ond -Liaudies Balsas | gAVAITINIS ‘KANADOS LIETUVIY LAIKRASTIE. _ LEDDSIAMAS SPAUDOS DRAUGHOS | Prenameratos Raina: — Fiwur nitur metama $4.50; pusel mety $2.25 | ; Ranaso} ir re Britanijo} metams $4.00; — mety $2.00. LIAUDEES BALSAS 160 Claremont St., Toronto 3, Ont, Canada _Telefonas: a » 6-4953 7 SAVO AKYSE NEMATO IR RASTO | - Vakary pasaulio lyderiai, tur bit norédami pasirodyti pasaulio akyse labai kilniais, prie kiekvienos progos pa- demonstruoja. nusistatyma pried prievartos vartojima, prieS ginklo naudojima. Ir dabar, kada Indija panaudojo ginkla kolonistams i8varyti id savo Zemés, ponai pravirko gailiomis aSaromis. Jie néra pirsto pajudine tam, kad pa- veikus portugalus apleisti svetimas-Zemea, bet kai Indija, jséjus 18 kantrybés, pasiunté ginkluotas jégas, visi puole | raudoti, kad Indija panaudojo ginkla pries kolonistus. Ginklo vartojimas aplamai néra geras dalykas, Bet be jo Siandien neapsieinama. Pati Portugalija naudojo ginkla Angoloj, ‘kad nuslopinus kolonijos Zmoniy kovas uz issilaisvinimg is svetimo jungo. Portugalai elgiasi Angolo} labaj Ziauriai. Brita naudojo ir tebenaudoja ginkla pries “gavo kolonijy Zmones, Anais metais jie, kartu su francu- - gais, panaudojo ginkla prie& Egipta, kuris tuomet atémé 38 svetimSaliy per jo zeme einant) Suezo kanalg. Franci- zai naudoja puse milijono. kariuomenég malsinimul Alzy- rijos Zmoniy. : ‘atsiskyrélius, Jungtinés Valstijos padeda ginklais Pietinio: Vietnamo reakcinei valdziai issilaikyti. Tas pat ir Laoso}. Jos rémé ir remia Kubos reakcionierius, kurie nori ginklo | pagalba nuversti Kubos vyriausybe. Jungtiniy Valstijy po- litika paremta ant ginklo. Prie kiekvienos progos ju lyde- | riai grumoja: nuklinémis ‘bombomis tiems, kurie negerbia | 'gyventoju, ir kad Vakariné | Naujoji Gvinéja -niekad ne- | priklausé Ryty Indijoms, tal i i8 tokiu Saliu, turl nema- za sunkumu, nes sunku atsi- remia Jungtines Tautas, ku-— JAV interesy. BEnyne amerikieciai panaudojo tankus pa- demonstravimui savo ‘teisiy”, Ginklas ir jéga ant kiekvieno zingsnio. Tad kam verti _-verkslenimai, kai kas kitas panaudoja ginkla? Kada eina kalbos apie visuoting nusiginklavima, Va: | kary lyderiai tuoj pastato reikalavima, kad buty sudaryta Jungtiniy Tauty ginkluota jéga taikai apginti, Reiskia, net ir nusiginlavima jvykdzius bus palikta militariné jéga | sutvarkymuj ty, kurie nenorés klausyti ir pildyti riimty | — : ' . | Gaulle pasielg@ su savo sim-|valdzia neina geryn, o Vis il Partizany Grupi¥ _tarimy. Klausimas kyla, ar sitaip bus visa laika? Atsaky- mas j tai gali biti labai aiSkus. Kol pasaulyje bus kapita- ‘vo veidmainyste. -|smerké Indija uz panaudoji- jma ginklo vaduojant is por- itugaly savo Zemés plotus. 'Tas buvo padaryta tuo me- ‘tu, kai Jungtinés Tautos,|niy, nemazai vietiniy belgy | vyksta skilimas tarp Taryby _| va, ginklo jéga verté Katan- |leisti centralinei vyriausy- ‘bei, Kai Portugalija, Fran- inedriso net iskelti visuoti- 7dé] Vakarinés Naujosios idonezija reikalauja nuo pat|stoti { Bendros Rinkos Klu- traukty. | Jungtinés Tautos, Leistins skaitosi taikos organijacija, , naudojo ginkla Koréjoj. Dabar naudoja prie§ Katangos | sikraustys. | yra Indonezijai. - pus pried Diem sudaro vieti- ~ Pasidiriu Po Pasaulj -+\niai Emonés, nebegalintie#i | pakelti sunkumy Diem ver dovaujant, | 3 Imperialistings valatybés Tungtiniy Tauty i Tarptaut 4 wae : dar kartq pademonstravo sa- | nj teisma. ‘Kalb’damas Pasaulints | Girdi, Jungtings Tautos, Darbo Unijy Federacijos su- kariaudamos prie’ Téombe | vaziavime, Liu Cang-#enas, Katangoje, yra padariusios | Kinijos darbo unijy prezi- belgams nemazy nuostoliy. | dentas, saké, kad Vakaruoge: Be taip vadinamy samdi-|skleidZiami gandai, . bik JOS pa-. Jungtiniy Valstijy iniciaty- gtoje j kova wt savo teises. |Sajungos ir Kinijos komunis- tur] biti atlyginti, jnoro deklamavimas. - Apie tai informavo parla- menta Paul Spaak, buves cija ir Britanija visur ginklu} Nato sekretorius. © gos prezidenta T&ombe nusi- _ Jis saké, kad ir komunisty tarpe yra skirtingy nuomo- gina savo interesus koloni- —o— ~ beds jose. | Lenkijos kataliky kardi- | Bet pritarimas imperialis-j nolas Stefan Wyazinski isvil- aon tams buvo toks mazas, kad; ko #8 sutanos a hate etree arcu area es neta Kristuje, vyakupa M q . vestijy redaktoriaus. Adziu-. niame susirinkime. | Tikesit ar ne, bet vys upas bejaus interviti su pred ‘den- oo : Roda uzsimané apsivésti ir ie Kenn edi, Matydama, kag atsitiko | apsivedé. O kataliky dvasi8- | , Indijoj su Portugalijos ko-| kijai yra uZdrausta vestis. Laikrastis taipgi kritikuo- lonijy gynéjais, Olandijos} Ar jis tuom pat sykiu bus ja nekurivos Kennedzio pa- vyriaubé paskelbé, kad ji su- | ir ekskomunikuotas is kata-| rei&kimus, rodan¢ius JAV tinka tartis su Indonezija | liky tikéjimo, praneSime né-] norg priversti viso pasaulic ra pasakyta. tmones nusilenkti J AV Vae oO ; lial. | ruoidamasi j-}| edie! | Dominikos Studenty Fede- nepriklausomybés atgavimo ; ba, kalba aple pakeitimg pl-|racija kaltina Jungtines dienos, kad olandal pasi- |migy. Valstijas, buk jos neleidzian- | | Dabar Britanijoj pinigai| dios grjzti namo Trujillo re- _Matyti, kad Indonezija pa- | labai keistai sudaryti. sielgs vanasiai, kaip Indija,}Ziausia vienut@ yra pena. | esa nemaziau simto. jeigu olandai ir toliau neis- | Dvylika peny sudaro silinga. Dvidesimt silingy sudaro Olandai, teisindami save, |svarq sterlingy. Svaras ly- sako, kad 700, 006 papuany ginasi $2.80 amerikonisky. yra visai skirting! rasinial ir} Vigur Europoje pinigai tu- kultiriniai nuo Ryty Indijos ri taip vadinama metrine ENP, Turistai, atvyke j Britani- Gvinéjos, kuria olandai tebe- laiko savo kontroléj, nors in- Britanlja, Federacijos Tautas, — Buves Jungtiniy Valstijy prezidentas Hooveris stoja uz Tsombe. - Girdi, Jungtinés Valstijos Olandai nor} jsteigti vieti- |minti tuos penus ir Silingus, rios naudoja JAV resursus ne valdziq ir per ja laikyt tai yra, kiek jyj kureina. | Zudymui zmoniy, kurie nori savo rankose. —o— biti laisvi nuo komunizmo. ——O— Janet Valstiju seats ) : Francijos prezidentas De|kiai su Pietinio Vietnamo | Colombijoje Veikia patikais labai kiauliskai...- | blogyn. Ir tas yra neziurint Norédamos parodyti Fran-|to, kad Jungtinés Valstijos| MIAMI. * Stabteléjes _lizmas, tol susikirtimaj bus neiSvengiami, kaip jie buvo cijos deSiniesiems, kad dar-|suverté tenai ekonominés ir | éia Colombiios uzsienio rel- neisvengiami iki Siol. Tiktai kai visame pasaulyje bus pa- bo gmonés stovi pries juos, | militarinés paramos uz $2,- | kaly ministras J, Caicedo- alkintas klasinis pasidalinimas, kaj nebus turciy ir -varg- «BU, zmonés bus isaukléti gyventi santaikoje, ginklo vartoji- kaip katriosios, taip ir kata- | mas pasidarys nebereikalingas, VIS NE Is TO GALO- racijy. taksus, kad paakstinus jas plésti roaieala Pa- | vyzdziui, jel korporacija pagamins daugiay, negu dabar licijos ir darbininky arti 150 | naSiai, pagamina, tai uz ta pervirsiy nebus imamt taksai arba |@8meny buvo suzeista, | Jabai mazi, jeigu nebus visai atleisti nuo taksy. Tokiu budu vyriausybé tikisi sumazinti nedarbg. : -Toks planas nieko nepadés, Juk gaminiy ir dabar uztenka, Visos- parduotuvés uzverstos. Eksporterial zuja ieSkodami rinky. Reiskia, padidinimas gamybos tik dar la- biau uzvers parduotuves ir sandélius, Abejotina, kad bet _kuri korporacija didinty produkcija, neturédama perspek- tyvy parduoti gaminius. Norint atidaryti duris pamybai kilti, visu pirma rele | kia sustiprinti zmoniy perkamgja jégq. Jei zmonés pajég- ty pirkti jau esamus gaminius, tai ir be akstino korpora- | eijos griebtysi. gamybos plétimo. Kiek galima pastebéti, tal fabrikantu siekis siuo tar- |masinos. Masinos gali padaryti daugiau ir grei¢iau. Klausi- pu yra madzinti darbininky uZdarbius, Tiesa, tvirtesnés uni- mas tiktai, kas pirks tuos gaminius? jos stovi ant kelio tam. Kai kurios korporacijos priveréia- mos pakelti atlyginimg. Bet kiek tokiy yra? uz De Gaulle, visos unijos, | 500,000,000. | Castilla laikraStininkams pa- Nesantaika prasidéjo po saké, kad Colombijoje siuo \jikigkosios ir socialistinés, to, kai amerikietiai pastebe- ae < Je ' pagauké darbininkus j masi-|jo Pietinio Vietnamo val- cians pasiskirsciusios nes demonstracijas, Gi De|dziai, kad jos uzsilaikymas salyje IY partizany Bruply. Gaulle jsaké policijai neleisti néra labai girtinas, Kenne- con Jas vadina komunistine- Per ssusirémimus tarp 0- kad Diem valdzia elgiasi na- Greta to ministras pasigy- kaip elgési Ciang | yé, Kai-Seko Kinijoje, pabaigoje partizany vady, Villavicencio Policita protestavo pries savo viespatavimo. Caicedo Slomis dienomis sau- isakyma vaikyti demonstra- né démesio j- tai. Ir tokiu|Girdi, Amerika neturi teisés | Venezuelos pasienyje. biidu, nors policija simpati- | kistis j tai, kaip jie tvarko Bae NS ora zavo demonstrantams, buvo |savo Sal}. NUMIRE GENERGLAS priversta dauzyti jiems gal-| Diem Saukia, kad neramu- KURTAS MEYERIS vas, | «Imus Salyje kursto Siaurinis | — oe ‘" «| Vietnamas, bet yra geral Zi- eee | tas Meyeris, kuris po karo buvo nuteistas mirtin kaip karo kriminalistas, bet vé- liau isleistas i laisve, | Vis daugiau ir meas darbinniky pavaduoja automata, Federalé valdzia ima reikala ne i8 to galo. Ji tails pelaisviy nuzudymg, » Jiems padaryti nuostolial|ty, yra tiktai imperialisty iniy, bet tas nereiskia skili- | Ma-|Zimo tremtiniy, kuriy JAV | -prezidentag ketina apeliuoti } Jungtines : kad veng iS zymiausiy — ‘Diem ir jo sebrams nepa- | pumo organai suémé, Caice- | cijas, bet vyriausybé nekrei-|tiko, kad juos pakritikavo.)do su savo grupe operavo | BONNA. — sirdies prie-_ Belgija Kalba apie eer, nomas faktas, kad partiza-; pucliu miré generolag Kur- Po karo jis buvo nusmerks susiripinti perkamosios 1éf08 ee namie ir rinky| tas mirtin uz 18 kanadieciy ‘ Tuom pat SyKiu eina pirmyn EAR plétimas. cok EN uzsieniuose. the