wee aoe = _ A 0 oe Min” |" wet a . ‘ HF was 7 nate oe ol at 1H
rar iit Salen yar Pr ct eal he ra mn Pen en ae “ . ' nat wee mM » 3 =. fe ry rt “1 ea! -
aw” + air al _. 1 eae . bea ee Be wn a". 0 dae! dl ee | ee | a Se ie blll 8 erp ine rs =

ee "4 : it =——
r ' pl — oe i, ake,
i ria wie pee I Ak,

—- ar.
r al 1 a we Le
Fm ely in.. a

dalyje simtus kilometry. j.
--vandenyna, yra jsirézes Ma-}
‘ dakos pudiasalis.. Pusiasalyje}
dir “artimiausiose -salose yra
-. Jauniausia nepriklausoma A-
zijos valstybé — Malajy fe-
.deracija. “Raudonos zemés
ir dZiungliy” Salimi vadinda- |! m
_¥o Malajus senovés keliau-

™ "
: FP
‘i. .
" “ vat
F4itt i
1 7 : u
1 '
1 1 “I
ia
14 i L
. 1

on Pietinge ‘Azijos. zemyno|

r0 Serva 0 iseiviai is In-

dijos — 10 procenty.

Kauciuko plantacijos, nu-

sitesiantios daugelj myliy,
-alavo. kasyklos,

Kuo toliau j rytus, tuo blo-
aap keliai, daugiau dyku-
_kalvy. PrieSakyje.

Kerban kalnynas, o uz jo —

_ tojai. Ir tikrai, ten, kur bai-|{ beribés dziunglés su tigrais,

-piasi tropiniai mi$kai, Zemé
turl rySkiai raudona, atspal-
_¥}. Yra padavimas, kad pries
‘ aStuonis Simtmecius, tada,
‘kai j Malaju teritorija atéjo
uzsienio grobikai, . “kraujas
“Hejosi kaip vanduo potvynio
“metu”, Nuo kraujo, neva, Ze-
me ir gavo $i keista atspal-
Vi | | ;
Po to kraujas Malajuose

hejosi ne karta. Keturis $im-
_, tus mety

olandai, anglai, japonai, vél
“ angiai. Tik musy dienomis.
“po atkaklios kovos, kurioje
Jemiama' vaidmeni vaidina
_ Liaudies iSsivadivimo armi-
ja, Malaju liaudis nusimeté
. kolonijinius pandius. Federa-
€ija tapo konstitucine. mo-

_ -narchija Britanijos sand? au-

gos sudétyje.. 1957 m. rug:

_pucio 31 d. “Merdeko” sta-

dione Kuala- -Lumpure. pas-
aking karta | nuskambéjo
Anglijos himnas ir pirma

_ karta — Malajy federacijos | 7 :

himnas_

i Salis ir tmones

me Zinoma, ne nuo kraujo —j|
mors jo ir daug buvo pralie-|-
ta — Malajy zemé turi.rau-

dong atspalvji. Tai nuo gele-
wies. Gelezies rida —.viena
48 daugelio Malajy minera-
: ay turty. Bet ne pats svar-
-‘Dlausias. .-Zymiai

je cauramo alava kiekio. A-
avo . ‘imperijai

poreisn” monopolija, .
_.grindinis alavo- co a =
“Ameriko’ biznieriai.’

 Apie. ‘Malajy alavg buvo
:Zinoma dar senovéje. Bet
pries simta mety. niekas dar
nezinojo apie kita. turta —
. kautiuka. “Malaju Kauéiu-
kas, yase 1955 metais
“prancizy. JaikraStis “Mond”,
.-- praturtino tris anglu kar-
' ‘tas, iSgelbéjo nuo kracho
svarg sterlingy, suteiké Ang-
_dijos bankams. doleriy dau-
giau negu brity izdas gavo
~ pagal Marégalo. plang”. |

Istisus deSimtmecius

; angly | laivai, | pakrauti kau-
ciuku ir alavu. O Singapiire
Ir Dzordztaune

_isvarge indai ir kinieéiai, at-
verti { Malajus darbams ka-
- syklose | ir plantacijose. Jau

1955 metais kiniediai sudaré |...

45 procentus visy. septyniy
- milijony Malajy ir Singapi-

se,

-éia Seimininkavo
_kolonizatorial — portugalai, | sé

raut,

didesne.
reik&me turi alavas. Malajai |
“duoda apie,treédalj pasauly-

_vadovauja.
, “Britis | tin investment: kor-.
O pa-)

lyginti,

riuomené ir bazés..

Malajams

, ? Malajy: kasdien iSplaukdavo

klausomybés -
sustodavo j nenutrauké angly kariuome-

7 tein bs ‘ AO :
£arlaiviai, is kuriy islipdavo |

drambliais, raganosiais. Tik
Pietu Kiny jiires pietinéj pa-
kranteje vel pasirodo mala-

jleciy. sodybos.

 Daziungiés. Ssgyrenite
Tropikiniuose tankum ynuo-

- teritorijose,
klajoja gentys — .Malakos
pusiasalio ¢iabuviu  ainiai.
Tai darb&tiis medziotojai ir

‘Zemdirbiai. Jie isdegina mis-
kus" ir apvalytuose plotuose

séja 1yzius ir manioka. Bet
Ju skurdas néapsakomas,

| Malajy turtai” neatnesé
klestejimo jos ciabuviams.

‘Vienasaliskas ukio pobidis,

besiremlas. kaucruku ir ala-

‘wu, leido kolonizatoriams is-.
‘Ciulpti is. salles visus syvus,
-pakirto jos ekonominj orga-.
socialiniu ir kulturi-

nizm4a,
niu atZvilgiais Malajai taip
pat ilgai liko viduramziy ly-
gyje. Siauté ligos: maliari-
Ja, tuberkulioze, raupai, O
gydytojy beveik nebuvo.

1953 metais. vienam gydyto-.
‘jui teko 10 tikatanciy zmo0-

niu.

- Problemos

ir nelengva tas Saknis is-

spaudziamas, priverstas prt-

pazinti Malajy federacijos:

nepriklausomybe,. Londonas
daro viska, sieckdamas issau-
gotl savo telse kontroliuoti
Sall.

1946 metais

su.savo puikiu. uostu ir, pa-

nija. Vos ne Malaju federa-
cijos gimimo diena Anglija
primeté jai “susitarima dél
bendros gynybos”, pagal ku-
rl Malajuoss tiko anglu ka-
: Anoly
“pataréjai” . zymiu . mastu
kontroliuoja Malaju vyriau-

sybine armija ir valstybinj
Viesa tai trukdo |.
isspresti: proble-

aparata.

mas, susijusias su kolonia-
hzmo palkimu. |

 Svarbiausia is jy —. tai-
kos nustatymas Salyje. Rei-
kalas,- mat, tas, kad nepri-
_paskelbimas

nés karo veiksmy prieS Na-

clonaline issivadavimo armi-
Ja. Sie karo veikgmai vyksta

nuo 1948 metu, — |
Anglijos, Australijos «ir

‘Nau jogios Zola ndijos kariuo-
menés tebekovoja ayiunglé-

‘plentai as
taip atrodo Salies vakarai..

‘to atsiduré -
padétyje dél kapitalistinj pa-.

=.

Kelantano ir Pachango.
kunigaikstiyy

issivadavimo. - jegy.

‘nuo. Malaiy :
buvo - atpléStas Singaptiras:

isvystyta pramone.
| Singaptiras liko anglu.kolo-.

Liaudies Batsas —

.. yse..O Nacionalinés i&sivada-
| vimo armijos kariai taip ir},
tliko uz istatymo ribu.

dziunglése” reika-
lingas angly imperialistams|

“Karas oy

— leidzia jiems laikyti Ma-
lajuose kariuomene. Mala-
jams gi karas neSa dideles
blogybes, skurdina Sal}. Ka-

ras sunkia nasta uzgulé Ma-

lajy ekonomika, kurj ir be
labai sunkioje

saulj. apémusios krizés. JAV

sumazino Malajy prekiy pir-
kimg ir numuse jy kainas.

Uzsidaré jmonés, kasyklos,
krautuvés, is rinkos isnyko
daugélis prekiu. Oficialiais

duomenimis; 1959 mety va-
Sarlo men,
darbininky neteko darbo. | -

18 takstan¢iy

Nedarbas auga ‘toliau.

-Paskutiniu lata Anglijos
monopolistams tenka uzleis-

ti vieta Malajuose savo UZ-.

okeaniniams konkurentams.
PrieS metus Vasingtonas Sie-

ké sudaryti su-Malajais su-!
| tarti, kuri “stimuluoty Ame-

rikos kapitaly jplaukima”’ ir
“sarantuotu jy sauguma”.
Tada angly jtaka tam sukhu-

dé, Bet dabar, kaip pranesé
Singapuro radijas, barjeras.

sugriautas, ir greitu  laiku
susitarimas bus pasiragytas.
Malaju ekonominio savaran-

kiskumo kelyje atsirado: dar
viena khutis.

| Rinkimy ISvakarése

- Politiné kova Malaj juose
vyksta pasiruosiant pirmie-
siems Salles parlamento rin-

kimams, kurie jvyks rugpit-:

C10 ménes], salygomis. Svar-

| blausie}i varzoval rinkimuo-
titans Saknis suleido ang-.
ty imperializmas Malajuose.

se: Triju partijy sajunga
{koalicija), kuri dabar yra
valdzioje, opozicinis socialis-
tints liaudies frontas ir Isia-
mo partija, kuria . kontro-
liuoja religimiai lyderiai,

Kovoje uz rinkéju balsus
Sajunga turi tam tikry pra-
nasumy. Ji turi dideles ‘fi-

|uansines galimybes, jos ran-
kose yra valstybinis apara-/|
tas, Taclau. daugelis mala-

jietiy. jsitikino, kad ji kalta

dél dar tebesamos priklauso-
mybés nuo uzsienio. O tal

sustiprina kairigsias opozi-
cines partijas, kuriy, jtakin-
geiausios yra Darbo par'tija in

Liaudies partija. Darbo par- |

tija apima daugiausia Kinw
tautybés pramonés ir plan-
taciju daroininkus, o Liau-

dies partija -- Malaju vals-

tiecius ir amatininkus,
Pernai sios abi partij jos su-

Sijungé j Socialistini liaudies

fronta. Frontas stojo piles

| SHATO, pries “Kara dziung-

lése”, u% nacionalinés nepri-
kldusomybés sustiprinima ix
savos pramonés.. vystyma.
Fronto retkalavimus  remia
ir kai kurios ‘smulkesnés

partijos, ir, kas itin svarou,
profsajungos,
} dausiau kaip 200 tuketanciy .

 jungiancios

nariy.

Vea Singtonas ir Geudodak
ruogia jvairias intrigas, no-
rédami

‘kaip

da tarybiniai. mokslininkai

Zodzius pasmerkimui pazan-
Bayt Amerikos lietuviy uz tal,
kad jie pritaria Lietuvos bu-

Selinoje.. Jis iSvadina pazan-

. Galima jam pasakyti, kad

buvo

Ssutrukdyti jégoms,.

Rapin 28, 1959

Suns Laine

SS. KARPE

Perskaidius Bronio Railos |
straipsn) | Dirvoje, taikomg

pazangiems Amerikos lietu-
viams, galima jam. pasakyti
‘gemaitiskai: “Suns lojims”.

O Suns lojimas, kad ir kaz-
Sunj zmogus mylétu, |
‘néra toks balsas, kad jis su-
kelty pasigeréjima, “suzave- |.

ty zmogy. Net ir tos poniu-
tés, kurios. aSaras liejo, ka-

paleido sunj skrieti apie Ze-
me savo sputnike, ilgai nepa-
kesty Suns lojimo. —

Raila panaudoja visokius

vimul tarybiniu respubliku
gius lietuvius ir niekSais, ir
isgamomis ir t. t. Kas keis-
clausia, kad jis tokia kalba
nori patraukti paZangius lie-
tuvius, “atitaisyti” juos, pa-
daryti “gerais” lietuviais..

jis veltui rasalq ir popierj
elkvaja. Nieko is to neiseis.
Jei vienas kitas ir susiZavés
jo * ‘grazbilyste”’,

no, kad yra labai baisus. da-

lykas kad pazangis Jungti-
+hiu Valstiju, Kanados, Pie-
ty Amerikos ir kity Saliu lie- |

tuvial pritaria Lietuvos bu-
vimul . tarybiniy respubliky

Scimoje. Ir kame gi Cia bai-

sumas? Ar Lietuvos jstoji-

mas i draugisky respubliky

selma yra koks. tai negirdé-
tas dalykas?-

Jungtinése Valstijose yra

7 Seima jau JY eee Vi.

Stojancloms uz nacionalinés.

nepriklausomybés _ stiprini-
ma. Dél Vasingtono ir Lon-
dono jtakos vyriausyhbe -sie-
kia pakeisti rinkimy istaty-
ma lv gauti telse neleisti da-
lyvauti rinkimuose - kiekvie-

nam nepageidaujamam poli-

tiniam. veikéjui. Vasario mé-
nes} Salyje suimta apie 200

opozicijos velkéju. Kovo 27

d, Kuala-Lumpure buve pa-
skelbta “baltoji knyga”’, ku-
rloje kairiosioms ‘partijoms
mestas -provokacinis
kaltinimas, “ardomaja veik-
la”, Geevzes  ménesj - isleis-
tas dekretas, pagal kuri vi-
sos profsajungos turl Per
siregistruoti’”’.

- Demokratine Malaju _ vie
suomené vieningal smerkia,

siuos veiksmus: Socialistinio
haudies fronto vadovai krei-

pési } vyriausybe, protestuo-
dami prieS represijas. Mies-

tuose ir kalmuose vyko ma-
siniai mitingai, kuriuose bu-
vo isreikstas Malajy liaudies
pasiryzimas apgintl savo tel-
ses. |
i Dp. Volskis. 7
“Valstictiy LaikraStis”

oe “ oo a ——

tal maza 1S.)
to bus jam patieka. |

Bronius Raila, savo_ laiku
dar buves “pazangus’’, ma-

sai neseniai tate bila 2 Seimos
narémis Aliaska, ir Havajai.
Kanada susideda iS daugetio

savanoriSkai susidéjusiy pro —_. |
vinciju. Newfoundlandas pri. |

sidéjo visai neseniai, Pasau-
lyje rasime ' daugiau ey

‘Seimuy.

B. Railai ne ‘tas palsu, kad |
Lietuva. yra_ Tarybu Sajun- |

gos respublika.
vyzdziui, buty laiméjusi Vo-
kietija ir Hitleris bitty pali-
kes Pabaltijo! Salis taip va-
dinamu Oslandu, Raila nebil-
ty beges uz vandeny. Jis gal .
biity dabar kokiu aukétu pa-
reiginu tame Ostlande -ir

aziaugtysi, kad Lietuva ate: a

gavo “nepriklausomybe”. ‘Ar
ne jo draugas Ancevitius ra- _

56 i$ Berlyno, kad tokie, kalp

Raila, Hitlerio. bomby spro-
gimus laiké - laisvés varpy
skambéjimu? Raila nesmer-
kia Anceviciaus, kad jis bu-
vo tapes naciy. koriko ae
requ. |
Lenkija, Cekoslovakija ir
kitos Salys juk nejeina } Ta- |

ryby Sajunga. Ar tiems po-

nams jos geresnés? Kinija,
kaip nekurie komentatoriai .
teigia, - ne tik . neklausanti
Maskvos, bet dar priveréian-
ti Maskva talkstytis, faipg)

smerkiama kaip. -Maskvos

“pavergta”’, iS

B. Railai ir jo sébrams_
nepatinka tas, kad: Lietuva.
tarybiné, kad smetoniniu po-: |

ny niekas tenai nepripazis-
ta. Kas buvo viskas, dabar

niekas. Darbo zmonés, bu-
ve laikomi beteisiais,
stumdéliais, dabar valdosi be
pony, be smetoniniy. valdi-

ninkéliy, prie kuriu-2ebuve
galima © prieiti
kepurés.

ace

Be to, juk ne vienas B. _
Raila gali kalbéti. Lietuvos -
vardu.. Venclova, Cvirka —
(mires) , Korsakas,
savo laiku buvo Railos drau-
gai, juk taip pat turi balsa. -
Mes juk galime pasirinkti,°
kuriems tikéti, Tikstanéiai

veikéju ir liaudies lyderiy li-.

ko Lietuvoje ir sékmingai
Kurla nauja gyvenima. Kam -
gi mums sekti paskui i8siver-
telius, pasizyméjusius lias
dies engéjus. Jeigu mes pa-_
tys nieko nenusimanytume,
tai vistiek yra geresnis pa-
sirinkimas,. negu B. Raila ar

Jo sébrai.

MASKVA. — Uzsienio rei- .
kaly ministerija isleido ko-
munikata, apkaltinant Laos
monarcho valdZia lauzyme
tarptautings. sutarties, pasi-.
rasytos 1954 metais, kada iS _
praneizy kolonijos Indonezi--
jos susikiiré trvs nepriklau- ;
somos valstybés.

Susitarta, kad kickviena:

tvarkysis savistoviai, 0 .da-

bar Laos monarchas pasi-
kvieté JAV e aap

Jeigu.pa-

Pae |.

‘kurie: .

meio 4S

ct Sy