7

a

= s

Mmtg klausima — nep

A ar 'LT

hi
fe

* KANADOS LIETUVIU 1 LAIKRASATIS, LEIDZIAMAS SPAUDOS

DRAUGLIOS. ISEINA DU HARTU 7 SAVAITE,

. Prenumeratos Kaina: |

_ ._Eanadoj ir Diddiojoy Britanijo} metanis $3.00: pusel rmety $1.50. Visur kitur |

mefamsa $3.50; pusei-mety $1.7. Atskira. kopija 5 cental

i Pasto perlaidas (Money Orders) igragykite Liandies Balso vardu:
LIAUDIES BALSAS

P. 0. Station C, Box 1018. Toronto 4, Ontarle, Canada,

_ Asmeniskai kreipkités 6 Denison Ave. i

ware re

—— =n —.

Ar Patriotizmas PrieStarauia
internacionalizmut ir Progresie

FaSistiné agresija, prie& mazesnes taulas iSkélé virSun labai
Vitauira shee gynimo klausimg. Svarbiau-
‘Sia problema, Zinoma. tiems, kurie grieztai nusistat¢e vienos ar ki
tos krypties, Pavyzdziui, rusai baltagvardietiai susiduria su klau-
‘simu, ar remti Soviety valdzig, jeigu Vokietija ir Japonija késin-
- -tysi uzpulti ant Soviety Sajungos. Daug kairiyjy paziiry darbi-|
ninky susiduria su klausimu, ar remti savo Ssalies fasistine ar fa-
Sistudjanciq valdzia, Jet prisieity gintis nuo agresoriaus. Abie jose
srovese yra pasidalinimy. Kaip baltagvardiecias stovi uz gyrime
Soviety Sajungos ir prieS gynima, taip ir i8 kairiyjy tarpo atsi-
randa dvejopy minéiy, vieni stoja uzZ gynima salies nuo agres)jos,
Oo kiti reikalauja. atsisakymo, nuo bent koktos paramos, kol bus

tokia valdzia, kuri patenkins' jy nusistatyma.

pratima.

formos, jei tik ta valdzia stoja uz gynimas.

Gia reikia dar Stai ka pabrézti. Ne visuomet galima turetl
tokia valdzig, kuri visiems patikty. Pavyzdziui, Ispanijos valdzia
buvo bendro fronto valdzia, susidedanti is ivairiy partiju. Bet
kiek ispany iSeje prieS ta valdziq ir susidéjo su priesais? Franci-
jos valdzZia taip pat vadinama liaudies fronto valdzia, bet kiek
priesy ji turi? Surasti tokig, valdzia, kuri visiems patikty, jokiu
biidu a rage sm Zinoma, nereiskia, kad liandiska valdzia ne-

udiéla yvaldvia gali- hati, doug garas: a. Tokiac
vardziog reikia sieku..Bet atsitikime agresijos negalima stoveti
nuoSaliai, kol pasikeis vyriausybé. Reikia visiems stoti ir gintis.

© jei kova parodys, kad valdzia sabotazuoja, tuomet pus ausku,

biity geresne. -

kas reikia daryti.

Prie progos galima pazymeti, kad j botied 5 gynima panasial
“iri ir nekurie baltagvardieciai, Jie visi Soviety valdzios neken-
Gia, taciau. daug.is jy sako, kad atsitikime agresijos ant Sovietu
Sajungos jie stos su Seviety valdzia. Tokios minties latkosi ne tik
neturtingieji emigrantai, bet ir generolai. Dauguma, Zinoma, ne-
paiso, kas boty su Soviety Sajunga, bile tik ji biity ne Sovietines
- yvaldzios vadovaujama. Panasiai bitty ir su Lietuvos tautininky iz
voldemarininky vadais, Jet Lietuvoj bity liaudiska vaidzia, 0 ypa-

tingal sovietiné.

Daugelis kairiyjy darbininky pasakys, kad toks grieztas nu-
sistatymas uz savo tautos nepriklausomybe nesutaikomas su: in-

ternacionalizmu, kad tai tautinis Sovinizmas.

Internacionalizmas, kokj pripazista marksistai, rei8kia ne at-
sizadejimg tautybes, pavirtimg kokiu tarptautiniu pilieciu, o pri-
pazinimg teisiy visoms tautoms gyvuoti ir palaikyti savo kul-
tiros, paprociy ir kita. Tikras marksistinis. internacionalistas yra
.. . tas, kuris lygiai gerbia visas tairtas, kuris kovoja uz visy tauty

broliska sugyvenimy. Soviety Sajungoj, kur valdZiai vadovauia
tikrteji internacionalistai, visos tautos laikomos iygiomis. Visos
tautos turi pilng laisve naudotis savo kalba, gerbti savo papro-
éius, prisilaikyti savo kultiros ir t.t. Vieno ko Ziurima, tai kad
jos visos graziai sugyventy, kad nebity kuri nors skriaudZiama.
Tikrag internacionalistas turi gerbti savo tauta, ginti jos nepri-
Klausomybe, tuo paciu laiku panaSiai atsineSti ir } kitas. Stai ko-
del sakoma, kad tikrieji patriotai yra tie, kurie } tautas Zr}

| marksistinémis -Akimis,

Sovinistai vadinasi tik tie, kurie patriotizma isnaudoja ne
tautos gerovel, ne tauty meilei didinti, o savo kisenei pripilti.
Faktinai tokie zmonés patriotais negali biiti vadinami. Nes. jie
tautos laisve, tautos kulturg greitai pamina, po kojy, kuomet to
pareikalauja jy kisené. Pavyzdziui galim paimti Voktetijg. Vo-
ravesti gyveniman Vokietijos imperializmo
troskimus, sudegino visas mokslines knygas, iSvaiké mokslinin-
| vokieciy tauta pazemino viso pasaulio akyse. Jie Saukia

_“—Beutchland uber ales,” bet kam? Tik tam, kad sukelti vokietiuo-
Be lipq eiti skersti kity saliy zmones del-Vokietijos multimilionie-
— -riy labo. Jeigu Vokietijainebuty vedusi pereito karo, jeigu ji visas
 jégas bitty sunaudojusi Vokietijos kultirinimui, jeigu visog jé-
_ gos ir kapitalas Siandien bity naudojama kuitirai ir naudingai
technikai plésti, — giandien Vokietija biity pasaulio- paziba, Vo-
kietija buve mokslo lopsys. Ji buvo iiteroturos lopsys. 0 na liko

kietijos naziai, kad

kus,

dahar? Jis skesta 1 barbarizma.

Tikrais patriotais yra ne tie, kurie kursto Sovinistinj 4 peteis.
tizma, kurie tik save auké&tina, o kitus niekina, kurie skelbia ka-
rus, kad ta tauta valdyty kitas tautas, o tie, kurie riypings] savo |.

tatos gerove, kultura, o tuo paciu laiku iesko broli8ko sugyveni-
 me-su kitomis tautomis. Tuo patiu laiku toekie patriotai yra ge-
 ‘tiausi internacionalistai, nes internacionalizmas néra kokios nors

ewe Lt

“he
+

Tie Zmonés, kurie sako, kad ir progresyvus ZMOPUS ality
palaikyti fasistuojandia valdziqg atsitikime agresijos pries sales |
neprikiausomybe, vaducjasi sekanéia marksistine logika; Atsisa-
kymas ginti savo Salj juk duoty proga priesui lengvai jq uzka-
riauti. Tuomet prie klasinés priespaudos prisidéty dar tautiné
priespauda. Juk tarp Smetonos valdzios metody ir Vokletijos na-
ziy valdzios metody kas hiecia kairluosius darbininkus didelio skir-
tumo nebuvo. Bet kas dabar dedasi Klaipédos kraste? IS tenai
béga visi hetuviai, uri tik gali pabégti. Bega ne vien kairieji.
Bépa ir tautininkai, Vadinasi tenai prasidejo ir tautinis persekio-
jimas, gal toks pat, koks buvo prie caro, Kova uz socialius rel-
kalus Zymiai pasunkéjo, nes prisidéjo tautiné diskriminacija. To-
kiu bidu; kuomet igkyla galies nepriklausomybés gynimo klausi-
mas, Visos salies -j@eos turi vienytis ir gintis, nezitirint valdzlos

pasaulinés tautos pripazinimas, o tautu broliskumo vystymas.

‘Vidujiniat- tautes. reikalai yra pacios tautos reikalas, Kol ji
nepriklausoma, aisku, ji turi teis¢ tvarka keisti, kaip. ji nori, Kaip).
‘Jos zmones pageidauja. Netekus nepriklausomyhés vidujinis susi-

-tvarkymas sprendziamas svetimo pono.

1 2, wea,

Fo-wal. -

|
|

: ‘

. = TIADDIES pALSAS —

vokieciais del Jenku koridoriaus.

Wo
fe ALY 2

Lietuvos Raimas Lieka Be

ae wo. pan aae | ry: _. | dnteligentijos
Kas liecia baltagvardiecius, cia, zZmoma, mums aiskinti ne-| pen

apsimoka, Mes pakalbésime tik apie tai, kaip laikosi paZangis
zmonés, Garbininkai,. tur] tikra marksistin} tautinio klausimo su-

Ne taip senai Lietuvoje bu-
vo. didziojamasi, kad Lietuvos
inteligentija, tai kaimo mteligen-
tija, nes ji kilusi 1s vaistietijos ir
| kaipo tokia yra atsakanti Lietu-
vos valstietiskam gyvenimui ir
kaimo kurybai, Siandten Lietu-
vos akademinio jaunimo skai-
lus zymiai pakiles, taciau ja ku-
rybinémis pajegomis mazal kas
didziuojasi. Apie fq jaunima gee-
guzes 26 dienos Lietuvos Zinios
aisillepia sekamal; |

Visiems Zinomas faktas,
kad del nesitaisancios kaimo
bukles, if jo kilusiyjy studl-
juojantiy skaicius kasmet. po
truputi mazéja. 18 dalies ga-
lima tvirtinti, kad daugelis
dabartiniy studenty yra nu-
trauke rysius su kaimu ir ma-
zai tesidomi ir tesupranta
svarbiausius jo gyvenimo reis
kinius.

Wre MaATUPayUus, DEL figlinusgy at
stant, relkia prieiti isvady,
kad tai grynas .egoigmas.
nors ir kaip jis bitty maskuo-
jamas. YTenka isaiskinti pa-
erindines priezastis.

Mazai nusivokig tévai savo

 vailka siuncia 1 gimnazijg, kad
yaskui galéty biti ponas. Su
tokin paskyrimu, greit ApSl- |
-prantama ir kitaip mokslini-
mosi reikaio nesistengiama is-
askinti. O pas mus dabar ben-
dras lavinimas yra toks, kad
jaunuotiai -visai menkai te-
gauna -progos susipazinti su
visuomenimiais klausimais

Studijuoti daugelis atvyks-{
ta.be jokiy materialiniy istek-
liy. Jaunuolis gimnazijo} per
daug sportaves, o daZnai men-

| Kat mokesis, menkal pazista
ryvenimo tikrove, daznal pa-
sineria |} tikra miestionisku-
no’ bala, Jie stoja j takias or-
ranizacijas. kurios greitiau
gali suteikti stipendijas arba
_tarnybas. Nuo mazens fen-
kiama saziné, dabar visai is-
kreipiama ir suzalajama mo-
—ralé, nes daznai toks jaunuo-
lis pamina po kojy savo isiti-.
kinimus. Toks studentas grei-
tal pripranta prie aluciu ir }-
sitikina, kad reikia kuo dau-
 Piau gyvemma isnaudoti.

Atsineses menkal isugdyta

‘Smoniskumo jausma, daéznai
pries savo nora sunyksta, suv
_smulkéja, pasidaro egoistis-
kesnis uz Sava sena gyvenimo
praktikg. Dabar ps jau gali
atlikti darbus, kurie. su stu-
dento garbe visiskal nesuderi-
nami.

Ne viena valinga is kaimo,
Kilusj jannuolj suzavi tam tik-

yi skhambts lozungai, uz ku-}
riy slepiasi visai .kitoki daly-
kai, Jis mazai kreipia démesia
kad nuplagijuoti paprociai, | .
formos, net ir uniformos zen-
kliukai. .

Kaimo vaikas, uZuot patei-|
kines tevy, broliy, kaimo vil-
tis, pasidaro biznieriy ir kar-
jeristy jrankiu ir savo idealis-
tisku nusiteikimu bei veiks-|—

. gnu maskuoja ir ugdo priesy

Sumiescionéjimo- reiskinys,

APZVALGA

jegas.

Kaimo Syjetimas ir 70 or-
panizavimas dabar sukrautas
tik ant mokytojo peciu, Kai
bisim: valstybes organizato-
riait turety is anksto rengtis

atsakingal veikdai ir. susiristt |.

su platiujy sluoksniy reika-

lais. Kaimo gyvenimo salygos|

visai neistirtos ir cla purkiau-
sia dirva studcnate ekonomis-
to, mediko, techniko studi-

joms. Vasarog atostegy metu
sulorganizave studental, kal-
ma gali supazindinti su svar-
besniais kultiiviniais klausi-
mais. — | |

Reigskia nyksta valstietiska
studentiia, akademines jstaigas
daugiau lanko kiimo gyvenimo
nepazista valdininky stmiis ir
dukros. © jcizu papuola i auks-
tesne mokslo istaiza koks viduti-
nio valstiecio sinus, tai ir tas
ipuola i miescionisko gyvenimo,
valdininky ir dvarminky stny
sukurtg, ba \ ciariens
sone "a i Liet

reikaingo tie bet stipel Lai.
ju ir aukstat aspmokamy vietu.
Ar tai ne ironija? Beveik kai-
mas mokamais mokestiais palal-

ko aukStasias mokslo istaigas,

o jose mokinamas jaunimas
daugelyje atvejy mokesi buti ne
liaudies draugils, bet priesais.
Néra abejonés, uz mety uz
tkity Sis jaunimas paims Lietu-
vos valstybés vaira i savo ran-

kas. Bet kokia gali buti viltis vi-

suomenei? Jeicu jau dabar tas
jaunimas yra uzsikrétes egoiz-
mo, karjerizmo ir girtuoktystés
ligomis, tai toms ligoms issiple-
tus: jis gales prasvilpti ir Lietu-
vOS nenriklndsomybe. kaip kad
dabar praévilnia moksla. Jetgu
nebus leista Lietuvos liaudziai
pasinauduoti
kritikos. teisémis, nebus panal
kinta sumiescionejusios valdl-
ninkijos valia. tal universitetas
pavirs pavojingiausia Lietuvos
nepriklausomybei jstaiga, nes
jau ir dabar ten susispiete spie-
ciai voldemarininky, siekianeiy
susprogdinti Lituvog nepriklau-
somybe.

Drauge, ar jau atsinaujinal.
pasibaivausia prenumerata?

i

, i :

kuoplaéiausiomis

Hi

i

i Ts re | '

~ LaiSkai Redakeija

Gerb. Redakcija:

Prie progas leiskit man pa-
daryti pastaba ~ gerbiamajai
Liaudies Balso redakcijai. Stai
ji: duokit save laikraatyje dau-
miau vietos kurybinel kultitrai,
o maziau politikos sukiiriui! Ka-

| da tautos nariai pataps samonin-

gi, tai sugebés ir mokés savo gy-

| venimo laiva irkluoti be pagal

bos pirsliy.

Amerikos laikrastis tai yra
tikra Hetuviy tautos nariy mo-
kykla, todel nenutolkit nuo Svie-

| timo ir tvérimo kurybinés kul-

turos pagrindo. Nejaugi lietuvis
turt buti pastumdéliy ir bau:

3 | @Ziauninky dvasios arba, atvi-
-Gemberleno pasiiilymas lenkams, kaip ee eine su

riau pasakius, inferiority Comp-
lex,

Néra didelé garbé ehiai tar-
naut? ir versti kitus tarnauti:

Daily Clarion Laikrastio

del Klaipedos pabegeliy; $1.00
del Ispanijos kovotojy ir $1.00
del LLD organizacinio fondo,
nes maciau, kad vajus jau pra-
sidéjo.”

Pinigal isskirstyti j atatinka-
mus komitetus.

Kampaniios -Pasexmes
TORONTO, Ont. — Nors jau
gerai paveéluotai, bet vistik rei-
kia Siek tiek pamineti kaip To--.
ronto lietuviai pasidarbavo per
Daily Clarion vajy.
Per visa vajaus laika Toronto
hetuviai sukélé $93.36. Galima

sakyti, beveik simtu nuosimciy

ispildé uzsidéta kvotg ucvats

;ouvo $100),

Reikia atiduoti didelis kredi-
tas jaunuohams, kurie per
zvaigzdées kontestg sukeéle $21.-

Komal, Vokietijai, [talijai, Len-| 42, Tai labai grazi parama.

kijal ar tai pactal Sevicty sq-

Kita suma pinigy tapo sukel-

junga: ir neigtl Hetuvybes pag-!ta per Peneeeetee ir ant bian-

rinda.

Paminkit, kad samoningai
kultiriniu bidu daugiau pasiek-
ta, neg mes senosios rentkar-
tés kad pasiekeme. Bet matomal
jaunajai gentkartel rupli ne. ide-
alas, 0 Zibudial ir pavirsutinu-
mas,

Dr. A. L. Graidciunas
3312 So. Halsted St.
Chicago, Ill.
Nuo redakeijos: —- Liaudies

| Balsas niekad pries. kurybine

kultiira neissiojo ir neisstes, o

palaikys. Jis palaiko bile organi-|

KY,

Toronto fistavid Daily Clarion
komitetas nuosirdziai dékoja vi-
siemrs aukuotojams ir kokiu nors
buidu prisidéjusiems prie prave-
dimo kompanijos.

D. &. Vajaus Komitetas

Redakcijos
-Atsakymai

Klausimas: -—- As noreciay,

i priesingai, kaip palaike, tain jee Liaudies Balso redakcija
atsakyty mat j sekant] klausi-

zaciia ar erupe, jei tik nors kuo-| ma. AS I Kanada atvykau 1929
mi prisideda prie kuituros keh- metais. Mano zmona su 2 val-

mo, prie letuvybes budinimo.

kais paliko Lietuvoj. ‘Véliau su-

- Mums.atrodo, kad mes niekad | 2iojan, kad ji susidejo gyventi

nieko nevertém vergauli Romai,

su kitu vyru. Turiu laiska is

Berlynui ar Maskvai. Jei Liau-| | Lietuvos nuo kunigo, kurs tvir-

dies Balsas kelia ir aiSkina po-| tia,
litinius klausimus, tai tas nera} SU kitu vyru.

kad mano zmona fyvena
T mano laiskus

kokin nors vertimu vyergaut. | zona neatsako.

Geras isaiskinimas padéties pa-|
deda Zmonims tinkamian oren-/ (homesteado),

tuotis, Teisybé, Kad politika

Siandien uzZima daug. victos vi-

Su0SE laikradtiuose, bet be jos
i| Siandien ar -‘Spiti negalima. Poll-
tika dazgnaihyrisveria ir kulturos
likima. Pavyzdziut Vokietiioj!
Siandien kultura yra verclama
kojomis aukStyn. Jeigu agreso-
riams pavykty taikos trokstan-
¢ias jégas nugaleti ar sukurii
pasaulin} kara, kultura buty sur
naikinta, sugriauta visa iley me-
ty Ktiryba.

Tas, Zinoma, nereiskia,

idl

-negalima buty Liandies Balse

kalbéti apie kultirmimus reika-
lus. Mes labai pageidaujame,

kad kas duoty Liaudies Balsu

straipsniy ivairiais klausimais,
suristais su jvairials zmoniy rei-
kalais. Misy stabas Jabal ma-

Dabar as. gyvenu ant sklypo
bet aS negaliu
gauti kontrakto, kol negausiu
Kanadog piletybes poplerly.
Taici, ar aS galiu gauti piliety-
bes popierius neatslémes zmoncs
ir vaiky? Tr kur as turiu kreip- ;
tis? Prakau at8akyti per Liau-
dies Balsa.
 Vilmetis

Spirit River, Alta.

Atsakymas: — Kanados vai-
dzios patvarkymai nusako, kad
imigrantas turi pirma atsikvies-.
ti Selmyna. jeigu jis ja turi. o
Bet |

paskui prasyti pilietybes.
nieko nenusako, kaip tur: buti
padaryta tokiais atsitikimais,
kaip kad draugas nurodéte, tal
yra kuomet Seimyna atsisako
atvykti; kuomet Zmona susidé-
jus gyvena su. kitu vyru. Vei-
kiausiai draugul pilietybes po-

zas, todel stokuoja jam ivairiy! pierius duoty. Geriausia draugul

sriciy aati:

Is Aininistacios

Dre. a. Vaitkus, Chicago, Ml.
buves torontietis ir Jaikrascio |:
smarkus vaiininkas dabar atvy-
ko Torontan pasisveciuati su sa-
vo jauna zmona ir lankydamiesi
Liaudies Batso ragtinéje, laik-
rastio reikalams paaukojo $2.00.

Dre. A. G., Porcupine, Ont..
prisiysdamas $4.00 raso: “Cia
siuncit nuo saves $4.00. $1.00
del Lietuvos polttkaliniy; 1.00

fhe
Sesh, es wags

ade:

by

“Tu neuztektinai oreital. vaziuoji.”
"Jej noréjai greitai vaziuoti, reikéjo pirma oirkti automo-
biliy jei neturi. pinigy ‘del. — ho

a Te a eral ofa head naa asap ae ot

| kreiptis prie miesto validybos

sekretoriaus ir paklausti, ar jus
galétumét pilietybés poplerius
ganti. Galima kreiptis ir prie ad-
vokato ar kurios nors kitos }stai-
FOS, kur! tuo reikalu uzsuma.
3

‘ _SYPSENDS

ES EL
os. ee arr eit: ae a

oe a

ae

as a

Gal Galima ‘Gauti ir Kumpio

Laike Ispanijos karo brookly-
niskei Vienybei pradéjus rasyti,
kad Ispanijos bolsevikai sker-
dzia .Ispanijos kunigus, tulas
montrealietis Vienybes skaityto-
jas kreipesi prie Vienybés su. se-
kanéiu prasymu:

— Jis ragote, kad Ispanijos
bolgevikai skerdZia kunigus. Jei
taip, tai gal galima buty gauti

kunigo kumpio.
% * & F

| Kam Leidziama Naujoji Gadiné

Naujajai Gadynei pradéjus
eiti nekarpytai, montrealiediai
jos skaitytojai pradéjo teirautis,
kodel ji ateina nesukarpyta. Vie-
nas i§ sklokininky tuojau nubégo
pas savo pirmininkg pasiteirautl
kame dalykas. | |
_--Matote, Naujajqa Gadyne tI-
ma daugiausia biznieréliai. Jie
paprasé redakeija, kad laikras-
| éio nesukarpyty, nes sukarpius
jis nebetinka vyniojimui, — pa-
aiskino pirmininkas, 4 22.,,4

| valdziy vadu aigkinimal,
priemimas Soviety sullomos ga-
rantijos reiksty Karp Ir protek-
toriatg, neieising). |
Anglija davé panaSias garan-.
tijas Turkijai, Lenkijai, Rumuni-
jai ir kitoms valstybems, faciau,
tos valstybés nieko nenustojo. -

|

{ziau dirba organizacijose, ma-

| Montreale parode,
elti Kartu su sly dieny gyveni-—

“0 Nr, 339,

PASTABOS

pg a

Nekuriy Pabaltija -valstybiy
kad

Jie taip kalba veikiausiai Cem-
berleno pakurstyti. kad padéti

Gemberlenui pabégit nuo sutar-
ties su Soviety Sajunga. Kas

jiems galvoj, kad tuo jic stato
] pavojy vIsy Pabaltijo valsty~
biy nepriklausomybes,
eee * |

Kartu su Pahaltijo valstybiy
vadais gieda ir nekurie Ameri-
kos ir Kanados lietuviai, nuro-
dinédami, kad Pabaltijo valsty-
bés turi laikytis neutraltal; kad
qos. galil apsiginti patios. Tokie
ty lictuviy aigskinimai taipgi me
ku neparemti. |

Jeigu buty aisku, kad Vokie-
tija ty Saliy neliesty. tuomet ga-
lima butu laikytis ir neutralial.
Bet tos garantijos nesimato.
Priegingai, Pabaltijo valstybes
grobs pirm'ji pradés karq su
Angtija. Del to negali out) jo-
kios abejonés.

..Q jeigu néra uztikrinimo, tai

reikia atminti, kad pries Vokie-
tija vienos Pabaltijo valstybes
neatsilaikys. Ta gali matyti ir

paneer mokyklos vaikal.
yo RO 1

Begyvenant viskas taip pasi-

keiéia, kad dideli priesai virsta

gerjausiais draugais. Ta paroda.

karaliaus atsilankymas j Suvie-
nytas Valstijas. Jis tenai buvo
priimtas labai draugiskai ne ik
valdzios. bet ir zmoniq. |

Gi tam tikrg laika atgal Ang-
lija su Amerika smarkial karia-
vo.

Anglijos rr Amerikos santykiy
sutvirtinimas padés talkal, nes

Hitleris matys. knd Amerika bus’

su-Anglija, jel vyks koks nors
susikirtimas.
a ie i

Pereitas LLD

Kad norint

mo eiga jokiu bidu negalima pa-
sitenkintt vien priculéjimu prie
organizacijos. . Nedalyvavimas
organizaciniame veikime, -disku-
Hiuose susiejimuose, mitinguose
tuojau atsiliepia } paziuras. Ku-

rie tik draugai ir draugés ma-

ziau dalyvauja tarptautiniuose

mitinguose, ty pazvalgos jau nu- .
sene, nebesutinka su nauja situ-

aclia.-.

Norint biti, kaip tie anglai
sako, up to date politiku, reikia
buti aktyviu veikéju ir pasaulio
ivykiy sekeju. Numuose sédint

galima greitat atstlikti, kas He- ,

Ga politika.

t+ * *

‘Teko pastebéti tokiy draugu,

| kurie jauciasi lyg ta svento Pet-
‘iro uola. Jiems atrodo, kad jie

teisingesni net ir uz istisas or-
ganizacijas ir partijas. Pavyz-
dziui, nekurie draugai besikal-
bant i8reiské, kad Lietuvos Ko-
munisty Partija baisiai klysta
remdama ginkly fonda.
“Zinoma, galima leisti visiems
manyti taip, kaip kam patinka.
Bet 'patartina ant saves tiek
daug nesiremti. Nei vienas, kad
ir didziausias darbininky vadas.
savimi nesiremia niekados. Vi-
suomet yra remiamasi informa-
cijomis, patyrimais kituy; ar¢iau

dalyky stovinciy, geriau salygas

zinancly.
eas fA

Visokios opozicijos ir sklokos.

atsiranda tik delto, kad atsiran-
da tokiy zmoniu, kurie nesisten-
gia giliai iSanalizuoti dalykus.
pasiremiant autoritetingais da-
vinials, informacija, o vietoj to
vir’ visko pastato savo “aS ma-
nau.” © tas “a§ manau” dagnai

biina pasakomas tokio zmogaus,

kuris mazai kag velkia, mazai

studijuoja, seka politika arbe

kokig nors teorija.

- sealiie aial & d.Y,

SUVAHIAVIMAS

sijose. nedalyvavimas tarptauti- ~

=, eer =

1
- ura eh er

a

d
I