— feru Chou Enlajumi. : 4 Pap - Liaudies Balsas SAVAITINIS KANADOS LIETUVIY LAIKRASTIS LEIDZIAMAS SPAUDOS DRAUGHOS ee ee Kaina: i Kanado} ir Didziojo) Britanijoj metams $4.00; pusel mety $2: 00 | " Misur kitur metams. $4.50: pusel mety $2.25 : LIAUDIES BALSAS — 160 Claremont St., Toronto 3. Ont., Canada Telefonas: EMpire 6-4358 KODEL N ETURI VILTIES LAIMETI 7 Diddioio; spaudoj. dainai iSsirei8kiama, net vedamuose, ‘jad Pietiniame Vietname nebus galima nugaléti | partizanus. | Daug kam, nezinantiem nadSties, kvla klausimas, kodel? Juk —tenai amerikieciai turi 15.000 visokiy “pataréjy”. jie padeda| nacionalistams helikopteriais ir kitais pabiiklais. Nacionalistai ‘turi 400.000. kariuomenés, gerai ginkluotos amerikieciu gink- — €ijos, tanky ir kity didesniu ginklu? — | Atsakyma duoda Pietinio Vietnamo Tautinio lésilaisvini- Se mo Fronto atstovas N. V. Hieu, kuris dalyvavo Pasaulinés Tai- |. Se ee . . Jais. Kaip gali tokig jéeq nugaléti partizanai, ih aaa avias | _ kos Tarybos pasitarime Varsuvoje pradziofe gruodzio ménesio. Jis pasakojo, kad praéjusiais metais 40,000 nacionalisty armi- - jos kariy peréjo pas partizanus su visais ginklais. Partizanai turi nae pritarima. Nacionalistai gerai Jaikosi tiktai mies- tuose. Jeigu ne amerikieciai, pakrikty. | PasireiSkias ceuetiaiiad generoli tarpe dar labiau silp- nina nacionalisty jégas. ; Stai kodél Francijos prezidentas sitlo neutralizuoti Viet- namg. Tai esas geriausias ir garbingiausias kelias amerikie- 7 éiams pasitraukti ig tenal. Esq, He turety i eae de Galui uz tok] pasiiilyma.” _ -VISTIEK PIGUS ISPARDAVIMAS i Nauwjos Demokratinés Partijos ivdince T. C. Douglas eihe tai nacionalisty jégos Breital eit] néra taip lengva. _Linudies Baisas : “Wemuny Puikios pakrantés Nemune. . jauku ir gera, Tyla... Nusvire berZy Sakos. . | PuSys pasakas Snera. . . Ant Nemuno krutinés Melsvos bangelés kyla, O krantus jo'pasieke _ Aplinkos drumscia tylq. . AukStai melsvoj PRUEUEC) | Debesiai vilki plakas; Pravirksta aSarélém’s, Sudrégsta smélio takas. . Bet neilgai.telyja, . Dangus vel. pragiedréja; - Mis garlaivis Nemunu | Pirmyn lyg paukstis skrieja. Mes tuoj uZtraukiam daing Protévius .atsiming; Norime drauge dziaugtis Su visa mus gimtine, ~ Palanta oo Yra sakoma, kad kas negal- voja apie ateitj, tas nesiruosia ilgai gyventi. Bet numatyti at- Pavie- niais, kai kas bando suzinotl 'savo ateit] per visokius burti- kad Columbia upés sutartis yra didziausias bargenas nuo to. laiko, kai indijonai pardavé Manhatano sala uz 14 doleriy ir buteli degtings, | Jis saké, kad Pearsono verlansvis i&siderdjo teise panaudo- ti upés vandenj drékinimui Zemiy, bet tik atsitikime, jeigu iStik- ty didelé sausra. Bet ar gi tada laikas rengti drékinimg, kal ninkus. Bet to nepadarysi vals- tybés, visuomenés mastu. O vistik visiems jdomu, kas bus ateityje, kaip gyvenimas vys- tysis. Kai kurie Zmoneés pralei- dzia daug laiko palvodann apie ateit]. Nekuriy saliy ateitis aides: ne, Pavyzdaiul, socialistinés sa- lys stojo j kelia, kuris aiskus, tiesus. Jos padaré posukj } ‘jau sausra istinka? Kas 4 besuspés tuomet reikiama kanali- nauja gyvenima, j Markso, En- | zacija jrengti nukreipimui vandens? gelso, Lenino ir kity numaty- Kanada issizadéjus teisiy panaudoti upés vandenj elektros ta. Daugelio kity Saliy gyveni- _ Jégos reikalams. Suprantama, nukreipiant tam tikra dali upés | vandens } kitus kelius. O ateityje gali prisireikti Vakary Ka- nadal. turéti|daugiau elektros J€gos | ir eskoll vandeny, ku- | _ yluos bity galima pakinkyti. ‘Ekspertai teigia; kad sutartis labai 1s6Viued Kanados at- . ties : | : | | NE-VIEN FRANCUA. | J. Kardelis pyksta, kam Praiicija pripazino ‘Kinije. Bri- tanija juk seniai pripazinusi Kinijg. Yra pripazinusiy Kinija jr kity valstybiy. Britanija, be to, prekiauja su Kuba. Pardavé _ &imtus autobusy, Keturis sprausminius keleivinius orlalvius uz $3,000,000. . Francijg reikia pagirti, kad valy gale dasiprotéjo | ir pama- te, kad nesqgmoné bandyti ignoruoti tokia didele . valstybe. Jungtinéms Valstijoms bus géda, kad jos bus paskutinés. SUNKU SUPRASTI | byreti. ‘Lskyla. virsun, kad jauna moteris miré dél bs. kad gydyto- jas, kuris operavo ja, paliko viduriuose operacines Zirkliukes ir uzsiuvo tenai jas. Kaip tas galéjo atsitikti, sunku suprasti. | Ar jis buvo toks neatsargus, o gal kaip nors io uzlindo kur, kad jis nepastebéjo. Dabar bus vedamas tyrinéjimas, _ atsitiko. Tai labal | ij gerai Tas eras atyda, aoe gydytojal dar Eataereran stadia NEW ieee: — Per televi- lak Vakary imperialistai nesi- -gijos stot] kalbéjo angly rasy- dziaugia i§ diskusijy tarp Ki- -tojas F. Greene, pasikalbejimg su Kinijos prem- | jeigu imperialistai pulty bent kuria socialistine Sali, tai TSRS eae Eales jam ties kad |ir Kinija eity i$ vieno, turejes ilga |nijos ir TSRS komunisty, nes kad jau aiSkiai matoma, kaip jis vystysis. Tokioms Salims néra kito kelio, Bet yra ir tokiy Zaliy, kur syvenimas randasi tokioje pa- j Sally. tarpe yra ir Kanada. Yra Zmoniy, kurie nei kiek nedvejojantiai sako, kad Ka- nada amzinai bus tokia, kokia ji dabar yra. Ji bisianti kapita- listiné demokratija. Bet jy vo- zicija netvirta, Uz tai, kad gy- venimas nestovi vietoje. Kas ‘|seniau galéjo. tvirtinti, kad Britanijos imperija taip sta!- giai subyrés. O ji jau baigia Tas pats atsitiko su Francijos, Belgijos, Olandijos ir kitomis imperijomis. Gyve- himas, kaip vanduo, grauzia, ardo visa, kas tik yra.-Pasau- lyje ir visatoj] néra nieko pa- stovaus, vietoje stovin¢io. Daug zmoniy sutinka su tuo, kad gyvenimas nestovi ir ne- | Stovés vietoje. Jiems tiktai sun- ku numatyti, kaip jis eis: pir- myn Kanadoje, kaip jis keisis. Be abejonés, nemazZai yra ir tokiy, kurie neabejoja, kad ir Kanadoje su laiku bus socializ- ‘mas, kuris issivystys j komu- “Fri S. KARPE | pooe pakrypo j tokias véges,. détyje, jog labai sunku atspéti. jo ateit], jo vystymasi. Tokiy. nizmq. Jie jsitikine, kad so- cialinis vystymasis, socialiné evoliucija veda prie to. Bet kur kas sunkiau pasakyti, kaip tas ivyks. Vieni sako, kad turés ir cia Jvykti revoliucija, kiti ma- no, kad gali buti apsieita be kraujo praliejimo. Stal kaip Kanados peréjima j socializmg persistato Kana- dos Komunisty Partija, 1962 metais priimtoj pro- gramo) “The Road to Socia- lism in Canada” pasakyta: ~“Komunisty Partija stovi uz taiky peréjimg j socializma ré- muose istoriniai issivys¢iusiy Kanados parlamentariniy insti- tucijy. Tuo pat sykiu ji pripa- Zista, kad neiSvengiamai Iskus pavojus kapitalisty isstojimo prieS socialistine valstybe ir isreikstg daugumos Kanados zmoniy valia, ir kad to negali- ma nepaisyti, nenorint turéti dideliy nuostoliy. Kanados ka- nitalistai savanorial neatiduos zmonéems savo galios ir privi- legijy. Zmonés turés paimtl savo akcija. Todé] taikus per- &jimas j socializma, kuris yra pageidaujamas, priklausys ne tik nuo Zmoniy noro, bet ir nuc to meto jégy santykiy. Didziau- sia zmoniy vienybe, jy aiskus nusistatymas, dalyvavimas kuo placiausiy darbo klasés masiu politineése kovose mas nesulauzZomos vienybés tarp farmeriy ir vidurimiy mies- to zmoniy sluoksniy turi biti toks, kad jie galéty sutrukdy- ti ir suparaliziucti kapitalisty jegy ir politine reakeijq”’. Sis KKP programos punktas pasako, ko galima tikétis tada, kai ateis laikas Kanadoje. san- tvarkai pasikeisti. Lieka tiktai klausimas, kada tas ateis ir ko- kiose salygose tas vyks, kokie santykiai bus tarp darbo zmo- niy ir Kapitalisty jégy. Tai klausimas, kuri sunku dabar atsakyti. Sunku atsakyti todél, kad sunku numatyti, kaip gy- | pasikeite. Ka nu, JAV kapitalistai turi tole- Ir sudary-|— Wasario 14, 1964 venimas _Kanadoje vystysis. Galima tiktai spélioti. | I8 vienos pusés, mes mato- |{me, kad kapitalizmas Kanado- je laikosi tvirtai. Ekoniminial reikalai neblogi. Kapitalistinés | nartijos dar gerai laikosi. Pa- zangioms partijoms sunku pa- traukti zmones savo pusen. Kanadoje, kaip Zinia, ir kapi- talistinés santvarkos remuose buvo jvesta elle. reformy. Tu- rime nedarbo apdrauda, vaiky bonus, senatvés pensijas, hos- pitalizacija, visokias sveikatos apdraudas, kurioms priklauso daugelis dirbantiyjy, ivairias pagalbas, kaip tai nasléms, ne- |regiams, dirbti negalintiems ir t. t. Vienu ZodzZiu, gyvenimas | zymiai pagerintas, lyginant su depresijos laikais. Tas labal | daug padeda kapitalistinel san- tvarkal, Bet, kaip jau gakém, gyveni- mas nestovi vietoje. Néra uz- tikrinimo, kad jis ir toliau eis tokiu keliu. Kanada gyvena pa- saulyje, kur vyksta pasikeiti- mai, kurie lietia ir Kanada. | - Klausimas, kaip vyks peréji- mas }] socializma. Kai kas vaiz- duojasi, kad bus krachas, dar- bo zmoneés turés paimti galig per revoliucija. Bet yra ir ki- tokiy nuomoniy. Reikia turéti mintyje, kad gyvenimas eina pirmyn. Pora desétky mety atgal S0- clalizmas Kuboje buty negalé- jes isslarkyti Dabar g1 jis gyvuoja jau eile mety. Spb nasaulyje labai ir labai nemalo- ruoti socializma Kuboje. Perspektyvos rodo, kad ki- tose pasaulio dalyse gyvenimas pazengs pirmyn labal daug iki to laiko, kada iskils klausimas Kanadoje aple tvedima socialis- | Gal tada ir. tinés santvarkos. Kanadoje bus daug lengviau pereiti } kita santvarka. Gal tuomet ir Kanadoje didZiuma- zmoniy aiskiai matys, kad kito kelio néra. Gal tuomet Kana- dos kapitalistai sudaryti pavojy, bandyti pa- stoti kelig taikiam peréjimui } socializma, — okie tai klausimai stovi Ka- | nados zZzmonems. Tiesa, Siuo tarpu daug kas visai negalvoja apie tal. Bet tie, kurie galvoja, M0, desicnktving Frets Taryby Sajunga pradéty pri- vatiskus pasitarimus su Jung- tinémis Valstijomis dél sutar- ties neduoti nukliniy ginkly — toms Salims, kurios dar netu- ri, Taryby Sajunga sako, kad ji neis j jokius privatiskus pa- sitarimus su Jungtinémis Vals- tijomis Jungtinés Valstijos neiSsizadés plano sudaryti daugiaSale NA- TO nukline jéga. Church of England (angli- kony baznycia) pasisaké pries nukliniu ginkly sendotime ka- re ir ragina Britanijq iSsizadé- ti savo nukliniy jégu. keliu savaiciu. . bus bejégiai — gvildena juos ir ieSko atsaky- : Jungtinés Valstijos nori, kad - Siuo =6cklausimu, kol Vasario 1 (aA rn ile ld Fasisty la “Lietuva — ant jkaitusi reiské, kad Socialistiné valstybé, tur ti tarsi, vand Norédami okupantai én koti Salj..Da tadal! Lietu lerininkal mi sudegino, Is; - -monés jrengi ta, Muziejy kasdien jie + Bet nei | tvarka”, nel —rojyimas su ; ~ klupdé Tietw pirmy karo. ma pogrind munisty par “Fi stojo { kc ciamus groh tai kitur su: ny burial, i k Zangiqusi m ' Kkalmy gyven 1944 meta rijoje kovoje rial ir kuopit buve nuolat , partizaninio Narsiyjy sklido po Li by, Saukdam rybiniy patr Maus” bury: — vaite nuver efelonus, st déliy su Saud sunaikiho riasdesimt . | girio” biirio tai uzpuolé 3 daim}. Fasis rininky ir k: Liepos 8 tizany birys tama‘ ‘fdisay “upelj, kauds pietrytine V aijunges =p riuomenés, j leto gatviy. _ Lietuvos | mo Stabo js: ky girios j | duojantiai | Traky parti: dovai Michai ofilis Monéiv mé pozicijas Gardino mag - kelia vokieéi jusiems is G suptai Vilnia ~ pasuko | Sali, ko tarybinia tankiné artil gumalte, | Drauge su mene partiza vyne”, “Lais kiti priartéjc ovési miest: ~ paskui ir jo |; Geral Zino