to

e. Su-

Dr-Jos a

rinki- *
nezee
lube |
. io bai-

is bus »
Klubo

Sinus”
jag

varta.
Batisky
ip su-
méje?
cad ria.
ie taip -

3\6 Gian WES | 4

. Kaip
ojimal’
enybés-
y laiko
islui 18
ai Klu- |

usIrIN=

inaudo-
ininkas -
kStaitis

“NL”)

kauda- —

lemons-
atmestl

liskusi- :

mmenas

\datas”, —

| bordo

uvo pa-

“CLUE O- -

ir visai-

sirinki-:

pal, Savg -
 Domi-:
pasiuiée —

iskusiju.

usirink1-

cad mori
edé ‘val- —

slui spe-
mg.
isi pasa-

rkeliine |
Ss yra bu- |

kiekvie- -

baisios ,
kiai Sire

pre. Siiny

r-Jos, is

daugiau
kiras na-

, isigan-
| 3.Dr-ios?

O08” |

ontrealie-
atosi, kad

r tam pa-

‘musa dar

“rivoros”,

vadovyhé- —
1éty. drau- |
je sudara
te nustum- |

kranta.

rekordus,

q?

ip jis, iIn-
bas dabar

racityj jis
momenty.

AVOJINgIe ji”

ii.pagalbon, .

javanaudis-
kaip kad da-
ie “aptrijo-

- bendrinin.

 liepé man pakalbéti

| bus ispildytas! 2s)
: siuntinys ir, pagarbiai traukda-

 Sodzius:

nam mont: —

_ Kovo 1, 1963.

8. Arai

 Suduzusi Sirdis

Verté V. ‘O&kinis

Pasakiikas Grazing Romanas

(Tasa)
- =~ Gal ir neéra, bet valdovas

vienu, — atsaké pasiuntinys,

 gvilgteréjes j senaji karaliy ir
j Marecha. - va, te

Siedu tuojau ISéjo ig salés.
— Kg liepé pasakyti tavasis

 yaldovas?

 Pasiuntinys valandéle tylsio.

dis tik. dabar, stovédamas ka-
~ raliaus akivaizdoje, suprato, su

kokiu akiplésigku pavedimu at-
vykes, tad negaléjo apversti
liezuvio. Pagaliau jis jJsidrqsi-
no ir prabilo:

Pasakyslu tau tiesiai! Sinn
karalius.liepé praneSti tau, kad
tu isakytum prajodyti zireq ir

| paskul grazintum jam. O Jeigu

jus negalésite prajodyti Zirgo,

ftai-tu turési grazinti- jj mano
~- karaliulkartu su savo zmona.

‘T&girdes tuos ZodZius, Nadi-

‘ras uzsidegé kaip ugnis, i8 pyk-

éio paraudo, supriialeé kums-

- Gus ir jau buve bepuolas stver-
ti pasiuntin] u3 gerklés, - Pa-
. gluntinys perzigando,. matyda-

‘mas baisios riistybés pilna jo

veida, puolé ant keliu ir dre-
banciu balsu tare:

— Suprantu, jasy - didybe,

- kaip sunku atiduoti tokig glos-

numo ir grozio tobulybe, kuria

man teko matyti, Uz tok) groz]

gvalima ir gyvybe paaukoti, bet
kode! gi jus nenorite pamégin-
ti prajodyti zirgg? Gal..

-—- Nutilk! — uZriko ant jo
Nadiras ir pahepé iseitt. — At-
sakymo gautl ateisi rytof}, o

_ tuo tarpu.esi Jaisvas. Visi gau-
-+gite nakvyne, o Zirga prisiziu-
_j rékite patys. Eik' :

— Tavo paliepimas, valdove,
usuko pa-

masis atatupstas, iséjo is sales.
Nadiras ilgai laksté po sale

susijaudines, nezinodamas, kq

daryti. Prisiminé ir pasiuntinio
“Sunku atiduoti..

 “Nejau tas akiplésa pamané,
kad Marecha yra mano gmona?

-— galvojo jis. — Matyt, taip.
-\ Ka gi is pasakyty, pbamates
_Etere? Beje, argi dabar metas

apie tai galvoti? J tok} iZaly pa-
siilyma reikia pumeratie at-

— sakyti’.

Tuo tarpu j kambarij iejo jo

fevas ir, pamates Nadirg bai-
-$ial susijaudinusj, su nerimu pa

klause: , aa

= Kag tau, mano sunau?
— Ak téve, kad tu ziotum,.

su kokiu akiplési8ku reikalavi-

mu atsiunté pas mane svetimos
i ae karalius savo pasiunti-
) . Jig reikalauja, kad mes

veatadytnine ta zirga, o jeigu
neprajodysime, tal kad grazin-
éiau ji kartu su savo zmona!
— QO ka tu atsakel jam?
— JSvariau. pasiuntin} ir he-
piau ateiti atsakymo rytoj!
Reikia sugalvoti tokj atsaky-

‘Ing, kad jis jzeisty tq, karaliy
taip, kaip jis jZeidé mane!

7 er

su tavim

Senasis Wavallus susimaste.
— Tu tik pagalvok, koks j2u-
lumas reikalauti, kad as kariu

lsu neprajodytu Zirgu pasiys-

Ciau ir savo zmona?! Ne, te

jnegalima pakesti! Rytoj pat j-

sakysiu sukapoti ta zirga j ga-

| balelius, sukrautij jy paciy ve-

zima, ir pasiusiu karaliul, palie-
pes pasakyti: “Stai kaip mes
prajodome zirgus tokiy kara-
Ly, kalp tut”.

—~_ Ne, sunau mano, Sitaip
nedaryk! — taré tevas, paga-
liau atsigodes i& susimastymo.
— Ar neverciau bus pamégi-
nus prajodyti zirga? Lahal ga-
limas dalykas, kad mes mokeési-

me tai padaryti, ir tada nerei-

kés mums pyktis su svetimos
Salies karaliumi. O tavo nuta-
rimas, be abejo, parelkalaus

j neretkalingy auky, o gal ir mo-

sy tautos prazuties. Svetimy
saliy karaliai nuozmis ir aki-
piesiski. Argi tau neaisku, kad

Jo reikalavimas téra tik prieka-.

be nesantalkai,

— Jeigu taip, tal jis. visada
mokés rasti priekabe! ~~ susu-
ko. Nadiras. —- Ar-ne geriau
bus pamokinus jj karta visiems
laikams?

—- Nereikia uzmirsti, kad jis
labai galingas. Jeigu mes su-
pykinsime jj, jis per trumpa
laika gali pasiysti prieS miusy
Sal} kariuomene, . gausig kaip
skeriai. Gal manai, kad tik tau
vlenam jis atsiunte tok} reika-
lavimg.? Anaiptol! Nedoras
zmogus troksta visiems blogo.

Jis, be abejo, ieSko priekabiy

kariauti ir su kitais kaimynais.

i Tr tuo tarpu, kai jis kariaus su

kitais, mes, taikiu budu nudel-
sdami kivirég, galésime sustip-
rinti savo karalyste.

= Bet jeigu mes negalésime
patenkinti jo reikalavimo, . tai
nejaugi fturésime  siysti jam
Etere?

—- Nemanau, kad tai buty
nei$vengiama. AS tikiuosi, kad

miusy karalystéje vis déito at-

siras,. kas mokés pazaboti ir
prajodyti Zirga. O jeigu jis nu-
mes raitininkg, tal, retkia tike-

tis, Zirgas pabégs ir sugrjS pas

gavo Seimininkg. Tada tu pra-
nesi jam, kad buvo méginta
prajodyti zirga, bet ys istru-
kes ir veikiausiai bus parbe-
ves pas savo valdova; toaél da-
bar atveskite ji pas mus atgal,
mes dar kartq paméginsime. O
tuo tarpu jf gal kokia nelaime

uzgrius, ir tada jis turés uz-
‘mirsti mus! .

Karalius Nadiras susimasté.
Po valandeles jis jau ramiau |
tare:

— Tiesg sakai, téve. (eesti
bus nudelsti. Tik ag nezinau,
kas galéty surizikuoti sésti
ant to Zirgo! Manau, kad nie-

kas kitas nemoka geriau uZ ma-
ne prajodyti arklius, bet, atvi- |.

rai sakant, ir man. neudteks

pats: narsiausias.

! InfiPyilf a? epee cae ie Fo. 7 ame

drasog.. sésti ant to ugnim
| pukstuojancio zirgo. ...

— Gal tu, siinau mano, esi
yeriausias raitininkas, bet ne
 ‘Reikia pa-
Saukti arkliaganiy senitina, jis
tik vakar paregrizo i8 ganykly.

Jeigu tu ir ryztumeis pats pra-
jodyti tq zirga, tai as nepatar- |

— “Besirdis’... Pirmakart
girdziu tok] varda! — sumur-
méjo Marecha nustebusi,

es

Atkutusi po ligos, Eteré,
aukles prikalbéta, nusprende
prisileisti Nadirg prie savo pa-

dziugino Nadira.
Jaunasis karalius nekantrau-

ylapis T

— Zmona, kuria, tu apgatle
lingal atsiviliojai. Oi, kokia PE
da karalini!.. 7

— EKtere! — suriko Nadiras
iséles ir, stvéres Ja uz rankos,
nubloské j patalg. —~ .

Eteré sumiso. Tokio smurto

| Tai pasiusk tuojau pasaukti jo, | talo, Ta zinia neapsakomat nu- | ji nesitikéjo.

Uzgauta iki Sirdies gilumog,
drebédama ,i§ pasipiktinimo, ji

Ciau: o gal tu nemokési suval- | damas lauké nakties, o Eteré| tyléjo.

dyti jo, jis numes ir suzalos ta-

ve? O tada jau niekaip neatsi-

kratysi tuo galvazudziu, jis t uz-
puls mus.

Nadiras iséjo. Senasis kara-
lius prie sinaus tvardési, bet

elgési, kaip visada, ir kone vi-
sa laika praleido su Marecha.
‘Eterei ta diena prabego ne-
juciom, o Nadirui ji prailgo it
amizinybe,
Taciau kokia neistveriamal

— Etere! Etere! — iSgirdo -
jinal nedrasiai tariant. — Uz.
ka tu neapkenti manes?

Eteré suprato, kad Nadiras
apgailestauja savo poelgi. di
atsistojo, uzsimeté riba, pa-

dabar, likes vienas, ko never- | skandi ir sunki tapo Eterei toji zvelgé j Nadira, kuris stovéjo —

ké i8 apmaudo. Daug nedory-
biy ir paZeminimy jis buvo pa-

naktis!

Kambarys jauniesiems jau

nejudédamas, ir ramiai taré: —
— Karaliau Nadirai: ko tu

tyres if to svetimos Salies ka- | seniai buvo paruostas. Iga lai-| 20F is manes? ;

raliaus, bet uoliai slépé ta nuo
siinaus. Siaip ar taip —- jam lig-

ka jis buvo tuSdias: nuo tos
dienos, kai dingo karaliené Ne-

_—- Gyventi ir mirti su tavim!
— Jeigu tikrai norétum to,

Siol sekési iSvengti kaimyno|pé, niekas neidavo \j ji. Ir Stai tai kitaip butum pasielges!

uzpuolimo. Ir Stal dabar jis taip
jzeidé jo suny:

- Marecha, pamaciusi, kad Na-
diras iSéjio, nubégo kviesti té--

pagaliau jis buvo paruostas

jauntesiems,-bet ir. tie nekélé

| kojos } jj pusantro meneslo.
Tai dienai jis 18 naujo buvo

_— Meilé sumaisé man prota.
—~ Jel myli, tai palik mane

| viena,

— Kaip tik todal ir negaliu

vo pusryciy. Bet senukas buvo sutvarkytas, vadovaujant auk- palikti‘ Jau iki valiai pribuvai

taip: prislégtas, jog jinai issi-
vando. Tylédama priejo prie jo
ir meiliai apkabino, Bet senu-
kas, regéjos, to net nepastebe-
30.

— Téve, Vepchva atejo pats,
man netgi nereikéjo Saukti jo,
— faré Nadiras, leidamas I
kambay]. 7

Pamates Marecha, jis taré:

— Marecha, tu atéjai Saukti
tévo?

Jis vél prisiming pasiuntinio
zodzius. “Tai kad prikibo?” pa-
galvojo apmaudzial.

Senukas pagahau atsitokéjo. |

Pakéles galva ir pamates Ma-}

recha, jis maloniat nusiSypsojo |
jai. ,
— Tai susiradai mane, balan-
déle?

— Teve, metas pusryéiauti, :
a§ jau iSalkau. .

— a aie mielo}l, mes neil-
gai...

— Ne. Seni: Nadirai, kad
Marecha ‘netrukdys mums?

— Zinoma, kad ne. Vepchva,
elks arciau.

— Sveikinu didjjj karaliy!

— Ar tu matei tq Zirga? —

zvengus, visas miestas subego!

— Cal pazisti kg is arklia-
mel kas apsiimty prajodyti
on

— Tokio, kuris apsiimtu pra-
jodyti ta zirga, nepazjstu, bet
yra vienas, kurts dristy pame-
ginti. Sig ziemg prie musy bu-
vo pritane du medZiotojai, vie-
nas vardu Loma, kitas — “Be-

Sirdis”. Tas “BeSirdis” pasiro- | ganciomis akimis, visa tirtéda-;nés imty kalbéti,

ni).
~— Kaipgi, dar ryta! Jam su- |

lel. |

Po yvakarienés auklé nuvedeée
Etere ] miegamaji; nurenge,
pagilosté, paguide } patalg ir,
palmkejusi jal “dziaugsmingos
nakties , iséjo.

Silpnai blEsciojo zvaké, Ete-
re’ gulejo, Ismeigusi zvilgsni j
prietamsj, kuris gaubé kamba-

|rl, Bet antai nasigirdo Zing’s-

nial, Nadiras nekantriai atsida-
ré duris ir susijaudines Zengé
tiesiai prie loves.

‘Nors Eteré to lauke, bet
kazkodél baisiai susidrovéjo.

Ja émé deginti géda. |

— Neik artyn! — Sikteléjo }
ji ir uZsitrauké ant galvos ant-
| klode.

Nadiras. pamané, kad jinal
| juckauja, ir nusikvatojes, bet,
'nepajégdamas sutvardyti savo
audringos aistros, stveré ant-
klode ir nutrauké ja nuo Ete-
res,.

Tas SiurkStus pasielgimas
papiktino Etere. UzmirSusi bai-

me, nepaisydama drovumo, ji |

pasoko i§ lovos vienmarskine
ir irémé j Nadira rusty zvilgs-

Meilé, nekalta vaikyste, Kan-
éjia ir rustybe — nepaiso gedos.

Mylintiems kits kita née } gal-
va neateina uzsimerkti, isvy-
| dus nuoga kuna, taip pat ra-
miai phuskenasi toje pacioje
wpeléje mazi vaikai — berniu- |
kai ir mergaités. Kanéia | iy rus-

tybé taip pat priver¢cia laiki- |

hai uzmirstl geda. .
Taip atsitiko ir su Etere. De-

viena. Dabar turime buti kar- —
tu:

— Negaliu biti su tavim.
Iseik, maldauju!

— A§ niekur neisiu, Etere!

— Tai as iseisiu! — susuko
Eteré ir zengé dury link,

— Tu neigeisi if gia! — pik-
tal rikteléjo Nadiras ir uzstojo
jal kelia. — Stai patalas, kuris
jau senial laukia miisy! Sig
nakt) ir kitas naktis mes pee
leisime cia.

~Taip pasakes, fis stvéré ja,
pakélé ant ranky ir nunesé i
patala. | |
— Nedoréli! — surike Eteré,
stengdamasi iStriikti.

_ Nadiras émé drebéti is jnir-
sio. Dar niekas nebuvo taip |-
zeides jo! Jis susverdéjo ir at-
sigliejo j sieng, kad nepargriii-

Eteré tuo tarpu noréjo iSeiti
is kambario, bet Nadiras atsi-
peikéjo ir it tigras vienu sud-
liu atsidiré prie duru.

Eteré pasitrauké: }i pabugo
naujo jzeidimo. |

— Netgi Suo neloja ant mo-
ters, o tu karalius!..

— Nutilk, Etere, maldauju.
tave! —— pertrauké ja Nadiras.
— Suprantu, kad negerai pa-
sielgiau su tavim, ir appailes-
tauju. Duodu karaliaus Zodj,
kad daugiau taip nebus, Bet nei
tau, nei man nevalia Sig naktj
iseiti iS Sio miegamojo.

-— Kodeél?

« pele Nenoriu,

kad i8 manes .
juoktysi, Rytoj visi ramy-zmo- »

kad zmona |

dé puikus arkliy prajodinéto-|ma su plonais marskinlais, ji pabego nuo manes... Pagal-
jas beesas, jis nieko nepaiso. } buvo panasi j Zvaigzde, nukri- | vok, ka tu darai!

Juo nartesnis bina arklys, tuo

tusig Is dangaus.

— BRet-kas man daryti, jei

noriau jis imasi prajodyt i. | trauké zingsn} atatupstas, | is» | a& negaliu biti tavo?

Séda ant nepabalnoto zirgo. ir.
dingsta su juo vienai kitai. die-
nai, o paskul, ziurék, grizta_ su
-aprimusiu arkhiu. |

 — Tuétuojau nusiyskite pa-

siuntin}, kad tas zmogus buty |

‘ryt rytg cia! — a a kara-
lius, |

— Kiausau! —- atsaké tas ir
1Sé jo.

— © dabar, dukrele, eisime
pusryciauti.

leido if ranky antklode ir jsi-
spoksojo j Etere nustebes.
| spoksojo j ztere nustebes.

— Hik lauk! — rikteléjo. E-
teré ir parodé ranka duris.
— Etere, tu pamirsal, su kuo
kalbanti! — dreban¢ciu balsy
taré Nadiras. Buvo matyt, kad.
jis stengiasi susivaldyti. —
Niekas negali pavaryti manes
nuo mano. loves, tuo labiau

igmona!

— A& iSeisiu j kita kambarj, _
c tu uzsirakink duris, jeigu bie
jai. AS pabusiu ten iki ryto. -
Ryta tu atidarysi man duris,
kad visi matyty mane Iseinant |
iS miegamojo. | _ )

Taip jie ir padaré.

Ir-tq naktj jie nei vienas, nei
kitas nesudéjo akiy.

(Bus daugiau
3