. somone Geguizés Pirmosios —<$ventés klausimu, “Lietuvos aidui”, -. Jietuviai darbininkai my agenty, kurie neturi nie- ¢ tira perdavé. juos aukSéiau et paminéty laikraSciy redakto- _ ° @inti. Geguzes Pirmoji, tur _ °. but, dél kitu priezasciy, pra- — @Jo be jvykiy, o po keliy. die- Be » — Kinti, kad cenziiroje netvar- _.. ka, nes. ten noréjo iSbrauti eo straipsnj, kur} Isaké spaus- - ir.ué atlyginima pinigais. . kus buvo paskelbta, kad jo ps sisi se tees nes as Of _Puslapis 6 7 g ~ Rastenis Anie Sava Parti ja ir Save Jes i “Buves tantistola etieweenetal partijos generalinis sehr cloves Vin- | = eas Rastenis 1940 mety lapkri¢io 13-28 dienomis parasé Liaudies Baisas a ‘tarybiniams organams raStg (rusy kalba) are Save ir tautininky partijos veiklg. Spausdiname kai kurias iStraukas: is to vasto, Ant] , | listai bity. priversti protin- ‘tals yra Tiesos redakeijos. (Tasa) Kodat nerasé H, ‘Blazas? | ' Merkys uisaké , jam 0-6 , Pe parasytus atski- |. ..¥y darbininky vardu. Siuose ~ _ gtraipsniuose esa patys dar- bininkai désto savo neigiama Bet Sie buvo skirti ne -o dviem maziems oficialiai’ neparti- _hiams laikrasciams — “Lai- kas” ir “10 centy”, kurie bu- 0 labiau ‘paplite — darbinin- ky tarpe ir -kuriais Jie la- biaw pasitikéjo. stralpsnial Vieng tokj straipsnj Dir- Meikis uzsaké man, kita -ra- _ $8 pats, o kitus uZsaké ki- tiems bendradarbiams. Savo . straipsnyje as padariau aliu- zija j aukS¢iau paminétg te- orijq. ISvada buvo tokia, kad neturi pakliiti ant meSkerés sveti- ko bendro su tikrais darbi- ninku interesais. Straipsnis __ buvo sukonstruotas taip, lyg tai raso. blaiviai- stebintis°1- vykius darbininkas,~ Kiti straipsnial turéjo biti pa- rasyti kitais poziuriais tam, ’ kad, esant vienam tikslui, buty Ivairumas. _ Siuos klastotus straipsnius Dirmeikis jteiké Merkiui, o - Merkys per telegramy agen- riams, kurie pagal spaudos j- statyma turéjo iSspausdinti -straipsnius, Sautus | 1S vals- tybés istaigos. Straipsniai buvo iSspaus- | RY prie manes priéjo girtas -Vieno i8 ty laikraséiy (“Lai- kas”) redaktoriug Henrikas Blazas. ir pradéjo man aié- —dinti, Is keliy jo posakiu, .. Kurluos . jis padaré girtas, pasidariau isvada, kad Siuos| _ straipsnius spausdinti reiké- _ jo ne tik pagal jsakymg, bet 7 (Blazas — Zurnalistas-li- ty teratal, buves reovliucinio li- | teratirinio ratelio “Tredgias frontas” narys.. Po birzelio | 1 diends jis savo laikrasty- Je pagarsino,. kad ji visq. lai- ka verté spausdinti Sitokjus | ‘Straipsnius, . apgaudinéjan- cius darbininkus. Bet netru- | lams, AS taip mr neturéjau galimybés' issiaiskinti, buvo nuosirdus.) — ‘Be aukSéiau nuredyto su- klastoto straipsnio, ankstiau isdéstytais motyvais as pats ‘niekur niekuomet straipsniy | revoliucinio judéjimo .. arba komunistiniy paziiry klausi- skaityti ispudziy serijos, ku- ria- 1936 metu pabaigoje “Miasu kraStas” po savo. tu- ristinés kelionés | Maskvg ir Leningrada. Zinoma, Siuose straipsniuose ..atsispindejo taip pat ir. anuomet buvus! dvilypé politika Taryby Sa- ‘oficialial komplimentai, o tarp eiluciy. jungos atzvugiu: kiek galint. ‘inicio atsilie- pimai.. —_ “Nevaukti vilko iS girios” Tautininku partija susilai- kydavo nuo tiesioginiy ir at- viry pasisakymy prieS-revo- liucine ideologija. ne tik to- dél; kad ja patenkindavo po- licinés priemonés, bet taip pat ir todél, kad jautési e- santi nepakankamai ginkluo- ta prie’. tokig atvira kova. AS pats supratau, kad atvi- rose diskusijose dél Lietuvos darbininky klasés socialinés. padéties mano argumenty bity ne per gausu, kad bu- ty galima apsiginti. pries sq- moninga darbininky klases interesy atstova. .Beje, vis! tautininky. veikéjai. neZinojo darbininky faktinio gyvenimo smulkmeny. Ven- giant tokios neperspektyvi- nés kovos, buvo. imtasi ki- tos taktikos. “NeSaukti_ vil- ko i§ girlos” atvira ir tiesio- gine kova pries revoliucines idéjas. (tai greciau populia- | rinty Sias idéjas), o stengtis nukreipti darbininky klasés ‘démesi nuo siy idéjy, . udi- mant ja. kitomis idéjomis, artimomis tautininky tiks- lams, su eilés pagalbiniy or- ganizacijy pagalba. Daugiausia ttautininkams darbininky klasés’ socialinés padéties klausimu rupéjo ne faktas, kad tautininky tiksly realizavimas iS esmés buvo nejmanomas neisnaudojant darbo zmoniy,.o klausimas, kaip padaryti, kad sis Isnau- |. dojimas 18 vienos puses duo- ty pakankamai syvu -viduti- | nés nacionalinés burzuazijos pasiturimumui stiprinti, . antra vertus, kartu ptt: tu. tokios ribos, kad darbi-: ‘ninko -kantrybé plyStu ir - Kalp| tai buvo, t. y. kada Blazas | -veiksmais parodyti Sukie ley stovybe”’. netgi tt Try, © konstitucijos” teksto -verti- | darbininkas stoty prie’ esa- . |mg diktatira su jéga. . | ritpinimasis ir verté tautinin- | kus pasirodyti .,mastu darbininky klasés | glob@jais, gynéjais nuo kra3- | tutinio iSnaudojimo. - ‘Bis tam tikru * Oficialiai tautininkai: skel- bé siki — derinti samdyto- jo samdomojo — interesus. | Faktiné nuslépta sio sikio prasmé buvo ta, kad kapita- | . | gai apriboti savo 1snaudoto- | tarnavo provokaciniams tiks | jy apetita iki ribos, kuri pa- likty darbininkams tokias minimalias gyvenimo sqly- gas, kuriomis jie taikstyty- | sisu savo padétimi, ir kurio- mis biitu galima jtikinti dar- bininka, — kad, globojamas esamo rezimo, jis gavo rei- kalingus. pagerinimus ir kad kitais biidais jis nieko ge- resnio pasiekti negall, mais nespausdinau, jeigu ne-f | Nors tautininky vadovus tuo tarpu patenkindavo poli- | cinés organizacinés priemo- nes, kurios atitraukdavo darbininky mases nuo klasi- nio sgmoningumo, vis déito }. -kildavo klausimas, Kad. siy priemoniy ne visuomet pa- kaks ir kad bus reikalinga kokiais .nors akivaizdziais “ntere- su suderinimo” vendinimg. Mazdaug iki 1933. ‘asia | nieko konkretaus Sia prasme nebuvo nutarta. Tik 1933 ar 1934 metais kilo projektas suorganizuoti vadinamaja “Generaline darbininky | at- Kadangi porisajungos dal revoliuciniy tendencijy buvo likviduotos dar patioje Srne- tonos.- Voldemaro rezimo pradzioje ir nebuvo jokios ginty organizacijos, . kurl darbininky ao#ialinios ‘Inte- resus, tai Si “Generaliné at- stovybé” ir turéjo suvaidin- ti visu Lietuvos darbininky Jjungtines organizacijos vaid- menj, Darbininky akyse Sis atstovyne” dinti jy interesy gynéjo vaid- meni, o faktiSkai ji turéjo ginti. Siuos interesus auk&-{ ciau iSdéstyta “interesy de- rinimo” Sukio prasme. Sio projekto | iniciatorius ' buvo Kauno darbo inspekto- rius Liutermoza, - (Liutermoza buvo neparti- nis ir politinéje veikloje ne-| zinomas. Buvo ilga laika dar bo inspektorius, kontroliuo- jantis, kaip jmonés vykdo i- statymu . nustatytas darbo | salygas. Silos “atstovybés” organizavimas buvo, atrodo, vienintelis jo politinés -veik- los pasireigkimas, Pastaruo- ju metu politiniame gyveni- me buvo nezinomas, ir as net nezinau, kq jis en metals veikia.) : Kaip buve sudaroma —“atstovybe” | Viena, karta jis alejo pas. O;mane, .kaip pas tautininky partijos generalinj] sekreto- su. fasistinés’ “darbo turéjo ‘suvai-‘ mu ir kita: literatifa, © taip pat su paruostu “Darbinin- ky generalines atstovybes” projektu, Pagal projekta j Sig atstovybe turéjo jeiti darbininky delegatai, ku- riuos rinko kiekviena jmoné jbendruose darbininky susi- rinkimuose, Atrodo, kad de- legaty skai¢ius buvo numa- tytas po 2 nuo pilny ar ne- pilny 500 darbininku, arba kitaip (atrodo, vidutiniskai buvo numatyta po 2 delega- tus nuo jmonés). Buti ren- kamas galéjo kiekvienas darbininkas, bet kad gauty delegato teise, ji turejo pa- tvirtinti. Vidaus reikaly .mi- nisterija. Tuo biidu delega- tais galéjo tapti. tik tokie darbininkai, kurie buvo pri- imtini ministerial, galéjo buti tik nejtariami re- o tokie voliucinémis tendencijomis, vienu zodziu, politiskai pati- kimi. Liutermoza garantavo, kad darbininkai neatsisakys rinkti delegatus tokiomis sq- lygomis, nes juos bus gali- | ma jtikinti, kad. geriau kas nors, negu niekas, o pritari- mo butinumas — kitaip — rinkimy patvirtinimas minis- terljoje bus darbininkams | paaiskintas tuo, kad tai bus naudinga patiems darbi- ninkams, nes -vyriausybé daugiau skaitysis su tokiais delegatais, kuriais ji pasiti- ki, negu su tokiais, kurie yra vyriausybés priesai. | ‘Sie delegatai turéjo mids. ryti“atstovybes”’ plenuma } ir jrinktis mazZdaug du kartus “per metus — svarstyti svar- biausius . darbininky intere- sus bendrais bruozais. Dele- gatai turéjo rinkti-i8 savo tarpo “atstovybés” taryba su nedaugeliu nariy. Si ta- ryba turéjo rinktis daZniau ir ruosti konkre¢ius projek- tus siekiant normuoti darbi- ninky socialine padétj, .tu- rint. galvoje plenume ap-| svarstytus principus. Bet nediiirint, kad jau bu-. vo népasitikima darbinin- kais, o. tag nepasitikéjimas buvo akivaizdus is rejkalavi- ‘mo, kad delegatai turi. biti patvirtinti, Cia buvo isreis- | kiamas vél nepasitikéjimas || -— taip pat. huvo numatomas rinkimy patvirtinimas, - Paskui. taryba turéjo. is- rinkti nuolatine valdyba i8 triju. ar penkiy asmeny, Val- dyba turéjo nuolat vadovau- | ti “atstovybés” veiklai, Cia taip. pat — ‘eet numatomas arba rinkimy patvirtinimas, arba pirmininko skyrimas 18 ministro pateikty trijy kan: didaty. Ir vis délto po tokios trigubos atrankos $i “atsto- | vybe” turéjo vaidinti tik pa- tariamojo organo prie Vi- {|daus reikaly ministerijos vaidmenj. Sia aplinkybe buvo | numatyta aiskinti tuo, kad ‘| vis delto atstovybé turés di- desne reiksme, negu privati- né organizacija. _ Tuo bidu buve- Sonabitis: jamas klastotas darbininky klasés interesy “gynimas’' * Liepos 17, 1959 Pirmasis Esnerante 7 Kalbos Vadovélis. icoiak Visas | Sided wedanlis mi. ni esperanto kalbos. kiréjo. daktaro L, Zamenhofo 100 _ mety gimimo sukakti (1859- 1917). Siuo metu Lietuvoje eli | nemaza zmoniy, kurie moka - esperanto kalba. Bet ar daug _ kas. Zino, kad Balstogéje gi- mes L. Gamenhofas, Lietuvos miestelyje. Veisie- juose parasé pirmaji espe- ranto kalbos vadovelj? L. Zamenhofas ‘mokési ‘Maskvoje - ir VarSuvoje,. Oo . 1885 m. rudenj, gaves gydy-. tojo diploma, L, Zamenhofas alvyko j Veisiejus, pas sese- ri. Is Veisiejy arkliais: va- ziuodavo 1 Kauna, kur gy- veno jo suzadétiné Klara Zil- bertaité, antros gildijos pirk- lio dukté. L. Zamenhofas sa- vo ‘suzadieting supazZindine © | su jo Israsta. “tarptautine kalba”, } | ‘Bégo laikas. L. Zamenho- . fas nutaré tapti-akiy ligy specialistu. Tuo tikslu jis bue ° VO nuvyKes j i Viena ir ten 18s - klausé oftalmologijos kursa.. Persikvalifikaves . i8 vidaus - ligy i akiy ligy gydytoja, L. — Zamenhofas grizo i8 Vienes j VarSuvg.ir ten atidaré akiy gydymo. kabineta. Bet dar- ‘bo nepradéjo, o nuvaziavo { Veisiejus pas seseri praleis- ti 1887 m. vasaros. IS gia vél daznai vaziuodavo j Kauna— | pas suzadéting, . kurl paragi- no ji paruosti spaudai tarp- tautinés kalbos vadovélj, o jos tévas pazadéjo padengti . spausdinimo islaidas. » -L,. Zamenhofas, jsikires | vasaral pas seser] Veisiejuo- : ‘Se, Iniko dirbti — rasé dieng. * Ir nakti, Dirbes taip daug, kad per savaite sudeginda-. ves po 3 svarus Zvakiu. Taip— 1887 m. vasara L. Zamenho- | fas paruosé spaudai pirmaji. savo iSrastos “tarptautinés — kalbos”’ vadovelj rusams, kus ri pasiresé slapyvardziu _Diktoro Esperanto”. Zodis » ADSREDEO lietuviskai rels- | tikintis, kad darbininkal, ne- turédami ko geresnio, sutiks kad ir su Situo.. Projekto paaiskinamaja- * ‘me raste -buvo nurodoma taip pat ir tai; uz ka “ate stovybée” “turés” “kovoti’. Tai buvo kai kurie pakeiti- mat darbo salygy istatymo — opiy vietu, tarpininkavimo — organy jvedimas kylant new susipratimams tarp. samdy- tojo ir samdomojo, vyriau- _ sybés jvestinés minimalios | darbo - uzmokestio normos | atskiroms jmonéms ir t. t. Tai buvo laikoma pakanka- ‘mu, kad darbininkai taikstye tysi su padétimi, ir netgi bus ,;VO mManoma, kad tai laimég. darbininky simpatijas as a clam rezimui. : ‘Bus daugiat) Piety | _