Virsdavo eauti net Ss medie- Weniu fae 9 jrengic metodag pritaiky — io 18d. igystés” ulin} sae. » Miesty pzeminés .- nik 5,500 iy naf- ransara- dra igi. Kis kiek- Statytag iSkai pa- Mint tary- | TSRS, pslovaki-- f leis Z ‘a ranspore — 1 naftos | au 1963 veo i 7 1} ekono- ogija is mii brang mélynyjy rubiny. . miy koe natira- vyzdiiai aminant , ae uzuojauta, . pirmininkas pakvieté Ireng uz- eiti pas ji 1 kabineta. 2 ae paciu laiku. . Spalio 9, 1964 (9. PAUKSTELIS Neteka k Saulele! Apsakymas . | (Tasa) Valentas Sypteléjo: nesmar- kiai! Is pradziy net’ labai Svelniai’. Kalbéje apie tévy- ne, apie visy dory pilte¢iy pa- Paskui reiske jam | | kad esas nelemty ~- caplinkybiy auka — neprityres atvaziavo: 1s sodziqus | 1 miestg, ay pasiklydes it girloje. Bet ju, kaip tvarkos saugotojy, nuosir- reigas yal, | dus noras padeti jam iSeiti is tos girlos. Tik, zinoma, Jjei jis _teisingai ivertinsigs jy patrio- . tiskus norus, prisipazinsigs; su-. | - klydes ir pasakysias, kas tie pirmieji jo klaidintojai, Uz tai jam bisiq. ne tik dovanota; bet if jie pasirlpinsig ir i a jo | ikimu. ‘Mykolas ir ‘Julius klausyda- miesi raitesi juckais. Bet jei jis nebiisias nuosir- ~ dus, toliau pasakojo Valentas, jei neprisipazinsias ir nepasa- _ kysias, kas jo mulkintojai, jo laukias litdnas likimas., Ir kai: jis neprisipazines ir “nieko nepasakes — jie pradeje | fs nirsti, grasinti --- j koncentra- -eljos lager} iSsiysiqg, ant vien —# © duonos ir vandens Repeciaate, |léjo peciais. — Hitleris ir visa © jo dragus vis tiek surasig — Tegul suranda, — juokia- Bi Mykolas, — o mes. nebijosi- me ir dirbsime. | | — Tik viena béda, — taré Valentas, —— drabuzinéj buvau ‘ . palikes knyga, 0 joie buvo pro- @ = klamacija — “Darbininky at- -@. si§aukimas”. proklamacijos joje neber. _ Mykolas ir Julius susiziurejo. — Nieko, — staiga.taré My- kolas, — jei proklamacija bi- , Siandien admi-|ké 31. nistratorius knyga erazino, bet | — Ale ik tikryju, kolege, pra- som. gest. Kolegé stovi. Pirmininko vei- de mazas nusivylimas. Atsisé- do, susikaupé akimirkai. . — A&, Kolege, — staiga pra- déjo, — noréjau suzinoti, kaip ten atsitiko, kad jus uzvakar prie vokieciy gimnazijos atsi- radote maistaujanciy elementy priesaky? — Kodel jis klausiate? Pirmininkas atlaidziai sypte- lejo. : | — Na. . . jus buvote ‘su -kor- porantés venarsihe | , Jis kiSa nosi j jos asmenié- kus reikalus! — Nieko ypatingo neatsiti- ko, — taré i, — Policija suemé zmones, 0 a8 noréjau, kad juos paleisty. _ = Paleisty. . . Bet tai bolse- viky provokatoriai, kolege. -— Kodel provokatoriai? Hit- jeris uzgrobé ashore jie is- reiske es aad ir, vokatoriai. | , pro- — Bet juk tai wall pakenitt miisy uzsienio politikai. — Nesuprantu! — ji trukte- Lietuva pasiglems. Zmonés pro- testuos, o jlis Hensite tyléti, nes. tal gali pakenkti musy udzsie- nio politika! _— Kolege, mane Zavi jusy ae taciau. .. as a ju. . — Tai ir viskas? — - nutrau- — Taip, kolege. — Sudieu! Jit isejo pasipiktinusi. .. Valentas ir Osas, negave ge-' resnio darbo, malkas skalde. {kola, Juliy... Liaudies Balsas- biau G2ti, AnypSt!, lye iSkleru-’ ‘|sios kalvés dumplés. Galop se- nui ir visai kvapo pritriksta — tartum nebe Jis piukla, o pitklas jj tampo, stumdo. Ir numoja senis ranka. > Suskaldyk! Valentas ¢iumpa skaldyti, )— dabar ir jis &varka nusime- ta. Senis atsisédes kemSasi | _| pypke, tik nepataiko — ran- kos dreba. Koks cemeris, kad jam rankos pradéjo drebéeti? Sentau malkas piauti budavo tik. juokas. O dabar — ir gal- va svaigsta, ir pakinkliuose ne- betvirta, kritinén perkinas Zi- no, kas jlindes. Zinda pypke — ir damas nebe skanus, Tabo- kos geros nebéra — Stai kas! Vakare grizta, vos kojas bevilk damas. Nebeina né valgyti — krenta ij lova ir guli paslikas. Pavarges prizta ir Valentas. Juk jis vienas perdien malkas plové Ir skalde — Usas dau- giau trukdé jam, negu dirbo. Pavalges ats'séfa prie langu- tio, jbeda “akts -Prietemélé, bet kokia Svelni. Jam kazko- dél liidna. Ar kad pavarges? O gal kad anksta, trosku Cia be Zaliuojanciy lauky ir pievu, be ju platumy. Ten dahar ie- vos zydi, Silti, kvapus vakarai. Ten ir pirmoji jo meilé — kaip ankstyvas purieny z2ydéjimas. Prisiminé prabegusios die- nos, — vaizdai slinko vienas. paskui kita. Daug miely aki- mirky ten! Bet daug ir sunkiy, nykiy. Nuo pat mazZatvés kaip supantiotas, jokiy proSvaisciy. Ne geresné velniava ir. ¢ia. — Wa, nieko! Reikia tik nepa- siduoti, imtis... Prisiminé My- Laikykis ir tu, vyruti! .. | | Trobeléj jau visai tamsu. Se- nukai jau nebekrabzda. Jie at- sigule, jau Snarpsti pradeda. Valentas atsistoja, -uzsidega Sviesele, pridengia ja -kartono | gabaléhiu nuo mieganciy senu- es ir remiasi prie knygos. — Pavasari malkos pasibaigé, ty patekusi ten, kur nereikia, | Ryta, dienai vos Svintant, $i ta ir Usas. su Valentu nuejo pas tu dabar su mumis nevaikS¢io- | uzkanda ir eina. Senis pruktu | 'Alpering. Jis stat€ keturiy tum, | Stalir Neris. Leda kalnais -susigriide braSka, poksi. _ Visas slénys miglose nusken- des. Snara krebZda praviri Brio- . viai, upokSniai.. | — Po veiniy, mégstu, Kai le- 4 | dus nesa! — susuko Mykolas. — (j= ° Po poros dieny korporacijos Uzeje. | Uz faneruoto stalo tydi SVY- ti kaip gvazdikas ~ dailus, ele- gantiskas pirmininkas. Atsisto- je, linksma, Sypseng nustaté, : Qi Zengé tris zingsnius priekin, 15+ -& tiesé ilga, plonais pirStais ran-! “Nee ka: ai | 7it placiausiu persijuoses? plieniniu dirzu ; -auksty murg. Sustojo nedra- abiem kirviai po isis, tyliis — lyg jaustysi kuo Pa-|pazastimi: a’menimis blizga.{musikalte. Pamate Alperina, _ kraStiuose. tyvuliuoja vanduo.;Pamaté kur kieme nepiauty | abu nusiima kepures. Bet dar- malky kokj metrg ir suka pas Pa vedejas nemato -— jis talp seimininkg —. krautuvininka, ‘uzimtas. namy savininka ar smulky tur- gaus| prekiautoja: gal reikia, ponas, . supiauti, suskaldyti? Reikia, bet kiek jie paimsig uz “tokia maza krivele”? Po gy deryby senis nusileidzia. Juk 4is a nebe pirmas kartas pas pong! Kifas. reikalas, kai jiems pa- vyksta rasti kur kelis ar net keliolika metry supiauti.ir su- | skaldyti. Cia OUsas nebesidera. Kad tik.duoty, kad tik kiti ne- paim! yu! Gia ir darbo eriebiasi su nejprastu uolumu. Nezitré- damas, né kad salta, numeta — Labai ‘malonu!| -Prasau,’ skra da, paskui ir kepure nu- kolege,. séstis! -- galantiSkai meta, sujunda traukti pitkla mosteléjo } fotel. satel —- + ji labai neturinti lai- . A mF = 'R 2 + . 4a . oe} ko. RY ined — oe ’ + fa — Bet pragau, Kolege, tuo Bet — atid... ka pirminin- kas jal pasakysigs?. a berda: —~ linguoti. Sis. cirskia, skam- ba, |baltas.kruopas po savim as. Senis tartum atjau- néjes: neblogas bus uZdarbis' Bet plana pusvalandj, ir. at- jaunéjimas dingsta, Pamaziau linguoja — kritiné ima vis la- sal} — Usas vél ciumpa uz ke- purés: (Valentas nebeuzsidéjo — kad nereikty imstytis!) Al- perinas ir vel nemato. “H — zaltys!” — ae sustkeling Usas. : Tik po zero siuevidandiio Al perinas juos tepamaté, oN, ka, Usas, pasakysi? — Atejau, ponas, gal darbo gaudiau, — be kepurés, nuze- mintai sako Sis. — Darho?! ~-. stebisi tee rinas. — Kokio darbo?. Argi tu begali dirbti?-Tau Baye jau visal kratosi. Senis iXsitiesia, suvaldo, kiek galédamas, galva, kad nesikra- tyty (tik akiy nesuvalde — ia asaroja). — Galiu, ponas! — Gali? : o~ Na, ka su tavim darysi, Klaipedos atemes, viau tau pasidaryty, Alperinas eina pro: — nusileidzia Alperinas, — Ge- sinsi kalkes, Bet. ar tu Zinai, kad dabar perpus maziau mo- o|kama, negu pirma? Uz tai pa- dékokit Hitleriui. Nebity jis darbininkai is jos } aaa Su-. bege. — Gerai, ponas. — O tu? — kreipési Alperi- nas | Valenta, kurio lig Siol, rodos, né nemate, — Taip pat noréciau darbo, —. taré Sis, _ — Darbo! — pyksta Alperi- nas. —- Kur a8 visiems jo be- priteksiu? Kiek man kasdien tokiy sidlosi, aS galéciau net kelis namus is karto pastatyti. Bet Alperinas atsileidzia ir Valentui. — Nu, tu, redos, ne tinginys, | ne simuliantas buvai. Eik, ne- Siok plytas, kaip neSiojai. Pasaké ir nusisuko iSdidus, paGae eae malone. Pavasari Valentui vis nykiau darést mieste, vis sunkiau buvo dirbti tarp jkaitusiy mury, dul- kese, Uzhipus su plyty neSsuliu ant muro virsaus, Vis dazniau niro akis uz miesto, kur prasi- deda zaluma, kur tvyla platu- mos. Maloniausia Siaurés pusé. Tenai palike tévai, gimta lis- nelé, ten... daug kas palike. Tik visa ida: kad ta puse uz- stojo kalnas. Jei to kalno nebil- |. ty, pasiziuréjus | ten — j mig- lose skestandias tolumas, j dan- gaus skliautg, rodos, ir leng-. ; ne talip trosku ir nyku Cia biity. Ir kas- dien vis labiau jam noréjosi kaip nors nueiti uz to kalno. ‘Vieng sekmadienj, saulei i8 | pusryciy vos pakilus, jis ir i8- éjo Zvaliai, linksmai, kaip | vaikStioja Zmonés jauni, stip- rus. Per Neries tilta, Viliiam- pole. Stai ir aukStieji medzZiai, plentas. i prieSkalne. Dar la- nebuty ir |. siena, gelezinés durys. Puslapis 7° ty —- padangéje fligomis karti- ‘mis, tutuedamos skardziai. Uz lauzes galva, bidavo, Ziuri i jas, o tau iar: kutena saldus ilgesys. . , Ne, jis turi parvaziuoti. Juk ir tétuSiai laukia jo. Pavasario — saulés susildyti, jie atsigavo ir, — tur bit, nuolat snekasi apie jj. ' Mamuté, tur but, kai trauki- nys praeina, kiekviena kart Zitri } Petriuny puse: ar nepar- vaziavo miusy Valentas? Dgai . sadajes parugéj | ant griovio krasto, pagallau paki- lo. Gera Gia bity nors ir iki vakaro: — jel valgyti. nenore- tum! | Grizo j plentg. Dedindje — kalno smailumos, toliau — di- - dziuliai medZiai, Jsizitiri— nagi ' éia tas 9-sis fortas!. Betoniné. Jame drégméje ir .tamsoje.kalinami, | gyvi piidomi Zmones, daugiau- sia politiniai, komunistai. Ir nu- amé jj Siurpas. — an Stai tau ir pavasaris Ir... lauky dvelkimas! Suskubd— Zingsniuoti namy link, | Vakare papasakojo Mykolui, kur buves ir ka mates, taré:. — Paskolink savo naujaji © kostiuma, sekminéms noriu na- mo yarvaziuoti. | Mykolas pede akis. — Na taip — tévy aplanky- ti! — aiSkino Valentas. — Ne- noriu rodytis jiems apdriskes. rTegul jie ir visi kiti mano, ae aS geriau stumiuos. —_{+— Irena, negavusi ‘Dilieto alte | ‘tobusu, vaziavo traukiniu. /Pries pat trauk | Staiga mato — ] perona iSlekia 'Valentas su rysuliu rankoje ir galvotrikciais nupuola prie paskutinio vagono. | VieSpatie! — negi ir jis Vas biau suspartino Zingsnius: tuoj | ziuoty namo? Iki Petriiiny sto- atsivers laukai, Zalia ju laisvu- ma padvelks! Bet uzZHpa ant kalno — lauky néra, tik men- | Skaityti, kos trobelinkstés, sen ten nusi- blaSkiusios. Toliau stambus vienkiemis ar dvarelis. Ir lais- vumos néra. O visa Siaure uz- stojes dar aukstesnis kalnas. Spiriast tohau. . Kas cia jam? Nuo ten jis tikrai pamatys Siaurés tolumas, lauky zaluma, pavasari pajus. Nueina — neapsiriko: lygu- |ma. Aplinkul tik Zalia zalia: kvepia Ziedais, gieda diulba| pauksteliai, Stai kur tikrai pa- vasaris. Bet siaure uzdengia tamsi misko juosta. Jei jos ne- bitu — gimty lauky dvelksma, rodos, tikrai pajusty. Bet an- tai rugiai vesius kuplus siu- buola, nors véjo kaip ir neéra. Nueina prie ju, braukia delnais per bumblijancias virStines, patraukia nosimi. Kai buvo so- dziuje, rieny zydejimas. slényj, ir ie- vos Sraujos Slaituose... Vaka- re nuejes. prisiskindavo levy, pasimerkdave prie lovos, Jan- gas atdaras — sodo. gale laks- tingalos suokia, jis negalédavo uznigti.. Arba —~ kal iin traukdavo i8 pie- §ventadieniais daznai ‘|nueidavo prie rugiy. Bet ir pu- | ir ilgai ieai ties. Na taip! Atsisedo, atsiverté knyga bet akyse vis jis. “Kaip cia dabar su juo susi- tikti? Jei ir sita proga pralei- siu, tada jau baigta. Bitinal reikia susitikti”, Pirmoj stoty ji ishipo i8 vagono, vaikscioja — gal jis pamatys, islips? Ne- islipo. | QO gal jis nenori? Na, jei ne- jnori, tal ir nereikiat PasiryZo nebeislipti, bet privaziavo ki- | ta stot] — ir vel islipo. Pagaliau ir Petritinai. [Slipo, eina pagal vagonus. Stai ir Va~ lentas. — Labas! Taip netiketai. Ar } namus vazuoji? — Tai jau panasial, — Jis kiek suMmUSses. — Tevuky aplankyti? | — Nuw-u. — Rodos, dabar Kaune gy- ven}? | -— Tai jau Kaune. — Nuo seniai? oo baka bus metal. | —~ Tiesa, ‘iuk rudenj mudu is tolo matémés. As ir pagalve- jau, kad gal Kaune gyveni, pas- kui dar dairiaus, ar nepamaty- — siu kur, bet nepasitaike. — | - (Bus daugiau)