniy Valstijy. at-

—— Avietia Kins
oe vadtuot Namo

wasienyje gyvenantius

kirtimus,
_kieno kalté,

_. Bet sunkiausia bus su Kad
miro klausimu, Indija duoda Zi-

- noti is sea kad ji neketina

dae ae

ll ee

Kalbédamas:
konferencijoje

PEKING.
| igantion

| yt
{ spresti, .

Li

Girdl, Kinija norinti pakeis-

| ti pasaulj per jéea.

|

jclacijos. Bet pirmadienj pradé-

.

s
|

norédami nustatyti, lekouss A. J. Goldberg kalbéjo.
 prie’ Kinijos priémima.

:

wa
=

dos universitetus ir 200 Jung-
tiniy Valstijy universitety, ku-
riy. personalai bus susirinke j
eas aii Suite Siy deba-
| tty.

NEW YORK. — Sustreika-
vus New York Times darbinin-
kams, uzsidaré ir kiti seh a
éiai, simpatizuodami New York

Times, isskyrus vieng, kur is, ‘Lietuvoje Unijos
nepriguléjo prie laikrasciy aso- | Tur 062,942 Ne 4) Narius

jo eiti-Herald Tribune, tokiu! -
biidu virsdamas skebu. | ‘VILNIUS, — Lieti — Lietuvos prof-
New York Post iséjo i§ aso- | sq Jungy (uniju) suvaziavime

Diskusijose ieitonul visa él-
le t{arptautinial

eral Zinomy

|

| clacijos keli metai atgal, tad | cionai buvo raportuota, kad!

Lietuvoje profsqajungos turi
862,942 narius.| Prie to, apie
30,000 nariy _yra ae
profsgjungoje.

jis nebuvo sulaikytas visal,

Traukni Kompanijos.

zmoniy, Pavyzdziui, Dr. Chedi_
Jagan, buves Brity Gvinéjos
premjeras; Patrick Gordon
Walker, buves Britanijos uzsie-
nio reikaly ministras; Pedro
Nunez, Dominikos Respublikos
velkéjas; Roger Garaudy,
Francijos Komunisty Partijos
Centro Komiteto ‘narys. =
Kalbes Pham Van Chounp,
Piety Vietnamo Nacionalio Pa-
silluosavimo Fronto spaudos
atstovas Pragoje. Bus atstovas
ir nuo Saigono vyriausybés,
Spalio 8 dieng bus diskusuo-
jama revoliucijos ir ideologijos

}konflikto klausimas. Sekanéia

dieng bus diskusuojami Domi-

nikos Respublikos ir Vietnamo

klausimai. Tarp kalbétojy Viet-
namo klausimu bus ir Kambo-
dijos valstybés  sékretorius
Phuong Nargain.

Diskusijose apie. revoliucija
ir teise apsipresti kalbés dau-
gelis zymiy zZmoniy, akademi-
ky ir valstybininky.

Tokie “teach-in” - buvo su-.
rengti Jungtinése Valstijose,
bet jie buvo daug siauresni. Sis

‘apims visus Siaurés Amerikos

| Profsajungoms dabar pri-
WOSIAS! DIVOTSUOTIS ——sasuso ir tarsautojai, domes &.

pecerretenenr ‘kio darbininkai
MONTREAL. — Spalio 30 Zmonés.

dieng pasibaigs 30 mety sutar-: Aktyviai velean wn profsa-

ir kiti darbo

Tai sena maldelé. Kinija ne- | tis tarp CPR ir CNR traukiniy | jungose yra 250,000 zmoniy.

kariauja su nieku, kai tuo tar-

‘| pu Jungtinés Valstijos kariau-

ja Vietname, noredamos sulai-
zmoniy pastangas apsl-

respublika, } i Kongo respublika ;
air ft,

JAV politika ardo J igttnes dziasi, kad jos turi deficito. Pa.

Tsung, buves veikiandiu Kini- Tautas.

jos prezidentu pabaigoje Ciang | Lo

Kal-Seko vieSpatavimo, ragino |

kinte- |
lus vykti namo.

es Li Tsung buvo isbéges 1 uz-

- gienj, kai CiangkaiSekas pra-

 latméjo, nekuri laikga skaitési
 begtliy valdzios viceprezidentu,

_ bet paskui jis gyveno Jungtiné-

ge Valstijose 16 mety. Du mé-

-_  Resiai atgal {ls grizo J Kinija.

_ Jigs sako, kad Kinija prie ko-

, “Wniniatinas valdzios daro dide-

Tt progresa. Taipgi jis smerke
JAY imperializma,
'  Kinietiy uzsieninose yra apie

. 17,000,000. Niekas nesitiki, kad

jlé visi grizty. Bet gali atsiras-

ti is bégliy, maip kad ir jis pee

- kurie Bris.

ee lee

“TSRS JSTATYMUS |
SKELBS 15 KALBU

MASKVA. —- Nuo spalio 1:
dienos Taryby Sajungoje visa-
sqjunginiai jstatymai, dekretai ;
ir Siaip - valdZios’ pranesimai

vel bus pradeti skelbti visy 15 | liecia keleiviy pervezima,

tarybiniy regpubliky kalbomis.

Ankstiau tarp pat buvo skel-
biama visomis kalbomis, bet
premjeras Chrustiovas tai bu-

vo panaikines. Tarybinés res-
| publikos } savo kalbas iSvers-

davo SAVO ruoztu.

- MASKVA. — TSRS moksti-
ninkat issové | erdve 85-13

| “Kosmoso” satelita.

isikiso i Dominikos | Kvebeko. Nuo spalio 30 dienos |

|
|
:

|

|

kompanijy dél operavimo bend-| Profsajungy tarybos prezi-
ry keleiviniy traukiniy tarp diumo pirmininku i8rinktas P
Toronto ir-Montrealo, Toronto | Dobrovolskis,
ir Ottawos,

sekretorlais —~

ir Montrealo ir P. Gabrénas ir B. Lopata.

Suvaziavimas aptaré dauge-

kiekviena veiks atskirai. l} svarbiy reikaly. iii el-
Traukiniy kompanijos skun- ; 1é svedciy.

Eee

vyzdziui, CPR kompanija ture- WEN — Bian

jusi $26,000,000 nuostolio ant /nysis Kongreso butas, 312 bal-
| keletviniy traukiniy.

Kalba | su prieS 52, priémé rezoliucija,

apie elles traukiniy sulaikyma, | kurioje sakoma, kad JAV nau-

nekuriy. lindjy visiska uzdary- doty ginkluotas jégas pries bet
ma. kuria Lotyny Amerikos Sali, jei
Traukiniams labai didele | joje “komunistai bandyty imti

kompeticija sudaro automobi- | valdzia:] savo rankas”’.

liai, autobusai ir orlaiviai, kas| Si rezoliucija néra jstatymas,

tik rodanti sentimenta,

VALDZIA DUOSIANTE :

V TORONTO. — Inco (Tarp-
PARAMOS $500,000,000

tautiné nikelio kompanija)
a skelbia, kad ji iSleis $79,000,-
| OTTAWA. — Wederalé vy- 000 ispletimui savo operacijy
rlausybé sitio provincijoms | ' Sudburio apylinké}.
$500,000,000 dél medikaliy ty-} 1964 metais Inco pagamino
rinéjimy ir lavinimo priemoniy | 44,000,000 svary nikelio arba
isplétimo per 15 metu. |69 procentus Vakary nikelio

- Provincijos atsinesancios j{i/gamybos. Siais metais tikisi
tai prielankiai. Tpasiekti 50,000,000 svaruy.

universitetus ir svarstys dau-

giau klausimy. Ypa¢ jdomios
diskusijos bus revoliucijos ir
apsisprendimo klausimais, nors

nemaziau svarbos turés disku-

Si]os ir apie Domintkg ir Viet-
nama.

Juan Bose a

Grizo Dominikon

SANTA DOMING( DOMINGO. — Bu-
ves. Dominikos prezidentas Ju-
an Bosch jau sugrizo Domini-
kon ir buvo labai entuziastiskai
sutiktas. Jis buvo nuSalintas
militarinés juntos, pries: kuria
buvo issiverzes sukilimas pas- —
taruoju laiku. —

Priesai pasitiko Saudymais,

| bet dideliy incidenty nejvyko.

Reporteriams parei8ké, kad.
dabar svarbesniu kiausimu yra
isprasymas laukan svetimy mi-
litariniy jegy, negu rinkimai.
Kaip zinia, amerikieciai tebéra
Dominiko}. Bosch saké,; kad

Dominika  tebéra a upNOR aE
krastas.

Yra manoma, kad Bosch: vel
kandidatuos i prezidentus, ka- |
da ivyks rinkimai. Jis turi dide- —
lt pritarimg PoHuninos visuo-
menéje. |

) |