~. Liaudies Balsas ania _ o=- fF “> otek! KANADOS LIETUVIY SAVAITINIS LAIKRASTIS, LEIDIIAMAS oe LIETUVIY SPAUDOS DRAUGIIGES ~ = -Prenomeratos Kana: ae Kanidej ir Didziojoj Britanijo] metanis 82.00; puse: niety $1.00. VYisur kitur. Metams £2.50; pusei mety $1.25, Atsitira kopija 0 ceital. | , 7 Pasto perlaidas (Money Orders) iSrasykite Liaudies Balso vardu:— --‘ LIAUDIES BALSAS P. 0. Station C, Bex 1018, Torenta 3, Ontario, ‘Canada, As pleiskit Pasigrobti ispanija J} Kiek matyti i pranedimy, tai Hitleris ir Mussolinis nusista- yf pdsigrobti Ispanijq. J) Anglijos ir Francijos reikalayimus ne- -“siysti kariuomene ] a et lawe os 1 tere ie . . : mene dar didesniais skaiciais ir sumusti Ispanijos liaiud), ginan- '- tig savo Salj ir savo teises. Hitleris ir Mussolin) vercia ta pat) da- ryti. Jei Mussolinis. atsisakyty ‘remti 'ranko, Hitleris zada atsi- -Sakyti.nuo Italijos-Vokietijos sustartinimo sutarties. | . Draugas Stalings, yra pasakes, kad-Ispanijos demokratijos gynimas néra vienos' Ispanijos liaudies reikalas. Tie ZodZiai gian- ‘dien dar aiskiau kalba, kada matome Hitler} ir Mussolin! darant “planus, kaip uzgrobti Ispanija. Hitlerto ir Mussolinio planai, tat EKuropos fasizavimo planai. Tas jau aisku. Uz tai reikia r¢ikelau- ti, kad visos demokratinés salys isstotu pries Hitlerio ir Musso- jinio Zygius. Jei visos demokratinés Salys ir toliau atsisakys par- duoti ginkius ir amunicija. Ispanijos teisétai valdziai, jos papuil- : spanija; Hitleris atsaké; kad jau pervélu. Tuo atsakymu Hitleris aiskiai pasaké, kad jis nusistates siusti karntio- 7 Politika ~ Atydiiai. skaitant spaudoje Binias apie Ispanija ir paZvelgus j Zemlapj, nesunku suprast, ko- 4 dys baisy prasizengima pries demokratija ir viso. pasaulio liaudj.. Jei jos Jeis taip lenevai pasigrobti Ispanija, kaip leido pasigrobti _Etiopija, jos negalés ty gengsterly sulaikyti ir tollau, kada jis wisimanys -daugiau. Jeigu demoxratines salys neturi pakanka- mai iégy Siandien, jos jy ateityje tures dar maziau. wae ' Visos erganizacijos 'turi daryti spaudima | Kanades valdzia, kad ji panaikintu blekada ir’ parduoty Ispanijes valdziai gmklus ir amunicija, kad ji protestuety prices Italijos ir Vokietijos Zy- gius pasigrobti Ispanija, |. | 7 oe a i" oF » 4 a” a : " a om. is pe | ‘ | Biauri Reakciia Pries' Ateivius Urugvaiule Uruguay’aus senatas lapkricio 16 dieng priémé labai-biaury jstatymo projekta, atsukta pries ateivius. Sulyg to jstatymo, jei- gu jis bus priimtas, bus draydzjamna svetimomis kalbomis kal- béti per radio, leisti laikraStius; kalbéti vieSuose arba uzdaruose . susirinkimuose, taipgi leisti kokiqg nors kita hteratura. Norint . leisti svetima kalba laikrasti, reikia jj verstt;kasteliany kalba ir vertima talpinti Sale tds halbos:, kuria leidziamas laikrastis, Kadangi uz sulaugyma to jstatymo bus baudziama: ruc..100 $i 1,000 pezy, tai jau dabar spaustuvininkai atsisako spausdintt- laikraScius svetima kala. Urugvajaus hetuvin darbininky laik- ‘istai,.Fr ancijos fagistai para~ + 4 ae » ma cauty is‘trijyesony. Franci- rastis Darbas del tos: prieZasties turcjo sustoti. “Negatedami ereitu laiku surastl ‘kita spaustuve, kuri athiktu musy lankrascio spausdinimo darba,” raSo draugai urugvajecial savo atsigaukt- me, ““esame priversti paaiSkinti musy draugams prenumerato- | l 4 ” del visy kapitalistiniy saliy fa- Sistai remia Ispanhijos fasisty| maista, pries Ispanijos respub- likos liaudies teisétai iSrinktg valdzia. Generolas Franko, gau- Na parama.i8 Vokietijos, Itall- jos, Portugalijos, i8 nekuriy valdziu Piety Ameérikos ir kity kapitalistiniy valstybiy fasisty. Gruodzio 5 “Pravdoje” dre. Koleovas rasé, kad 4 griedzio Madrido milicija sutiupo. ¢iela eusta fasisty i8 400 vyry gerai organizuoty ir apginkluoty kul- kosvaidziais, granatomis ir sat tuvais. Jie dirbo po prigdanga Suomijos .(Finlandijos} misijos véliava Madride, Visi buvo ispa- nai ir lauké patogios progos, kad jSstot ir Saudyt Madrido oynéjus is uzpakalio. Naktimis jic nemiegojo. Patylomis.islys- davo paSaudydavo, o dienomis culéjo ir lauké, ada maistinin- kai isivers Madridan. Velk vi- 508 kapitalistinés. atstovybés Madride palaiké ir slépé caujas fasisty. ae . “ Hitleris deda visas pastangas, kad frankiniai fasistai laiméty. Laiméje fasistai Ispanijoj i8- J skersty visa progresyv} eleme ta,°0 paskui ir Francijoj sudil- iu fasistai. Nuo Ispaniiogédaug prikiauso tr Francijos fadisty hi- kimas.. Jei Ispanija paimty fe- MAS Re 51 eer we ja rubezinojasi gu Vokietija, I- talija ir Ispanija sauszemio rube riams, skaitytojams, platintojams ir rémejams, kad tiktai 61 klia-|Zigis, Vandens rubediais taipei tis mums pakenké normaliam laikraséio isleidimui.” ‘Turbiit nei vienoj $alyj visam pasaulyje dar néra tokic blau- vpaus jsfatymo, koki Uruguay aus reakcionieriai nor ivesti. Liberalinis Rasyinias Apia 3588 Koastitucia. “Are 1936 metal neturéjo Lokios malonesnes sviesos tary raky, kuri Zadéty geresne diena?’” pastaté klausima placiad _.. garséjes liberalinis rafytojas Charles Herbert Huestis, rasyda- mas apie 1936 metus, kukie buve metais nepaprastai zymuy lvy- kiy, vedanciy pasaull prie ketastrofos. “Taip,” jis atsako: ‘nes Pubezuo jasi is tri jy Sony. Fran- cija atsidurty rate fadistiniy valstybiy ir jai sunkn bitty is- s@iRti nuo fagizacijos. 18 Siaur rytyu Vokietija, i8 ryty Halija, pult: nus vandens. I§ vakary ir 1986 metai maté Visa-Sajungini Soviety Kongresa priimant nau-! siqguais Atlantiko van 3 “paramos, si aukomis prisidt] ja konstitucija del Rusijos zmoniu, kurt yra.erciausia Lincelne ze _ , doktrinai, ‘of the people, by the people, for the peopts,’ nus su pasaulyje esamomis konstitucijomis. Diktatura. athe 84- | = vo darba ir su pasitik emis pasiseks jj lgyvend ma tik pagelba aStries diktattros. Bet diktattira pasibaire, llan- dis. pati valdosi. Rusija iSaUugino par pereiius ugvingus metus nauja Zmagy su naujom paziirom i pasaulj, su nepaprasta meue taikai. Jis yra tvirtas esmuo, jis naujas rusas, kuris jJau nebe- bijo ateities, jis yra produktas navjos idéjos ir simbolis naujos! eadynés. Pasaulis ant kryzkelés. Po vienai rankat Kelias } demo- kratija, o po kitai i fasizma. Kuril pasirinks gmonija 1927 metais?” _Labai daug tiesos pasakyta. Kas siandien nemate, kad So- vViety Sajunga yra Vienintélis ziburys pasaulyje, kurs nusviecta kelig i demokratija, tas arba sqmoningai nenort to matytl arba -yra kapitalizmo suklaidintas. Darbininkanjs, kevojantiems prices fasizma, uz tikra Gemokratije, kito kelio neta, \Raip tik glaudi- masis prie tos galingds darbo zgmoniy laisvés-Sahes. Taki kelia yenkast ir. kiek daugiau eros turi libiraliskegal vidurimes hla- seés zmones. - 5 | | esperaeijon {nuolusio Saukimas Naujienas koks tai torontietis, brves Darbininky Zodzio skaity- tojas. “Gana mulkinti mus ue mitsu pinigus! Né-centoa daagiau Lidudies Balsuz..." | | 3 | +4 Daly sis | | | | I | | sjimut atiduoda valdzia liaud#iai. Kada ko- | Je. del fasistams pavykty lai- Ttinisty vadal wradio! vykdyti savo plana, niekas netikejo, kad | met Ispanijoj, jie lengviau pa- | inti, ics Tis neyvilioja 2moniy tain, RAip rtraukty iP Lenkijg SaVvg pusén, ArikStionybé savo pradzioj, jl jeyvendinti be religijos buve Gali- | cumprscunemscepececeereereme Jau -artinas: 1937 metams ALDLD kuopy valdybuy rinki- mai, arba kuopy reikaly pavedi- mas kitiems draugams, Tai la- bai svarbus klausimas, Yra zmoma, kad noro apsi- imli pabuti valdybos ar kokios komisijos nariu yra pas kiekvie- | LIAUDIMR. BALSAS _ a Leono Blume Neuti klumo Link Ispar Vokietijos ir Gviruoja. O tal su- daryty didele{ faSisting spéka Europe). | d Ispanijo) Mantis karas néra karas vien IsPgnijos, jis turi di- dele tarptautie reiksme, nes Siandier: Ispaygjoj risasi klausi- mas aple fagizacija Hurapos.. Hitleriui nepayyko savo fasgisti- ne politika patraukt’ Yrancija savo pusén, jy mégina ja spéka paimt, Tai turéty puikial su- prast socialistas ministeriy pir- mininkas Blumas ir atsisakyti besaliskumo politikos. Francijos iKompartija _nekarta pazymejo, kad atskiros firmos arba, telsin-. giau pasakius, Francijos fasis-; tai, siuncia Franko Saikai gink- , ae ne : lus ir net Francijos Morokoy Franko organizuoja morokie- cius ir gabena Ispanijon kariaut } prieS respublikony valdziq. I tq viska p. Blimas per - pirs kad Ais hijos keis ir kad jis pilnai su- su Anglijos valddics uz- ta politika pesikist 1 Ispanijos vidaus reikalus. Francijos liau- dies fronto valdZia visai ne- draugiskai atsinesé nesuteikda- ma Ispahijos Haudies valdgiai param is pradzios. Franko Sai- ka turéjo prega pagelbint Vo- Rietijat ir Italijai sustiprint sa- vo fronta. ces Ispanijos respublikai i8. pra- dziy nelengva buyo kautis, ka- dangi maistininkal uzgerobe Ja- vinta kariuomene ir buvo gerai prisirenge. Respublikai reikéjo viskas organizuot i& naujo ir vest musius su uzpuclikais fa- ‘ | IS piety Ispanija su Portugalija. |Sistais. Svarbjansia respublikes ,. rely song Hrancijos apiplauna | kariuomene’ | Vidurzemiy jure, kur” labai“hbit- sy Maris Ti i tu patogu Italijai ir Ispanijai <0 ginkly ir vi : ! lth, pa ol pra- dejo gamint pas save. Pirmuti- 3 ué SSRS su maistu pradéjo Selpt #-R rancijos valdézia Luréty dau-| sirinkimuose, todel buvo sunky ! denynas ir |Ispanijos: respublikos. gynéjy;giau domés Ereipi.j savo fasiz- iZures Jura taipgi atviras van- ry F r =F ] Fa 5 Ww . a ig f a .* mn; i" : vaikus ir moteris.-Paskui Mek-i™4, kad jif neiskirsty tokj Spo-; gui. Bet ar gi neveda ‘agitaci-. .dens kelias Ispanijai ir Volieti- sikos valdzZia rasiunté. ginklu. sa, kokj iSkirto ¥Spanijoj. O ki-| jos burzuazije vz savo kandida- | Darbininkai ivairia kapitalisti-|¢a, tal aktingiall paremt Ispani- ‘tus? Delto, kai darbininkai no- | niy Saliy pradéjo remt respub-| jos respublika, likos gynéjus materialiai, mo-: Brangtis Broliai: sekiminga sutartj] su misku ope- ratoriais del darbininky algy, kurias nusako industrial-Stan- dard aktas, ir daug nauju susi- kirtimy gali iskilti 1937 -mety ‘na. Taciau. faktas yra tas, ‘kad {| Sezone, tam tikslui buvome su- Fery nory neuztenka, Kad val- | aL: 7 ‘ ma dyba ar komisija gerai vesty | ‘“Jau laikas Kanades darbininkams susiprasti, kad tre isvi-|draugijos reikalus, lioti iS miisy doleriai kaskart nuodyja musy prota,” saukia per | j valdyba batt : | | L Kas gi-jis toks yra? ‘Kieno vardu jis Saukia? Is visko gali- “ma spresti, kad sis Kanados lictuviy proto ‘gelbétojas yra vienas i§ tu Sesiy ‘‘socialisty,” kurie jau ilgas laikas, kaip per Naugienas pucla Kanados letuviy revolincinj judejimg. Ta grupo gatava Saukite vanden: nuskandinti ir Liaudies Balsa. Vienas is +08 erupées, A. Kavoliinas, ir darbais pasirodé. Stai Jo darbelis: __ Viena draugé buvo gayusi pas Viena krautuvininka skelbi- ma pasveikinimo formej, tik :krantuvininkas prase palaukte pini- gy. Bet kdda nuéjo antru kartu, krautuvininkas atsisake.guoti _ gkelbima visai.. Pasirodé, kad jis apie.tai pasigyré A. Kavolitnui, kuris tuomet..pripasakojo tam krautuvinitikui (jis dirbo pas ta krautuvininka}, kad ta draugé yra biauri komumisté, kad Lig dies Balsas yra komunistinis.'Girdi, Liaudies Balso skaitytojai veriati pirks pas Koki Zydelj, o neis pas ji. | *. Tai kokie Zmonés Saukia Kanados tg, Stai. kokiy biidy ‘griebiasi kovoje prie’ revoliucini Jaikrast). >. Padiau ju pastangos bus veltui. Torontietiai, montrealiecial, ir ity kolonyy lietuvial jau-parode darbais, kad pe su Liaudies - Balsu. dS thik | : | ; =. a ~— Liaudies Balsui. Aukavi __. -Ménuo laiko- atgal jvykusiame - Liaudies .Balsui koncerte. Sud- _ buryje, draugui J. “Zukausiui | atsikreipus. vienhintéham Kama- dos lietuviy laikraséiui palaikyti {Kluzas ir P. Leikas aukavo po jpenkis dolerius. Po viena doler} aukavo: S. Slakaitis ir J. Asti- licné. S. Stankus aukavg 50 ¢en- tu, P. Piskorskis 33 ¢.,.F. Strue kas 25 cir B.C. 15 canty.” Vaidintojams, kurie dejo pas- tangas surengti ta diena paren- gima, ir remusiems laikrast} Sie draugai-és: B, Minotas, J.|***