7 ir tokiu. a > Kas liecia veinmaas ‘Tar yby Sa jungos, reikia pasa- ~ Puslapis Ce -SAVAITINIS KANADOS LIETUVIY LAIKRASTIS. LEWDZIAM AS SPAUDOS . DRAUGIIOS . , | ‘Prenumeratos Rainas, . anado}. ir r Diddiojo}: Britanijoj metams $4.00; “puael oe 32, 00 a at sur kitur metams $4.50; pusel mety $2.25 . LIAUDIES. BALSAS . _ 160 Claremont St., Toronto 3, Ont., Canada: - ‘Telefonas: EMpire 6-4358 KO AMERIKAL REIKALINGA 1957 metai baigesi nuola- {tos augant tarptautiniam j- sitempimui, taciau sutinkant {naujus metus pasirodé, kad ftarptautine padétis nera to- kia bloga, kaip nekurie “ekg- = pertai’ bandé vaizduoti. Taryby Sqjungos lyderiai savo sveikinime prezidentul '|EKisenhowerui ir prezidento 7 Baigiant senus dietine rr pr adedant naujus, J ungtiniy - Valstijy. radio ir televizija, kaip ir spauda, padaré nema- 28 perivalga Jungtiniy Valstijy pozicijos pasaulyje. Rel- kia pasakyti, | kad spaudos-ir televizijos apZvalga, kuriq stebéjome ir Kanadoje, nebuvo labai drqsinanti ameri- kiecius, Visose pasaulio dalyse ametikietiai turéjo nepa- sisekimo. O prie to dar prisidéjo bendras 5 nepasisekimas . namie su sputnikais. Padare apzvaiga, nekurie dar’ ir ‘septieniie ka Jung- a tinés Valstijos turaéty daryti, kad atitaisius savo padéti. Vieni saké, kad Junetinés Valstijos turi déti visas pa- - Stangas pasivyt Taryby Sajunga sputniky ir balistiniy _ sviediniu klausime, kiti sake, kad reikia pilti didesnes su- mas j uzsienj, kad uxbecus. uz akiy Taryby Sajungos jta-. - kos sugimui, treti siulé vél ka nors. ‘Tokiy, kurie sivlé -keisti Jungtiniy valet politika, buve mazai, nors buvo kyti, kad uZ tai kalbéjo daugiausia, tviréiausia. Bet Jung- tinems Valstijoms Siy pastangy nestokavo ir iki Siol. Vi- sur ir visada Jungtinés Valstijos atengen uzbéeti uz akiy. _Jungtiniy V distijy politika susidéjo is ‘anti’, Jei kur Ta- cryby Sajunga pajudejo, tai amerikieciai vis buvo pries ir stengési virsyti, Pavyzdziui, ekonominés ir militarinés pa- Saliy) paramai 50 bilijony doleriy. Nesigailéjo pinigy pro- pagandai pries Taryby Sajunga. Nesigallejo atominiams ginklams, Pylé pinigus ir dél rakety vystymo. Visa tai, ka Junetinés Valstijos daré, nepadéjo pakel- ti jy vardo uasienitiose.. Visur Jungtiniy Valstijy presti- | gaugumo. atzvilgiu, Jungti-. Zas smuko Zemyn. Tariant_ nés Valstiios atsidire daug prastesnéj} padétyj. Nupuole kitu akvse, nustoio- saugumo namie, nes tarpkontinenti- née reketos eliminavo vandenynus, kurie buvo didziausias _ Jungtiny Valstiju saugumas iki Siol. Didziausia saleuma, J ungtinéms Valstijoms, kaip ir Ketteinaie Salims, sudaro taika. O jeigu taika bity sutvir- -. tinta der panaikinimu: einklavimosi Jenktyniy, uzZdraudi- mu nukliniy ginkhj, saugumas pasidaryty dar tvirtesnis. Vien nukliniu ginkly uzdraudimas sugrazinty Jungtinéms Ta Valstijoms vandenynus, kurie iki Siol buvo jy saugotojais. Kiti mano, kad_ Jungtinéms Valstijoms pavojus gladi ne. tick tame,-kad kas uZpulty tiesioginial, bet kad revo-} — liucijos laimés kitose pasaulio vietose, komunizmas jsiga- Jés ir paskui Jungtinéms Valstijoms bus sunku. Bet ir ia jéwa nieko nepadés. Zmoniy kova uz laisve, uz geres- ni rytojy augs Ir augs , nezitirint to, kokius JAV ginklus dures; Juo daugiau JAV. sloping tauty ir kolonijy kovas uz - ekonoming ir Sauting lalsve, tuo labiau aa JAV pres- | —_— Jungtiniy V alstiju i ir visy kitu saugumui ir gerovel Jabiausiai reikalinga pozityvi politika. Taikus lenktynia- yvimas, atsilikusiy tauty ir kolonijy teisiy pripaginimas ir | - talka joms pakilti, tai geriausias kelias prie saugumo ir gerovés. Atominéj-ir sputniky gadynéj daug ka reikia. PCramee iS pagrindy. Labiausiai nusenusia, politika. PASEKMINGAS VATUS — Liaudies Balso vajus jau uzsibaigé. Newtilgo maty- gime visas pasekmes, Bet ir dabar jau aiSku, kad vajus . praefo labai pasékmingai. Gauta nemazai naujy skaity- —. toju,. graziai atnaujintos senog prenumeratos, taipgi su- | Kelta. gradi suma finansinés paramos. . Visiems vajininkams, kurie taip gratial dusbavotée, | — taipgi ir visiems reméjams, kurie taip gausiai paremet, ta- name nuosirdy aciu, | Dabar mes kvietiame | aktyviau dalyvauti BavO ras- ‘kais, tant ir mokytojus,. reporte- rjus, redaktorius, studentus, | artistus ir lvairtus atletus. co kalams.. Hisenhowero jiems buvo labai draugiski ir daug zada. Abiejy Saliy lyderiai pasisaké, sleks taikos. _ NN. Chrusiovas, kad jie baliuje-Maskvoje, parei&ké, kad jelgu Jungtinés Valsti- jos ir Taryby Sajunga susi- tarty, tai visas kitas pasau- lio problemas btity galima is- spresti. O vienas ameriktetis komentatorius issireis k é, kad Tarybu Sajungos Ir o | Jungtiniy Valstiju nesutiki- mas yra grynai ideologinis. Nei Taryby Sajunga_ nesie- kia nieko i8 Jungtiniy. Vals- tijy ‘atimti,. hei Jungtinés Valstijos is Taryby Saqjun- gos, <) | e: _ Dar vienas dalykas, kuris rodo, jog 3iy dviejy galifmy ralbas klausime, amerikiediai nesigaieja, Kas tiktai pri-. santy Kiai turi pagers Siais -émé, visuomet davé, Per pastaruosius 10 mety iSleido kitu. metas. Jungtinés Valstijos i ir Ta ryby Sajunga sutiko prinei- pe bendradarbiauti-s ‘s1als. me- tdis. sekanciai: , “Apsikeisti aobiliileks patyrimais Ivalriose srityse. 2. Apsikeisti industriniais specialistais: mobiliy .specialistais, .chemi- jkais, radio, masinu jrankiy, elektros ir .plastikos haan listais. - 3. Apsikeisti distin: de- legacijomis. Cia turima min- tyje namu, fabriky, tilty statytojai ir miesty pantie tojal 4. Apsikeisti agrikultiros Seeciarieis. kaip gyvuliu au- gintojais, darzininkais ir Ki- Cais, 5. Apsikeisti \ultiirinin- sportininkais, jskai- Kina pasitarimai ir dél ki- tokiy apsikeitimu, kaip pa- vyzdziui, atomings energijos panaudojimas taikiems rel- sibaigé Azijos ir Afrikos tau- tu konferencija, kurioje da- lyvavo arti 500 atstovy. Konferencija aiskiai -pasisa- ‘Ké ‘pries imperlalizmg, eko- nominj Azijos ir Afrikos tau- | ty itatbatiice uz nukliniy —— tais. Juo diusiea bendradarbiausite tuo bus idomesnis laikras tis. atsakymas | keldamas tosta naujy mety sutikkimo metalurgais, ‘kasykly specialistais, auto- {Malta nori_ brity. Premjeras Mintoff j- Liaudies Baisas bandymy sulaikyma. Konfe- rencija . priémé apeliacija, kurioje kreipiamasi j kitas Salis, kad jos paremty Ta- ryby Sajunga, kuri pakarto- tinal siulo pasmerktt atoml- nius ginklhus. Konferencija taipgi iérin-| ko tarybg ir sekretoriatg. Konferencija rinksis kiekvie- nh metai, : ~ Konferencijos stebétojai wedvutoiantiul teigia, kad ‘$i. ‘konferencija jrodé, jog Azi-| jos ir Afrikos tautog drau- giskai atsineSa linkui Taiy Dy Sa] jungos, Venezuela naujus ‘metus sutiko neramiai, Orlaivynas sukilo prieS diktatoriy gene- | rola Marcos Perez Jimenez. Siuos Zodzius raSant matosi, kad sukiléliai nelaimés. Bet. aisku tas, kad Jaminés uri daug priesy Salyje. - Venezueloj gyvena 6,000,- 000 Zmoniy. Manoma, kad vargiai yra kita Salis pasau- lyje, kur butu foks didelis kontrastas tarp turto ir ne- turto. Vieni Venezuelos gy. ventojai yra labai turtingi, o kiti neturtingi. Venezueloj yra aliejaus. Uzsienio korporacijos uz a- liejy moka vyriausybei. O ta |} nepanaudoja siy pinigy del zmoniy . gerovés pakélimo. 4 Prezidentas pasidalina juos| | Ju, Su savo sébrais, — Venezueloje daugiausia j- sigaléjusios Jungtiniy Vals- tijy. aliejaus kompanijos. Apskaiéiuojama, kad ameri- kieciy investavimai Venezue- loje sudaro $3,000,000,000. Amerikieciams patiko, kaip cies diktatorius Jimenez “Seimi- ninkavo’. Jimenez uzZtikrinoe amerikietiams didel} pelna. Britai turi nauja béda. _atsisakyti nuo nesé Maltos parlamentui pa- slulyma, kad Malta nutrauk- | ty rysius su Britanija ir pa- siskelbty savistove valstybe. Britai skaito, kad Malta yra dalis Britanijos. Maltieciai labai nepaten- | kinti, kad britai maZina jury bazés aktyvumg. Sakoma, kad tukstan¢iams darbinin- ky teks eiti | bedarbiy eiles. | Tuo tarpu padétis kiek pa- | geréjusi Kipre, Naujas gu- : | bernatorius Kairo mieste, Eigipte, uz- vazinéjo . po miestus ir miestelius, kalbé- josi su Zmonémis., Atrodo, kad jsitempimas zymiai su- mazéjes. Bet tas nereiSkia, kad . Kipro problema . bus greitai isspresta, = ee : F | | os : rodo, kad pirmas sputnikas baigia savo dienas, jeigu jis. dar nesudeges. , _ Maskvos radijas sako, kad: pirmas sputnikas artéja prie Zemés atmosferos ir ausio — pradzioje veikiausiai jis par teks } atmosferg ir. sudegs, | kaip kad sudega meteorai, ~ | Antras sputnikas matomai skries apie Zeme laukdamas, _ kol amerikietiy si = pasirodya. | —O—- Japonija ruosiasi naujam “karui”, Bet Siuo tarpu ji - kariaus ne su. Zmogum, o. ‘su kirminais, straigémis (snails), kuries jau puola Pieting Japonija. Sie kirminai yra iki 8 cos — lig gio ir turi labai didelj apetita, _ straigés. ‘atakuojandios - ir. kitas Salis, payyzdziui, Cey- long, . Indonezija, Filipmus, Formosa, (suamg ir Havajus. Saraigés Sliauzia labai lé- tai , tagiau padaro daug Za~ Hos agrikulttirai, jei leiddige Ma joms netrukdomai veis- | | Piramids Ein Pir amidés Egipte, tai yra Karaliu paminklai. Jas pri- skaito prie “Septyniy Pasau- | - lio Stebtikly”. Didziausia if | - Cheopos, ar kitaip Khafu. . Ja pastaté 3,000 metu pirm dabartinés mety skaitlinés, Apacioje ketvirtainiska iri Visas puses turi po 756. pé-_ das. Jos-aukStis yra 481 pé- — da. Apadioje: plati, j viray smaila. I tg piramide suld&ta 2008) 300,000 vienodo dydzio ir po_ du. ‘tonus ir puse . akmenu. | Akmenys’ buvo graziai nu- dailinti — ‘nulyginti. vienas akmuo. turj 18 pédy ilgio tr 4 auks¢io, ) Kad pastatyti ta vibe. | tai dirbo per 20° mety nuo- | latos po 100,000 zmoniy, Vie-. ni akmenis kasé, skaldé, kiti dabino, treti veZé prie pira- midés, kuri ant Zemés uzZima | 13 akry plota; kiti kele (ve- z Salimai piramidés pada- rytais i virSy keliais) tuos — akmenis; kiti juos krové {'— daikta, sulipydami moliu ir kita MediZiaga. Dirbo 100,000 — zmoniy per 20 mety, kad 1- rengti karaliui graba! J piramidg yra jéjimai, ten patalpos ne vien karaliui, bet jo paciom, artimiems, unis : turéjo kartu mirti su kara-— _ .{liumi, Bet pirm kaip jis mi- Is tarybiniy pranesimy at- | re, tai deSimtys tikstantiy — - vergy miré pan a pI ramide. | D., D, M. Solomskas tal piramidé karaliaus = Kiek-e. . |