ya en | ™ . . . i Cae : = se . ot . ett le ies a a at | . : . a s oS elle nee a “ . “eo a . - . ee ee ee on ' . . Bay Soe fic Jory, _ kad neprieis, eee Liaudies Balsas BANADOB LIETDVIT LAIKRASTIS, LEIDZIAMAS SPAUDOS DRAUGIIOS. ‘BEINA DU KARTU — poral : Prenumeratos Kaina:. : Kanado} ir Didtinjo} Britanijo] metams $3.00; puset mety $1.60. Visur kitur metams $3.50; pusei mety $1.78, Atskira koplja 5 cental. Paato perleidas (Money Orders) iSraSykite Liaudies Balae yardu: “ “ i . _LIAUDDES BALSAS i iat: DB. O. Station C, Box 1013. Toronto 3, Ontarlo, Canada, rie Asmeniskai kreipkités 6 Denison Ave. --Pamating Probloma Yra Algo 1 Darba Dien Kapitalistiné Kanados spauda Gabar pilna Ziniy apie Batos propozicija statyti ceveryky fabrikg. SarySy su tuo placiai raso~ .. apie reikalg jsileisti Kanadon daugiau naujy imigranty, Girdi, Kanadoj .yra daug vietos del naujy industrijy ir zmoniy. Kanada gerlaikio nematysianti tol, kol ji busianti uzsidarius. _ Kad Kanada yra a ir turtinga, niekas negali abejoti, Ka- nadoj galéty apsigyventi dar labai daug naujy imigranty. Taipgi ia yra vietds dar del daugelio fabriky, Taéiau reikia pasakytt. ka zmoniy ir fabriky. Jeigu Kanado) virs milijono Zzmoniy gyvena iS paSalpos, reiSkia Zmoniy uztenka. Is kitos pusés ziurint, nors) — a virs milijono Zmoniy gyvena iS pasalpos, fabriky tatpgi netruksia. | Ir tie fabrikai, kurie jau egzistuoja, ne visi pilnai veikia. Daug Jy}. dirba labai maZai, nesamdydami nei pusés darbininky skaiciaus, kek jig galéety samdyti. Kitt dirba vos puse laiko. _ Pamatiné priezastis visu negerumy yra algos ir darbo diena. : Darbininkai Kanadoj gauna labai maZas algas. To rezultate jie] mazal kq. perka, nors dau dalyky jiems labai reikia. O kuometj, jie mazai ka perka, tai ir fabrikai mazai veikia. Be to, mazal w2- dirbdami, labai daznai dirba gana ilgai, po 10 ir daugiau valandy i diena. Tas taipgi prisideda prie negerumy padidinimo. Kuomet vieni dirba.labai ilgai, tai kiti visai nieko nedirba. O nedirbanti, kaip zZinote, visai nieko ir neperka. es Bendrai kalbant, Kanados darbo zmones didelé} didzlumo} widirba labai maizai.. Jei kurie dirbdami gauna kiek daugiau, ta- éiau jy alga per metus bina labai maza, kuomet puse laiko tenka] ‘nedirbti. IS tos priezasties ir perkamoji jéga labai maza. Jeigu zmoniy skaicius bity bent Kelis: kartus padidintas, o algos palikios tos pacios, pazangos nebituy J uk ant kiek padidety zmoniu sKai- Sius,ant tiek buty prapléstos ir ee Pamatiniai, vadinasi, nebuty jokio pasikeitimo. Norint padaryti pirmynzanga, reikia eiti i$ kitos pusés, Pir-| ‘tiausiai reikia stengtis uztikrinti darbininkams tinkam@ alga. nors kokj tikstantj doleriy j metus vienam darbininkui. Neziuréti} 1 tal, kad tuo metu, kada jis dirba, gauna 20 doleriy } savalte ar ‘daugiau, o j tai, kiet jis per metus dirba ir uddirba. Kuomet dar-] bininkai tures geras metines as och tuomet pareikalavimas vi- sokiy daikty Zymiai'padidés. Su''tuo, aisku, padidés ir produkcija. | . Visi stovinti arba nepilnai einanh fabrixkal prads eiti' dienq ir nakti. Jel kalbeti apie kanitale, tai jo Kanadoj netruksta ir dabar. |. sakoma bankuose yra susikaupusio kapitalo apie kelis billjonus | doleriy. Bet jis priklauso ne milijonams Zmoniy, o Saujai fingnsie- |. A ‘Bauja finarisieriy, Kaip jau visiems yra zinoma, Savo‘relka- Jams ¢ia Kanadoj labai mazai isleidZia. Nors ir graziai gyvena. ]. tadiau mazas skaitius daug isleisti negali. Antra, labai retai jie Kanadoj gyvena. Jie tik kapitala sunkia Kanadoj, o ji isleidzia |. trankydamiesi po kitus krastus. UZ pavyzdj gali biti Oakes, vie- nas is turtingiausiy Kanados kapitalisty. Jis, kad nereikty mokéti|. Gidelizs mokes¢ius, apsigyveno Burmoj. Jis esas vertas $100,000,- 000, Jeigu jis numirty Kanadoj, jo turto paveldetojai turety su-f. moketi valdziai. paveldéjimo mokestiy virs $4,000,000. Jis nera pirmas ir paskutinis tok ponas, Dauguma jy 15 Kanados.darbi- | ninky issunktus pinigus Ssvaisto-po kitas Salis. poviety Sajungoj bedarbiy néra tik delto, kad tenai nebéra |. _tokiy iSnaudotojy, kurie susikrayty tokius didelius turtus ir pas- kui métyty po kitas Salis. Tenai bent koks pakylimas produkeijoj] reiskia dideshi Sara darbininkams. Uz tai darbininky ir valstieciy masés Siandien savo reikalavimais pralenkia produkecijos jég4 is- 7 pildyti juos. Galima drasiai tvirtinti, kad tenai 2moniy reikalavi- my niekad ir nepralenks. Mat tenal Zmonéms visuomet duodama |} daug didesné pernanind jéga, negu kad pe gall. suteikti} gaminiy. Kanada, zinoma, nuo tokios sistemos labai toli, Tatlau ir éia yra galimybiy ta -spraga nors kiek sumazinti,.O ja@ sumazinti ga- Jima, tik reikia visuomenei suprasti, kame ta problema gtudi. Ka- da visuomene pamatys, kad ta problema galima bus isspresti tik] uZtikrinant didesnes pajamas del masiy darbininky, ji visuomet 4 ~~ parems visus Zygius to atsiekimui, Lieka tik isspresti plaushnes| $. kas ta uzduot] atliks. T4 uzduot, gali atlikti tik. darbininkai patys, daria iu- | déjimas, susidedas: ig visokiy organizacijy, partijy ir ypatinga! unijy, padedamas pazangios spaudos, Kas mano, kad ateis laikas |} kuomet patys kapitalistai susipras ir nustos lupe tokius didelius | pelnus, tas labai klysta. Kapitalistas prie tokio. “susipratimo” nie 7 vs Oh ELEN > Uz tai visiems geroves trokstantiems zmonéms reikalinga di. | dziausia atyda kreipti ji tai, kaip sustiprinti ‘darbininky judeéjima | oO ypatingai unijas, kaip sustiprinti .darbininky spauda, kurt losi labai didele role darbininky judéjime, visose kovose uz darbo zmo- lobal: Phid’ fox Hohe. re 38 niy buvio pagerinima. O ia galimp atiikti jvairiais budais. Yra jval | ae . rry budy unijizmo stiprinimui, kuriy ¢ia visy, zinoma, isvardint | . nebus‘galima, Galima daug padeti del unijy ir bendrai del darbi | ninky judéjimo darbuojantis uz igrinkima pazangiy atstovy } vald | Kaip draugas Tim Buck per radio kalhédamas pazymejo, ar ger gusimesty i bendra fronta, galéty pravesti jei ne dauguma save | kandidaty, tat labai didél} skaiciy, sans halso turéty klausyti ik EN senyt partiyy atstovai, abit kad Kanadoj daug zmoniy kenéia skurda ne del to, kad buty sto- | ee ee Stats. eae ae -tuvoj pesimizma skleidiia, ta-| “= TAUDIES BALSAS ci “Tamsu, nors pirstu akin durk.” ee Ar Wra Galimy biu Lietuvai Issilaikyti Nepriklausoma Lietuvos Sanliy Sajungos or- gane Trimite gencrahnto staba majoras Bulvicius, stengdamas atremtl pasimistus, raso: Paskutimais metais neickus kai kurioms mazoms valsty-| bems nepriklausomybes, musy tarpe atsirado nemaza tokiy, kurie 1 mazy valstybiu ateit} _pradéjo ziureti fabai pasimis-|. tigkai, Savo pasimizma ‘del mazyyy yvalstybiy galimumy | gintis karmemis jégomis jie dazniausiai isreiskla zodzlais: “Juk vis vien mus kariuo-|: “tmené jokiam didziajam pric- Sui neatsispirs.” _ | Pesimistai, nors tsriasi aise tai ir blaiviai protaufa, vis del- ‘to SALVO gvalvojime kal ko ne- Jeigu mazos ‘valstybés ne- ali atsispirti dideléms, tai per Kelis desimtmecius didelés valstybés, atrodo, galéty su- naikinti mazasias. Kadangi negalima rasti ri- by, kuria valstybe reikia lai- kyti didele, o kuria maza, tai Ir dyiem valstybem pasaulyje telikus —— ylena 1s ju buty ma- zesné uz antraja ir todel tu- réty biti likviduota. Tepasa- ko pesimisti$kai nusisteike; kodel taip pasaulyje nelvyks- ta’ Kodel per amZius matome sreta didziyjy valstybiy ma- zasias? Kodel net siame ma- zoms vaistybems nepalankia- me amziuje matome vis del to]. naujy mazyju valstybiy jsiku- rus daug daugiau nei zZlugus? Ar sis faktas neparodo bu- halteriskai galvojantiems, kad | jie klysta? Buhalteriskai gal- voja yra tie, kuriy visa logi-{. ka:remiasi skaiGiavimt: '“Mi- 4 sy kelios divizijos, prieso ke- |. liasdesimt, isvada nera | tikslo priesintis.” Mums néra zinoma. kas Lie- Gau galima numanyti, Tai dau- -ciausia tie elementai, kurie per- )5a Lietuvai pasiduoti Vekietijes kitokiy pesimisty. Atsimenate. anais metais Grigaitis Amerikos Lietuviy Kongreso konferenci-| joj ai8kino, kad Lietuva neapsi-} vietes, reikalaujant Uni Bapainy, remiant darbininkiska spau PJOj a P 6 dg, ir tt. | pie federaliai rinkimai, kurie jvyks Siais metais, al biti pri | wat gkaityti: prie svarbiausiy riakivon: kas lieéia gerlaikio klausima f nereikalinga. | Toliau nurodinédamas, kodel | | Lietuva. gali turéti vilti issilajt . kyti, gen. Stabo majoras Bulvi- * Jaikis sugriS, ar ne, priklausyé nuo to, kaip pasielgs visuomeni § | Jaike rinkimy: jeigu ji atiduos balsus uZ senyjy kapitalist. partij j kandidatus, padetis nei kiek nepasikeis, o jeigu ji balsuos uz tuos & _ kandidatus, kurie turi programoj jvykdymg nors bitiniausiy re | ‘\ formy, viskas zymiai pasikeis. O ué tas bitinas reformaa stov. § ° \) s -Komunisty Partija, Naujosios Demokratijos judéjimas, CCF, So | ejal Credit ir kitos mazZesnés liaudiskos organizacijos. Jeigu tot a visas liaudiSkos srovés arba grupés, kaip Tim Buck sako, latkt | cls raso! Istorija rodo, ‘kad baxdniti tvarkosi tokiais désniais, kiu- rie greta didziuju valstybiy pateisina ir mazasias’ valsty- i bes, preta didziuju ‘kariuome- -niy reikSmés, suteikia prasme! ir mazosioms kartuomeneéms. |. | Kaip gamtoje pagrindinis déd:- nis yra paslausvyros désnis: jgins, kad delto jei kariuomené| taip lygiai ir valstybiy santy-1 AP2VALGH vaidmen] kivose vaidina kova del pasiausvy-]] ros Sugriovimo ar pusiausvy- pagrindini ros iSlaikymo, . Sioje kovoje net ir maziausia jéga yra . branginama. Mechanikofe vie- nal didelei jegai atsispirti ne- biltina turéti tokia pat didele jega, bet galima pasitenkinti Keliomis atstojamosiomis, Ly- giai tas pat tauty santykiuo- se — pusiausvyros sistemoje, kur turi Savo prasme tiek di- delés, tlek mazZos valstyheés. Kiekvienal didziajai valstybei, kiekvienal organizuojamai ko- _ alicijai svarbu yra Kelias ma- z08 valstybés divizijas turéti Savoje, bet ne pHeenae ye pu- seje. | Tuomi , Fen, om: Majoras utvieiea nori pasiiti, kad Lie- tuva, kad ir ned: dels, gali_ buti svarbi pusiausvyros nusverime. Kad tas tiesa, tal negali buti jo- kios abejonés, Siandien Pabalti- jo valstybiy patekimas } Hitle- rio ir Musolinio rankas bitu kaip Ok puslausvyros sugriovimas. Tadel antiagresiném valstybém svarbu, kad Sios salys bity ap- saugotos nuo agresoriy. uzpuo- limo. Kadangi Sovictai 1 agresi- ja rimeiausiai zitiri, jie daugiau- sia tokios ‘garanti) jos ir reika- lauja. Tas rodo, kad Pabaltijo valstybés turl saugotis, kad ne- patekti 7 Hitlerio nagus politi- nial ir ekonominiai, Tuomi jos sulauzyty pusiausvyrg ir padéty iSVystl agresijq. Tohau Buivicius nurode, kad mazoms valstybéms pavojus ne tiek Jy mazume, kiek netikusioj jy diplematijo} ir stoko] viduji- hlo atsparumo, Jis rasa: Valstybés maiumas jos ka- riskam saugumui kenkia tik. tuomet, kai ji del kurios nors specifinés savo- padéties gali tapti didelés valstybés UZpUo- limo auka. Ypadiai Sig pavojus gresia kultiirigkai atsililtu- sioms tautoms (neaplenkia ir kulturingu — Red), Jy dip- . Gerba Liaudies Baio S iba oe Skaitytojai Jau buvo anleasaa rasyta, yra pasibaigusios prenumeratos, Pastaruoju laiku issiuntineta visiems, kuriems senai pasibaigusios prenumeratos paragini- mal, bei pranesta ZodZiu. Labai praSome atkreipti ij paragini- mus démesj ir pasistengti savo pasibaigusias prenumeratas atsinaujinti. Mes Zinome gerai, kad Jiis laukiate Liaudies Bal- so ir esat pasiryze savo prenumeratas atsinaujinti, bet daznai pinigy pasiuntimg atidedat vélesniam laikui. Toks atidelioji- mas uzsimoketi savo prenumerata labai skaudiiai atsiliepia j laikrastio reikalus, todel labai “humeératas atsinaujinti gaip galima greitiau.. Tie, kurie del li- gos ar bedarbés negalite tuojau uzsimoketi, prasomi apie tai pranesti administracijai,.bus dedamos pastangos, kad Jiis ga- . létumet laikrast] gauti. Bet susidaro kebli padétis, kada j pa- raginimus negauname jokio atsakymo, Tada administracija neZino, ar tie skaitytojai i8vyke, ar jie neZada atsinaujinti, ir kaipo tokiems esame priversti laikrast] sulaikyt1 ] issiystus paraginimus lig siol jau gauta gana daug tei- siamo atsakymo, 15 ko matome, kad skaitytojai jvertina daro- mus atstkreipimus, bet cia turime pranesti, kad tiems gerbia- miems skaitytojams, kurie jokio atsakymo neduos, nei pre- numeratos atsinaujins, tai laikrascio siuntineji uns greiti )ai- ku bus sustabdytas. Taipgi éia norime priminti, kad daugelis gerb, skaitytojy savo prenumeratas atsinaujino laike vajaus, bet kuriy. prenu- meratos Jau tuo laiky buvo senai pasibaigusios, imokétas mo- kestis prisiskaité ir uz pereita laika, ir talp susidaro, kad jy prenumeratos jau pasibaigusios dabar. Daugelis atsinaujinda- mi uzsimokéjo tik po tris dolerius, visai pamir$dami, kad laik- rascio. kaina pakilus nuo 1 d. geguzés mén, 1938 mety. Tas vi- — sa stumla ty skaitytojy prenumeratas j praeita laika. Jeigu kuriam nors yra neaiskumy del prenumeratos stovio labai Pra- Some kreiptis j administracija, viskas paaiskinimas, 0 jei pasitaikyty kur klaida, ji bus ati- } taisyta. atsikreipims domen. ir todel ginkluotosioms jé-|Diplomatija taipgi buvo labai geoms tenka igpirkti. ir diple- matijos silpnumg (del blogos Cemberleno politikos ne vie- nos Salies kareivéliams teks labai daug nukentéti — Red). Taciau rySiui ir susisiekimul tobuléjant, mazy valstybiy su silpnai dirbandiais diplomati- niais aparatais lieka vis ma- #iau, valstybiy interesat vis labiau sus}pina ir todel suor- ranizuoti \vietinio pobudzio Laukiame Jisy kooperacijos ir tikimés, kad tie gerbiami skaitytojai, kurn prenumeratos jau pasibalgusios, priims §j L. B. ADMINESTRACHA Nr. 342 | fratas | * sa | Lietuviy Literattros Draugi- jos Kanados kucpy atstovy su- i] vaziavimas pasisake uz cidesn} isipilietinima Kanadoj, Kai kam l| gali atrodyti, kad tuomi noréta atkreipti atydg | tai, kad Kana- i} dos lietuviai turéty bitinai i5- siimti pilietybés papierius.’Toks |} supratimas buty nepilnas. | Suvaziavimas turéjo mintyje ine tik iSsiémimg pilietybés po- i) pieriy, bet ir pazinima naujos |] tévynés, jsitraukima j jos reika- f| lus, Popleriy isstémimas yra tik © i! pradzia. | : kad daugeliui skaitytojy jau prasome pasistengti savo pre- | * # Kaip galima jsipilietinti? Yra W) visokiy biidy. Pirmiausiai reikia daugiau susipazinti su .Kanada, jos istorija. Ypatingai visiems hetuviams svarbu susipazinti su | kanadieciy kovomis uz demokra- tija. Ta galima suzinoti is Ryer- sono knygos Kanados Demokra- ~ tijos Gimimas, Chorai ir kiti meno organai turéty issimokinti kanadisky - i} dainy, perstatyti daugiau victi- nj gyvenim3 vaizduojanciy veika ly. Dainas gahma buty suletu- vinti.; ¥Ypatingai reikltu ismokti _. “QO Kanada.” Gerat buty 1smok- ti daug kity kanadisky dainy, kurios yra labai. grazios. | Reikty visiems daugiau gilin- tis 1] Kanados reikalus, kaip tai } rinkimus ir kitas problemas. x %* & F hiekvienam bus suteikta drau- Kai kas gali pasakyti, kad tas — bus pries lietuvybe. Galimas daiktas, kad kai kam taip atro- dys. Bet faktai rodo stai ka: Dauguma Kanadas lietuviu y- netikusi. Jei Lietuvai teko pa-|'@ Jau Kanados piliecial. Jie yra nesti tokiqg gédq del lenky ulti-| Prisiexq Banadai, o tuo tarpu matumoa, tai tik delto, kad dip. Lietuvos pilietybés nustoje. To- lomatija buvo visai netikus. Jej| de! jie Jau skaitosi pilnais kana- Lietuvos diplomatija, batyu buvu- dijonais. O jelgu taip, tal jie ne- si geresné, jei vidaus politika gali buti.atsilike nuo naujos té- bitty buvusi demokratiéka, vei-|¥Y&S : kiausiai ir Klaipéda tebebiity Bet tas nekliudys biti geru prie Lietuvos, draugu ir senai tevynei. Taip pat Nau joji vyriausybé, turédama ‘tas dar nesako, kad reikia atsi- prieS akis tuos faktus, turety |2#deti savo kalbos. Galimapa- | stengtis tas klaidas pataisyti. éiam kalbéti lietuvi8kai ir savo karus darosi vis sunkiau. Bet| Nieko nelaukiant viska padaryti, vaikus mokinti ir tuo paciu fai- ir vietinio pobudzio Karas dar nelemia mazai valstybel ke- tastrofos, zinoma, jel jl pa- siryZusi ir pasirengusi gintis. ‘Labiausiai kiekvienai \ais- tybei kenkia vidaus atsparu- mo stoka. Naujausioje istori- joje nematome nei vieno pa- vyzdzio, kad bityu Zuvusi vi- | _duje atspari ‘valstybe. Kai- mazZa valstybé susi-!;: tvarko taip, kad nesibijo skal- dymo is vidaus, kai turi savo| * atitinkanctas | - interesy dydi ginkluotasias jégas, kai tur veiklia diplomatija ir aukotis pasiryzusius piliecius, ramial gali aiureti savo ateit]. Mes manome, kad tik kq su- minétais dviem paragrafais ge- neralinio stabo majoras Bul. i- Cius pasake didziausia tiesg. \1- dujinis Zmoniy vieningumas, ge- ra diplomatija yra svarblausi |. valstybés jéga. Sitiems dviems, reiskiniams' esant, pasiryzimas} ir pasiaukojimas atsiranda Sa- valml. Ar Lietuvos valdiia iy désniy prisilaike? Mums atrodo, kad: ne, Pirmesnés valdzios politika v1- duje buvo kaip tik priesinga. iy vieningumg, arde 1 is pat pamaty.{—_ atsaké jai tévas, vis dar te- lomatija yra paprastai silpna: Arai fl Mes Nutiesini vieskelius j Sviesius Jaisvés miestus, Mes per vergystés litmus ir balas. - | ‘Tegul ir yétros staugty, saulé nebe&viesty, Jaunystés polékiais vis prasiversim Tes Tai anes vieskelius . we | Susukjin arams, kurie. aight skraido: | | | Arai galingieji, mes esame draugai! . - Jus raizot melsvumg, mes Zemés jnoda yeida, «Bet tikslas miisy bendras, — ~ gyventi laisvel! — . Susukime arams . Laisvais gyvent, arba sa taal mirti, Nesugyvent su melo. darganom, - _Juk zinoma, kad tik arams teskirta Paliiét sparnus ‘kovojant su audrom, — ‘Laisvais gyvent arba uz laisve mirti! (Musy Jaunimas), | Jo 2mona pradéjo ant jo bartis: Kas Lietuvos Zmones sujungty j ku buti geriausiu Kanadijonu ir vieninga front, isSaukty juose Lietuvos draugu. dar negirdéta pasiryzima kovoti Pavyzdzlui, Kanados francil- uz Lietuvos nepriklausomybe. Tq | 24! yra 100 nuosimciy kanadijo- viska ivykddius galima bus ‘tu- nal, bet nuo savo kalbos nesito- ett tvirta vilti, kad Lietuvai Ge- koslovakijos likimo neteks,. lina, o prieSingai, ja labai ger- bra. A + & * ¥Yra lietuviy, kuric perga vi- “§ suoting atsirubeziavimg. Girdi, 7 |nel vienas lietuviy centas neturi. }|tekti Kitatauciams. Toks kelias buty labat Zalin- oa. Jeigu kickviena tauta panasial elgtusi, tai ne vienam letuviui ~ SYPSENOS pte ee 7. ee ae er Vienas gydytojas per telefong buvo saukiamas greitai atvykti gelbejimui vaiko, nurijusio fon-}texty nukentéti, ypatingai pro- tanine plunksnq. _ |fesionalams ir biznierlams. ~ _— Gerai, gerai, a8 tuojau bi-| Daug biznieriy vertiasi dau- sil, —- atsaké gydytojas. — O giausia iS kitatauciy, nes lietu- ka tu manai daryti iki a8 atvyk-| yiai, bidami pladiai igsiméte, ne- Sly. _ {gali savo tautes biznieriy pa ~— Rasysiu paiseliu, — atsake remtt. jam Saukéjas. Kada wukininkas sugrijzo ‘su Sluota toli nusivyjes pardavéja, fs = i Kitas dalykas. tai tas. Ne vi- sada lietuvis letuviui draugas. ¥ra tokiy lietuviy, kurie lietuvi galety ir Saukste prigirdyti, Pa- vyzdziul, nekurie montrealiediai daugiausia kencia nuo lictuviske ‘| kunigo ir fasistéliy. Y¥ra daug tokiy lietuviy, ypa- tingai Suvienytose Valstijose, kurie pasieké mokslus lietuviy - remiami, bet paskui tuos z zmones visai uzmirso. a ee Svietas dalinasi ne tik j tau- tas, o ir ij klases, — Tal kas atsitiko, tévai? ‘Kam tu ta pardave}q taip toli nuvijai? - — Buvo labai rimta priezastis, bepykdamas. — Ar tu nedinai, Kad as turéjau pirkti Onai do- ‘|'vang gimtadienio proga, Jurgiui kostiuma, kadangi jis pradéjo ‘Mmeilintis prie Marijonos. Be to,. as turéjau pirkti arkliui nawjus | pakinktus, ir leidima Suniui Jai-|. S/@simiat skirtumai skirsto kyti . zmones daugiau, negu tautiniai. — Geral. bet ka tas bendro tu- | J. Via © ri su. tuo zmogum? — Tas Zmogus siilé man pirkt ka nors del oudy, irgi, , —— Teiséjas, atydziai apalure jes kaltinamaji, paklause: _—Ar tu kada nors baer koki doleri? | (js , — Taip. “Atsimeni, kai davei| “Ar jas negirdéjote apie toki - man viena doleri, kad a8 balsuo- | Skota, kuris laike saulés uztemi_ clau uz Jus laike provinciniy rin-]mo mégino pasiysti telegrama kimy? kaip naktinj latskg ? k SE a SS — AS girdéjau, kad tu studi- javai, kaip padidinti savo alga? .—Taip, bet tuo padiu laiku samdytojas studijavo, kaip. su- }:mazinti islaidas. Ant galo turejo pasilikti taip, kaip buvo. 1 MN ral DM - r a!