12, 1963,

q Amerikoje -

08 sode Bal-
pradeda ro-

mes, j dieng

labako, kurj :
malonumu. |

is tvirtina, -

geriausia

mao priemone. |

fimi Lie-
nutruks-
a
‘Tavim |
Fnonéms

_

Midas Ki- |
a mire jo

ui ir ale
ruojauta

 -motina
 Zeminimasis).

; gus,

. tos kuopelés priguléjau.

| maista buvome pakéle Pane-

‘ «‘munéje dvideSimtaisiais me-|
“3 —tais’ Tegul juos griausmas, sa-

- @@% - kome, ta: burzajy valdzig. —

| kilsdio ja.

| Vasario 12, 1965

J. PAUKSTELIS”

Netekek Saulle

Apsakymas _

(Tasa),
Vilkienei vos baigus kalba —

_ faujas interesantas. Sis Valen-
~ tui net nepagistamas. Tamsia-

veldis, nosis aukstyn uzlaudta, |

) akys pavirsiuje.
— Mat, teisybé, — sugriaue }

dé tarpduryj, — atvaziaves! 0
as maniau, kad tik & lalp pliaus-

kta,

 Priéjes | tiond - etna, nlatu,
storg — kaip gera kultuvé. .
_— Ale kas Gia bus, kad lie-
taus nér! — atsisédes ir galva
pasikases, griaudé, — ‘Pasrau-

y —- Jyje. gal palijo?
Ne, Pasraujyje taip por rei- |

kia: lietaus.

- — Perkiinas — pasikeité ir
_-oras, zemé sausa kaip pelenai!

Atsipite seme, Kepurg pa-

 Varte.

— Gi atéjau —- ‘ar neatleis-

| tum manes nuo senitino parei-
gy. Perkinas, sakau — pats

‘Vienas... Zmona laukiasi. Te-
gul jaunesnis koks, katrag lai-
ko daugiau tur.

Valentas trukteléjo peéiais:

, ‘Sake cia jis galis atleisti? Is vi-

so — jis nieko negalis.
= Ajau ir negali, — jsiki8o

— Zmogus na-
muose vienut vienas darbinin-
kas — negi persiplés j visas pu-
ses. . ) a

 — Glir as, — pertrauké zmo-
_— kai jaunesnis — ka-
riuomené} budamas, prie slap-
Net

~Valentut patarus kreiptis tuo
ateale i valséiy, zZmogus pra-

— jinksméjo: perkiinas — gi jel

nebiiciau vienas, zmona ne to-

 — Kas gi cia toks? — zmo-

| gui i8éjus, klausé Valentas,

. —. Tat argi nepazisti? Rulys

a Morkuvienés Zentas. Teisy be
™  pasakius, levag — ne Zmogus.

Pats vienas plikiasi per dienas

ir naktis — ir duong kepa, ir
_ kiaules Seria,
gas ena,

ir j lauka i8zir-
et geras zmogus.
Ziema Tankinienés marti imai

| a sunegalavo, tai vidur nakties
= isleké daktaro. Kajp- atéjo. li-|
@ . hus mynes, visas paisinas,. tal

né nenusiprauses, pasikinke,
sédo ir isléke, klek tik kerta.

Valentui rengiantis vaziuoti,,

vidun bejpuolanti Marijona,
Susilusi, SniokSdama. Tik da-

bar tesuzinojusi, kad atvadzia-
Ves. |

— Gal iS smalos, sakau! —

.. wie: Serge’ jo ranka, kalbéjo.

— Kiek dia seniai dar buvai

visai.. (noréjo pasakytl —

: visdiukas), Q anes yaldzia pa-
- gidarei! |

Juokiasi, suknelé  aukstyn

(jai nepatiko siinaus

_kioj padety — neatsisakyciau! [.

-—— Tik ar nenusilakstai per
daug, belakstydamas su tais sa-
vo pamokslais — zandai jkrite?
-— staiga susiripino Marijona.

— Is kur, Mariut, Zinai, kad
aS su pamokslais?

— Tat — nezinosi. Nagi 1 vi-
si sako: “Bernoéiukas kalbé-
jo... Bernoéiukas rinkoj pa-
mokslq saké”. Vieni giria, kiti
peikia — né apsiklausyti nebe-
ralima,

— O kaip tu, Marint, vis dar
Morkuvienés pamoksly tebesi-
klausai?

. Marijona nusijuokeé.

— Tebesiklausau. .Kq fi da-
rysi nesiklausiusi? Pripratau.
- — Zinai, Mariute, kokia man
mintis dabar atéjo? — ima!

pagyvéjo Valentas. — Ko tau
}nuolat Morkuvienés pamoksly

klausytis, geriau tu mano pa-

mokslo paklausyk: vaziuok pas |

mus }| Pasraujj uz seimininke
valgyklo}! . |
Marijona isplété akis, net
prasiziojo. ,
— Rimtai. Sakai — tandai j-
krite. Kaip nebus ikrite, kad

{pavalgyti zZmonisSkai negaunu?
| ~— Eik jau — tur bit, juo-|.
kies, ar ka? Kokia i8 manes
‘Selmininké — prasta merga?
- — Na ir pasakei — kokia}.

seimininké! Bet tu pamatytum,

| kKokia musty Sermininké! Kuni-

funda -—— hbuvusios motery
draugijos arbatinés vedéja.
Stora — matyt, pati nemazai
sukerta, dar davatkoms isdahi-
na, o mums ir kentek.

galva atmetusi.
— Na, jau man jus tai ne-
kentétumét. |
7 Pasraujj Valentas grizo ap.
SING, |
| —_—
-Pagalbos Iesko -

* SuZinojusi, kad buves jos
samdinys Bernotas jau apskri-
ties zemés komisijos pirminin-
kas, Morkuviené taip nusigan-
do, kad net susirge. O-o1, song!
O-oi, po kritine! Juk a8 jam,
tada 1sejus, algos ROEM:
jau!

Atsigulé, bet tr val tuo} at-
sikelé. I$ guolio nekepsi raguo-
ho! Reikia eiti pas protinges-
nius zmones, reikia teirautis —
ieskoti kokios pagalbos!

Apsirengé ir péstia iSsidavé
j Pakalnius. Cia nuciuozé tisiog
pas kuniga Spurga. Bet vos
praveré duris, “tegul bus pa-
garbintas” pasaké, kaip Zuri:
vietoj kunigo —- trumputiukais

apsitempes. vyrelis. Se tau, kad

norl! Ir keistas Saltis nuéjo per
visg. |

Kunigas &velnus, mandagus
kaip ir pirma: a-a, motinéleé!

gero? — bet Morkuvienei Silu-

ma nebegrizo. Nei j peti jem,

Marijona. net Papen

Net Zodzio “kunigéli” nebe-
lsinori sakyti — prie gomurio

prilipo, Kaipgi tia besakysi, jei

tat — kaip gaidelis su ispeste |.

}uedega! Nors, sarmata pame-
-ftus, imk ir pasakyk: kodél jau
‘\taip apsistriukinote? Negi ir
dvasiski asmenps bolSeviky bi- |

jote?

Pamiauzgusi ' vValandziuke:
tigi... ti-igt!.. Blogi laikai at-
éjo... Zmonés savo tikéjimo
iSsizada! — ir atsistojo eiti..
Laiko labai neturinti.. . noréju-
Si tik ivilgteréti, ar dar gyvl,
ar sveiki. .

Vel tiiptelajo, jam ranka
kresteléjo ir isejo.

Neradusi ¢ta pagalbos, nepa-
tenkinta, kad kunigas taip
lengval pasiduoda bolSeviky
dvasiai”’, nukulniavo pas kle-
pong. Bet spitolninké pasaké,
kad klebonélis esas prie dardzi-
nés. Mat, jo karvé krito, dobily
persiédusi. |

Klebonas — viene, gaspa-
doriSkos isvaizdos: seniokas —
gale darzinés Ziiréjo, kaip &pi-
tolninkas karvés oda diria.

Morkuvienei net lengviau pa-
sidaré, kad — su “suknele”,

‘| Kad “nebijo bolseviky”’.

| Pniéiizino pamazéli,
— Tegul bus pagarbintas! —
1 ranka klebonui pabutiavo. —

Tai ka gi — nuostoliy, kleboné-

lis, apturéjai?

— Nagi mat — tris simtus

lyg kas traukte if kiSenés is-

trauke.

Gaspading nasiziiréjo i di-

riamg karve, galvga pakraipé.
—- NemazZas nuostolis, dieve

nebebubiavo, tik tipteléjo, mi
| 8édo ant kedés krasdiuko. .
|. —- Kas gi pas tamstas gero?

neduok, Kaipgi tai galejo atsi-.

tikti? |

— Pusmergei
atvanotl, —
prakaitu suzliugus] spranda,
taré klebonas. — Neprizitiréjo!
Veterinoriaus dabar — tokio-
je suirutéje — irgi neprisigauk-
si. Kurgi pati vaiks¢ioji Siokia
dieng? Beda kokia atsitiko? .

Gaspadiné padaré sielvartin-

peta Sie

| 84 ming.

 — Ko dia, klebonaii, beklau-
si? — atsiduso. — Noréjau su
klebonéliu .truput}
bet dabar matau, kad klebone-
lis turi savo riipes¢iy.

— Hm... ka padarysi! Na,
zlurek , nesupiaustyk, — tare

Spitolninkui. — Odos dabar bus |.

brangios. Bolsevikai ody netu-
r] — su vyzomis aparang vaiks-
dioja,

Paéje | Salj, atsisédo ant ras-
tu kriivos, vél sukaitus] veida,
sprandg apsisiuoste.

— Tupkis, — baksteléjo pirs-
tu j sienojy Salia saves. Mor-
kuviené atsisédo kiek atokiau,
skarele pasitaise, —

— Gi atéjau pas klebonél) —
kai dabar tokios tamsybés ui-
eriuvo — sakau, klebonélis vis
jau daugiau Zinal, kas cia bus,
kas Gia ka.

—- O kas tia bus! — eens

ke lyg nepatenkintas klebonas.
i—- Sauvaliauja, diksta.., su-
Kaip gyvenate, motinele, kas}

ardys, sugriaus viska, ir bus.
— Mat, sako ir Zeme ii tik-
ninky atimsia.

pasitarti,

sluostydamasis.

— 1§ ikininky atims, dris-
kiams atiduos! — trumpai nu-
kirto. — O tikininkams terbas
uzkahing,

Morkuvienei ir atvépo apati-
né ziauna. —

— Tigi, sako — _ gal Hitleris
musy neapleis, — myké sumi-
Susi. — Sako, per radija pra-
nese. .. |

—— Ne tévas ir Hitleris — at-
éjes nepaglostys. Geriausia, kai] s
pats. savo namuose selminin-
kas. Tautininkai nemokejo —
per daug su visais clupineéjosi.
Nebuty Ciupinéjesi,, gal buty
kitaip buve.

— Betgi tas Smetona, sako,
katalikas buves — ir } bazny-
cia eidaves, — Gepteléjusi li-
pomis, taré gaspadiné.

—- Katalikas! — klebonas
uzmusé uodg sau ant sprando.
— J bazgnycig éjo, misiy klau-
sé, o kad po baznycios pama-
tais prieSai kasasi, tal nematé
ar nenoréjo matyti. Lietuval

reikéjo ne tokios rankos. Rei-{

kéjo, kad zinoty, ka reikia glos-
tyti ir kam i sprandg duott.
Taip duoti, kad bity duota!

— Ka, kunigéhi, dabar su tur-
tu daryti? — vél lukteréjusi pa-
klausé, — Ar reikia slepti, ar
kitaip susitvarkyti? Turiu bu-
liu ketvergi,

— Parduok, — nutrauke kle-
bonas. — Kam dabar tau tas
bulius? Parduok — tai bent
pinigo paimsi. Kok} vers] ar
tving ubagams atvezk — gerq
darba padarysi.

Morkuviené pamaté, kad ir is
klebono jokios pagalbos, kad
greiciau tik nuostolio gal su-

silaukti; o pagalbos, tur bit,

reikia ieSkoti kur kitur. Tarusi

dar vieng kita Zodj, ir pakilo
nuo rasty: baisiai neturinti lai-
ko. Atsisveikino ir isguzino, it
muse kandusi.

Klebonas irgi lye tik dabar
pamaté, kad ta ¢intiberas grel-
¢iau is taves kq iskaulys, negu
tu i8 jos, — pakiles debesmu nu-
siverteé prie Spitolninko,

Grjzo Morkuviené susimas-
éjusi, Vakare prie lango razan-
ciumi ilgai barSkino, o kai su-
temo, visi sugulé, nudiulino }
darzelj. {Ssikasé iS po dieme-
dzio skardinéle ir paemeé 18 Jos
vieng, pinigélj. Nors ir labai gal-
la, bet ka padarysi — zemeé
brangesné ir uz auksa!

Ryta pakirdo, saulei vos uz-
tekéjus.

— Pakinkyk, téveli, béraj],
— taré $velniai. — Tik ne bri¢-
kele — j vezécias pakinkyk.
 Apsidairius! vel taré:

— Kai isvaziuoslu — namus
saugok,. Mat, sako, cigony pil-
ni kriimai privaziave. —

— Na kaipgi — digonai ir
léks tia tavo turto griebti:

— Turto kaip turto, o dar-
zely géles gali iSdraskytt.

Apsirengé kukliai — su se-
na, panesiota jupele, su kartt-

nine skarike, atsisédo j plikas|

vezécias, tik zuperin] maisel]

| pasédusi, vieto} botago zZabele

1 ranka pasiémusi — ir isva-
Z1av0.
Kuinelis pamadéli kicena, ve-

28dlos klebetuoja, jy viduryije
gaspadiné kiurkso, vienoj ran-
ko} vadelés, kitoj Zabelé, Slau-

|
S|
Puslapis 7
nimi prie sieniko auksinj pini- -

géli prispaudusi. Dabar negi
galima rodytis, kad tu ar gy- |.

vulj zmoniskesn] turi, ar pada-

ryne, ar drabuzj. Tik didesne

\neapykanta sukelsi. Geriau te-

gui mato, kad ir tau per kra$-
tus nebyra. Dairosi } Salis, del-
nu lipas nuolat Sluostosi. Jel

| jau su auksu wikietéjélio nesu-

minkStinsi, su kuo gi tada be-
suminkstinsi ?

Pasraujyjée, né pas ee ne-
uzéjusi — pririso arklj nepa-
Zistamam kieme ir nuguzino
tiesiog j apskrities valdyba, da-
bar jau apskrities vykdomuo-
ju komitetu pavadinta. |

—Pasakyk man, panelyte,
— paklausé nebe jana, apy-
store tarnautoja, — kur cia .
surasti apskrities zemés pirml-
ninka? AtsipraSau, kad as taip
senoviskai tamsta klausiu.

“Panelyté” privedé intere-
sante prie RAAT lal ir pac
rode:

0G. —
Morkuviené spusteléjo suvynio-
ta, pinigélj sijono kisenéje, pri- -
simerke ir jzengé.

— Laba diene, ponas! —
tiipteléjo, kaip ir nusilenké. —
Taip tas pono kambarys Svie-
SUS, saulelés spinduliy pilnas,
kad jéjau ir nig nieko nebe-
matau, — uzsimerkusi, lyg
akiy praplesti negaledama, kale
béjo.

Uz stalo sbdie “nonas’’, neti-
kétai pamates buvusiq savo
‘gaspadine, truputy suglumo,
Koks velnias a cia dabar at-
nesé?

— Gi atéjau pas pona past-
rodavyti, — sustojusi ties sta-
lu, taré: pasiSluosté akis, at-
merké jas ir staiga: — Tik
kaipgi cia dabar? Ar man taip -
rodosi, ar iS teisybés? Juk bene
Valentas pats bisi?!

— Ka tamsta pasakysi? -
taré Sis, | ja visai neziureda- —
mas. | a
— Mat, tos mano akys jau
visai atsisako tarnauti, — kal-
béjo gaspadine, — Kazkas lyg
ir minéjo, kad kazkoks Berno-
tas dabar Zemés pirmininku, .
bet kad Valentas juo bitum —
tai man né j galvg neatejo. |
Oi, tau neatéjo, belzebube!

Tuo tarpu ji umai suspurdé-
jo, i8sitrauké i§ sijono kisenés —
skepetéle ir pradéjo i& jos kaz-
ka risti.

— Adit dievui, kad tamsta.
pamatiau. 'Jau seniai noréjau —
atsikvituoti, bet vis nepasitai-
ké, PrasSom, — padejo auksinj |
pinigeli ant stalo.

-—- O kam tai?! _

— Tigi tamstai, Valent, ©
tamstai, — prasiSiepusi ir gud-
rias akis j jj ismeigusi, kalbé-.
jo nutesdama. — Argi busi pa-
mirses? Juk skolinga esu. Se-
niai rengiaus atiduoti — sqZi-
né neleidzia taip palikti,

— Ka tamsta ¢ia su kySiais?
Prasom pasiimti! |

— Dieve susimylék, Valen- |
tai! — susiémé rankas. — Kaip
gali taip kalbéti! IS algelés bu-

vo dar uzsilike, tai noriu dabar |

atsrkvituoti,

kad ant saZinde
nelikty. a

(Bus daugiau)