lO

1 visam

pripa-

pasira-

9.Va--
verstas”
utraliu. | .

ereika-
Berly-

| Vaka-—
Ji.tik |

» kui.

eta pas

sukiné-
msurdas, —
il mato .~
lanuose .

ie@ buvo
mete:
tomin] -

Jungti-

um O pa=

us prie- -

Baip tas

nukris+"
i jis ne-_

labai
ti nuk-
1 JAV

aiviams. -
egomis, -

meteo-

prdvése,

| - : ta!

era uz-
yall pas >

3 diena

wéje yra_

Bijonals.

ikieéiai.

kas la-

ukritu-

[feteoro. -
nebity
pombos ©
y.dide-

ai lenge

uo nuke .
oro Nu- |

lose to-- |
uztenka —
kad jsa--
® jerduo-—
ymin |
ho metu —
pyta par
| bepate- —
kad dar -

 Sena-.

rigth ir

riai ma-

Jajungos
mrojektas .

i7tinems
JAV del
MS IP ne-

yra ko-

'arZybo-.

AV 1970

oralenkti | -

i

 kary pusés, -
_ galvojimo ir benk kiek dau-
 giau nuosirdumo, |

Rugpiiidio 11, 1961 — |

Dabar pasaulyje vyksta

‘Stai, jau ir antras tarybi-

-nis kosmonautas, majoras
Titov, net 17 karty apskriejo
-musy Zemele erdvés laivu
. “Vostok I’:

Ivykis, kuris stebina viso

_pasaulio ne tik paprastus
—zmones, bet ir mokslininkus.

*

wat Majoro Gagarino, 0 dabar
maj, Titovo zygial atidaré
zmogui kelig ] erdve, } kitas

planeras. |
 Kokio taj béegaliniai auké-'
to mokslinio issilavinimo. tu-

ri biti Zmogaus protas, kad

jis galéty sukurti tokia tech-
nika, — paruosti Zmogy to-
kiems zygiams! | |

O tai jau atlikta, jvykdy-
ta. Taj atsieké ir ivykde ta-
rybinis mokslas, tarybinis
zmogus!
- Vakany Trys Didieji taré-
si Paryziuje, kokios taktikos
laikytis Berlyno’ klausimu..
Bet nelabai ka galéjo nusi-

“tayti Pe’ Vakaru Vokietijos.

Tad pasikviete ir Adenauero

atstova j'savo posédzius.
_Atrodo, kad Vakaraji be

Adenauero nieko nutarti ne-

egal

_ Sakoma, kad ponai svars-

8, ka i8 tikryjy reikty da-
—ryti,, jeigu Taryby Sajunga

vis tiek eity prie pasirasy-

‘Mo taikos sutarties su Ryti-

ne Vokietija?
Girdi, Vakarai nepriesingi

- pasitarimui su Taryby 5Sa-

junga, tik jie noréty, kad
toks pasitarimas jvykty po

lot
— Paip.tai ponai ir skymavo,
kaip ir. kokias skerspaines

 naudoti, kad pasitarimus
~ kuo tolyn nustiimus, kuo
 sutrukdZius problemos is-
sprendima,

Sitoks jy aisinesimas la-

bai zalingas. Tai erzinimosi,
 kirSinimo,
politika ir taktika.

nervy tempimo

Taikos sutartys su ablem
Vokietijom turés buti pasi-
rasytos. Tai kam dar kirsin-

tis, erzintis, padét] astrinti?:

=e o.4 |
Taryby Sajunga Vokieti-

"jog klausimu parodé labai di-

delj tolerantiSkuma ir kant-

rumg, ,

Ko traksta, tai tik is Va-
Salto realisko

Be danauskas |

 Liaudies Baisas ,

aye tokie ivykiai, kad ZMOPUS .
tiesiog negali nesijaudinti ir| 2s ame
_ atsistebéti tarybiniy moksli- | 333mm
ininky atsiekimais. ~~

Sam Pollock, kiles ig Brita-
nijos, renka Zinias is; Brita-

nijos. gyvenimo ir perduodp|kaip jis eina Sias pareigas.

K qd Aiti Raso ;

Nesuprantame

Prezidentas Kenedis pasa-
ké “tvirtg kalba” Berlyno
klausimu. Jis kalbéjo liepos
-25 d. ir jo kalba buvo trans-
liuojama per radija ir televi-
zija. )

Prezidento kalbos tonas

buvo toks, tarytum Ameri-.

kal kas nors Siandien grasin-
ty karu bei ‘uzpuolimu, Jis
minéjo, kad reikia JAV mi-
litari$kai pasiruosti, kad jos
galety atmusti tarybdinius
grasinimus visame pasauly-
ije. Bet ty grasinimy niekas
nemato ir negirdi., |

Visa, ka pasaulis girdi ir
mato — Taryby Sajungos
siulyma sudaryti su Vokie-
tija taikos sutartj, vadinasi,
oficialiai baigti kara, o. Va-

kary Berlyna padaryti lais- |

vu neutraliu miestu, Tam
reikalui sitioma pasitarimal,
konferencijos, . |

Kiekvienam yra-zinoma,
jog karu Berlyno klausimo

nebus galima isspresti, nors

_ rinkimy Vakary Vokietijoj,; tame kare galety wati dau
. kurie, berods, jvyks gruodzio.
 ménesi, : .

Komentuocdamas Kenedaio
kalbg, “The New York

gybe zmoniy. .. . ae

Times” bendradarbis James]

Reston primena:

“Yet even the authors of
the new Kennedy defense
program agree that neither
the freedom of Berlin nor
the unity of Germany can be
achieved by military means”.

Vadinasi, net ir paties pre-

| zidento. artimie]i bendradar-

biai nemano, kad karu buty
valima isspresti Berlyno .at-

eitj ir Vokietijos apvieniji-

mga -«
Tai kam tiek daug apie

kara kalbeti? Kam i8 viso}

apie kara kalbeti?

Kai kurie mano, kad pre-
zidentas Kenedis, pasiremda-
mas Berlyno klausimu, su-
tvirtindamas JAV kariuome-
ne, padidindamas karine ga-
mybg, sumazins nedarba, de-

presija. Galimas daixtas, kad’

simimé,

Pustapis 5

coo, ¢ wesiemusi” karu Tunisijoje |

| tir Alzyre, o DidzZioji Brita-

{nija pasijuto ekonominéje |

Londono valdzia priversta

vakelti, padidinti procentus |
paskoloms, sumadzinti eks-|-

be | 4 : oe -}| porta. Britanijos valdzia ver-
ee, | Gama maiiau skirti ir armi-

kanadieciams per Kanados
radijg. Jau desimti metal,

a4 r » mera

jis to siekiasi. Bet reikia ne-
pamirsti, jog tarp 3-4. bilijo-
ny doleriy pridéckas prie ka-
rinio biudzeto vers valdzia
padidinti pilieciams mokes-
éius-taksus, kurie jau ir taip
yra per nelyg aukstl:

Prezidentas Kenedis labal
palankiaj mini Vakary Vo-
kietija. Ja, josios garbe ir
prestiZg esa reikig. mums
ginti. a

Su tokia Vokietija, kokia
yra Vakary Vokietija, misy
atmintyje JAV jau du kartu
kariavo. O su Taryby Sajun-
ga, pries kuria papilta tiek

|daug astriy Zodziy, pries ku-

ria ruoSiamasi kariauti, mu-
sy Salis ntekad neturejo ka-

ro. Ir mes labai nenorime net

tikéti, kad toks karas ]vyk-
tut eke
Prezidentas Kenedis nepri-

némis padeti Tunisijos res-
publikal apsiginti nuo Fran-
ciizijos imperialisty, kurie ta
Sal} uzpuolé. Bizertes mieste
geal but dar tebeguli gatvése

Simtai negyvy tunisieéiy, ku- |

riuos franctizy armija uzmu-
Tunisija juk nieko dau-
giau nenoréjo ir nenori, kaip

tik to, kad franeiizai kolonis-
tai issineSdinty 1s Ju vande-.

ny, iS jy zemés, 18 jy uosta-
miescio. . a

Tunisija ir Franelja —
abidvi jos priklauso Jungti-
néms Tautoms, kuriy Saugu-
mo Taryba nutaré, Kad Bi-
zerteje biity jvykdytos mu-
Siy paliaubos, kad abi pusés

visupirmiausia - pasitraukty

1 tas vietas, kurlose buvo
prieSs musiy pradéjimg.
Ar klauso Francuzijos im-

perlalistai; kurle tiek pat;

kaip ir JAV valdovai, Sian-
dien plepa apie Berlyno lais-

ve? Ne, neklauso!... -
_ Prezidentas, be abejonés,
mato, kad ne viskas gerail
pas tuos, kurie kalba apie

“Berlyno laisve’. Franciizija

jai, ginklams, — :

esame  seniau~ sake, jog
triuksmas dél Berlyno yra
dirbtinis, ir jis tarnauja tik
Vakary Vokietijos revansSis-
tams. BT

— — Laisvé
—{}— |
Hunisijos byla

Tunisijos skundas prie’
Prancizijos agresija dél Bi-
zerte bazés atsidiré SNO
Saugumo Taryboje. Pranci-
zija sako vetuos nuosprendij
prieS ja. |

Bet byld bus svarstoma

|SNO Generaléje Asambléjo-

| je. Net 36 Azijos ir Afrikos

valstybés reikalauja SNO
generalin} sekretoriy Dag
Hammarskjold — pasisakyti
prieS Prancuzija.

De Gaullo vyriausybé taip-
gi atsisaké kalbétis su Ham-
marskjoldu ir tuo paneigé
SNO. Atrodo, kad SNO
asambléja palaikys Tunisija.

Prancizijos tas Zygis pries
Tunisija pastuméjo Vaka-
rams priesingon pusén. Tu-
nisijos valdzia, kuri pirmiau
buvo Vakarams prielanki.

| Sudano premjero vizitas
Taryby Sajungai rodo, kad
ir Sudanas krypsta pries
Vakarus. Afrikoje vis ma-

tiau ir maziau liekas; Vaka-

kad JAV turéty |
ginklais ir (jei reikia)” Zmo-

fry Salininky ir silpnéja ten

Vakary pozicija.

Prancizijos agresija pries
Tunisija padéjo praston po-
zicijon ir JAV. Ji nenori uz-
riistinti 36 Afro-Azijos vals-
tybes palaikydama Prancuzi-
ja. O palaikydama Tunisija
ji sukelia prieS save Pranci-
zijos vyriausybe ir silpnina

savo pozicija Vakary Euro-.

poje.

Britanijai Prancuzijos ag-
resija irgi neteikia gero.
ia matote, kad Vakaru
vienybé yra daugiau Zodine.
Praktikoje jy skirting! inte-

|resai stato vieng.prieS kita..
Verta demesio, jog Tuni-.

sija sako negavus patenkini-
mo SNO kreipsis prie Kini-
jos ir kity haudies sally.

AMERIKONISKA RAKETA
GAGARINAS NESKRISTU

RIO DE JANEIRO... —
Pirmasis pasaulyje kosmo-
nautas Jurijus Gagarinas po-
kalbyje su Brazilijos laikras-

tininkais reiské nora. dar.
| kartg isskristi } erdve ir ap-

skrieti Zeme. Paklaustas, ar
ijis turétu drasos skristi ir
amerikoniska raketa, Gaga:
rinas: pareiské, kad ne.-

SYPSENOS

Negali buti
“Kas atsitiko?” klausia :
zmona, vyrui isbégus i8 —

prausyklos, |

een aL, . |e ‘“Shustuvag -vigai nesku-
Mums rodosi, mes’ tal}. : : :

ta!” pyko jis.

“Negali biti’ stebejosi
zmona, “Tavo barzda negali
bati kietesné uz linolijy” -
die susitiks ir vél. _ |
~ Perpykusi, kad vyras prie’
mirt) uzrasé turtg kam ki-
tam, naslé nusiskubino pas
paminklininka, kad pakeisty
jrasq ant paminklo. ;

“Jau per vélu”, taré pa-

minklininkas. Jus uzsakéte

iskalti paminkle ‘Tisékis ra-
mybéje’ ir aS tai jau pada-
riau. Pakeisti nebegalima”.
“Jel taip, tal apacioje dar -
iskalkite: ‘Iki mes vél susi-
tiksime’.” = oO
Kaip tai? |
“Jums koja skauda dél se-
natvés”, sako gydytojas: se-.
nehul oe
“Kaip tai?” nenori tiketi.
senelis, ‘Kita koja yra tokio
pat amziaus, bet neskauda”’.

Tikésif, arne: :

Ana diena Toronto polici-
ja uzklupo viename ;name
‘partija, kurj gurksnojo svai-
galus, suémé namy savinin-
ka neva uz svalgaly pardavi-

inéjima, o svecius ir viesnias

— kaip dalyvius. |
' Suimtas moteris Don kale-
jime isrengé nuogai ir 1sty- |
rinéjo visur, kad patyrus, ar
jos neturi kur nors pasiepu-
sios kokio uzdrausto daikto.
Véliau teiséjas savininkg
ir svecius ir viesnias iSteisi-
 ReiSkia, Zmonés buvo sue
imti nekaltai, moterys buvo |
iskréstos ant kaléjimo stalo
paguidzius, nors teiséjas uz.

| dienos kitos surado, kad jos |

visai nekaltos, padorios mo-
terys, pakviestos sveciuos.
Vyrai, beje, buvo api-
purksti nuodais muséms nal-
kinth. | |
Darbar eina kalbos, kad
moterys buvo klausinéjamos
apie lytinius santykius.
—— me a
Petersone, New Yersey
valstijoj, seima .nusprende —
geriau apleisti distrikta, ne-
gu skirtis su savo voveraite.
Jai buvo pranegta, kad ta-
me distrikte nevalia laikyti
tokius gyvulélius namuose.
Voveraité, autoritety .many-

mu, yra tas pat, kaip ir Ziur-

Ke,
 Seima gyveno.apartmente, ©
uzZ kuri mokéjo $54.00-] mé-.
0
|