ee pirmesniy formy. Ir ji ivykdé ne Paryziaus ar Londono - kapitalistai, o kiekvienos Salies besivystymas. . gime' Trumano politika, Cioréilo politika ir kity konser- 7 ais buvo pasiekiamos provincijos, esancios Simtus myliu| nuo sostinés. Radio Siandien. apnesa Zinias aplink zeme | | . Z _Pasops Z “Liaudies Balsas SAVAITINIS KANADOS LIETUVIU LAIKRASTIS ) LEIDZIAMAS SPAUDOS i nasi, daha - I “ | | | Prenumeratos Kaina: oo spas ir Didéiojoj Britanijoj metams $3.00; pusel ha $3.50 s Visur kitur metams $3.50;',pusei mety $1.75. 4 = Atskira kopija 6 centai . “{YAUDIES BALSAS ode 'P. 0. Station ©, Box 16138, Toronto, 3, itatto: Canada, _ .SMENISKAL KREIPKITSS: 160. CLAREMONT ST, TORONTO i me : _Telefonas: Waverley 0 0592 | a cae os aie _ , aoe 7 KAS YRA TA. PENKTOII KOLUMNA | Burbuazing spauda. Siandien mégsta . amit penkta- kolumnistais komunistus, jy simpatikus ir Siaip progre- | syvius zmones,. kurie nesutinka su kapitalo politika. Ang Pia diena Jungtiniy Valstijy ir Britanijos atstovai Jungtinése _ Tautose pasiulé, kad vieSa. ir penktosios kolumnos. agresi- da buty paskelbta didziausiu nusizengimu pries taika ir ~gaugumg. Taigi, penktoji kolumna virsta zymiu klausimu. _ Kaip. ta penktoji kolumna atsirado ir ar tikslu kiek- ; si progresyvy zmogy vadinti penktakolumnistu? |. Penktoji kolumna buvo nedinoma iki Ispanijos pilie- tinio karo. Tas Zodis atsirado, kuomet lojalistai pavadino penktakélumnistais generolo Franko faSistus, veikian¢ius | lojalisty:’ ‘pusej. O dabar, einiant ideologinei ir diplomatinei -kovai tarp Taryby Sajungos-ir vakariniy jégu, kapitalis- tai. apsaukia penktakolumnistais visus savo oponentus. Bet ar tikslu vadinti penktakolumnistais visus kapitalo : oponerntus,’ progresyvés politikos Salininkus? . PazZangus, darbininkigkas’. judéjimas atsirado daug “ “ankséials, negu kad Taryby Sajunga susikiré. Pazangaus, marksistinio judéjimo lopsiu gali biti skaitomos Vokietija,; : Francija, Anglija, Austrija, kurios Siandien visos vakari- - niame bloke: Marksas buvo vokietis. Jis: daugiausia veike | — Vokietijoj, Anglijoj j, Francijoj.: Paryziaus Komina yra pestake pirmu marksisty bandymu ikurti socialistine val- azig. | Austrijos darbininkai yra atsizZyméje ‘kaip marksis- an. tinal socialistai. Vienoje buvo grazus Markso namai. - ‘BeSaligkai nagrinéjant, kiekvienas gali Taya: ma- _tyti, kad marksistinis judéjimas atsirado virs 100 mety. atgal, Kai Taryby Sajunga atsirado tiktai pabaigoj pirmo -pasaulinio karo, ‘Kairus darbininky judéjimas visose. ka- : pitalistinése salyse atsirado ir plétojasi ne dél to, kad kas 48 uZsienio, jam jsakinéty, bet kai i&dava kapitalistinés | santvarkos vystymosi. Kiekvienos Salies. darbininky judeé- jimas turi savo istorijg, savo pasisekimus ir nepasiseki- ‘mus, savo siekius ir. programa. Kapitalizmas irgi 1saugo Taigi, progresyvioji visuomenés dalis Kanadoje kaip ae kitose Salyse, yra rezultatas Kanados besivystymo, nuo- lati atinio progreso. Tad visai neteisinga vadinti Brogineyyes | su vokietiy vadovybe, bet. ji politikos| Salininkus penktakolumnistais. \Dabar, kodél progresyvés visuomenés nusistatymas -Tabai! daznai sutampa su Taryby Sajungos? Dei ty paciy: priedasciy, dél kuriy konservatyvy | pazitros sutampa. | Kiekvienos salies konservatyviski elementai remia, saky- vatyvu. 3 eigu taikyti penktakolumnisty politika, tai visi : Trumano, politikos cee Pe: so pasaul) yra penkta- , kolumnistai fs < Pasa lis Siandien labai mazas, Moderivkos gamybos ir susisiekimo priemonés viska pakeité. Siandien visas pa- -. saulis ‘yra. Jengviau prieinamas, negu kad. senesniais lai- | maza ‘dali sekundos. O kuomet nebuvo radio, telefono, -. imdavo daug laiko iki laiskaneSiai isneSiodavo Zinias. Per- | plaukti jiras imdavo ménesius. Tad dabar valstybiy san- - tykiai yra labai artimai susipyne. Nebegalima veikti izo- | -liuotai. Uztai dabar ir politika eina pasauliniu maStabu. : Progresyvioji visuomené, kaip ir atZagareiviskoji, Siandien at oi sdlaaicoer pasauliniu maStabu uz taika, uz grazesne ateiti. . Kaip; ‘tas atsispindi, uz pavyzdj galima paimti Stok- |. “holmo apeliacijq. Ta apeliacija relkalauja, kad atominés mo | ‘bombos bity uzdraustos, o vyriausybé, pirmoji panaudo- 7 _ Jusi: las bombas, batyu paskelbta. kriminaliste. Sig apeliaci- je pasirade jau arti 500,000,000 Zmoniy. Néra tos Salies, | Kur ji nerasty pritaréjy. Tarptautinis Raudonasis. Kryzius ) pasisaké pries atominius pabuklus. Kapitalistai bando su- - kelti opinija, kad tai Taryby Sajungos skymas. Visus pa~| ; 7 7 , siradahdiys jie. vadina, Sessa ipl eca Bet didesnio oy absurdo negali biti. | , Tos. \i4 7 | | A a-ak "Fi: i . . adae . tt _ a 2 oe mee ee ts : eee ee ie ol | . 1 1 . a ‘ ' SL | ryt. ry ed _Liandies Brisas. a : pasiulé vakary blokui labai; nés kareiviais. nimo ministerio. Amerikie- pareiksty, jog jos neleis re-).. .. 0. 4. ea gir ee clal rg) maz daug tokio nu- sapere sia Vokietija, 7 sistat mo, kai vokiegiai. Kad ji buty jtraukta } agre-} ¥. P syvius planus; kad tuojaus|- ‘Francija nekarta hukenté- buty sudaryta taikos sutar-) jo nuo vokieciy kariuomenés, tis; kad po to bity iStrauk-| tad ji prisibijo. O kas gali ciy konstituciné taryba, pro- ee porcionaliai pagal gyventojy] ae skalciy, is abiejy Vokietiju, Amerikiegiai, kurie labai kuri sudaryty laiking vy-|dziaugiasi,. kad Jugoslavija sade dit si ha rinki- laikosi “neprigulmingos”’ po- mus, -. litikos, labai supyke ant In- visai bijoti. Juk vakarinéj;mimgumo. Vokietijos daly: yra du.trec-|. Kada. jis iSaiskino ameri-. daliai gyventoju. Pagal tal, kieciams ir kanadieciams, vakariné Vokietija - turety | kad jo armija néra tinkama dviguba skaitiy atstovy karui uzsieniuose, ji uzklau- konstitucinéj. taryboj.. Bet'sé, kaip jis mano apie ame- amerikieciy atstovas Austin rikiegius, kurie turi tokia pareiské, kad tai labai pa- armija, ar jie turi-teise isi- vojingas planas. Ar tas neparodo, kad ame- ee ‘tiné agresija? Jis j-tai atsa- | ké, ir- tas daugiausiai uzga-} vo amerikiecius, sekan¢iai: -“Jungtinés Valstijos yra didelé jéga, galinti praves- jos reikalas. bity sutvarky- tas? Juk geresnio plano pa- tys. vakarai. Regalehy | Francijos parlamentas 349 balsais prie3’ 235 uzgyré val- dzios pareiskima,. kad Fran- cija priesinga - Vokietijos ginkluoty jégy stdarymui, bet ji sutinka, kad vokie¢iai dalyvauty bendroje Europos prio a aa | Kitaip - sakant, Francija i nenorl vokietiy kariuomeneés valo. nesti atsakomybe uz ta pozleljoJ pravesti savo poli- tika, aS biisiu: pilnai pasiren- Fes imti atsakomybe uz Sa- vo politika.” Indijai, kad Taryby Sajun-| ‘ar Koréjos komunisty veiks- my. Priesingai, Indijoj, kaip ir kitose Azijos Salyse, au- ore areenecanareerememneensc meme nanan POETAS “MAIRONIS- - “gudien"! fu karthartémis girdéjau Gal iS kritinés neSaltos; - Bet. vieno, vieno negaléjau ~~ Lig’ Siol uzmirsti niekados! . ql -Nebuvo. zodziy nei dejonés; - Nebiro aSaros, oi ne! , Tiktai. pasaulis ir jo zmonés © — | Isrodé, kaip sapny sapne: | ir nuo ty mety man ant veido NevieSi rytmetio juokai: | - Draugai stebédamiesi apleido, ee ._ Ir bégo nuo manes vaikai. .. ‘Pada, paemes aukso lyra, — . Pravirkdziau stygomis aidus;_ _ Biriai, apstoje skausmo vyra: “Poetas, — hutare, — graudus!”” a A Raminas skurdzios. WW kriitinés - ‘Balsais, kaip balsimo lau: Patsai ramumo nepazings, om) Kitiems + isganymg nesu. 1905 | 7 Taryby Sajuica ir. tae cidinke: kad. anid oor . |Septynios rytinés valstybés bendros Europos kariuome- i= mae Roni. 5 reiksming taikos® plang. | NeZinia, ar vokietiai ‘bus : Soaugtilo, kaa Taryha $3. patenkinti tokiu planu. Vo- |} a 4 ss ayo ves | KieGlal nori savo’ armijos, _.. |Junga, Britanija, Francija ir “i PA ie | Jungtinés -Valstijos sykiu Sav Stabe, generoly, apsigy- ton okupacinés jégos; kad| Zinoti, kad jie vel neatsisuks | bitty sudaryta grynai vokie.|j vakarus, kaip kad Hitlerio Tai labai ae plands: | dijos premjero Nehru, kurs 4 Vakarams, rodos, nereikty nenori nustotl -gavo. nepri- kisti, kur grumoja komunis- | ti savo politika; todél ji pri-} Boliting.: -Knomet as: Dyan jos nesitiki maZiausia kokius tris, keturius metus, bet sil- Vakarai. nepajége jrodyti| ga buvo uzpakalyje Kinijos| kietiai paverte yapeny sa- ae goa nijos ir Hong Kongo. Jie da- bar esa geresni, negu kad buvo laike Ciangkaisekinin~ aia ky vieSpatavimo, Kariuomené, kuri saugojo: rubeziy, jau istraukta. Pre- | kyba ieee: visu smarku- Mu. kad Kinija sekmingar plecia prekyba sterlingo salyse ir: visai nekencia nuco amerikle- clu embargo. | jos: ir ‘Kinijos. ‘Tibetas: buve Kinijos pro-. vinclja, “bet vélesniais laikais | jis turejes Siokia tokia auto- Tr | nomija. hg? Tibetiecial, biidami a me ‘jtakoj, yra atsilike 1 nuo. ‘pro- Eres. Ms Anglijos . Karalis -k asis- . Tarptautiniy Reikaly Insti- tutas ‘paskelbé savo tyrine}- * oe mo rezultatus. jo turéti, Europoje bent 50 diviziju, nuo 3,000 iki ey ; orlaiviy: fe riaus Zinioje. —0— teaeaties * valdiia pasirén- gusi apginkluoti vieng olap- = | dy divizijq, kaip sako prane: _ ‘simas ‘iS Ottawos. Dél to reiksiq, duoti ame- ae) fh rikieciams ‘uisakymy isa ne al 000, 000 jyertés. | a eee es "HAMBURG — Brity oku- 7 paciniai autoritetai -paskel-' a be, kad. jie reorganizuoja - vokieciy. darbo vienutes pre | brity armijos Vokietijoje: - - German, Civil Labor Orvis. oS a nizacijos nariai, apie 35,000, gaus uniformas ir. bus sudis- | ciplintoti. Bus jvesti karigski ° laipsnial -virsininkams,. kuz jriuos Zemesnieji turés saliue ; tuoti, Kaip kariuomené}. | _ —-— | MELBOURNE. —- Her. | {bert Evatt, Australijos. opo- | zicijos lyderio pavaduotojas, buves Jungtiniy Tauty. Gee neralés _Asembléjos prezi- . .{dentas, - krelpesi } Australi-. | jos auk&éibus) teismg, kad . fis sulaikyty antikomunisti-_ _. [nie istatymo vykdyma.. | “. | - Jis sako!: ) Kad jstatymas ete yra prieskonstitucinis. | ae oa, jsitikinimas, kad ameri-- Britai dtiaugiasi, kad-la- bai. geri santykiai tarp Ki- _ Hong Kongo. ir Kinijos | prekybos, stebétojai sako, — Val pasklido eas kad _ Kinijos kariuomene einaj Ti- . — beta,. kunigy. valdoma triju milijony, valstybe tarp Indi- J1s sako, kad risy agresi- Europios : armi ja, ae jis, toe | turétu biti vieno komandie~ | eee ee ae ray 7 te, een gy eetdep por : i ee Le cpek tare ke Lg a a A i et ee Sao