jos sunui
dukterims
(nes ve-
pimoms, ir |
dovas, —
dis
mdeika

‘lis |
mags

erata j Lietu- |

Montreal, pri-
prenumerata, -

ti, nuo Onu-

ulienés $1.50
jumerata uz- ~~

ene A. Miku-
eg, Man., at-
rata sau, at-
ir paaukojo

Winnipeg,

aujinty pres _

ad urkSaitio

Portsmouth,
prenumeraty

te
Itimore, Md.,

merata sau,
Iva siystg ir.

dami prenu- |

| liand, : Ont.,

7 Gainsbo- 5

Ont,

Pboro,

arbavima ir

bu.

mistracija
to “jplauké |
ma pusmet| —

fiausia irq
mo firma,

| kareena

gingsnio: ji:
~ marSskinius, jki8o j juos sagu-

_-truputj svaigo’ galva.
- buvo: Sesilijas, vyresnysis Rito

-~ Topaio,

@& vo -rasti. Te
= dZingsnio Zengti,

Biartino,

| svoto, ;
™  prie ty dury, kurias tiek karty

— a)

— Werté M. Subatavitien’

- Maksimo Judo Vaikai

Romanas apie Ispanijos Kaima, _

-(Tasa)
Pusseseré Anita, toji mazy-
lé, neatstojo nuo, Felikso né
| isprosino jam

tes, uzpylé briliantino ant plau-

ky, kurie vis tiek rietési, uZri-

so jam batus, pataisé kaklary-
sio mazga, Feliksui nuo viso to
— Svotas

brolis ir jJaunikio kriksto te-
vas: su aukStais, placiaauliais

| -- batais, su juoda bliize, sujuos-
ta placiu dirzu, ir-didziule tra-

Gicine  skrybéle, | an

dviem kutais.
Ir visa svita susiruosé 1 ke-

ya.

Jaunosios namuose, priegin-

gai, visur buvo moterys: girde-

josi Juokas, Snibzdésys, laksty-

mas, .Vienos: pusseserés, ir ki-

tos, ir. draugés, ir paskui dar
- pusseserés. Jos pasiciupo mer-

eaites, didesniaja ir mazyle is
ir savo buéiniais jas
pravirkdé. Paskui-atsitemp?
jas ir émeé plepeti — panasios |
jos j Feliksa ar ne. Tiktai An-

 chelés sesuo, naalé, kélé pagar-

ba savo juodu vualiu, savo gi-
ziu ir. issiblaskiusiu veidu, sa-

vo liidesiu'ir pasiaukojimu..

Bet Sita dieng nebuvo kada Zil-
réti pagarbos. Merginos cia 1-

_ eidavo j jaunosios kambarj, ¢ia.

vel iseidavo: visoms reikéjo pa-

on rodyti kraitj, ir Jos apzlirinéjo |.
= Oo. clupine jo. Anchele klusniai

vykdé jy sins ir &ypsojosi tru-
put] droviai, bet visa ji, rodos,

gg &vytejo i8 dziaugsmo, apie tai

bylojo ir jos akys, ir skruostat.
Kai tik i8 gatvés pasigirdo

‘bagno tratéjimas ir birbynés

trelés, kilo didZiausias samySis.
Nuotaka dar nebaigta rengti:

g ‘triko kazkokiog karelés ir sa-
~ gés, kuriy niekaip negalima bu-
hejmanoma nel

nei susivoktt
tarp tiekos.motery. Tetulés

‘Fulchensijos niekas neklausé:
 Anchelés ir negalejo, ir nenoré-

jo kamantinéeti. Pagaliau isi-

maisé svocia, nasle, kuri akies:

mirksniu padare tvarka.

-— Nagi, lauk visos i§ dia!
Bet kai iskilminga elsena. pri-

prazuve daiktai vis

dar buvo nerasti., Jaunikis, ei-

damas priegakyje, tarp tévo ir

: prisiartines prie dury,

buvo varstes naktimis, pabigo.
Teko. vienam seniui Siktelti:
— Galima jeiti?
—- Prasom, prasom.
Minia uzplido namus, lydi-

@ oma kurtinancio bigny tratéji-
{ . mo tr birbyniy skardenimo.

Is cla visi kartu nuéjo ies-
koti kunigo, o paskui tiesiai j
bazny¢ia. Jaunoji buvo juo-

dais drabuziais ir atrodeé heveik

daili, jaunikis su mélynu kos-
tiumu.

Prie baznyCcios | } klausima:

_. “Ay neZino kas i8 Ga esantiy

kokiy nors kliuéiy ir t.t. ir t:t.”
visi choru atsaké: “Ne, ne. Nie-
ko nezZinome”, —

Ir paskiau:

— Feliksai, ar nori imti sau
uz Zmona Anchele?

Issoko kazkoks vaikinas.

.— Zinoma, nori. Jei bitty ne-

noréjes, nebitu gia atéjes,

Svotas atsigrezé labai rimtu
‘veldu:

— Taip reikiat |

Paskui per ceremonija vyres-
nioji mergyté émeé graudzial
raudoti ant vienos. pusseserés
ranky. Moterys jq sukiojo, gre-
Ziojo j visas puses, tildé. Nie-
kas nepadéjo. Teko. ae is
baznycios.

‘Prasidéjo Sokiai. Vestuvinin-
kai priverté. Sokti jaunuosius.
Feliksas, kuris buvo zinomas
kaip geras Sokéjas, 8} kartq ne-
pasizymejo, Anchelei 1sejo ge-
riau. Paskui sédo prie stalo.
Vaisiu metu vienas Felikso
draugas iskele 2 jo mer-
gyte.

-Mazoyji piktai visy kratési,

— Anchelita, ar ae Sa-
vO aie te

~- O gal tu nezinai katras?
Kinam pazluretl. :

Kai tik is gatvés ee
biigne tratéjimas ir birbynés
treles, kilo didziausias samy-
Sis. |
_— Sitas.

Visi pratriko juoku, |

- Vakare, kai jau visi atsigeré

ne ir surukeé po cigarg, buvo
isnesta J] alkSte du stalai;. ant

vieno i8 jy stovéjo didelis pa-
déklas, Pirmiausia priéjo-tévai,
paskui svotai.. Ir taip, atsizvel-
giant i padét] ir giminystés
laipsnj,. visi is eilés éjo su: do-
vanomis, Pusé kaimo buvo ves-
tuvése. Ir ant padéklo augo
kriva dury, o ant kito stalo
— hbaltiniy, uZtiesaly, didziuliy
skary, paklodziy. Kiekvienas,
kuris tik. atneSdavodo vanas,
turédavo susokti vieng rata:
vyral su jaungja ir atvirkScial.
- Zmonés svarsté tarpusavy,

par geros kokybes ir ar daug do-

vany atnesta, garsiai apskai-
cluodami jy verte. Pagaliau vél
émé Sokti. |
Po vakarienés prasidéjo jau-
nyjy persekiojimas. Svarbiau-
sia buvo neleisti jauniesiems Si-
tq-naktj kartu atsigulti. O jei-
gu panoréty, - tegu issiperka.

| Daugiau uz visus ¢ia reiSkési

Chuanas ir Pepé, Ancheles hro-
liai. Taciau nuotaka, tiesiog ne-
zinia kaip, émé ir jiems isspri-
do. Feliksas jau noréjo perSok-
ti diendarzio tvora, bet buvo
nutvertas. Ir prasidéjo dery-
bos.

— Kiek duosi, jei tave palei-
sime pas nuotaka?
«= O kiek norétumét? —

— Desimt} duru.

— Per mazai, ana kiek jiems
visokiy gérybiy pritempé. —

~ = Duosiu buteli konjako. |

— Viena konjako ir kita —

anyzinio.

—- Pasakiau — vieng ead

| ko, ir atstokit.

— Dar pyragy pridék.
-—— Penkiy dury gana bus?
— Gerai, uzteks.
_ — Kalp tal — gerai? Tegu
duoda desgimtj. ,
== Na, vyrai, -
daug.
— Gana bus veididiy
Galy gale issilygo neptynis

durus ir ji paleido.

Kita dieng labai anksti jau-

niesiems prisiéjo “arti”. Jiems
buvo uzdétas jungas, ir visai|

nelengvas, o iS paskos éjo vai-

{kinas, pavarinédamas siaudy

rySiu. Sitaip jie, kaip ir visi
jaunavedzial, tureéjo pereiti pa-
erindinémis kaimo gatvemis.

Anchelé éjo piSkuodama, bet

buve patenk* 1. Dabar Felik-

sas jau jos vyras, tik jos vie-

nos. visa gyvenimg.
—o—

Nors Enkarna ir tikéjosi vi- |-

so to, taciau Felikso vestuvés
jai buvo smigis. Kvailysté: ji
neturéjo jokios teisés reikalau-
ti, kad jis nevesty, ir jinal su-
prato Sitai, bet yra dalyky, ku-
rie nepriklauso nei nuo valios,
nel nuo supratimo.. Fe
jai tebuvo tik vienos nakties
saldus sapnas, tik sapnas kele-

to valandy, kurios, deja, buvo

tokios trumpos. Dabar jj nusi-
vedé kita. Negalima to pava-

| dinti apgaule: jis atliko, ir kuo

gerlausiai, viska, ko jie buvo
ji prage, atliko taip pat gerai,
kalp ir tq vasara, kuomet dir-
bo Judo namuose.

© ji néSéia; turés siiny, savo |
kuris paveldés senojo|
Kanucio kj. Agapitas gali jau)
mirtl, kada nori: ji pasirupins,
Kad del sito kas blogo neatsi-|
tikty. Ar tai dél palikimo? En-_

stinu,

Karna visa savo bitybe jauté,
kad ne vien tik dél palikimo.
Tai kas gi Gia atsitiko? Kur-
gi ja taip traukia? PrieS ko-
kius metus, ir dar maZiau, jai
né j.galva neateidavo svajoti
aple Feliksa. Ji pastebédavo jj,
tas tiesa; kazkas buvo like is
to karSto jausmo, kuris jg taip
traukdavo prie Felikso, kai ji
dar buvo mergaité: kazkodél
aptemdavo akys, Sirdis imdavo
smarkiai plakti, kol jis nueida-

vo, Ir netgi dar po to. Bet visa,
Kas kadaise buvo, praéjo, nuri-

mo. Ir tas jausmas niekad ne-
‘bity vél prabudes, jei ne llari-
ja. Kaip ji neapkenté Ilarijos!
Tik vieno Zmogaus, vienos mo-

ters ji neapkenté dar labiau, o

gal ir tiek pat, —-tai Anche-
les. Ir kuo gi tokia paslaptin-
ga, kuo taip patraukli jit gale-
jo atrodyti Feliksui? Pasitai-
kydavo netinkamy pory, bet to-
kios, kaip Sita, dar nebuvo. Net
akmenys apie tai balsu Sauké.
Kodél gi tyléjo zmonés? Kaip
galéjo su tuo sutikti jo tévai?
Tik dé] jo duktery, dél ty duk-
tery, kurios, nagi tik nueikit,
pasiteiraukit, vargu dar ar
jo... Va sinus, kurio ji lauké,
Sis tai tikrai jos, apie tai Zino-
jo dangus, zinojo lisnelé, tévu-
ko Fermino darzineélé ir. beveik
visy wimirsta diaudy stirta Ein-

‘Tal Jau per |
| | tikrai teisinga valanda, — visa

Feliksas.

trelasfuente. Jei numirty Aga-
pitas, jei numirty Anchelé, jei
numirty Ilarija, jie abu galéty
visuomet biti drauge. Tik la-

bal jau daug ty mirciy, Reikia
nusilenkti likimui.:-Nusilenkti?

Ne. Ji myli ji. Juk dél ko nors
vis tik verta buti turtingam.
Dél ko tada visa selma kaupe

‘Sitas zemes.ir plevas, jei jal-

mingiausia valanda, ~~ tokia
ta laime tiesiog iS ranky pasi-
clupo kita? |

Ir atsitiko taip, kad pries po-

ra dieny. iki vestuviy ji susir- }

go ir atgulé.

Agapitas svelnial dirstiojo 1
ja.

— Gal pagaukti daktarg. .

Ne, nereikia daktaro; nel
daktaro, nei ko kito. Tai

{tik paprastas negalavimas ‘o-

kioj padéty, nieko, viskas pra-
eis. Ir Agapitas, kaip visada,
pakluso. Kodeéel jis visuomet

‘|! taip nuolankiai klusnus? Ji no-.

réty, kad jis prieStarauty jai.
Koks gi cia vyras! Taciau jos
vyras tiesiog nesitvére is
dziaugsmo, kad tapo tevu, ir
dar tada, kai mazZiausiai to ti-
kejosi. Jis ziuréjo i. ja kaip |
kokia sventenybe> ir taip pat
nekantriai lauké savo [pedinio,
kudikio, kuris paveldés visa jo
turtg. Netgi jei ir kokia nelai-
mé dé! to jvyktu. Ir jis sutaisé
jai puodelj Sokolado.

Ji nenoréjo Sokolado. Jeigu
kas verté ja gerti, 71 nusisuk-
davo. Terauna velniai! Nei su
kuo pakalbesi, nei kam §irdj at-
versi. Argi tai gyvenimas?

Vidudienj ji atsikélé, paskui

vel atzulé — niekur negaléjo

sau vietos rasti. Staiga jq visa
tartum smelkte nusmelke, Si-

nus! Reikia saugotis, nuo jas,
[see eS LPR aren gene: pahikti. O gal nori miego?

ir tiktal nuo jos priklauso jo
gyvybe, visas jos dziaugsmas.
Ak! Bus sunus, Saunus’ vaiki-

nas, vyras, ne taip, kaip tos
Anchelés snargliukés, — ne jai |

ir-tureti ka nors geriau. Reikia
valgyti, valgyti ir buti ramiai,
kad viskas gerai praeity ir kad
ji galety visiems parodyti savo

suny, parodyti jam. ir pasaky-

ti, kai niekas jy négirdés: “Pa-

ziurek ] jj: ‘Atpazisti? Tai ta-

vo; favo ir mano. Tai tikros
meiles vaisius, nes aS tave vi-

‘suomet myléjau. Ir tu mane

taip pat, tiesa? Ilarija tiktai
padéjo prasiverzti
mul, kuris slypejo mums vidu-

je, nors nei tu, nei a§ nedriso-’

me to pareiksti, nes as esu tur-

tinga, o tu ne. Bet mes myli-| o> [#hS_ Sune’ 7
me vienas kita, Néra tokiy tur-' “5 J#4 busiu visal svelka.

fy, kurle to buty verti, ir jel
tu norl, meskime viska, Ir as
busiu tavo, tiktai tavo. .

Bet visa tai tik kvailysté. Ji

privaléjo riipintis savo vyru —

ir kada jis pagaliau numirs! —

buti gera zmona ir, aisku, ge-
ra Selmininke, rupintis situo
senu kelmu Visente, klausyti
tévy patarimy, arba, tiksliau
sakant, isakymu. Patarimai...

O, ji labal gerai zinojo, is kur

jie kyla, kieno katile jie gami-
nami....Ne, Harijai ji neaele
jo atleisti,

Ta naktj ji nesudéjo akiy. O

rytojaus dieng — vestuviy is-!

tam jaus-.

vakarés — kokia ji atrodé be |
galo ilga! Jai noréjos] keltis, i5-
eiti pro duris, viska pamatyti,
paziureti, kaip, sutikus ja, pasi-
keis jo veidas, pamatyti taip
pat ir Anchele, ir jos dvi snarg-

liukes, ir nusispiauti, zinoma, j

jas... O turéjo guléti Jovoje.
susivaidijo su Agapitu, susi-
vaidijo. pirma karta ir su se-
niu. Vyras teisino jq:

— Jus jau Zinote, tete. Mo-
terys, Kai jos tokios. .

— Zinoma, tas tied, Bet va
tavo motina buvo &venta.

Paskui ji vél atsiguleé j, lova.
Po kiek laiko atsirado pamoté.
Agapitas buvo nuéjes jos pa-
Saukti,. Ji jzengé, kaip visada, —
sypsodama, su dirbtine dziaugs
mo iSraiska, kurig Enkarna
falp gerai pazinojo.

_ — Kas tau, dukrele? Ko to-
kia suriigus, dabar tau Ssitokiai
buti visai nedera. |

Dukte neatsiliepé. »

'— Na, ka gi, aS numanau,
nors padiai ir neteKo kesti to-
kios baimés. Viskas bus gerai!
Nori, a8 liksiu Siandien ¢ia ir
tau kqa nors PABReanaN es Ko tu
norétum ?

— Nieko, motin.
Tr nusigrezé lovoje. |
— Gal skauda pilvq? O gal
but, galva? Nori, kad paSauk-
Ciau daktara? |

Ir vel ta daktara! Ne dakta- -

ro jai reikia. Ilarija tuo tarpu -
ziuréjo j ja, nenuleisdama akiy.
Bet nors ir tokia be galo jzval-
gi, ji negaléjo suprasti priezZas-
ties. Ji atsisédo galvigalyje ir
paemée Enkarng uz rankos. En-
karna atitrauke ‘ainsi, kaip g'y=
vates jgelta.

— Palikite mane, motin. AS
turlu pabuti viena. |

— Bet Sitaip negalima taves

_— Ne, miego nenoriu.

— Nori ka nors i da ‘J

— -Nieko, motin. :

— 0 gal. isgersi ko truputj? :
Gal stiklelis anyzines tau buty
geral?

—- Ne, motin.

Marija susimgsté.

—— Tau kas. nors atsitiko? :

—_

Tu ant ko pyksti? |

Tuo tarpu iéjo Agapitas,

— Ne, motin. Agapitas la-
bal veras, ir as jj labat myliu.

Tai skambéjo labai keistal.
Bet kas, kas galéjo po visu tuo
slypeti?

— , Uzdaryti langa?
prosa pakaitinsiu?

— Nereikia motin. — Ir stai-
ga, labai Siurkédciai: — Rytoj

Nori,

— Duok dieve, mano dukra.
AS irgi talp manau. ©

Uzstojo tyla. Paskul Bnkar-
J tare:

— Dabar eikite, motin. Nesi--
rupinkit. ) :

— Gerai, gerai, tik nesijau- —
dink. AS irgi_tikiu, kad nieko
blogo nebus, ta¢iau jeigu ko
i. ceikty, atbékite manes na-
savkti. /

Agapitas kaip. apdujes 2 zings-
niavo is vieno kampo | kita.

'Riks, séskis Gonai,
Vyras anaes Tr jinai pa-

on “) ranka.

(Bus daugiau)