4 Pustopia

‘Liaudies Balsas

yo
 SAVAFTENIS KANADOS LIETUVIY LAIKRASTIS

LEIDZIAMAS SPAUDOS DRAUGMOS

Prenumeratos Maina;
| § Visur kitur metams $4.50: pusei mety $2. 25
 fanadoj. ir DidZiojoj Britanijoj] metams $4.00; pusel a De. C0

ss AJAUDIES BALSAS
160 Claremont. St., Toronto 3, Ont, Canada
Telefonas: EMpire 6-4358 ,

“LAISVE MYLINTIEJD”

Visokio plauko “vaduotojai” visuomet Attauojaat
‘laisve mylinciaisiais”, Juos. uztarianti spauda taipgi daz-
‘nai visus béglius vadina “laisve mylinéiais. Girdi, jie bége
uz tai, kad jie laisve ver ting anti uz eal Bet ka gh
gyvenimas. rodo? |
' New Yorke tie “laisve tates” rach ig New Yor-
ko Alto tarybos pir mininko vietos Antang Varng tik ui tai,
‘kad jig lankési Vilniuje,
—'Thigi, “aisve mylintien:
Jaisves.

met: Vengrijos iSbecusiesi ‘iaheve maylinitag ana dieng

_ pagrumojo vienam garazui isbombardavimu, jeigu jis 1s-

dristy importuoti automobilius is Taryby Sajungos. Taigi,

‘Cia vel aiSkus jrodymas, kad tie “laisve mylintieji” visai

| Hepripazjsta jaisve es tam biznieriui pany {i bizn] pagal. Savo |
pasirinkima,

 . Galima bitty prirasyti pilng hiiratts tokiy pavyzdiiu, |

kaip tie “‘laisve mylintieji’’ vertina-laisve. Jie meégsta |
-— dangstytis tokiu graziu vardu, bet tuom paciu sykiu yra ;

didziausi tos  laisve es prieSal., .

savo gimtojo, krasto sostinéje.
visal mevertino Antano ¥arno

ae VIENYBES NENORI

- Amerikiediy plaéiai pagarséjes politinis —
_ Walteris - Lippmannas savo komentaruose Toronto Daily |
Star i8kelia virSun, kad Francija ir Britanija nenori Vo-
kietijos| apsivienijimo. Joms daug geriau, kad Vokietija |
7 pasidalinusi.

O kiek buvo prikalbéta ir prirasyta, kad jos stovi uz :
Vokietijos apsiv al Rodos, kad ta. buvo tuscios kal-
hos. |

Reikia manyti, kad Britanijos ir Francijos valdonai
— ‘nenori Vokietijos apsivienijimo ir tokiame atsitikime, jei-
gu apsivienijusi Vokietija biity ir toliau ju sajungininké.
Galinga: Vokietija pasidaryty payorings joms ir ekonomi-
al ir militariniai.

_ Aisku, neutralios apsivientjusiog Vouietijos jos neno-
‘¥l dar labiau.

~Matysite, virsiniy konferencijoj i ir brital ir francuzai
iol apte aa a aii mia oe visokius planus.
FUVIMO ZENKLALI |

; Toronte ir kituose miestuose pasireiakia didelés pio-
vynés. Piaunasi valdininkai, plaunasi. biznieriai. Varzybos,
. kySlail, papirkimai darosi vieSu gyvenmo reiskiniu, Ir kg
tas visa rodo?
Galima tik viena vada padaryti: kapitalizmas piava.

_ Nebéra. padorumo jokiame darbe. Politikieriai ir biznie-
. Flai raunasi uz plauky. Krauna zmones taksais, eikvoja

- pinigus, kraunasi pelnus, nepasidalina.
) _ Cia tai ir glidi didysis kapitalizmo prieSas, kirminas,

7 kuris ji sugraus laikui bégant. Ne vienos Salies kapitaliz-
: ma tas cise visai pribalge.

BOMARKY NUSIKRATYMO BIZNIS

| Skaitykit Sioj laido} Globe and Mail editorial aple
‘bomarkus, Globe and Mail yra konservatyviskas didlapis.
Bet ir jis negali pateisinti apsigynimo ministro ir visos. val-
— dZiog politikos rysium su bomarkais.
_ Ka valdzia pasakyty, jei kas kitas taip viclslats su
taksy moketojy pinigais? Patraukty atsakomybén, O tuo
tarpu ji leidzia milijonus zmoniy pinigy niekais ir tiek,
-nors jau visiems matosi aiskiai, kad ji elgiasi klaidingai:
Globe and Mail labai teisingai eina prie isvados, kad
dengviausias iséjimas, tai pakeitimas apsigynimo ministro.
‘Girdi, naujam ministrui nebtty gedos pakeisti dabartinio
: ‘ministro UZMOJUS. |
| Rodos pamoka su tais ‘ garsiaisiais” orlaivias buty
- uztektina, bet ne visiems. _ 2

7
7
|
|
:
:
ot
|
|

|

| balistinius

|

SSS eS

‘Liaudies Balegg

Pasipuosusi aukso,

LTSR, Kaunas

Kaip At

(Globe and Mail Editorial ang Mail Editorialas}

Nedzidrint to, kokia milt-

/ taring reikSme sviedinial bo-
| markay galejo tureti praeity-
| je, Jau.seniai wie numesti. Jie
‘netike ir nepatikimi pries
bomberius; nenaudingi pries
sviedinius: ir la-

bai nesaugus pries balisti-

nius sviedinius, kadangi:bo-
markai operuoja. iS nustaty-

ty viety. Bomarky reiksmé |

dabar grynai politiné — ste-
‘betinai dél. to, kad nedideles
isumas hecla, tautinio saugu-
/ MO Ne sastato } pavojy.

Bomarkaj yra politiné fut-
bola Ottawo] todel, kad ap-
sigynimo munistras George
R. Pearkes nenori pripazin-
ti, kad jo ministerija klydo
darydama Kanadq priklau-

. : | = . ea
—Geguzes Pirmol!
Dalia Kvietinskaité
Stai ir pate Cemulén Pirmoji, |

Buki pasveikinta, Sventé lauktoji,
Mes sutinkame tave statyby darbais.

Pasidairyki prie Nemuno seno —
Nepazinsi tog vietos kg buvo tikrai:
Tenai mes kuriame Sviesy rytoju. |
Stai kur musy, brangus Geguzi, darbai.

Mes pinam taikg, brangusis Geguzi, —

Ir sveikinam jajq ne Zodziais, o darbais. —
Neliudék, artéja zerintis rytas, -

Mes Zygiuosim visi komunizmo keliais.
*~Skrisk, Geguzi, placiagja padange,
Nebeilgai vargstantios tautos vaitos:
Liaudies rankos juk tvirtesnés uz plieng,
Komunizmo Ziedais visa Zeme. apjuos! |

Washingtong, kad testy bo-

 Geguéés 18, 1960

politika pasidaro vienas ir
tas pats. Taip yra su ponu
Pearkes ir bomarkais. Sis.
“bilijono doleriy boondog-
gle" — kaip kad vienas kong
resmanas vadina ~~ yra ap~
sigynimo ministro asmeninis
jury sakalas,jo Jury Senis.
Jis prikibo prie bomarky, to-
kiu bidu ir Diefenbakerio vy
riasybé prikibo prie bomar--
ku, 0 su jais kartu ir Kana-
| dos taksy mokétojai.

sidabro Ziedais.

Naujas apsigynimo minist-

gojimy. Jis galéty numesti j
griovi bomarkus be jokios
| gedos; jis keisty kito zmo-
vaus nutarimus, o né savo, -
Rasi pakaita apsigynimo mi-«
nisterijo] yra geriausias is- |
éjimas, rasi vienintelis iseéji-
imas is bomarky flasko.

~ Gone With the Wind

Jungtinéms  Vaistijoms
aug kas kainuoja lahbai
\daug pinigy, bet daugiausia

| joms. kainavo Syngman
| _ Tad Khee. Karas jo itslaikymul
tinka su Siuo telgimu. Jie bi- a merikieéiams kainavo viré
jo, kad Ottawa, uzkliuvus ui | $20.000,000,000. Po karo bi-
bomarky, padarys — ir gana | yo sukista dar $2,500,000,-
sékmingai — spaudimg + 000. Be to, Koréjoj Zuvo 50,-

000 amerikieciy.
marky gamyba, nors Wa-| |

shingtone pasvéré atsargiai ir aut 4 dabar tas Rhee

> Vieni nusi-
onde, © jis iSsinesé i8 sosti-
nes.

~ Rhee uzkrété savo smarve

juos,

Sis argumentas diatici per-
vertina Ottawos jtaka Wa-

shingtone;. mes nesame tiek ir kitus. Koréjos zmonés te-

galingi. Ponas Pearkes pasa- bereikalauja, kad visa seno-
ke Kanados parlamentui Sia | aie administracrja lr tos par-

| savaite, kad “juokinga” ma- | tijos, kurios sudaré ta admi-
nyt,

nistracijg, pasitraukty. Jie
nor] visal naujos oa aie

Apie Pingus

kad Kanada darytyj
spaudimg j,JAV dél bomar-
ku; jis sake, kad, per pasi-.
kalbéjima telefonu su JAV
apsigynimo departamentu,
jis nepasisaké nei uz tesima |

ras neturéty tokiy Jsiparel- — _

soma nuo jy. Tikslu issaugo-
ti veida, Pearkes turi nuduo-
ti, bik bomarkal yra geri
ginklai —- kad dar turi biti

panaikinimg.

Apsigynimo ministras lei-
‘dzia jvykiams eiti savo ke-

bomarky programos, nel wz.

Pinigas, ete ity tas badials
teigia, yra labai slidus daik- —
tas. J; sunku.islaikyti ran-
kose. Bet yra zmoniuy, kurie
perleidzia per rankas mili-

jrodyta, kad jie negeri. Is
tikryjy, yra kaip tik prie-
singal; bomarkal blogai pa-
sirodé visais atzvilgiais, Stai
kodé] Atstovy Riamy Apro-
nriacijy Komitetas Washing-
tone rekomendavo, kad Jung
tiniy Valstijy vyriausybé su-
stoty leidusi pinigus ant ju.

Bomarkai yra politiné fut-
bola Washingtone todél, kad
jy réméjai -—~ negaléedami
ginti ginklo |
sanciais militariniais nuopel-
nais — rodo j Kanados vy-
rlausybes uzsimojimus  ry-
slum su bomarkais. Atsto-
vas Don Magnuson is Wa-
shingtono valstijos (kur ga-
minami bomarkal) sako, kad
jeigu jie bus numesti, tai
Diefenbakerio vyriausybe

bus pastatyta j kebliq padé-
ti ir Kanada gali pasitrauk-

ti is NORAD, tuom pat sy-
kiu atsisakydama leisti JAV
militaristams naudotis. Ka-
nados padangémis. |

Kiti kongresmanai, prie-

Singi bomarkams, dalinal su-

‘jei ne, jei bomarkai turés i8-

remiantis ne-| dima pinigy. Apie $500,000.

Pearkes galy gale bus jtikin-

§aus uzsispyrimas —

gynime atzvilgiu?

liu, Jis kisi, kad senatas ar
adminstracija paskutiniu lai-
ku isteisins bomarkus. Bet

jonus doleriy, o is to aideles
naudos jiems néra.

Ottawoje yra pinigy jmo- |
né, Stropiai saugomame pa- _
state 45. darbininkai gami-
na naujus pinigus ir naikina

i pasenusius. Per jy rankas
pereina kasdien $9,000,000.
Tik pagalvokit,. $9,000,000!
O kiek per metus laiko? Da-
leiskime, kad jie dirba pa 9
dienas j savaite. ReiSkia, per
savaite perleidzia $45,000,-
G00. Per metus — $2,340,-
000,600, Ir vistik; ne vienam
iS Jy gal sunku gala su galu ;
suvestl.

Dalykas tame, kad jie tal
daro ne sau, o kitiems. Ban-
Kai senus nusidevéjusius ir
suplysusius popierinius pini-
gus atveza sudeginti, o jy
vietoj tie darbininkai | tur
pagaminti naujus. Taip kas-
dien jie sunaikina $4,900,-
G00, o jy vieton tiek eer |
na naujy.

Jie taipgi kasdien vamina
$50,000 sidabriniy ir vari- |
nig. |

nykti, taj jis nieko nelauk-
damas atidés bloga momenta
—ir skaudy tarimg, kuris
privalo pasexti. Tuo tarpu jis
pila pinigus j dvi bomarky
bazes. Ontarijo} ir Kvebeke.

Parlamentas turés atkreip-
ti atyda } 8} bomarkini lei-

buvo jau isleista iki Siol, o
Siaig metais numatyta isleis-
ti dar $8,000,000. Viso Ka-
nada ant bomarky numaciusi
iSleisti $125,600,000. Ar mes
taip aklai eisime toliau- su
Siuo eikvojimu, kol ponas

tas, ir atsistojes pripazins,
kad bomarkai niekam neti-
ke? Argi vieno zmogaus gar-
bé -— teisingiau, vieno zZmo-
-yra
liek svarbus doleriy ir apsi-

Politiniame gyvenime kar-
tais pasitaiko, kad Zmogus ir