i - -yahiiojs pamazu normalizuoja-
-. gt. Visi organai pradeda -dirbti.

-..$uvos pakto jégos neturl tiks-

Friuli sudaryty pavojy. Taryby , naSaus nejvyko. —
 Sajungos lyderiai-

_ pasilieka tie _patys Zmonés. Pre-!

-— Aleksandras Dubéekas.

‘Tho PEOPLE'S VOICE,

f

KANADOS LETUVID SAVAITRASTIS |

Lithuantan Weekly; Published by the Lithuanian Press Association, 186 Claremont St., ‘Toronto g, Oniarlo |
Authorized as Second Class Mail, Post Office Department, Ottawa |
" and for sis tart of shiditt in Cash :

7 _ Penitans Rugséjo Goptamber) G, 1968, Toronto, Ontario -

i

Kalna 10¢ |

METAL XXXVI

"Pats tekoslovakijoje Normalizuojsi ‘ema Drebejimas rane

- Kontrrevoliueijos Malinas Netenka Jégu

Cekoslovakija, o kurie — uz-
sienyje, . gal nors. tam tikram
laikui negris. Jie per placiai bu-
vo issizioje.

Dubcekas, kur] propagandis-
lai buvo net “nuzude”’, tebeval- | \
dina-vyriausig vaidmenj Ceko-; jus kompanijy pasitilymus. Va-
slovakijos partijos ir vyriausy-| dina juos mazZaverCiais. ~
bés arbe. Ir tas sudaro didziau-| .Elevatoriy. kompanijos sitlo:
Jo sugriauti Cekoslovakijos vy- | Si smug) kontrrevoliucionie- pakelti algas 53 cetntais | va. |
_ riausybe. Jos tik nori sutram-jriams namie ir propagandis-)landa 28 ménesiy laikotarpiu. |

‘dyti kontrrevoliucija_ kurios | tams. uzsienyje. Buvo primyg- a 7

| jegos,, paémusios galia Ceko-|tinai kartojama, Kad VarSuvos
slovakijoje, ne tik Cekoslovaki- pakto jegu uzdavinys likviduo-
JO3 liaudziai bitty nelaimé, bet ti ji, i$svaikyti visus reformis-

ir visam socialistiniam sekto- ‘tus is vadovybés. O nieko pa-

PRAGA. —— Padétis Sekoslo- Elevatoriy Darbininkal

Atmeta sia car ee aed |

PORT ARTHUR, Ont. — 1,-
300 streikuojantiy gridy elé-
vatorly darbininky atmete nau-

_ Atsipeikéja ir zmonés, priglu-
~ sintl propagandos. )

Kaip - kontrrevoliucionieriy,
taip ir uzsienio propaganda ne-
tenka jégy. ISaiSkéja, kad Var-

| }OHNSONAS DAROSI
|“ ABAI PAMALDUS"

ee eee

Jau antras sekmadienis kaip
| prisimena,! Daugeliui éekoslovaky ims prezidentas Johnsonas daly-
' kaip pries kara Gekdslovakijos laiko, kol Pie galutinai issiblai- vauja pamaldose dviejose baz-
-. burzuazija palengvino hitleri-j vys; kol jie pilnai supras, kas. nyciose.

|
-- ninkams, atsisakydama koope- | atsitiko. Jie supras ir tat, kas Kaip ‘rugpiicio. 18, tai it 29, |

_- -rueti su ‘Taryby. Sajunga. Dél; jy kraSta bity istike, jeigu ne- | pirmiausial prezidenta nusive- |
s©6=———s to: 100,000 rusy: paguldé ‘gal- ‘bitty atsirade toli matanciy Ce- de

jo dukté: Luci j kataliky :

yas vien Cekoslovakijpje._ | koslovakijos lyderiy, kurle ne-'svento Pranci8kaus va
Cekoslovakijos vyriausybés Ir} pabijojo paprasyti kaimyniniy hadnytig isklausyti ‘ kil ie

~komunisty partijos prieSakyje | valstybiy pagalbos. jy misiy ir pamoksio’.

_—— - Grjzes j savo dvara pasieme |

: Zi, 101 ans zmona ir anukg Lyn ir, net nes

iy :

‘LIO Vietname a.

ri.tik du “konservatus”’. | IR POPIEZIUS UZ |
a

papietave, iSvyko pasimelsti }
Hutereny Trejybes baanycig.
Be abejoneés, karStieji “libe- SAIGON. — Ne veltui ame- CEKY “LIBERALUS" a sll

. yalai’, kurie puol é Taryby Sq- | rikiedial namie. demonstruoja ;
junga ir patios Cekoslovakijos | | reikalaudamt baigti kara Viet- | :
komunisty | vadovybe, netenka |
jezy. Kai kurie, matyt, paliks ;

- zidentu tebéra. generolas Svo- ;
boda, o partijos lyderiu —:
Padi- |
dintas partijos prezidiumas. tu- ;

ROMA. — Popiedius gauge
name. Nuo 1961 mety sausio ‘. res nemaza sumq Cekoslovaki-
dienos, kada amerikiecial pra-; jos “liberalams” pabegeliams
dejo dalyvauti kovose, zuvo jau | remti. |
al, 101 amerikietis. | Jdomu, kad jis to nepadare
e to, 169,296 aniertkiedial ce badu mirstantiem zmo-
néms, 0 Cekoslovakijos pabé-
géliams, kurie, veikiausiai, .né-
ra jau tokie biedniokal, |

Wyskupy Swaiiavinas:
Ssmerkia a

LONDONAS. — Gia vyksta
anglikony religijos lyderiy su-
vaziavimas, pasivadines Lem-
beth Conference.

. Dalyvauja daug avast ir]
iS Jungtiniy Valstiju. Vysku-
pas C. Kilmer Myers, 1s Kali-
fornijos, kritikayo savo kole-
{gas, kad taip nedrasiai pa-

Co a

- Uitidring Kad Nebus.
— Lieciama Rumunija.

es oo SSS SSS ee

was SHINGTON —— Pr adéjus |
gklisti propagandai Vakaruose,. L ‘Taipei Vietname
bik VarSuvos jégos traukia mi- | lauke Zuvo 4,397.
litarines jégas prie Rumunijos | -Nepasakoma, kiek Saigono |
ir daro planus jsiverzti ] Rumu-(kareiviy Zuvo. Bet vibmaie
 fija, - prabilo net. prezidentas. ir Siaurieéiai neteke uzmustais |.
_Johnsonas apie tuos gandus. | 385,056. . : |
Taryby Sajungos amhasado- | Ne vienas JAV. wisuiatiaae

rius Anatolis Dobryninas atsi-)namie klausia: uz ka? — |
lanké pas valstybés sekretoriy; Bet to karo galo dar nesima-
‘Dean Rusk ir painformavo j{, | to. Demokraty konvencijos pri-
kad tuose ganduose néra tie- | imta platforma Chicagoje Viet-
_ gos, tai yra, kad Varsuvos pak- | namo klausimu‘nerodo, kad ir
to Salys nesiruogia jokial inva- Humphrey sustoty kariaves,
aljai. ) | jeigu bus isrinktas prezidentu.
Vakary ‘propagandos mali-; 7 ee
nas leido gandus, kad Variu-| SAIGON. —  Buvo: sukile
vos pakto jégos iskels savo ka-| JAV kareiviai, sedi kaléiime.
riuomeng ir Jugoslavijoj. {| Militariné. policija; ms'sinda-
-Valstybés departamentas, ta-. ma maistininkus, viena nusove
ciau, sako, kad NATO tures i ir 58 suzeidé.
 persvarstyti savo pozicija, nes Sukilusieji kaliniai 5 polic!-
ivykiai Cekoslovakijo3 pakeite | ninkus suzeidé ir oe: eae
sili ita | a sudegino. oe

i suzeisti, 1,208 dinge be.
Zinios. I$ suzeistyjy 89,204 tu-
Trejo gydytis ligoninése.

|
ne iia

ypac branduolinj ginklg ir nuo-
dingus chemikalus..

Priimtoje rezoliucijoje. smer:
|kiamas Jungtiniy Valstijy ka-
ras Vietname ir persekiojimas
atsisakanciy verstinos tarny-
bos, kuriems religija draudzia
orice

gi

Salininkus, .

smerkia visus karo veiksmus, |

tarp kitko, buvo nutarta orga-| .

Pesitantrae.

TEHRAN. — Zemés drebaji-

j|mas Irane -sunaikino 100 mies-

tcliy ir kaimu, ‘palikdamas
100,000 benamiy. Tame distrik-
te. dauguma zmoniy gyveno

moliniuose namuose, tad jie la-

bal lengvai subyréje.

Kiek tikrai zuvo, niekas he-i bus sunku surasti vandens.

Zino, bet spéjama, kad gali

siekt 40; viata ape 3,000. su-/rinomené ir policija ieSko.griu- ©

Ze1S1y,
Fernie: retains

100,000 Benaniy © \

mas giuliani, nors ne to-
klu smarkumu. |

Likusiems bus daug sunku- :
my ne tik del to, kad reiks at-
sistatyti, bet.ir dél to, kad
drebéjimas suardé pozemine
vandens sistemg. Daugeliui |

Didesniuose miesteliuose ka-

‘yvésiuose zmoniy.. Vieni istrau-

palieta i'kiami dar gyvi, nors sudZeisti,

‘| treédalj apylinkés, kur gyvena: 4 kity tik lavonai.

1,800,000 gyventojy.. Kanake

Vienas islikusiujy pareiske,

mieste, kur gyveno 14 363 BY- kad zemés drebéjimas buvo |

kos sienos.

Zemes obitione ivyko ji
Siaurrycius nuo Tehrano, Ko-
rassono provincijoj. Apémé
750. metyirtainiy myliy. Drebe-

ee

IW Demokratams

Rimta Problema

WASHINGTON,

> | mazal

- STONEWALL, Woleest — -ventojai, nehko nej vienos SVel- | ioks stiprus, jog jis pagalvojo,

kad pasaulio pabaiga atéjo. At-
kasinétojai randg motinas su
kadikiais ant ranky, bet uz-
|mustas griuvesiu. |

Autoritetai mano; kad ne-
maisto ir vandens. Mobilizuoja-.
ma paghiba, bet ne visus aL pas
I sieks reikiamu laiku..

Isteigtos laikinos ligoniné
pasirapinimui tais, kurie rei-

- Demo-} kalingi medikalés pagalbos. O

“trate partijos konvencija kan- | tokiu, kaip matoate, yra daug. .

didatu ] prezidento postg. issi-
rinko viceprezidenta H. Hum-
phrey. Prie to, ji uzgyré dabar-
| tine linia Vietnamo klausimu.
Tiesa, virs 1,000 delegaty bal-
savo uz mazumos rezoliucija, |
reikalaujanéia sulaikyti bom-
bardavima Siaurés . Vietnamo,.

bet tas vargu turés’kokia jtaka - 1962

i Humphrey. politika. Humph-
rey talpgi teisina Chicagos ma-
joro Daley policijos brutaluma |

|

su demonstrantais pries | Viet | )

| namo kara.

Taigi, ianuihiistaing libera-
liskiems elementams, nera pasi-
rinkimo. Demokraty kandida-
tas toks pat, kaip ir respupliko-
ny. me |
Kas liecia Humphrey ir jo
taipgi problema.
Pietinése Valstijose kandida-
tuoja Wallace,
nemazai demokraty balsy pa-
\trauks savo pusén. Uz jf gall |
balsucti ir kitose valstijose vi-
si karo vanagal.

PHILADELPHIA. -— Cia /
vyko negry juodosios jégos Sa-
hninky -konvencija,  kurioje,

nizuoti.miestuose taip vadina-
mag “urban army” — miestava
armijg. vien if negry.

“Virs 1 500 asmeny Balyy ANG

-kuris, matyti,

|ir ap8audo raketomis

Irane jau SeStas didelis %e-
més drebéjimas jo istorijoj.
(1755 metais per zemés drebéji-
mq buvo uzmusta 40,000. Pir-
mas zemés drebéjimas uZrekor-
duotas 856 metais misy eros.
Tada zuve 45,000. Priespasku- »
tinis Zemés drebéjimas buvo
metais, ir tuomet zuvo
| 12,225 Zmones.

Ke Amerikietiai
Patys Prisipazista

- SAIGON. — Amerikietiy ko-

manda prisipazista, kad Viet-

name neteko 883 bomberiy, ku-

rie kainuoja nuo vieno iki 10 |

milijony doleriy vienas. |
Cia nejeina helikopteriai ir _
kiti orlaiviai, Taipgi tur but ne-
jeina tie, kurie buvo -sunaikin-
ti ant zemes. |
.. Vietkongai. dar vis srisitaiko
Danan-
ga, pati stambiaus} amerikie- »

ci aerodromg, ir visgkiy gink- — |

ly sankrova.
Prezidentas Thieu raportuo-
ja, kad jis trecdalio provineijy
virsininkus pasalino, pasalines
daugeli distrikty virsininky,
| policijds vady uz korupcijq.
Juodoji rinka amerikieciy
paminiams: nee Q didéja.

mirs badu dél stokos _ —