ee i nt ie a _ keitimosl ‘procesas manyje || Pustapis 6 , oe, | | Hoa = . . 1° a ; , s - epee es ee oe ee ee . em ie er og Pe pa pe Per mete 1 r ' . . nts Lo. ‘ r ; ; re, th = 7 # ee a 7 wl ; : ; . : he it 0 é i iy fe (Tasa) -_ —Taip 3 savo ‘jegomis amiau “anit iedus. Su dialektiniu ir -jstoriniu materializmu as Su- - gipazinau ir jj-pradéjau stu- dijuoti-po to, kai tapau ne- tikinéiu.. Todél pasauléziiros “git x vyko ‘48 virsaus’, o.ne “IS | | apatios”’, Jei biitiau is kar- — to susipazines su- moksline- — pacioj maaterialistine pasauleziura, tada, tur bit; is karto buciau jsisavings jos. pagrindus ir -pradzioj atsisakes principiniy religines pasaule- | ziuros teiginiy. Tuo tarpu buvo dyin ciai: i8 pradziy: as atmesda- yvau vieng po kitos antraeiles svarbos = religines dogmas, tarsi plyta po plytos iS Vir- Saus ardydamas savo religi- nes pasaulézitiros pastata, kol ial patius jos pama- tus. Konkrediai kalbant, | pradtioje as jsitikinau, kad _kataliky baznycia — ne die- "yiSka. organizacija zeméje, . —" kaip teigia kunigai ir kaip as ‘pats anksciau. galvojau, bet. - paprasdiausia 2moniv sukur- ta ir tvarkoma jstaiga,; kad hunigai — ne dievo isrink-. | ; kad socializmas ir komuniz-. a tieji ir pateptieji zmonly mo- kytojai bei vadovai, bet vien baznytios “juodieji vergai”. . Paskui. jsitikinau, kad néra né vienos tikros ir teisingos _ religijos, kad visos religijos -yra Zmoniy prasimanymal — — “. -prietarai, Iki tol. dievo . klausimas aan dar buvo atviras, nei§- ‘sprestas, bet jau émiau gal- voti, kad jeigu dievas ir yra, tai jis visidkai ne toks, kok} oe jsivaizduoja zmonés, ir kad tas dievas vVisai nesikiga J zmoniy gyvenima, nes prie- singu atveju visuomenéje ne- . biitu tu negeroviy, kuriy tiek + gausu, Ir, tik tada, kai-per- pratau ta moksline tesa, kad materija yra amzina, tal _yra, turinti ta savybe, kurig = peligija tepripazista vien }- sivaizduotai butybel, dievui, , em lioviausi tikejes. | ecian Aig Rao J Ra — 7 ~~ éiau bégo metai po ‘mety, Taryby Sajunga ne tik ne- suzlugo, bet vis stipréjo. Si aplinkybé atkreipé mano dé- mesi, ir aS émiau galvoti, kad vis delto bolSevizmas savo esme turi biti belgiaas reiskinys. | - Galutinis “mano pasaulé- ZiUros liizis. ivyko Kauno ku- nigy seminarijoje, kur man teko eiti klieriky dvasios té- vo ir déstytojo pareigas, Dirbdamas kunigy seminari- joje, aS turéjau puikia proga ix galimuma dar kartg per- galvoti svarbesniuosius ka- taliky tikéjimo. ir moralés klausimus, jsigilinti j kriks- tioniskaja filosofija, Nati- ralu, kad visa tai ne tik ne- tai, ka mes skelbiame; sustiprino mano tikejimo, bet dar pagreitino jo zlugi+ ma, nes kriti§kai nusiteikes protas atidengdavo vis nau- jus religinius absurdus,.j ku- riuos aS anks¢iau samonin- gai-ar nesqamoningai nekreip- davau démesio. Jei anks¢iau aS, vadovaudamasis senu i- pro¢iu, ‘buvau religijai ir baz. | nyciai labai atlaidus, tai da- bar pasidarian | ‘jJau tiesiog. priekabus, jauciau net savo- tigka pasitenkinimg, surades nauja nesgmone religijoje. | Ankséiau taip nebuvo. IS pradziy, kai tik prasidéjo mano pasauléziiiros keitima- sis, a8 iSsigandau. Juk ne- tekti tikéjimo, tai reiskia vi- Sy pirma prisipazinti, kad ankstiau Klydai. Be to, tat reiskia atmesti ‘ir pasmerkti daugelj savo paties anks¢iau ‘pripazinty ‘pt ‘incipy ir poel- gig, o kartu ir susikiviréyti su savo giminémis, draugais ir buvusiais bendramin@iais. Visi Sie nemalonumai Simte- riopai padidéja, kai nustoja tikéti: kunigas. Vis tiek, ar jis pasiliks kunigu, ar mes kunigyste, ablem atvejais jis turés bédos: pirmuoju atve-| ju jam teks susitaikyti. su nemalonia samoningo zmo- niu apgaudinéjimo padetimi, antruoju — pajusti fanatis-| kai tikinéiyju neapykantg, _ Nini rija ir ir Franeija Raso N. zako N. AUKSTUOLIS Mane gilial. piktino baby. ¢ios nejautrumas vargo} zmonéms, sotus ir praban-{ |gus dvasininky gyvenimas, | jy gobsumas, su turtingaisiais,. o| juota dvasininky PAGES, 3 vi- suomenéje. . Sis dvasininky ir bainyvios valdovy _atsiribojimas .nuo paprasty Zmoniy yra labal ryskus. . Bazny¢iose kunigai skelbia liaudziai _ “Kristaus moksla”: nesiripinkite, ka valgysite ir kuo apsivilksite, nekraukite sau turty, ‘ku- riuos kandys kapoja | ir vagys. pavagia, nesipriesinkite pik- tam. Tuo tarpu mes, kuni- gai, turime teise ripintis, ka yaigysime ir kuo apsivilksi- me: mes ramiai krauname sau tuos turtus; kuriy nepa- tariame jums turéti; mes ant inkvizicijos lauzy deginsim, tuos, kurie atsisakys tikéti mes | Svento kryziaus karais nu- siaubsime. pagoniu. Salis. . “Jis” ir “mes”! Jums: vieni reikalavimai, mums - kiti. Jums viena moralé, mums kita, Jums'skurdas, mums prabanga, Jums nusizemini- mas, mums puikybé. | O viso to, kumgu bide: mas, nesupratau,. nes neij- zvelciau klasinio religijos po- budzio, Ta¢iau ligainiui per daug pagiezos susikaupé ma- no Sirdyje, ypaé kai jsitiki- nau, kad religinés dogmos — tai ne “Sventos tikéjimo paslaptys”, 0 paprasciausios ir daznai pana grublos ne- samonés, kad visa religija — prietarai, ir toliau nebega- léjau eiti kunigisky pareigu. Isbuves kunigu 1d mety, me- ¢iau kunigyste. | Karas, Taryby Sajungos pergalé, tarybinés santvar- kos atkiirimas Lietuvoje, ko- munisty idéjy plitimas: pa- saulyje, zodziu, visa tai, kas déjosi pasaulyje mano kun- gavimo metais, be abejo, tu- réjo stipry poveiki mano “nukunigéjimui”’. Taéiau gi- liai -klysta tie, kurie galvo- ja, kad mesti kunigyste ma- ne priverté kokia isoriné je- ea ar materialiniai isskaicia-.|E vimai, Gyvenamojo laiko j- tiktai teiké -gausios medziagos mano samonel, vykial ‘draugavimas | privilegi- didesn] -krizl. _Geguiés 0, 1958 ’ Francijoje. kilo didelis po- litinis krizis dél Alzirijos. Is vienos pusés, Francija hepa- jégé nuslopinti sukilimg Al- zirijoje, Beveik pusé milijo- no kariuomenés nepajégé su- triuSkinti vietiniy pasipriesi- nimo per pusantry mety. O Sis karas baisiai prislégé franciizus ekonominiai. to. dalis: Francijos politikie- riy. pradéjo riméiau galvoti apie biidus kaip nors susi- taikyti su arabais. Is kitos pusés, deSinieji, prisibijoda- mi, kad vyriausybé. nepada- ryty kokiy nors nuolaidy, pradéjo bruzdeti pries vy- riausybe.. To rezultatas buvo tas, kad Gaillardo vyriausy- bé buvo priversta pasitrauk- ti. _ P - Pasitraukus. Gaillardo vy- . | riausybei; susidaré tokia si- ,tuacija, kad nei vienas poli- tikierius negaléjo sudaryti vyriausybe. Jej.geras vie- niems, tal negeras kitiems. Desinieji nori tokios vyriau- sy bes, kuri mestu visas jé- gas } Alzirijos kara. Libera- liskesni sluoksniai nori vidu- rio kelio Zmogaus. Cia dar galima pastebéti ir tai, kad ir. JAV vyriausybé dare spaudimg ieSkoti susitaiky- mo, nes karas Alzirijoje bai- siai kenkia Vakary jtakai Afrikoje. Galimas daiktas, kad ir toliau Francija bitty buvus be vyriausybés, jei ne militaristy. sukilimas Alziri- joje. Tas padéjo Pflimlinui ‘|gauti paramg - parlamente. ‘\Kairesnieji ir kairieji. atsto- vai, matydami pries akis kri- Z}, turéjo pasirinktl maze} bloguma. Militaristai ir deSinieji e- lementai iSkélé obals}, kad generolas de Gaulle turi bil- ti pastatytas prie valdzios. Bet generolas de Gaulle ne- panoréjo jblokstj Salj j dar Jis .pasisaké pries tai, kad jis biuty pa- statytas prie valro per. SuKI- mu, be iia fantastiniy svaidiojimy, kuriy taip gau- sul idealistinéje filosofijoje. Del -;Zmoniy Judéjimo, aX ilgai ne- Nesuprasdamas klasiy ko- VOR - — galéjau teisingal — vertinii Spalio revoliucijos ir Tary- ¥ Sajungos reik8més,’ Per - giliat buvo j mano galva }- _kaltas baznytinis teiginys, mas — tai tiesiog velniski : -reiSkiniai ZeEME JA, nesantie}I ymonijai vien varga ir pra-. - zutj. Ir vis délto jau paly- ginti gana anksti mano sa- - monéje jsitvirtino viena svei- -ka mintis Siuo klausimu. Pa- ' menu, kaip netrukus po Spa- lio revoliucijos buve kalba- ma, kad bolsevizmo amzius esas neilgas — praeisia 2- 8 metai, ir Taryby Sajunga pa- «18 vidaus subyrésianti. Ta- ir revoliucinio — darho} ‘jog, pradéjus keistis mano pasaulézitrai, a melsdavausi, dieva, kad neleisty man “‘su- klysti”, kad sustiprinty ma-|_ no tikéjimg. Bet, nezitrint maldy, mano. nutolimo nuo réligijos procesas juo toliau, tuo spartiau vyko. Tai buvo Todél. nieko nuostabaus, karstai -prasydamas man dar vienas argumentas, kad dievo néra, nes jeigu jis | buty, tai nebtity leides man pasidaryti netikin¢iu, --‘Nesusipazines su marksiz- mo mokymu apie klasine re- ligijos esme, ai dar nesupra- tau, nesirupina kodél baznycia daug kalba apie artimo meile, bet iS pagrindy ge- kelé daugyhe klausimy, ku- rittlos sprendziant kito ir kei- tési mano pasauléditira, kol i8 tikincio zMogaus sepa netikinéiu, Ay nésigditin ‘metes kuni- gyste? Né@ kiek. Ar nenusi- vyliau SAVO naujaja pasaulé- ailra, nauju gyvenimu? Anaiptol. | Metes kunigyste, baigiau vakarini marksizmo-leniniz- | mo universitetq. Sios studi- jos daug padéjo mano: moks- linei materialistinei pasaulé- Zitirai galutinai susiformuo- ti. Dialektinis ir istorinis | putkus mokslas, pagristas tikrovés rintt i agi, aie faktais | ir ju beings aiSKini- materializmas — Moksliné - ateistiné pro- paganda, i kuria Isijungiau tuojau, kai tik meciau kuni- eyste, padeda man ne tik nuolat. plésti ir gilinti savo zinias, bet kartu-yra ir prak- finls naujosios Mano pasau- lézitiros patikrinimas. AS esu patenkintas, nes, nutraukes rysius su religija ir bazny¢ia, nebeapsimetiné- ju prieS tikingiuosius, kaip kad turi daryti tie kunigai, kurie jau nebenori kunigais buti, bet j ivairiais sumetimais neatsisako kunigystés. Teeu fanatikai mane smerkia ir smeizia —- Zinojimas, kad sau pragyvenima pelnau do- ru darbu,.man yra ‘gerlau- sias. atlyginimas. lima. IS kitos pusés, jis ne-_ noréjo iseiti ir pries milita-. ristus, kurie uZgrobé galig - Alfirijoje. Jis saké, kad ki- ° tos iScities nebuvo, kad mili- — taristai pasielgé teisingai. Jis sutikty biti valdzios galva, jel jis biaity kvietiamas. Bet - jis turi gauti ‘didele galia. O Francijos seimas dar nelin- . kes duoti jam tas privilegi- jas. Taip tat. sudidaré gituaci- ja, kurioje Francija dabar:— randasi. Pflimlin vyriausybé ravo seimo pasitikéjima ir’ nemaza galiqg, Gi Alzirijoje - valdzia randasi militaristy. rankose. Klausimas, Sios dvi jégos susitaikys. Bet pats - clja isspres Alzirijos eee “ kaip kad buvo Indija ir Ang-. lija kiek laiko atgal. Pana- $10) padéty} buvo Indonezija | ir Olandija. Beveik panaSioj . padetyj buvo ir Indokinija ir Francija. Skirtumas gal tik tas, kad Alzirija yra ardiau Francijos ir turi didesnj pro- | centa francuzy. Jie tia giliau jleide Saknis. Jie turi dides- ne galia. Bet vistiek faktas © palieka faktu, kad Alzirijo- je gyvena 8 ar 9 milijonai, | araby, o francuizy tiktai vie- . nas milijonas, Franciizai, vis laike, laike . arabus antraeiliais pilieciais, | isnaudoje _ visokiais biidais Juos, jauciasi, kad jy padé- tis Zymiai ‘pablogéty, jeigu Alairija pasidaryty neprigul. - minga.: Tuomet arabai tapty © lygiateisiais ir jie pravestu reikiamas reformas. Francii- zal netekty Sane privilegi- iv. Piety Afrikoje, kur: bal- tie} taipgi sudaro labai ma- . 2a dali, lyginant su negrais, | yra beveik panasi situacija. Tenai baltieji stengiasi vi- - somis priemonémis jSlaikyti- Ssavo privilegijas. Britai, bel- — gai ir kiti savo. kolonijose daro ta pat. kaip : z 7 svarbiausias ~ . Francijos klausimas glidi ne tame, kaip Sios dvi jégos su-. sitaikys, Svarbiuoju. klausi-. mu lieka Alzirija: kaip Fran Altirija. ir weanec: -yra : ‘mazdaug tokioje padétyje,. - Taigi, nesvarbu kuo uisi-« — balgs | skilimas | wiaus ir Alzyro, AlzZirijos klausimas Jiks neissprestas Aldirijos gyventojais. Visos : Salys,. jomis. Reikia manyti, kad tol. kol didziumos 3 ZMONIU Nos — rai nebus patenkinti. Kokia Franciizijoj valdzia nebus, jai teks vesti karg ir ‘kenté-. ti ekonominiai, jei ji meno- rés susitaikyti su vietiniais — kurios turi ‘kolonijy,' turi daug bédy su tarp Pary- _ tohiau bus dar daugiau tokiu =. bédy. Atéjo eilé Afrikog ko- . lonizatoriams, Jie beveik vi- . sal igvyti i8 Azijos. Dabar —