jus”,

.  Salimis,

—_ Fore 61080 So

 Havaja

a “Doe. V. V. Chomskis :

; suntan sutrumpintas. — Red.)

(asa)

- Menintas gamtos jéegas. Ju

' manymu, ' dievai tvarko vul-

_ Kanizmo, Zemés drebéjimo ir
 «ikitus. siaubingus reiskintis

a Religines: apelgas stlikdave
kurie dievy vardu.

‘kunigai,
leisdavo istatymus — tabu,
normuojantius zmoniy veik-
dq ir elges}. Buvo dieny, kai

| ZEmogus negalédavo plaukio-
ti Taiveliu, ‘kOrenti lauzo ir
. net garsiai kalbati. Dargi

 Suiims buvo draudziama lo-
ti, Tabu lauzytojai piidavo

oe baudziami mirtimi.

Havatietiai dal Silto kli-

‘o mato drabuziy ‘kaip ir nedé-

— vejo. Vyrai vaikS¢iodavo he-

. veik nnogi, o moterys neSio-

_ davo trumpus i§ mediio Zie-

. . vies pagamintus sijonélius.
“Visi,

senial ir jauni, még-
| davo puoStis géliy vainikais.
— Daugelis Keliautojy Hava-

- jus dél Svelnaus klmato,

~ nuostabiu kraStovaizdiiu,

 dél zmoniy dziaugsmingo gy-

_ venimo, jy melodingos. kal-
me si ir graziy dainy vadino

| bet tas “ro-
uzpliidus 5. Amerixos |.
kolonistams, vietos gyvento- |.

) “zemés rojumi”,

_ jams virto, tikru pragaru. |
Havajietiai, -atvykus Dz.
Kukui,
neturéjo. Atskiras salu sritis
valdé ' kunigaikSéiai, kurie
daznai tarpusavyje pesdavo-
si,’ Pirmieji kolonistai,. no-
Solari uzerobti saly turtus,

intrigomis skatino sriciy val-:

-dovus prie tarpusavio kary.

XVI a. pabaigcje vakari-

“nés Havajy salos dalies ku-
Nigaikstis | Kamehameha,

_- baltiesiems padedant, uzka-
 rravo kity kunigaiksciy val-

‘das ir sudaré viena Havaiy
valstybe, pasiskelbdamas ka-
raliumi Kamehameha I. Tai
- buvo, palyginus su Europos
labai. primityvi ir
 siipna monarchija, pasisavi-
-nusi kai kurias europiediy ci-
- vilizacijos nudtrupas: svai-
| ginamuosius gérimus, taba-
_kq, Saunamus ginklus ir fra-
‘Rus ministrams.. |
Karaliaus pataréjais, ka-
riuomenés vadais ir kitais

- . aukStais valdininkais tapo-a-
merikiediy kolonistai. Jiems

uz tarnybines pareigas ka-
- yalius skirdavo derlingiau-
‘pius Zemés plotus. Netrukus
-valstybés valdyme svarby

 -vaidmenj igijo Bostono mies-

‘to protestanty misionierial.

‘Sie “dievo tarnai” su Zmono-

mis ir vaikais trauké biriais
| Havajus skelbti “dievo. Zo-

_ dzio". Be krikStionybés, mi-
sionieriai ivedé salose rasi-

ne diskriminacija,  statyda-

mi baknytias baltiesiems ir
_atskirai vietos gyventojams.

- Kamehamehos I sinus, ta-
haraliumi, © ual

vieningos valstybés

Tin”,

| ) krik8¢ionybe valstybine ye-
} Havajiediai earbino suas-

ligija ir kunigams dalijo di-
delius Zemég sklypus. _Kuni-

gu vaikai ir antikai krikSdio-

nybés _ platinimu nesiverté,
bet steigé cukriniy nendriu,
o vellau ananasy. plantaci-
jas. Tokiu bidu Havajy vais-

tybéje i8 amerikieciy kolo-

nisty formavosi kapitalisty-

plantatoriy klasé, palaikiusi

su JAV tamprius ekonomi-

| nius ir politinius rySsius.

Jungtiniy Amerikosg Vals-

tijy vyriausybé skatine savo

piliecius kolonizuoti Havajy
salas, Mat nuo XIX a, pra-
dzios Havajy salynas .tapo
juros mazgas. Amerikos lai-
vai, plaukdami i Kinija ir
atgal, sustodavo Havajuose
poilsiui ir papildyti gélo van-
dens bei maisto atsargu. A-

merikieciu pirkliai. uz jvai-|

rius metalinius dirbinius,

degtine ir kitokius menknie-

kius ne tik isigydavo maisto,
bet ir santalo medienos, is
kurios kintetiai gamino bran-
gius kvepalus kulto reika-
lams. 1830 m, santaly mis-

‘kai Hava juose buvo ' visal is- |. ,

——————EEE

- | naikinti Per visa XIX amziy

&. Anierikos vyriausybé nuoc-
lat kiSosi i Havajy valstybés

| reikalus, siysdama ten karo
laivus ir jvairaus rango di-

plomatus. 1887 m, amerikie-
ciai jsteige Oahu salos Per-
ly uztakyje karine jiros:ba-

ze, 0 1893 m. jy agentai kar- |

tu su plantacijy savininkais
nuverté nuo sosto karalien¢
Liliuokalani,- - paskelbdami
Havajus “respublika’, 1898
m. Amerikos prezidentas

‘Mak-Kinli Havajus oficialiai
prijungé prie JAV teritori-

jos. Nuo to laiko Havajy sa-
lynas laikomas JAV koloni-

Su kolonisty pliidimu Ha-
vajuose plito anksdiau negir-

détos igos : dziova, sifilis ir

raupsai, Havajietiai, neteke
gemés, buvo vertiami labai
sunkiomis salygomis dirbti
plantacijose. Del skurdo, ba-
do ir ligy katastrofiskai ma-

zejo gyventojy skaicius. Ha-

vajieciai pradéjo ismirti.
1777 m. salose gyveno 400
tukstantiy havajietiy, 1863
m. jy buvo jau tik 108,759,
1884 m, — 40,014, 1910 m.
— 26,000 ir pagaliau 1950
m. oficialiame gyventojy 84-
raSe havajieciai visal nebef}-
guruoja. |

tarlzas Darvinas

| (150-qsin gimimo metines minint)

Carlzas Robertas Darvi- kos keliu ‘arbe -inktiniy veis- |

nas gimé 1809 metais vasa-
rio 12 dieng Sriusberyje gy-
dytojo Seimoje, Mire 1882

metais Daune, Darvinas — |

didZiausias visu -laiku biolo-

gas, sukures Siy dieny evo-

liucijos moksla, pevasinis:
darvinizmu, wk

Dar besimokydamas mo-
kykloje Carlzas Darvinas do-

méjosi chemija, rinko mine-
ralu, augaly, vabadziy ko-
lekcijas,
Zvejoti. Visa savo gyvenimg
doméjosi - g

mégo medztoti ir

-gamta, Mokési
Edinburgo universitete me-
dicinos fakultete. Cia sava-

rankiskai studijavo zoologi-
ja ir botanikg. 1831 metais

Darvinas baigé universiteta
ir ty paciy mety pruodzio

ménesj isplauke “Biglio” lai-

vu ji kelione aplink pasaulj.
“Tai buvo antrasis mano gi-
mimas.., Uz.visa tal, kq esu

padares. mokslui, a8 turlu bu-

ti dékingas kelionei “Big-
= rasé G. Darvinas.

‘Griles is ekspedicijos, ¢.

Darvinas sutvarké surinkta-}

sias kolekcijas ir parasé-ke-

leta veikaly aple ekspedici-
jos rezultatus,

1858 metais, save draugu

skatinamas, Darvinas Liné-
jaus draugijos. posédyje pa-

daré trump, pranesimg, apie
gavo teorijg. 1859 metais pa-
sirodé jo veikalas “Rusiy at-
siradimas natiralines atran-

liy iSlikimas kovoje dél bi-
vio”, kuris sukélé perversma,

Eaves galvoseno) je.

1869 metais Darvinas pa-
rasé. dviejy tomy veikalg
“Prijaukinti gyvuliai ir kul-
tiriniai augalai”’. 1871 me-
tais pasirodé knyga ‘“Zmo-
gaus kilmé’, kurioje buvo
moksliskai jrodyta, kad zmo-

gus kiles is protévio, pana- |
Saus j bezdzione. Buvo jro-
dyta, kad zmogy PURGE? ne

dievas,

— &, Darvino ovélivicin’s te-
orijos pagrindine idéja. su-
daré natiralinés ir dirbtinés
atrankos mokslas. G. Darvi-

nas atkreipé démesj j tai,
kad naminiy gyvuliy ir. kul-

tiiriniy augaly veislés yra la-
bal ivairios ir pritaikytos [|
zmogaus poreikiams. Dideliu
ivairumu pasizymi daugelio
naminiy pauksciy (visty,
karveliy) veislés. Jeigu pa-

"\lyginsime a&to karvelj, bur-
kuong, povinj karvell ir ki-

tus, jy isoréje matysime di-
dziausia skirtuma. Tadtiat

visos karveliy veislés yra ki-

lusios i8 vienos riisies — lau-

kinio kalny karvelio. Lygiai} .

taip. pat yra su arkhy, kiau-

lig ir kity gyvuliy veislemis.

Didelis veisliy jvairumas pa-

stebimas ir kulturiniuose au-.
raluose. Kokiu biidu Zmogus
augino is laukiniy gyvuliy
ir augaly tiek naujy formy?

naudingiausi.

(Bus s daugiau) oe

- difaudies Balsas

‘Darvinas, ‘stebadamas gam-
ta, padaré isvada, kad zmo-
‘gus, pasinaudodamas natt- |

ralia gyvy organizmy savy-
be keistis, darydavo atranka
tu pakitimy, kurie buvo jam

gindamas gyvulius ir auga-
lus, pastebédavo, kad kai ku-
rie individai turi savybes,
naudingas jam. Tuos indivi-
dus atrinkdavo ir palikdavo.
veisiel,

Darvino atrankos ideja

yra moksliska, teisinga. Dar-

vinas savo evoliucijos teor!-

‘ja. sukiré remdamasis zemés

ukio praktika, analizuoda-
mas. gausius gamtininky na-

tiralioje gamtoje surinktus

duomenis, Darvino mokslas
sutriuskino iki tol viespa-
tavusia religine nuomone,
kad rusys: yra dievo sukur-
tos ir jos nesikeicia. |
Darvinas parodé, kad vie-

nos rusys kyla is kitu, bet

neatsaké j klausimg, kaip ir
kodél atsiranda organizmy
pakitimai, 7
marksistinés -
orijos pagrindu issivysté
naujas mokslas, kuris jrodé,
kodél ir kaip vienos gyvuliy

ir augaly risys virsta kito-

mis, Sis mokslas, remdama-

sis organinio pasaulio vys-

tymosi désniais, igalina ne-
“j regétai trumpu laiku pakeis-

ti gyvuliy ir augaly prigim-

t} norima kryptimi. Sio moks

lo kiréjas yra didysis rusy

| mokslininkas I. Midiurinas.
: 8. Dzingaité,
LTSR Moksly akademijos
| Biologijos. instituto
_ mokslinis bendradarbis | .

og loriuvus.
ZiNv0 8 Asmenys

LISTOWEL, On Ont, == Be:
eita. savaite Gia ivyko baisi
tragedija. Astuoni asmenys
Zzuvo, kuomet Listowel Me-
morial Arenos stogas igriu-
vo ir gutraiské 8 égiuozikus.

| Eilé buvo. suzZeisty.
|. Manoma, .

ma, kad sniego spaudimas

nekuriose vietose buvo iki 72

svary ant ketvirtaineés pe-
dos. Vietomis sniego ir ledo
sluoksnis ant stogo
iki 30 coliy,

Laimé, kad tas ns

‘diena prieS tai, kuomet are-'|
noje buvo 800 zmoniy. Tuo- prisirisimg, Laimingas, kai.

met bity Zuve nepaprastai

daug zmoniu. Nelaimés metu

arenoje buve tiktai 25 asme-

nys. Zuvo 7 13 mety berniu-
kai ir 37 oe jy direkto-

THs.

Hepatic 350,000 a
_ NEW YORK. — Jungtinés
Valstijos praéjusiais metais
importavo 300,000 automa-

Siny; 36. procentus jy is Bri-.

tanijos, 34 procentus iS. Va-
kary Vokietijos, 0 Ukustus 1 is

kity. aaa

PmeeNa, e | imanti savoka, Yrataibend-

sudarydamas jiems
reikiamas gyvenimo sqalygas.

miniai ispidziai

Musy Tévyneje
lenininés te-

Stovl,

kad ant: stogo.
buvo perdaug sniego. Sako-

daha

a Ee |

“Sveikata

| Savi a er

Savijauta- — pladiai ap :

ra israiska vidinés tavo nuo= _

taikos. Paeina nuo daugybés _
| veiksniy tavo organizmo fie
ziologijos eigoje. Tai bendra ee
medziagy apykaitos (metas =

bolizmo) iSvada bei paseke °

mé, — pasekmé viso to, kas

nuolatal vyksta . tave orga= 7

hizme, rysium su maistu, su

kvepavimu, fiziniu ir proti-

niu darbu, poilsiu, kraujotas

ka, —- rySium su visa tavo.

kiino laboratorijos veikla. = |
Atrodyty, kad savijauta ..
— tai daugiausia vidinio paz
éjimo padarinys.
iSlaukinés jtakos labai veikia.

Tatiau ir
tavo savijauta. Visokie jaus~

tinkt — ir atkreipia tavo
nuotaikg ton ar kiton pusén, —

Koks mestas tau Zodis, pa-
staba ir kryptelia tavo' ha-
rometra. Laikragtio! koks.

pranesimas, radijo paskleis« _
ta Zinia bematant pakeicia
tavo savijautos balansa. Mux.
zika, ar siokia ar tokia, mys
limos dainos gaida

scena galingai tave nutelkia,
pakeitia tavo savijauta.
—~Kaip jum? Kaip jautias
tis? -— besisvelkindamas, —
beveik mechaniskai

Dane, daug nusverla tavo
savijauta. Paprastai, tuojeu

1i8 pat ryto, kaip tik atbundi
ir atsikeli, jau numanai, kos —

kia tavo savijauta. Jei gavai
ramiai, skalsiai pamiegoti,
savijauta tau esti gera ir pa-
nustato beveik VISOS.
dienos tavo darbinguma, ta. “
vo gabuma ir nora ka nt
veikti. Ir nenuvargsti tu taip

greit, ir tau sekasi darniai.

O taj dar labiau pataiso tavo

savijauta. IS tikro, sékmine

gai atlickamas darbas pade-

da tau ilgam iSlaikyti sera, 7 . 7 -

vaiskia savijauta. |
‘Tat taip ir daryk, miclas

drauge : turék kokj uZsibré-

zes naudinga, vertinga dare
ba, kokj jdomy. uZsiémima,
pomég], kok} mégéjiska, .
mégstamg darba, ka anglal

vadina hobby, Ir varyk tokj
pasirinkta mégstuka, . kuris. _
palaiko tavo susidoméjima, _

tu turi toki mégiama intere-
s4 ir tu juo gyveni. Nesijusi -
tadca - nereikalingas, atitrus

kes nuo gyvenimo, — nors

metais ir nebejaunas, tenes

bisi jaunas dvasioj ir jaue

| sies jJaunas. A tai ir nusake

| visa ka. Jaunatvés dvasia,
)Tavo senuma ar jaunuma .

nustato tavo savijauta, Laie
kyk, brolyti, ta. savijautos

sraigta reral prisukta, Ir.

svelkesnis busi ir ilgiau Bye
vensi vertingai. ‘Svelka, he
praktiska filosofiia,

nz: .Kaikioudius, M MD, tg ee

— tiktai

| senial _
cirdeta, kino filmas, teatro.

aklaus
sia | tave biciuhs ir prasideda —