| KAI KAM BUVO TIKRAS CENTENIAL ; kaip negali suvesti Ekspo-67 saskaity. Virs 100 milijony doleriy . maziau,.o- ant galo uzZmokéta daug daugiau. Pavyzdziui, Habi-| tat apartmentai kainave 8¢.036,000 daugiau. Kal pridéjo archl- tekty ir kity i8laidas, pasidaré suma 18 $22,686,000. Kiti du pa- Jaiku pastatas buvo 20,28 ir. 50 procentu tuScias. jau poet apipuves. Jeigu nebus nieko daroma, tad ir Kana- . dar sunku pees Bet jie turéty. 4 Puslepio | netekusi népriklausomybés. Kol miisy lyderiai neiSstoja prieS | vienos pusés, JAV 'pareiginais ir prezidentu Niksonu. Liaudies Balsas ~ Liaudies Balsas GAVAITINIS KANADOS LIETUVID LAIKRABTIS LEIDHAMAS SPAUDOS DRAUGHOS: Prenumeratos kaina: Kanado] ir visur kitur $5.00 metams: pusmeciul $2. 50. J Lietuva $7.00 metams | LIAUDIES BALSAS 260 Claremont St., Toronto 5, Ont., Canada po Telefonas: EMpire 6-4358 P; raéjusia Savaite aiicgabel pranexé. kad suditocind nies islaidy neturi pateisinamy dokumenty. | Atrodo visiems buvo piknikas. Buvo susitarta padaryti uz -statai, Man the Producer ir Man the Explorer kainavo 520,560,- | 000, o. buvo susitarta pastalyti uz $9,115,000. a AukStesni parcigiinai, kuriems buvo numatyta alga $10,- 000, Ekspo metu gavo nuo 20 iki 60 procentu daugiau. Pati Eks- po vadovybé turéjo issinuomavus pastata uz $148,000. Bet tuo Visai nenuostabu. kad tokioes parodos tiek daug Ika inuoja- 1963 Balandiio 4, t bk sity ie a ‘ mY rie ai * ae : Es Le _ : taksy mokétojams. Jie turi uz viska Reger oO paskul dar. ‘pradedant balandzio 6. Cia matomas Carl Hapscott, grupes va- deficita padeneti taksals. -* Ottawoj buvo iskelta virgun. Kia viena kompaniia nesu-. mokejo taksy uz. 89,000,000. Ji apéjus aplink istatymus ir ma- 6 y y f | Ni A . | dovas, tyti nelabai. ka jai padarys. Esan¢ios kokios tai reguliacijes. lei- dziancios skyriamis. nemokéti taksy. Bet to skyriaus motininé kompanija pardavus vos uz $1, 000, 000. Tiek tal turéjus? apy- vartos. | Tas ir kiti bavi aiskiai. rodo, kad musy nicks Bianentha” a5 | : | doje korupcija sués visus, kaip ir kitur. } Idomu pastebéti, kad ivairios komisijos dainai funds reko- | jos” draugija. “thendacijas, kaip padet] pagerinti, bet jos greitai bina vemirs- ane Tar buvo 1948. emtais. Jkitrus Politiniy ‘moksliniu Ziniy skiedims drau- ei)4, Juozas Matus jai skyre | nepaprastai daug démesio, tar- si tiesé kelig moksliaénis ir po- Du kanadieciai keleta mety tyrinéjo-Kanados | universite- ‘litinéms Zinioms { piaciqja vi- tus. ir idomly dalyky jie surado. Net netiketumy. suomene. Man, tada jaunam | Mums vis buvo pasakojama, kad kanadie¢iai, baige moks-|kguno Polietchnikos institute lus, isbéga {-uZsienius, ypaé { Jungtines. Valstijas. Dabar paais- destytojui, ir kitiems lekto- ki, kad daugelyje Kanados universitety profesoriai ic !ektorial | riams tai daré dideii jepiidj: Pa- didele didgiumg sudaro uzsieniecial. Biléje universitety. prezi- {gat tai sprendéme, koks svar- dental yra uzsieniediai: | ; ‘pus Sis klausimas. Tai buvo Jie savo raporte nurodo, kad toks uzsienieciy isigaléjimas aba iadaa su. zmonemis. mo- universitetuose silpnina kanadi8kuma universitetuose. Daugelis , kykta. : a ih UNIVERSITETUOSE \ ty uzsieniediy net nesistengia gerai pazinti Kanados istorl]4, | Taciau aniien: day tuait ae qUO labiau. tapti Kanados pilieciais. : ta, pasvelkinimo Z0C iY Mmusy Pabrégtina tas, kad daugelis wniversitetu lyderiy, isgirde Be rbiamo profesoriaus, prezi- apie pastangas kanadinti universitetus, juos iSvadine marksis- |! ‘dente jubiliejaus proga, pir- | fals, net fasistais. ' miausia norisi “«alhé:{ apie jj Jau gerai zinome, kas atsitinka su Zmonémis, kurie pasid- : ‘kaip apie didelj mokelininka. Io stengtis. iSlaikyti didesn} Kanados pramonés ééra kauadietiy |p: ne bidingiausias jo bruozas rankose. Puikiis kanadieciai, garbingi -politikierial buva™ 18- sickimas vykdyti gilius spausti is gyvenimo, arba jkisti 1 tokias vitae. kur jie nieka protein tyrimus ir kiek ga- negali padarytt. ~ilima glaudziau sieti mcksla su Visa tai turint mintyje, darosi iSvada, kad Kanada jau -gamyba. Tokia simbiozé, is leidzia pasiekti Jungtiniy Valstijy bizn}, tol a leidziama veikti ‘nepriklau- | gana reiksmingy mokslo rezul- somal”. | | tat, o is kitos pusés, suteikia Geriausiai pasaké Jungtiniy Valstijy apsigynimo ministras ‘gana efektyvig pagalua gamy- Laird, pareikSdamas, kad buty nepraktiska leisti kanadieciams | bai, Pagaliau praktika ne syki vetuoti ABM. Dél to ir nebuvo atsiklausta, ar Kanadat patinka parodé, kad natiratiai gamybo- | ABM progvama, kurig prezidentas Niksonas paskelbé, ar prita- | je iskyla principiniai klausimail ria jai. Tik véliau, kada Kanadoje pasireiske didelis nevasiten- | daznai bina neZinomi ‘ir moks- eae yt premjeras Trudeau buvo pakviestas pasitarimul su! lui, ir bitent praktika, gamyba _ Kada nekurie Kanados politikieriai ar koresponde ntai ver- problemas. kia alpie kity saliy nepriklausomybes, atrodo labai juolinga. Na- -mie jos labiausiai reikia. Jeigu ta neprklausomybé svairbi, rel- | vienas kalinga, tai reikia pradéti nuo savo namy. elcktrolitiniy Universitetuose prasideda studenty judéjimai. dangu MOKSLUL | ALGIRDAS ZUKATSKAS | Lietuvos TSR Mokslhy Akademijos Viceprezidentas _ Pirmosios asmeniékos pazin-}|.is nuolatos kviediamas atvyk- ‘tie¢ jspudzial susiig su “Zini-}| Ui su vranesimais, paskaitomis. | Pakvietimai ~~ .8 ivsiriausiy pasaulio Saliy. Ateina laiskai is ; specialiy moksio zurnaiy: pra- | So parasyti mokslinius straips- | nius vienu ar kitu klausimu. Jis daznai vadovauja Taryby Sa-: iwigos mokslininky aelegact | jioms, vykstan¢ioms , uzsienj, } konferencijas, kongresus. Misy Chemijos ir chemines | see institute sukur- | daugiasluoksnés | dangos ial keleta karty atsparesnes | korozijai, negu anksciau Tary- - bu Sajungoje naudotosa biizgan- - éios dangos. Todél visos auto- ‘mobiliy pramonés Jnicnés sten-. giasi dabar idiegti sio musy in- stituto sukurta technologija. | Néra savaités, kad pes prezi- ; dent patarimo neatvvkty ko- | kios nors didZiulés jmonés at-! stovas. | Akademikas vadovauja. neé tik savo problemos ftolesniems tyrimams. Jis visq laika sten- giasi, kad. visi respublikos mekslinio tyrimo institutai tir- |! itu pagrindines problemas, vys- tyty teorija. Su jo pasiangomis | susijusios beveik visos pagrin- | dinés mokslo kryptys, kuriose : mes turime pasickimu -—— ma. | tematika, teoriné fizika, puslai- dininkiy fizika, Slumime fizika daznai iSkelia svarbias teorines ir kitos mokslo sritys j isio tyzimo institutg, | laiko juos, remia. Pustaidinin-. | kiy fizikai pradzigq devé akade- vikas P. Brazdziuras, o netru- | kus iSgarséjo ir jaunimaz, Até- ic V. Bolutis, J. Pozéla, Mate- matikoje J. Kubiliaus keliu nu- eco V. Statulevicius, B. Grige- 1 cis. Ir jel dabar kalbame apie Ze- mes Ukio mechanizavime moks- statybos lr architekturos, Riochemijos, Fizikiniy - téchniniy enereeti- kes problemy instituta, paému- sj labai perspektyv:q krypti, Puslaidininkiy fizikos instituta, atsiskyrus] nuo Fizikes ir ma- tematikos — jy jsikirimas, jy }pacirinktos naujos jdomios kryptys, —. visa tai buvo sv- | kurta ne be prezidento pastan- eed | gy. Prisimenu, savo laicu Eko- jnemikos instituto dserbuose ‘mums atrodé, kad 12¢5-metai a labai tolima perspektyva, © | dabar jau mastomis ap:e 1980- UGSIUS. | | Miusy prezidentas -- labai ‘plataus akiraéio Zmogus. Vie- nodal drasiai jis imusi sprestl ‘Palp vadinami Carl Tapscott Singers pradés savo programa, visas problemas, seka pclitinius duoti ant CBC radio stodciy kiekvieng sekmadienj 1.30 val. dieng, | ‘ivy kius, skaito pasau! ne litera- tary, turi didelf autoriteta. Ir kartu stebina jo paprestumas, draugiskumas. Jo kabineto du- rvs visad atviros, jis kantriat, kelbasi su kiekvienu Moksly -akademijos darbuotoju. kiek- -wienu bendradarkiu etengiasl }- | sigilinti { keliamus ijavelmus. -Kartais momentai bina labai j- tempti, bet jis viskg, sprendzia ‘labai ramial Ir paprascal. Reikia stebétis jo iaka1.dide- jiu darbstumu. Retas jaunas mokslininkas sugeda taip. }- temptai dirbti, pasigirti tokia a ittele mokslinio darn produk- cija. Profcsoriaus darbo diena : baigiasi vélai nakt}. Ir neziurint TO-ties mety, jis yra labal ge- tyros sveikatos, energinges. Per -aviaesimti mety, kap pazistu iii, tarsi niekuo nebtity pasikei- tes. ee Norigi palinkéti, kad prezi-_ dento darbas ‘r tonau baty brandus, kad ii lyde*u tokia pat giedra nuotaika, svéikata. th | ~Redakcijos pasteuba _TSRS aqigmo jsaku prof. J. Matulis, 'rysium su jo 70-tomis sukaktu- ‘yémis, apdovanotas Lenimo or- dinu. ‘al | i ee — ————_—_— ls i Sree ra RAGINA GAMINTI GARU | YAROMUS AUTOMORILIUS | Soe |. WASHINGTON. -- Naujas stiprial rekomenduoja, kad au- ‘tomobiliai bitty pradét* gaminti 'garu varoma jéga. Raporte sakouia, kad tokie jautomobihat buty pigesni ir ltylesni, negu gazolinc. varomi. Prie to, Turlu pastebali ta profeso- : del sumazinimo oro uztersimo. Juozas Matulis — givo metu|!riaus bruoza, kad jis labai su- | | zymiausty bizganciy pares. patraukti senuosits misy | tersia org 85 procentus, paly- srities | mokslininkus, susiformavusius | Zinus su kitomis pr’ezastimis. Ar jie at- specialisty ne tik Taryby Sq-|dar burZuaziniais Jaikuis, ska- Raportas taipgi nurudo, kad ‘kreips vyriausyhbes atyda jf universitety nukanadejima, dabar | jungoje, bet ir visame ‘pasau- tno jy iniciatyva, o drauge ug- | tokie automobiliai valéjo buti L lyje. Ir Jo autoritetas vis auga. do ir jJaunus moksliuinkus, pa-! pradéti gaminti pries 20 mety. | Auksciausiosios Tarybos Prezi-. kongresinés komisiJos raportas © tas daug prisidety | Dabartiniai automohihai uz- Balandzio ‘ Montrealo kartu pasirc ‘pul. Pirmg & “universitete Gill univers Reikéje i Jaikyti stuc mo } unive Tik geras mas: isgelb Cideliy riau Dél visk« “armija. Siuo syk studenty r na kersti: ” gnuiversitet cuziskg. Atminki 145 metal _ Kita, Ks _siskyre, QO toxs ~ monstravi 000) rodo simpatixa Jeigu tikrai nor wenkalbis -kiausiai k Bet va. “kelio. ‘ geresnio nacionalis ~ ‘Jiems 1 kims i k las. Tai ja tas D. Hi mely am Neatr pats ger generola Jam daug ne rie nupl Be ak aus ir | nés, ku _ Pakis fe audr Ta —valdzia «Sis spenda — mmietr ‘Pakiste . Kars _ daryti taipegi kere, buisias "Kas? nieéiai, Sajung Aten “us 5 —sybe, | ny, is hun Tos moter | verkin