rr ase ee . . . . . . ; . . . ' . . . . : - Tors ee em 8 eT ede ie Er Tt 1 . . . . al . . . . . 7 1 . . i} . : - - . . . . . . \ . . 1 . . . . . . armen, er oe eo mag _ a . . : . . i : get pif ade na wee tate a ta! ee a ; ; = . 7 . . . . . 1 . . . . . . . . . . . a . . . . . . " 1 ; . . . . . 1 . . . . . . | Grima is aga - seige Anylnk 7 mes”, — “Svyturio” - Rugs8jo 5, 1958 — TARYBU LIETUWON | - ROKISKIS. an Reon ie goninéje sucirské telefono skambutis. Budintis eydyto- jas, priemes iSkvietima, sku- bial padeda rageli, O uz ke- ~ Liolikos -sekundziu i8 ligoni- nés kiemo iSvaziuoja magina_ | su raudonu kryZiumi ant ké- ‘pulo. Netrikus ji atvyks j reikalinga vietq, nors ji be tu ir patiame tolimiausiame rajono- kampelyje. _ Greitosiog pagalbos sky- rius, jsteigtas prie rajono li- - ponines, ne vienintele nauja veikatos apsaugos jstaiga, 7 pradéjusi dirbti Siais metals. Nesenlai Onuskyje atidary- tas feléeriy-aukuseriy punk- tas, kuris aptarnaus “Nemu- -néio” zemas Tkio artelés kolikietius ir victos tarybi- nic ukio darbininkus. Padi- déjo viety. skaiéius Kamajy ligoninéje ir neseniaj pasta- tytoje Juoaupes darbininky | gyvenvietés ligoninéje. — istaigos rajone , | “a * _ Dabar. gydymo velkia kiekvienoie. _ apylinkéje ) 7 Ditel Melioravimo.- ~Datnal Dauguose DAUGAT, — orne ‘kol- - ikiuose kiekvienais metais ~vykdomi dideli nusausinimo - darbai. Alytaus MMS melioratorial Vien Siais metais “Gimtosios Zemés”, “Taikos “Dainavos, “Dzuky krasto” ir ‘olukiuose nu- sausino daugiau kaip penkis Simtus hektary pelkiu, kuriy +t didelé. sails isisavinta. “Dai- navos” koliikyje vykdomi ~ Didziojo raisto nusausinimo darbai, Iskastos durpés bus | panaudotos kraikui. - Nusausinus Varénos upés _. baseina, bus atkovota .dau- | Nauja Traktoring. celektrifikacijos piuve, traukiama traktoriaus ukyyje. Per dienga ji nukerta kolukyje, Juose bus ireneta “Tale veiks 10 kultiros nay. Javapiuve : KAUNAS. - — Lietuvos Ze- més ukio mechanizacijos ir — mokslinio tyrimo . institute, vadovau- jant laboratorijos vedéjui in- ainieriul K, Kadziauskui, su- konstruota nauja traktoriné Javapilve, Si masina pasizy- mi tuo, kad ji ne tik nuker- ta javus, bet ir surisa juos jj ¢# norimo didumo pédus. Java- | Puen), Be Se eee Kazlu Ridos rajono kol- DT-14”, nupiauna 1 i EN: ikiy gyvuliy augintojai nu- ro eet leas | taré Siemet: nupenéti maz-. - Naujoji java itive: skerain aug £1 abetasiie: DEROR JOS} Jaap ; (Per SeSis ménesius geriau- va) bandoma. “Pergalés”” kol- SeSis ir daugiau hektary ru- eiy. Pédy risimo mechaniz- | mas pakeitia mazdaug 15 zmoniy darbg. | ial eauta po 43,8 centnerio . jdaugiau, negu pernai eee v1- > 4sus metus. ) Koliikia Stal 19199) a 4 . Nuotraukoje: Aut {lirs Namus PASVALYS. = ‘Erdvius | kulturos namus su Simto vie- {tu sale pasistaté “Raudono- os zvaigzdés” Zemés tikio |artetes kolukieciai. “Arti- Migiurino fia Terese Lauziité prizidri {penimas kiaules, | “hea all Zemelapio Pmausiu Jaiku bus atidaryti | dar dveji nauji kultiiros na- mal, kuriuos baigia statyti. “Krinéino” ir “Kamisiy” kol- aR eh ad ukiai, Siais metais numatyta Dar nelabai seniaj. marsrutu taip. pat uzbaigti - kultiros VEOIIE: > Sroteha i MIRE namy statyba “Daujény”}J° vingiuotas, sunklal prava- Ziuojamas keliukas. Panau- dojant galingg technika, — buldozerius, greiderius per miSkus, kriimoksnius buve tuva vis labiau iSraizoma kino aparatiné kinofilmams demonstruoti, “IJstros” kol- ukis statosi dviejy aukStu murinius kultiiros namus su | dvieju simty viety sale, bib- hoteka bei kambariais meni- Prades FUrenoN tiesiu sige nés saviveiklos rateliams, pen beets ; sharon Spi .fasfaltuotu keliu baigiamas Mety. pabaigoje rajone | sujungti Vilnius su Ukmer- marsrutu Vilnius - Pirdiupis- | Merkiné. Spar¢iai dirba Kau- giau kak 1,200 hektary pie- {no - Jurbarko, "Panevezio- vu} ir says | séjal. baigti Kauno - Klaipédos ir Kauno - Druskininky keliy | asfaltavimo darbai. Daugu- mas keliy apzeldinami deko- ratyviniais krimais ir mede- Then Tiests, platus keliat ‘i netrukus pasieks tolimiau- | sius eteapabtiios — os , t As aie 1 rae Soe A 1 #1 Po ‘ », = or a le = ! se ly “4 eo mn ¥. of * i re a ra tas tis Mh an ‘a7 and at | ma i FR San. EA RO “aoc eRe OE AL «ao See O Ne ea an Pate ee aL a = Ep ends 2 " : ! ae rene a eaten ae : Pea be bal PRP ares a, oe 2 un “a8 = oor ie yf, I a ie one otal ate ae Sates ‘ & =). = id . pf on -. . sats ae oat re rane caret rata ht i % x ren, a Aon ce m 1 . ; i aectatt ral x-sn = o 1 re = ee cee ae My the cL ¥ yy ed bl a : ° ‘ rate as A, man rama - i * wie * : ‘= ne _ wae + orate A if aon " . sta a bad ane raitlite Re Se one,! ory i ‘1 na i St tate ‘ RR Stench eee nar tani ae el eatin alten Cee a fn i ee eee FA wn F A os en one . a Rane cba seca eB Retin ay — a : 1 ri * ors 1 ae rnd HH i recat : rad ae a: ert | rea = Le oe : er ‘a ab, oniikio pare Maironiy geptynmetés mokyklos gam- _tininky birelis mokyklos te- ritorijoje pagodino du sim- tug erates, daug. dekora- i i Ba KLAIPEDA. — Jiru Zve- jybos uosto reide i8meté in- kara garlaivis, pavadintas lietuviy literattiiros klasikés tyvinky meditiy bel krimy, “Julijos Zemaités” jsigijo bitiy, . {Tai nauja ekspedicinio silkiy Nuotraukojer mokytojas Zvejybos laivyno plaukiojan- A, Rozenbergas ir jaunieji|ti bazé, kuriaq pastaté Lenki- | gamtininkal prle buciy, — at Liaudies Respublikos. lai- -|hidroelektring, siy rezuitatu rajone pasicke Miciurino vardo kolikis. Cia 100 hektaru ariamos zemés. kiaulieros ~- 13,8 centnerio ‘tvardo koltikio kiauliy seré- VILNIUS, - — = Taryby Lje- Inaujais asfaltuotais keliais. tiesiamas platus kelhas, Ne- trukus keleiviniai autobusal ge. Uzbaigti asfaito darbai Siauliy asfaltuotu plenty tie-. Siais metals bus. uZ-. vVardu, | Puslapis 8 = Liaudiskose Respublikose Albani jos laiméjimal oe ess. | Mlekirifikacijos srity jo Netoli Delving miesto ruo- siamasi pastatyti prie Bis- e604 |tricos upés naujg 18,000. ki- lovaty galingumo hidroelek- EoeRes a a trine. Ruoslamasi talp pat . m= ne Ge pradéti statyti dar viena dl- dele hidroelektring Mates upés. . ~ Liaudinéje. Albanijoje sék- mingal sprendziama elektri- fikavimo- problema; Nuo 1951 metu stojo veikianéiy- ju rikivotén _ Lenino.vardo Siluminés e- - prie |lektrinés prie tekstilés kom- binato, prie cukraus fabriko, cemento gamyklos ir naftos varymo imoniy. Sios elektri- nés apriipina energija Tira- ‘ies, Korcio, Vloros bei kitu ‘miesty Jmones ir gyventojus. Neseniai pradéjo teikti pra- monine srove Karlo Markso]° vardo hidroelektriné, kuri y- ra didziausia respublikoje. Elektros energijos isdirbis po Salies iSvadavimo padidé- | jo 14 kartu, antrojo penkmecio metais (1960 m.) Haudies tikis gaus *== | daugiau kaip 162 milijonus kilovatvalandziy- elektros e- {nergijos, arda dvigubai dau- fiau, negu 1955 metais, Sa- lyje sudaroma vieninga e- |nergetikos sistema, Didéja elektros energijos Idirbis Vengrijoje Nuo 1938 mety elektros e- nergijos. iSdirbis Vengrijoje ‘vyno statytojai, varlaivis 8,000 tonu vandens talpos, T savo triumus jis ga- lés pakrauti daugiau: kaip 29,000 statmiy silkiy, Artimiausiomis’ dienomis naujoji plaukiojanti bazé su pirmuoju kroviniu respubh- kos zvejams iSplauks j 2ik- les rajonus. Siaurés Atlante. Dabar respublikos silkiu Zvejybog laivyna aptarnau- ja 5 plaukiojandios _bazés, pastatytos Lenkijos Liau- dies Respubhkos.laivy sta- tyklose. Tai — garlaiviai “Petras Cvirka”, “Naujoji zemé”’, “Maryté Melnikaité”, “Primorskas” ir “Julija Ze- maité”, HO NEMENCINE. — Neijpras- tal atrode Raudondvario kai- mo apylinkés, Simtai Zmoniy nematytais drabuziais, vezi- mais su namy manta ir pri- ritomis, vos bepasivelkian- | clomis otkomis, basi, su kup- rinémis ant petiy vaiku- clal,.. Tai filmuojama masi- ne scena filmui “Julius Jano- nis” apie gyventojy bérima nuo kaizerinés kariuomenés. Lietuvos kino studijos kvietimu' masinése scenose dalyvavo daugaiu: kaip 300 gmoniy. Apylinkés kolikiai paskyré simta vezimy, Paskutiniais | Naujasis. padidéjo daugiau kaip 4 kar- tus ir 1957 metais sudaré 5,- 449 milijonus kilovatvalane - dziy. Jeigu iki 1947 mety sae lyje buvo tik viena tolimo e- lektrog perdavimo linija, tat dabar sudarytas vieningas e- lektros tinklas, kurio bend- ras ilgis. siekia beveik A 000 kilometry.. cen ff Sparviais tempais vykdoe mas kaimuy ir miesty elektri- fikavimas, pageréjo gyven- toju aprupinimas elektros energija. lLiaudies valdzios metais Salyje buvo elektrifi- kuota 1,300 gyveramyjy vie- toviu, tai yra tiek pat, kiek buvo elektrifikuota’. iki Sa-. hes. isvadavimo. Kad bity galima Salvia kuo geriausiaj tenkinti didé-' jant} elektros energijo&k pae reikalavimg, Vengrijos ener- — getikos tmklas sujungtas su_ kaimyniniy Saliu — Geko | slovakijos, _ Lenkijos, ~VDR. ir Jugoslavijos — energeti- kos tinklu. - —o—~ _—— R. Vokictijos laivy statybos’ Pramonés vystymas | Vokietijos Demokratingje Respublikoje per Jos syvavi- mo metus laivu statybos pra... - moné tapo viena svarbiausiy Salies ekonomikos saky. Jei- | |gu.ikikariniu laikotarpiu ne-« didelése dabartinés VDR te- _ ritorijos laivu statyklose dirbo 3,000 darbininky, ku- rie staté valtis, jachtas ir kitus nedidelius laivus, tai {Sitio metu naujai pastatytose didelése Vismaro, Varne- miundo ir Stralzundo laivy statyklose dirba daugiau kaip.40,000 zmoniy. Jie state ivairiy tipy jiry laivus — . 10,006. tony talpos motorlai-. vils, kabotazinio plaukioji- — mo laivus, -krovininius lai- | vus, specialiai skirtus ang: jiai. ir radaj gabenti, buksy- - ruojamuosius katerius, Zve- Jybinuus tralerius ir komfor- tabilius upiy motorlaivius, _ Bendras VDR laivy staty-— bos pramenés darbo rezulta- tas sudaro gana didelius skaicius, IS viso paémus, bu- ¥o pastatyta 2,317 laivu, ku- riy bendroji talpa — 616,- 000 tony, oO Vien tik praeitais metais Keturiy laivy statykly darbi- jninkai prie Baltijos pajirio pastaté 134 laivus, o diais — metais numatoma pastatyti -. 139 zymiai didesnés talpos’ laivus. Dabar laivy statyklo- se ruoslamasj pradéti statyti didelius vandenyny laivus, aprupintus siuolaikiniais me= ; chanizmais. ) Spartus laivy atyhion pramonés augimas padeda didinti VDR prekybinj laivy- ng, Laivai su Vokietijos Dee mokratinés Respublikos vé-. liava dabar daro reisus j daugelio pasaulio Saliu uos-