bra.

vO kiles. |

} walse. A
Rada at-

Jengva

ata Ka-

je. O le

“nuosir-

relé Ma- :
eeriziedavo

matyta.
P,

v0?

© kartoti, 7
ra rusy.

pie nelie-
Saukia,

ai’ Bet

391 buVO

Ba is Ch.
mreivinése: -

dé anais

atas,. at-
mimuose

B Br. Ve-.

CIO 1 d;:
danturos:

3s buvau. --

neralinia
iy. Kas.
‘Ki0s jos

ir supra-. _

_ Pirmo-

ejaukial

-girdejau
| bolgevi-
OUVO vir-
Karininko

ttorius A. .

arvie su
grieztal |

aukstas, |
bas pulki-
veh, Zval-
~uktorius.

je sédéjo
isag Kub-
3 ir pora  —

un atvyko
aldinnikai, - .

aril kariuo-

ose ir och- -
menkas Za.

unajevas,
| _Veingar- )
Povorovié,
ar kt. |

usio men. a

Kiujai orga-

zvalgybos
ma reika-- .
inkto virsi-

UB der Ley...
ndino Duo--

os burzua-

. minutiy sugrizo, sakydama:
.-—-Tu tikra Ziniuoné, grazuo-
.Jéle mano! Jis jauateina,
_.. — Eik j. savo kambarj ir ne- | jinai nebeklauso, ka jis pasako-

. bal gerai zinau,

_Sausio 25, 1968 7a

8. Aragvispirelis -

Verté v. O8kinis

“Suduzusi Sirdis

Pasakidkas Gruziny Romanas

(Tasa}
-— Labai dziaugiuosi, mano
grazuole karaliene, kad tavo

_sveikata pageréjo! — suSuko

auklé, Marechai iséjus is kam-

- bario. Ir Eteré yel pralinksmé-

i oe
| — Ak, aukle, tu negerai, pa-

 darei, jleidusi pas mane tiek
daug zmonij, AS noréjau pa-

matyti vien tik meistra, o tu...
an na I padarysi, grazuoléle

"mano! Negi galéjau prieiti prie
-meistro vielen nematant? Juk
vag neturiu nematomos kepurai-

tés. Susitikau su jais netyéia,

. jie pasitelravo aple tave, pra-

dziuginan juos .malonia zinia,

_ ir visi paskubom atéjo Gia.

--— Tavo teisybé, aukle! AS

juokauju. Tatiau tai nesvarbu:

as padariau, talp, kad jis ne-
trukus sugris pas Mane. Jis,
atrodo,-nori pasikalbéti su ma-
nim. Ir jeigu jisai ras tave ¢ia,

tu turési palikti mus-vienus. O

dabar pasidairyk , iséjusi, gal
pamatysi jj ateimant.
Aukleé iséjo, ta¢iau po keliy

sirodyk, kol pasauksiu.
Pro atviras duris pasirodé
‘meistro figura.
= Prasau! Prasau! —- pa-
Sauke 3} Eteré, — Zinojau, kad
tu netrukus ateisi.
-—~ Karaliene! — sujaudintu

_ balsu suguko meistras ir, pri-

siartines prie Etérés lovos, puo-

| lé ant keliy. — Jeigu tu laukei
-Inanes, tikédamasi, kad galésiu
pataisyti ‘‘varpa”, tal verciau |
. tlesiai pasakysiu tau, jog tavo

viltis buvo tuscia!l

— Ne, ne, brangusis meist-
re. Ne todel laukiau taves. La-
kad “varpa”
pataisyti gali tiktai jis, ir ma-
nau, jog tu Zinai ka nors apie
ji! Sésk Gia ir pasakyk ~- kur
Macharis; kas } istiko?

-— Karaliene, a3 skubéjau

Gionai, norédamas suzinoti ka
mors apie jj is taves, 0 dabar tu

_kilausi mane,
— Klausyk,

pé todél,.kad ‘nenoréjo keliauti

_ pas mus? Gal jis ir gerai pada-
re! Betgi jis
_ prisaké tau! Nagi, sakyk!

‘ tur but, kg nors

Meistras zilréjo } Etere nu-
stebes ir nebegalejo istarti né

— zodzio, “Tur bit, Jina tirla ma-

‘ne? — galvojo jis.

—- Ko tu taip ziuri tl mane?
Kodél tyli3 -
— Karaliene, jusy ‘todtial
taip nustebino mane, jog nebe-

- gahu jiezuvio apversti!

— Atseit, aS atspejau?
= Deja, karaliene, ne!

-~, Klausyk, nepykink | ma-
nes, meistre!

_— evantaiile, karaliene,

Jeisk man. pasakyti tik du Zo-
dzius! | , ,

‘neapgaudindk
-manes! Juk Macharis pasislé-

Tai sakyk greidiau!

— Vieng ryta as, kaip visa- |

da, nuejau } adirbtuve. Bet nera-
dau ten nei Machario, nei va Si-
to daikto, — jis parodé “var-
03, —- Labai nustehes, iséjau
} balkona ir pradéjau laukti.
Tada atéjo tavo auklée ir pada-
vé man pilng kapsi.. .

— Ta as zinau! — nekant-
riai pertrauke  Etere. |

— Tuojau supratau, kur bu-.

vo Macharis ir kam Jis atidavé
savo “varpa”, Po kelty minu-

éiu atsirado ir pats Macharis,

bet, dieve, kaip jis atrodé?! —

— 0 kaip? |

— Jis buvo labal smagiai nu-
sitelkes, ne vaikSciojo, o skral-
dé, ne kalbéjo,.o dainavo..
Buvo matyti, kad 18 laimés Sine
Ciasi katp septintajame dan-
euje. Man vos pavyko nuvaryti
} eulti. O paskui miegojo jis:
visa dieng Ir pabudo tik pava-
kare,

Ktereé idaustet meistro ziban-
| ciomis akimis ir] inal pati neju-

Giomis paskendo maloniuose

| {anos nakties atsiminimuose.

Se Baisas

baisiai ‘Sbalusi,

jau rankose! Maniau sau, fog

Pusiapis 7

Tiek tezinoma, kad auksakalys

-- + Laukiau jo visa diena. Su- | biti karaliene — tai viskas, tad priglaudé kazkokiq moter] .su-

| temo. Atéjo Nargiza issigandu-
si, Ta naktj mes iSbuvome dirb-

ir sickiau to tikslo visomis is-
galemis. Svajodama apie tal,

mazu vaiku,
—— Argi to negana pripazinti,

| tuveje. Jis nepareéjo ir kita, ry- turejau nusigrezti nuo laimés. | kad Macharis yra angus, one

ta. Kunigatkscio mouravis sa-

| ké mates ji apie saulélydj ant

upés kranto, Nuo to laiko

_ [mums nepavyko nieko daugiau
| akiy? -
Které gulejo nustérusi, Tylé- | NeuZmirSk, kad esi karaliené,|} metis su tavimi. Argi neai$ku, .

suZinoti apie ji.

Bet aS noriu susigrazinti ja!
Igkeliaukime is Cla, kol dar ne
velu! . :

— Kurgi, éviesele tu manyjy
Tu esl savo namuose.

tkarahaus. Nadiro zmona! QO

piktoyi dvasia?

— O sit ir pasirodé, kad ne-
gana... Nelabasis taip sutaisé,
tik weredaninn akis apdumti.
NeuZmirsk, kad Macharis vien-

kad nelabasis persekioja tave

es AS tuojau sigleetias Sig, “vara uzmirsk, Jei meistrui| nuo pat gimimo? Dékui dievui,
skraiste, — kalbéjo toliau|ir pavykty pataisyti It vis tick| kad pagaliau istrikai is jo _
meistras, — net Nargizai nepa- | atiduok Marechai, — tebunie| pinkliy! Dabar' jis dingo ir

rodziau.

— Dékoju, brangus meisire.
Numanau, ka tu norétum suzi-
noti is manes.
aukStiausiuoju, aS pati nicnie-
ko nezinau, kokiu biudu si

skraisté atsidure pas ji!

— Karaliene! Jis mane jsi-
nis. Prasau: tave — nieko ne-

‘slépk nuo manes! — émé mal- |

dauth meistras su asaromis.

— Prisiekiu ane, as nie-
| ko nezinau! —

Eteré susijaudino,. jon akys
pasruvo aSaromis, bet jinal
greit susitvarde.

— Ar tu tiki manim?

— Tikiu, karaliene! .— tare
senukas drebandiu balsu.

__ Na, o dabar vis délto pa- |

imk “varpa”.
— Kam?
— Nors tam, kad ealetum

taip, kaip pageldavo he vy-
ras,

Kiereé didziai susisielojusi
ja ir glosté jos galvg.

— Aukle, tu nesupratai ma-
nes! Kuriems galams man su-
duzes “varpas”, kai suduizo
mano Sirdis? ,
— Kg tu kalhi, balandéle?
— susuko auklé. nustebusi. —
Kas gi i daugiau, jei ne tas
arpa neduoda tau ramy-
bes? Juk tu taip rupinaisi jsi-
gyti ji

— Taip, bet dabar matau,

kad, besivaikydama jo, aS pra- [2

radau svarbiausia!'
ir jinai vel pravirko.
Nusigandusi senuté nebeis-
mané, kuo galéty paguosti sa-
vO auginting, Bet kuo daugiau
ji malonéjo ir guode, tuo smar-

_Jiatsigodé tik tada, kai auk- pasakyti, ko buvai atéjes pas kiau verzési aikstén Eterés

sakalys nutilo, pastebéjes, kad

ma |
_ Kalbék, kalbék, brangusis
meistre! — taré Eteré.

Meistras susimaste,
prabilo,

a Pabudes temstant. .

~~ Kas pabudo. ¢ hee jis
miegojo? .
-— AS pi sakiau tau, kara-
liene, kad man vos pavyko j}

Paskui

| paguidyti 1 ir kad jis visa dieng

MieZO}O. .

—_ Taip, taip! Toliau!

— Vakare jis pabudo, ir as
iséjau namo, palikes jj dirbtu-

mane, |

— Tiesa sakai, — taré jis ir,
pasiemes “varpa”, pakilo iSei-
ti.

— Taciau pasistenk, kad
“varpas” turéty garsq. Tegul
ir ne tokj, kaip. pirmiau, het
vis délto garsa; dabar jis bai-
singal terskia.

-- Pasistengsiu, karaliene:

— Brangiojyi tu mano, viska
girdéjau, viska! Kokiu budu
tavo motinos skraisté atsidure
jo dirbtuvéje? — susuko auk-
jé, j€jusi 3 kambari, kai iséjo
meistras. .

— Aukle... Aukle! — bevil-

sielvartas, ir pagaliau -ji any
pasisaké auklei.

Aukleé apstulbo. Ji 2itréjo
Etere, visa. drebédama, isputusi
akis. -

— Taigi, a8 esu buvusi Ma-
chario, tai kaip dabar ee bu-
ti Nadiro Zmona?

Aukleé is Sirdies skausmo ro-
vési plaukus ir visu balsu kei-
ké pati save, kam buvo paliku-
si ta nakti juos Vienus.

Galiausiai ji Siaip taip atsigo-
dé ir, tarus! sau, jog kitaip jau
nebusia, prabilo:

— Mieloji mano, uzmirgk ta-

tai! Pats dievas rodo skirtaj}]

vele. tr daugiau nebemaciau tiSkai suguko Eterée, ir aSaros|tau kelig. Karalius vedé tave,

jo... :
— Ak! -— sukliko karaliené
ir krito ant priegalviy.

pasruvo jai is akiy.
'— Balandéle mano, mieloji
Etere, neverk! — meilingai ta-

Macharis dingo, “varpas” su-
duzo... Pats dievas apgyneé ta-
ve nuo to nelabojo, apsireisku-

— Kas tau, karaliene? —/ré auklé ir prisipaudé ja prie | sio Machario paveikslu. Nela-

suriko meistras issigandes ir
pasoko, |
— Nieko, nieko, pasakok!

krutinés,
iiteré; jau besikalbédama sit
meistru, kelis kartus vos sulai-

basis, matyt, nersekloja tave
nue pat gimimo dienos, tykojo |
Is pasaly,

— Kita ryta, atéjes j dirbtu-}ké aSaras. Nenorédama pasiro- {Jam pavyko  apkereti tave ir
ve, radau duris wzrakintas. ! dyti jam, kad jaudinasi, ji sten- | pastumeti } Machario gléb}. Bet
Pralaukiau iki vélos nakties, | gési paimti save j rankas, O da-| tada jsikiso apvaizda. Tq ne-
bet Macharis neatsirado. Tre- | bar, likusi viena su aukle, Ete- | lemtajq naktj Macharis ispro-
éia dieng, kai,-atsirakines du-|ré jau nebepajégé tvardytis ir | téjo ir dingo, Dabar tu priva-

ris, j@jau j dibtuve, pirmiausia

krito man j akis Sitas daiktas:

Ir senukas iSsitrauké i$ po|manavo ji. — Padék man! As | dziaugtis,

nazasties rysulali. Atriso ji, ir

Eteré pamaté save motinos

skraiste.

éemé raudoti.
— Aukle, brangioji! -- al-
nebeistversiu! |
— Pasakyk, balandéle, kas
uzdavé tau tokj riipestij, ir as

lai viska, uZmirsti. Praeities ne-
besugrazinsi! Tau tereikfa
kad taip laimingai
pasibaige, Ar atsimeni, kaip
buval persigandusi, kai pirmg
karta isgirdai savo balsa, pa-

— Ji buvo padéta aiskioje | kaip jmanydama stengsiuosi kartota to “ragani8ko varpo’’?

vietoje, tad, jejus } dirbtuve,
tuojau krito j akis, |

Eteré isbalo. Liezuvis jos ne-
klausé,

padétitau!

— Aukle, tu tur! surasti Ma-
chari. .
, __ Kas gi tau, mieloji, nekal-

O kodél? Todél, kad ji buvo pa-
dariusi piktoji dvasia, Jei Ma-
charis nebity piktoji dvasia,
)tai ar galéty jis jlydyti j meta-

ruosé tau prazutt..

daugiau jau nebekenks tau. Ir —
“varpas” suduzol
— Ir mano sirdis!., —- sue

Bet; prisiekiu | klausési auklés, kuri malonéjo| vaitojo Eteré,

— Laikas pagydys tavo Sir- |
dj, o “varpa’ sutrupins |
smulkias Sukeles ir dulkemis
iSnesios.

-— Toks pat oye laukia mi-
Sy VISU... .

— Tas tiesa bet kol taip bus,
mes gyvensime, linksminsimés,
dziaugsimés gyvenimu, o “vare.
pas” métysis, kaip nereikalin-
was dalktas.

— Ak, 0 a5 manau, vail mas.
mo suduzusi Sirdis negalég .
dziaugtis gyvenimu! —
| — Laikas — geriausias gy-
| dytojas, O dabar paklausyk
manes ir buk nuolanki Nadirui.

— Nutilk, aukle! Nedrisk
man daugiau apie tai kalbéeti!

— Vaikeli mano, vilkinda-
mos mes tik viska Pasadinsl: |
me, O jeigu,.

— Aukle, maldauju tave!

— Ne, as turiu pasakyti. Zi-

nok, kad savo uZsispyrimu tu
gall uztraukti nelaime ir sau, —
ir savo tévui, ir mums vi- -
siems. . :

— Ka tu kalbi, aukle?!

— Taigi, taigi! Gal tu jau esi
pastojusi nuo to nelabojo? Kas

tada?. . Ar tu pagalvojal apie
tai?

— Vargas man! — gsukliko
Eteré ir apalpo.

) —0—-
Kita diena i8 ryto meistrag
grazino Eterei “varpa”. Jis
triusé visq naktj ir pataisé jj,
kaip mokédamas: nukalé gele-
zinj pleista ir uzZplaké juo ply-

Eteré pranese apie tai Mare-
chat. $1 tuojau atéjo su tévu,
karalium Nadiru ir Kacija, ir
visi émé apzitrinéti “varpa”.
Gelezinis lopas krito j akis, ta .
éiau ne kazin kiek tegadino
“varpa”’. | | -

Visi labai apsidZiaugé ir pa-
sveikino meistra, gerai.atlikus
darba. ,

— Cia tavo kirinys, ir kam
tu sakei, kad Machario. Negi
tavo mokinys bity mokejes to-
ki daikta padaryti? — priduré
Kacija, padéijes Sit ant .
meistro peties, — |

— Prisiekiu dangum —~ dla
MIRCRATO darbas! A& prie to
“varpo’ né rankos nesu pri-

— Nezinau, kam ji buvo pa- | bek taip! Dievas i§trauké tave | 1q tavo balsa? Kur tai girdéta, | déjes.
déta ten. Manau, kad ja buvo lis jo nagy, suteikée tau Sitokia. kad metalas PAN zmogaus
atneSes Macharis, bet gal ir kas | laime, o tu vél ieSkai to nela- balsu?

nors kitas. Nezinau, kaip ten is
tikro buvo, bet wiealveiau era-
zintl ja tau. Prasau!

bojo!
—- Ne dievas prazudé mane,

|oas pati prazudziau save! Kaz-

— Ak aukle, nekaibék taip!
— Kodél, gyvenime tu ma-
no? Juk niekas nezino Ir neat-

Eteré paémé skraiste ir atsi-| ko ieSkojau, kazko troSkau ir] mena, kas toks tas Macharis,

| 1088 ant priegalviy. Jinal buvo praradau ne kurig. au turé- {i$ kur jis kiles; kieno jis stinus?

Vien tik Etere nesiki8c 1 po-
kalbj, Jinai neabejojo, kad
“varpo”’ ‘kuréjas buvo Macha-
ris ir kad tik jis, jel buty gy-
vas, galéty ji pataisyti.

(Bus daugiay) -