3 Pop

8 ee ee, -

Finansy ministras Walteris
Gordonas pasirode ne tokiu jau
gudriu, Kkalp jis persistaté, kai
jis nebuvo ministras. Taip pat
- jis pasirodé be nugarkaulio.
Pirmiausia, jis negudriai pa-
. Sielgé pasiimdamas talkon pri-
vatiSkus biznierius
biudzeta, Antra, ir cia blogiau-
gia, jis tuoj issizadé@jo savo pla-
no, kai tik uzsipuolé séry_ bir-
70s prezidentas Kierans. Nusi-
Jeisdamas vertelzoms, jis pa-
reiské, kad jis-atideda rinkima
30 procenty taksy nuo parduo-
- damo turto svetimSaliams, jei-
gu kompanija nors 25 procen-
tals yra Kanadiska.

Jei jis ir toliau taip elgsis,

{ai jam teks atsizadéti visy
punkty, kurie. nepatiks ‘ical
Hstams. :

pene, we

Struktirinio plieno gamybos.

darbininkai Toronte,; Hamilto-
he ir Windsore atmeté kompa-
nijy pasiulymg pakelti algas 20
centy j valandg Z mety bégyje.
Jie nori daugiau. Jeigu kompa-

nijos nenusileis, gal jvyks strei- |
kas Q tai bity problema staty- ;

bos industrijai, kur naudo} jama

struktiriné gelezis,

. Gingas apima tik: 1,000 dar-
bininky, bet dél stokos gelezies

galéty sustoti daug darby ir

paleisti “atostogy”  daugelj
darbininky,. |
“ Toronte grumoja.. streikas

plumberiy ir stymfiteriy, ku-
ric atmeté kompanijy pasiuly-
mg pikelti algas 20 c. ivalanda
‘hegyje dviejy mety.

Cementui sutvirtinti gelezies
‘garbininkai susitaiké, priimda-
mi 25 centus j valanda algy pa-
xélimg. a

“Kanadoj \ vyksta keisti daly-
kai politikoje.

Albertos provincialiuose 1 rin-
kimuose socialkreditoriai jSrin-
ko 60 atstovy i8 63. Kitoms
partijoms, kaip matote, liko tik
oe Du ifrinko liberalai, o vie-

~
7

1149 Dundas St. W.

sveauauareneecranccvisaensneeeneceaesvonecegeeeene nets,

Goo Ma a

i bee

ruosiant

SHATNER:

Akin i ir aay Specialistas

6 S. MERRITT

Optometristas — Optikas _
Skaitymul akiniai $15.00 ir daugiau
Bifocals — $19.00 ir daugiau
 (skaitant akiy egzaminavima)
Vaiandos: 9-12 ir 1-6. Treé. po piet uidaryta |
Antrad. Ketvirt. ir Penkt. vakarais ‘pagal susitarima

Toronto, Ont.

nas, rodos, nepriguimingas.

© kai vyko federaliniai rin-.

kimai, tai socialkreditoriai sa-
vo provincijoj] pasirodé. labal
prastai. IS visos vakarinés Ka-

nados jie isrinko tiktai kelis

atstovus.

NeuZzigo bus provincialiai
rinkimai Brity Kolumbijoj, kur
dabar valdzioje taip pat social-
kreditorial.

Naujosios Demokratinés Par-
tijos atstovai parlamente - pa-
reiské, kad jie ir toliau truk-
dys perskiry bylas i8. Kvebeko
ir Newfoundlando, kur teismai

neturi teises duoti perskiras.

Jie taipgi saké, kad jie truk-
dys gavima leidimy svetimy
kontroliuojamoms | kompani-
joms ir korporacijoms, Jie pri-
verté parlamenta sulaikyti is-
davimg leidimo kompanijai su

Prezidentas J.

~ Karo ir Taikos Rlaustmu

|! susitarti. O tokiy bendry daly-

| vawniiy Valstijyy preziden- |
iat John F. Kennedis pasaxé
avi svarbias kalbas. Vieng ry-
Sum su negry segregacijos pa-
iaikinimu, o kita apie kara ir
taika. Abi kalbos turi didele
svarba ir reiksme.

Kalboje rysium su negry seg-

regacija jis labai tvirtal pasi-
saké uz panaikinimg segrepicl-
ios ir kvieté visus amerikie*us
yerziuréti savo saZine ir paditi

vungtinéms Valstijoms pusa-
linti ta blogybe — rasing ne-

apykanta, ir suteikti negrams
lygias teises. Nei vienas JAV
prezidentas réra kalbejes taip
aifkial ir talp tvirtai pries neg-
ry segrepacija.

Dar idomesné kalba buvo
studentams, Sioj kalboj jis :ie-
te tarptautinius reikalus. Yy-
yausial ee santy-

Tel. LE, 5-6400

[Lietuvis Stogu Dengé jas

best Roofing & aaeited 64

4 FIRST AVE. se
: Toronto 8, Ont. )
-_Dengiame naujus ir taisome senus stogus, vandens |
autekéjimus. (eavsthrough} ir atlieckame visokius
) -skardos darbus.

: Savininkas C, SWANKAS

Tel. HO. 6-8252.

¢éiy karo ginkly...

nn nN

1{ amerikieciams,

_Liaudies Balsas | _

$5, 000 {000 dentine, Kol neuz-

| tikrins, kad ji néra svetimsa-

of Kanados Gyvenim ‘ime ee

ny aia }.
——_— —
Automobiliy apdraudos kom-

panijos skelbia, kad pakels mo-

kest] uz automobiliy apdrauda
nuo 5 iki 10 procenty. Ir nieko
nelaukiant. ©
- Jos aiskina; kad automobiliu
nelaimés padidéjo ir automobi-
liy pataisymo kaina pakilo.
metic,

sava nusistatymo, Kennedis pa-
stebéjo:

“Bet ai taipgi tikiu, kad
mums tatp pat reikia perzitré-
tisavo atsinesimg — kaip indi-
vidualy, taip ir visos Salies —
nes musy atsinesimas tiek pat
svarbus, kaip ir jy”.

“Pirmiausial’’, tesé jis, “per-
ziurékime savo atsinesimg. lin-
kui patios taikos. Per daug is

{musy mano, kad taika negall-

‘ma. Per daug mano, kad tai ne-

Liberalai labai kritikavo kon-

konservatus-rysium su parda-

jvimu kvieciy Kinijai. Jie ne-

prieStaravo tiesioginiai kvieciy
nardavimui, bet smerke saly-
gas. Dabar, kai jie atsistojo
prie valdzios, uzgiedojo kitaip.

Sakoma, kad Pearsono val-|.

diga sutiks parduoti Kinijai
kviecius su 10 procent., jmoke-
jimo ir issimokéjimui per 18
ménesiy.
Konservatai pardav nejo su

25 procentais Jmokejimo.
:  Kanadietis

Kennedis

kiug,
“AS kalbu apie taika todal”
saké prezidentas Kennedis,

‘“kadangi karas dabar turi nau-
ja pobidj. Visuotinas karas
yra bereikSmis tokioje gadyne-
je, kuomet didziosios jegos ga-
hi islaikyti dideles ir relatyvial
nenugalimas nuklines jégas ir
atsisako pasiduoti nesigriebu-
sios ty-jégyu. Néra prasmés to-
kioj gadynéj, kada viena nukli-
né bomba turi savy je beveik de-
Simtj karty sprogstamosios jé-
gos, panaudotos visy sajungi-

ninky oro jegy antrajame pa-

sauliniame kare. Néra prasmes
tokio] gadynéj, kuomet mirtini
nuodai, pagaminti nukliniy
eksplozijy, biity iSneSioti veéjo
ir vandens, Zemés ir sékly. po
visa, pasaull ir net hegimusioms

kartoms”.

Trumpai ir staviai, néra pras-
més kariauti, nes nukliniame
kare nebitu pergalétojo. Visas
pasaulis susinaikinty.

Liesdamas taika, jis saké:

“Kokia taikg mes turime
mintyje? Kokios taikos mes

siekiame? Ne Pax Americana,

primestos pasauliui amerikie-
AS kalbu
apie genialig taika.— apie tai-
ka, kuri daro gyvenima ant Ze-
més vertu gyventi — tokios
risies, kuri padeda zmonéms ir
tautoms augti ir turéti viltj ir

budavoti geresni gyvenimg dél

savo vaiky — taikos ne vien
bet ir visiems
zmonéms —- taikos ne vien mu-
su laiku, bet visam laikui”.

“AS suprantu, kad siekimas

taikos néra toks dramatiskas.

kaip vedimas karo — ir daz-
nai taikos siekéjo zodziai blo-
gai girdimi. Bet mes neturime
svarbesnio uzdavinio”. —_—.
Kalbédamas apie tai, kad yra

tokiy, kurie teigia, jog hergz-
| dzias darbas kalbéti apie taika,
| kol Taryby Sajunga népakeis

gmogus gali jas isspresti. Ir
‘|Zmogus gali biti. tiek didis,

realu. Bet tai pavojingas defi-
tistinis jsitikinimas. Jis veda
prie isvados, kad karas neis-
vengiamas —- kad zmonija pa-
smerkta — kad mes esam ran-
kose jegu, kuriy mes negalime
sukrontroliuoti.
“Mums néra reikalo priimti
tokia paziura. Misy problemos
yra zmogaus darbo — todel

kiek jis nori: Néra tokios pro-

blemos Zmogaus gyvenime, kad

zmones negalety nugalety’”.
Jis netiki, kad taika gali bu-

 |ti visuotina ir amzZina, bet. ji

galima, tik reikia noréti jos,

dirbti uz ja.

Taipgi jis pabrézs, kad rei-
kia daugiau atydos kreipti }
tuos dalykus, dél-kuriy galima

ky yra daug. Ypatingai taika
ir nusiginklavimas yrs visy VY-
riausias siekis.

ir taikos metu, sako jis, bus
gingy ir nesusipratimy tarp
tauty, “Pasaulio taika, kaip ir
bendruomenés taika, nereika-
lauja, kad kiekvienas zmogus
myléty savo kaimyng — ji rel-
kalauja tiktai, kad jie gyventy
kartu vienas kita toleruodami,
pavesdami savo gincus teisin-
gam ir taikiam iSsprendimui.

tr istorija mokina mus, kad ne-

sutikimal tarp tauty, kaip ir
tarp individualy, nebina am-
zini, Nezitrint to, kaip pasto-
vus atrodyty misy mégiami ir
nemégiami dalykai, laikas ir
gyvenimas daznai atnesa neti-
kétus pasikeitimus santykiuo-
se tarp tauty ir kaimyny”.
“Todél. tvirtai nusistatykim.
Taika neturi buti nepraktiska
—ir karas neturi buti neisven-
ciamas...””
Liesdamas JAV ir Taryby
rajungos sugyvenimo kiausi-
mg, jis pastebéjo:
“Tarp daugelio pozymiy, ku-
rie yra misy abiejy Saliy zmo-
nems bendri, néra tvirtesnio uz
tq, kad abieji vienodai biauri-
si karu. Beveik isimtis tarp
vyriausiy pasaulio jegy, mes
niekad: nebuvome kare su vie-
na kita. Ir-nei viena tauta isto-
rijoj}- kovy . nenukentéjo tiek,
kiek rusai nukentéjo antro pa-
saulinio karo metu. MaZiausia
20 milijony neteko savo gyvy-
bés. Nesuskaitomi milijonai
namy ir farmy buvo sudeginta
ar sugriauta. Trecdalis Salies
teritorijos, ijskaitant beveik du
treédaliu jos industrinés bazés,
Duvo paversta dykuma — nuo-
Stolis, kuris prilygsta. sunsiki-
nimul viso Slos Salies ploto j i ry-
tus nuo Cikagos.
“Siandien, jeigu vél karas is-
siverity — nesvarbu kaip —
mitsy abiejy Salys galéty virsti

_ Birielio 28, 1968

‘pirmaisiais taikiniais. Tai iro-

niska, bet teisingas faktas, kad
dvi tvirciausios jégos yra di-
dziausiame susinaikinimo pa-
vojuje. Viskas, ka mes pabu-
davojome, viskas, uz kg. mes
dirbome, buty sunaikinta. Net

ir Saltajame kare — kuris at-

neSa .sunkenlybes ir pavojus
daugeliui Saliy, jskaitant Sios
Salies artimiausius sqjunginin-
kus — musy abiejy Salys neSa
sunkiausia nasta.' Nes méa
abieji skirilam dideles sumas
masiniams ginklams, kurios
galety geriau biti panaudotos

kovai su ignoracija, skurdu ir

ligomis, Mes abieji esame pate-
ke ] pikta ir pavojingg cikla,

'| kuriame jtarimas vienoje puse-

j¢ kursto }tarimg kiteje, ir nau-

ji ginklai gimdo kontr-ginklus, —
kaip Jungtines |
Valstijos ir jy sajungininkai,

_ “Prumpai,

taip ir Taryby Sajunga ir jos

Sajungininkai, turi bendra gily
susidoméjimg teisinga ir genia-

ha taika ir sulaikymu ginklavi-
mosi lenktyniy. Susitarimas
siuo klausimu yra naudingas
sovietams, kaip ir mums — ir

net nedraugiskiausiomis tauto- .

mis galima pasitikéeti, kad pri-

slimty Ir laikytysi ty pakto ob-

hgacijy, ir tiktai ty pakto obli-

gacijy, kurios yra jome Bes

cloms naudingos,

“Todél- nebikime apakinti
misy skirtumais — bet kreip-
kime savo atyda j misu bend-
rus interesus ir bidus, kurie
padéty tuos skirtumus iSspres-
ti. Ir jei mes negalésime dabar

pasalinti misey skirtumus, -vig- _

gi mes galime padaryti pasaulj
saugiu dél visokiopusiskumo,

Nes, galutinoj analizej, miisy —

paclu pagrindiniu bendru rysiu
yra faktas, kad mes visi pyve-

name Sioje planetoje, Visi kvé-

puojame tq pati ora. Mes visi
vertiname savo vaiky ateitj. Ir
mes visi esame mirtingi”.

' {domiausia tas, kad jis kvie- |

te amerikiecius perzitiréti savo

paziuras j taika, kara ir sugy- .

venima. O kad amerikieciams

‘tretkia pakeisti savo nusistaty-
mq tais klausimais, tai negali .

buti jokios abejonés, Ir paciam
prezidentul pravartu tai pada-

‘ryti,-nors jis, matyti, keicia sa-

vo paziuras. Tarp kitko, jis dar

kaltino Taryby Sajunga uz ne- -

ramumus pasaulyje, kadangi ji
norinti uzZvaldyti pasaulj poli-

tiniai ir ekonominiai. Faktas gi

yra tas, kad pasaulyje vyksta
socialiné revoliudija, pasaulis
keiciasi, nori ‘kas ar ne. To

negali sulaikyti nei Taryby Sa-

junga. Kennedis, matyti, dar
nenori pripazinti gio fakto.

SIAULIAI. — Simtai mazyjy
Siaulieciy susirinko kultiros

namy saléje 1 pirmaja saviveik-
linio léliy teatro premjerg, Dra-

mos teatro aktoriaus Jono
Juodgalvio vadovaujamas jau-

nyjy saviveiklininky kolekty-_
vas jiems paruosé S. Margako

pasaka “Pilis pilaité”.

“Sis léliy teatras jau ketvir- .
tas mieste, Saviveikliniai léliy
teatrai veikia miesto pionierhy) .

rumuose, statybiniy medziagy
kombinate ir mokykloje - In-
fernate Nr. 1. !

|

Bird _birielio 28 98

_ Kaipe
-Ralbé

7
Toki bid

_ ar gali kity ri
_ plvystytr m
, Katba, reikia

galima dauzi
patiems deme

__réti, maitintt,

jai ir parod

| méjusiejl mu.
kad sugauta;

minti reikauy
nis netarpis!
ay ogumi, Is:

jie patys raz

vu ir. glamor
dresiravimo

li aS ryza
stimuliavime
keti tuo palir
rl rodé manc
nisi, Nuo to
mos padedar

 gintiaiws ir

is vonios j b.
- Vienas ma
Fa parodé nt
mus ir tapo
je’. Mes pra
Ta: buvo pa
mojo susitik
eituikyti pt

 grities. Hidr

_ GPsa
me 'gdziodav.
tariamg 206
tikriai, pas?
lima sakyti,

-ovwnys sunk:
' gerklos vis:
—-rausy, ir-or:
—-verela jas ¥:

zcsnis.
Bet Elva‘

- Sumis dieno:

vo krykimg.
riamy Zodzi
tt kiekviena
mu. Atsilyg
jo pasiekim
nepalikti jo
jam Zmona
 Grauge. Pa
Being ir jets
le vardu Tr
Pirmg ks
ras nustojo
mes]. Jo ak
is vaidmuc
Mes galéjon
be klitidiy, }
Siai jiems :
Noredam.
abipusis: pri
moekymui, |

deipcaillge castes

“‘Apsilan.

gerialsis
Dél pla