a ee -
a .

aT

= = ee, ee
Fe ce poe
t Py + * Me

aca) “ol

=, or
Pea "ME ea A a aaah PS a RE
: =i

oh
- a. oe a
‘a I =
eS ee. d
Ky

. Tai, _-

Se: os eagle ued
he ier Are 1 = r : i Cart rie ec eohliel - oe
ee get a ie tet : es Ser! ee = ot 4 “alae ae oe. . aga * , cee "= or . a0 7
Fa se ake ce A aE Ths, " i iE Air ba: : 1 i toe = _ : 42 a _ _ — er = el in ee 7 eee, ae
a 1a Pear a! H .

ereomeag ~The

- . 4" . . . . . . - . .
: tat . . a . - . nok = wae . . : t= . i
ay ' ee a . aa = 7 . 8 ' ot : . . 7
- : — gic, é . ae r ‘ .
ae ed 5 p : Staged . .
= ita : oni wr : a". a er oy. in oy ee ee re ee fat A ee al ee Pal a =
a Lele tar ey 7 ee h aoe ‘ ee omemeteee rs :
as 5 oe aon “eae he 2 a T; rs sr at vt es e, we hal eyo ee rasta = sat .
- P = . a 65 : -

fae

—

. iri,
b= Seta ta
- . "1 = haa
ee LS a LA Se a
pe ae ea WT

atom. ors
re

ao |:

a

a
Rete se

Teor a ! a an te ee een : . - . f
a i mis ory . A F . : P
tt ee - ; r Ay

: t
a
a 1
io ne
mae
. ‘
whe
a " " Cae
x on
. : . a = P,
= “jf. r
1 5 oe = 1 1
. in r,
"27 ry
evo fi
8 “an
1 he ™ t
: Ee -
rf » "
. a ~F z
. = im O
ry “ui a ;
J a.
Mn
wf "_.] 7, ‘i
a wae a nm
P =~ at
. taal Pl,
= ; cj
a el ee
22a eg .
re —
al, ois I
“as'T. Ee
'T
. sce
‘nh ea
‘
. A Bite
a i Le +
. ‘ a
: at
. ‘ls 1
"I. “1:
on:
a ile
1
a
iy
A he
ba i ee
ae tr
1: OF
oP en
.q!
ae ey
‘T
L I
I 4
iT
ae.
Rae
Le
4!
Fe at
hy!
4 3
:
t
ba th
t

7 a
4
. 1
r
7 .
ih:
om
ta | 1.
fe t
‘iy
an
&

“oa Pe me ee" wa » PF ws Te
: baie T a: = - ee | ‘ai x 7 fa ait ss
=i CE SAT PAE tr aa ace
= = Le ‘ : I a 4 i"

1
.

= = r. — = oe =ch= . : Feo -, ae a ts
r, _ . 8 - r, . - 7 . - . F . .
Le wa ye . = " . . : oo . . . _ ons a ot
ae . a oa . = - el | a
ln oe i le el yc aa dpe Cc ss omer. . . - . . _ ue woe el eel vr - .
mL. —— a - "= . — = ' - . Ce ee ee ee mone
1
a eT
_ ote 4 s
at 5 . 7
rag? i" : re est ees pe ee
. - eg 2 beens "ao eee ee car — " " oo = = tt toni

Se ee ee! ee = 1 alii |
. a . ae.

MUDITE AUSTRINA

Ciemos pie Jana Cielavas Nujorka

Nufjorkas Brinumiqajé (drinumiqa
tf Skietas tik daudza Jatviesu graéma-
tu dély Publiskajé biblioteka karsta
pavatafa riovakaré atSkiru Latviesu
maksias vésturi. Dombrovska sarak-
stito, 1935. g. Rig Valtera un Rapas
izdoto. Lasu:

»Janig Clelava, dz. 1890. g. Jauno
portretistu un ainavistu vidii redzamu
yietu jenera Riqd dzimusais Cielava.
Makslas izgiitibu baudijis Rigas pil-
sétas makelag skola, pec tam papildi-
najies arzemés. Gleznotajs sava dar-
ba censay apvienot akadémiskds
makslas tradicijaa ar Rietumeiropas
modermnds glezniecibas ideidm. Kaut
gan vina darbi darinati reala gar, to-
meér krasis tla Ipatnigi, smalkiutig!
izjueti un glezieciski
brivi veldotl. Dabag un
priekimetu realais formas
Cielava ietérpj dzejiskt
skatitas, veikli gqlezno-
tas, dziven priecigds kra-
su vizijas.”

3 *

NujorkS Jant. Cielavu
pirmo reizi sastopu pa-
gaéjusis vasarag tvanigd
jiilija dien§, kopa ar
kundzi Annu-Lukréciju,
kas kops Austrijas laika
ali atgriezusies pie jau-
nibd pamestés ofas un
alezno maigas klusas da-
bas un pastelus — Cen-
trdlaja parka uz ecta, ie-
pretim fidens baseinam
ar strikjaku, ronu spélés
raugoties.

Sérigs un Sodienal {als
smaids — lielas pagatnes
kluga mirdzésana + abu
sejde, un Janis Cielava
saka: ,Kijdm fetu atpa-
kal uz Partzi,’

Pia gleznotija vina darbnica s0-
gad nonékot, paSé Nujorkas sirdi, ar
Manhetena debesskrapjiem aiz loga,
ving Skietas jau it ka priecigaks.
Starp saviim glezném — vél Rigi da-
rinatiem, lieliem audekliem, Parizes
dimakas galsigiem portretiem, kadas
nule aizsaktas amerikaga gimetnes uz
mojberta (kus ar debesskr&pjiem fo-
nd jit ka miisu pasu teikemu rakst-
niekg Janis Veselis jauniba jauzae),

»Varbil palaiméjas?” meistars emai-
didams izrun§ Amerikas pandkumu
vienkarsos burvju vardue.

Bet kamér alz Joga vakara migilna
gaist debesskrapji, pie téjas tagay sé-
zot, gleznotijs vélrelz méro pédéjo
cela posmu — Riga — Vine — Pa-
rize.

*

Latvijas pédéjais oktobdrie.

Steigd maisos samestas glemas,
porceling no reiz rembrantiski tik
krasng meistara Rigas dzivokja, kas
ari laikam devis tik netveramo gai-
sotni vina ta Jaika darbiem — por-
tretu foniem, klusajim dabam ar mai-
gajam vinogdm, ziediem gaistosés va-
zs,

Vine. Bombardésana, kaya beiqas
Un jauna bégSana, Kufstelnd, Austri-
fas kalnu plekajé eatikSanag ar oku-
pantiem franttem.

Kada béglu nometmé, kur krasnina
kip, durkas, — tedtra izréde, un Ja-
nis Cielava tr dekoritors.

iMezs iznfca tads, ka gribéjis pa-
Staiqities,” ving atmindgs.

Pec 51 vakara frantu virenieku gay-
laikotis kundzes uzsdk sacenstbu, pa-
ti generdla kundzo nosaka, kura! pir-
mai tikt qgleznotal. Rodas fauni 6a-
kari, Jespajas. Péc neilga laika Ja-

lee ele i e leer

nis Clelava nonik Parizé, jau aqgrdk
celejumos iemjleta.

Dimakas, gaiss, Sis brinumainals,
metveramais l’'air de Paris, pati pi!-
géta ~~ viss rosina darbam. TFiek strd-
dats un vélreiz stradats, izstadits. Pa-
riza vefag — atzist makelinieku, god-
algo, cildina. Vinu uzgem pat francy
naciondlaja biedriba.

Bet kaya drauds, bégla nemiers
dzen vinu talak. Palaiméjas iegiit vi-
zu, un gletnotdjs nondk Nujorkd.

t

»Nujorka? — Tomér neierosina?”

Bet varbit vainiga ta pati cina par
exsistenci, kas maksliniekiem te si-
vika neka vecaja Eiropa. Ta glezno-
tais nedéjam ilgi vilcis etku zelta ma-

Gleznctijn Jinta Clelava ar kuondzi savi

Nulorkas darboicad

lina neskaitimaém rofu tasém k§dé
porcelana darbnicé.

Ari citi tikumi, pieeia makslal.
Smeioties Cielava etasta — amerikant
necie§ pliknus. Gleznas skatot ap-
meklétaji, aizkarti, ne reizi vien tos
aizgriezusi. :

Bet pagdtn€ vai nakotné ekatlenu
meétot, vél gribas stradat — ist; glez-
not. Varbut makslinickam pa!'77és
kaide Nujorkag makelas salona r oti
Vina darbu izstade rudent.

©

Pie Jina Cielavas ciemoties bei-
dzot, atekatoties, gribas pieminét véi
Valdemaru Toni. Vin§g mani femactiis
meklét mdkslinieku jau vina varda.

Cielavina — mundrs putns, tecéta-
ja. Janis Cielava — pasaules celus
igstaigajis, atneeis mumg Parizes di-
miiku, tan fetinis Latvijas jurmalas,
sitna vac&jus, pat kertupelu racéjus
rofainas novakares gaismas. Un vina
gaisd milza Anna Lukrécija — pava-
da, ved, atsmaida gleznis jau na
dzelmém, dzidrim un spodram, kur
laikam caurt margo istais mdkslae
zeits, skan ka ddens. |

Nujfjorkad, maija.

{ZLABOJUMS

23, maija Latvija agr, J. Dada rak-
st] Drimstibas probléma pédéia dala
bija jabiit $adam teikumam: ,Ja @i-
mina valditu 4 bérnu sist@ma, tad
tallta var divkardSoties viend paaudzé,
ti. 25 gados, un trimd& resp. brivaja
pasaulé esosa latviesSu tauta gadu
élintena laik&, ti. lidz 2050. g. pavai-
rotos 16-kartigi un sasniegtu 2 mil-
fonus.”

wee Se

— — ! [tes

LATVIJA

| Reitera koris — pats virtuozakais

Zviedrija

Zviedrijas dienvidu kultfiras cent-
ros maijd, no Stokholmas ijeradies,
viesojas Reitera koris. Par ti panaku-
miem liecina sexojoSas atsauksmes
zviedru presé:

Sydsvenska Dagbladet Snallposten:
»... tas bija brinigke balse materials,
un meistarigais dirigents to izmanto)a
kd visspécigajos fortlssimo, ta vis-
vieqlaikajog pianissimo ...varéja sp-
brino!t kraspas balsis un apzilbinoso
koya techniku un ne mazik nemaldi-
go precizitati un dro’fbu toyos. Abas
solistes Edite Eninberga un Elza ZI-
verte, kas uzstajas kopigi, bija...
divi balsie, viens instruments. Augsté-
kais sniequms — Bikeris mironu 64-
li. Vakars ieguva grandiozu noslégu-
mu ar Dziedot dzimu,..”

Arbetet: ,,Frazéjuml un nienses ne
partrauktl bija visizciidka pakapé.
Zviedru ausim koa fortiesimo ékané-

| ja paskarbi, bet tam bija reti dzirdé-

ta vareniba, turpreti katrs pianissimo
bija kA maigs paijajums ausi}, Daiesmu
aranzéjum{ korim diezi uzlika smagque
pirbaudijumus kG ritmoa, t& tonu dro-
sibdé, bet visu tas veica ar p&rlieci-

Plass raksinieku

nogu drosm{ un precizitéti, kas aug-
staka méra imponeja.” )

Lunds Dagblad, rakstot par T. Rei-
teru, atzimé, ka vip5 ,no latviesu
b&gliem Stokholm4 nodibinaja jaunu
dziedataju gvardi, ko plecu gadu 1ai-
ki izaudzinadjis par pagu virtuozako
kori, kads paSbrid miieu zemé eksl-
ete.

Skonska Dagbladet: , Arf tlem, kas
visu neuznéma ar tadu aizkustinaju-
mu .ka Jatviesi, koncerts bija 1sté
pardzivojums. ...Vinu dzledaganas
maka, un tas ir izskiroSais, stev tech-
niskds pilnibas galotné ar saskanas
precizitat! un instrumentélu  tirtbu,
kag seviski piano un pianissimo nian-
6é, pauda pilnigi idedlu koya skanu.
Gandriz nep€rtrauktl koris stéveja
visspécigako dinamiska ampiitidu
vara — un tal pat jaikd dzirdéja ta
nianséjumu stilu, kag plida ka viena
vienigd dzivu impulsu straume. Un
kompozicijas bija gluzi vienkarst

grandiozas, kam blakus milséj&s izlie-}

kaa pavisam vienkiréas, ... Tas noder
kE paraugs kora izmeklétai m&kai gluzi
Instrumentali alzsniegt visaugstako.”

vakars Bostona

VESTULE LATVWAI NO ASV

Kids bela vare mie jan septigus gadus
vadi pe avelim remém un taulim. Tie, kas
sirodas ts, var rékindt, ka celojume ap re-
mea lodt Wd pusel jag voelkls. Tides akré-
jiens no Rigas! Saji apll kopd ar citlem trim-
dinleklem kilet ar] misu rakstniekl. Kor gan
vin sav tasTjuél savas diajas, etletust ~
Berlfn#, Libekd, Hallagend, us kur ted vel
citi clem| — latvledu centri Viaei|i.

Het nu pirmo reizi rekstuleka vakera notihke
Bostond ple jiel& Allaniika. To rikoja Dorts-
ciara. Latvielu preses Diedriba un DV nodala,
Amerikas latvlelu dziv® fide sarikojume fr
neblils, Par raketnieku vekara vislieliki in-
tetese bija jaunatne!, kas ieradis kristnd
skalid, Sallkojomu ievadija DV nodajes vice-
priekEnieke J. Puréna, norhdldems, ka rakst-
niekn dienes sThotas relz& ar viet@jia Wierirds
Konas atklaSanu, ko vadis feletonisia ue ax-
Heris Finis Mikelsone.

Par dzive rekstnieclbu refer€ja Olgerts Lle-
pin’, alcinidams jaunatni nodolies grimatu
lasisanal, Jai savu tekslura Jzveldotu pil
skanigu. VinS raksturoja autorus, kas pleda-
lijds sarlkojumi.

Pirmals uz skatuves kipa Amerikas vero

latviela dzejniaks Fricls Freldenfeids, Vind
lr nellela suguma virs, sisi acenes, soja
Jannekliga smaids. Freldenfelds jatviedu rakat-
nieku salmé bija pirmo reizl. Vint deklaméje
polltiska satuge dzejolnos. Kur eji, Krisrija
likia pats !espaldigdkals brivd panta drejo-
Jums, oo Freldenfelda priekdnesuma vetda vi-
fam vakeram pleSgira Ipalo soskagu. F. gan
hay ne franta, ne vicu klasiky paraugos
tkolojies, lA drlzik ir amerikAniska dreja, un
dazralz jOlam arf v@l Lautenbacha-Jimmins
lalka gerd, :

Irma Liepsala, kas leredusion wo 90 |fidzu
ottalis Endikota kollediss, fasija novoles

el oe el cel es oe megs ee ey ee ee Ce ee

fragmentu, serefiito, ko dinaguan griiti Bile
uztvert auditorija!. No Nojorkas slbraukufl
resell tei] autori, no Hem Elza Kaerbere us
Nikolaja Kalning — itleli ao savim 40 gadu
jublleja svinfbim. Viniem [dei Erika Rat-
Slora un jannalsa drefoisks Linards Tangs.

Publikea piiofgl sastings, kad savas dre-
as ieelja i" Kerhere — ki burviba tis als-
aitina katro. Vairiknue dsejolus nolasija &.
Ralsters — vina pantl, ki parasti, lab& for-
mi, bet iztelkemé® kjavadl rimikj, un dre!-
misks patearim kJfist rezignétiks. Nikolaje
Kainin’ eniedta humoresku Dirigente. Norak-
staroli persona ir kids nometnes vires ar
bergala daudziom agatiem. Ekapresionistiskus
dzajolas laslja Linards Tauns, osthdidams le-
bu dtejas skola. No vina véi daudz kas. sa-
aldims. Marijas Urneius dzejolon atepoguic-
Ke Amerikas iespaid!, Vakaro vipa kuplind-
ja atl ar valthikie solo dticamdm, kas al-
svaldzinifa nogurufeos kleusliijos. Klaviety
pavadijumn veica J. Anabergs,

Beighs vésturnicks Kéarlis Skapara iniere-
fanti referdid aniedta pdrskatu par pirmo
latviedu valodi ijespiests grimatu. Lid: Hm
pantivejia uzskats, ka EE ir (308. ¢. Vijod

7 Fo ome Botionas rakstrieke va-
pet 2: "es kera dalfbnioki; 8%,
mo krejsis: Marija Ur-

metus, Fricls Pralden-

felds, Elxea Kazxbere;

stiv: Kiirlig Skapars,

Finis Ansbergs, Volde-

mire Lambergs, +-

valds BiGmitis, [rena

Liepsala, Janis Poréns,

Nikolajs Melnin#, O}-

derts Liepint, Janis

Porletla. I2tvilket Eriks

Reisters

©. Akmentina
uznémume

lesplosiais katoja katechlams, pleyemot, ka
fulkotijs fr Erimania Tolgsdorts, kk to lidz
fim domija sakerd ar prot, Valtera 1814. g.
bipotéz!, Pic K, Skapara pétijumiem par gz4-
Matas autore lr jdplenem nevia £. Tolgsdorfs,
bet gan bavartetls Janis Vinceris, kas $582. g.
leradies Righ. Maird sink véstarnlekam ¥is
fakta tr jaune alklalums, kaq nolicle tGlu sve-
SE pataules mali,

Nikola dieni raketnieko dienu garlgals
taimnieks Oiferts Llepind rlkoja sav dzl-
VoKIT Iterdrag viesTbas.

Onvalds Alamentln$

Tresdien, 1951. q. 6. VOnt{a

KULTURAS CHRONIKA |

Komponists TAlivaide Kening, &
parte, interes@}ies LNAK par iecelodanag |
epéjim MKaenadi.

Baletsolistel Verat KelSal, kas
jucles ene Kanedes sactoniy hale,
komplektéSanas konkurtam, baletmataters en
direkirise Loida pled&vajual eolister viet, “_
Sas dibinata Vinlpegas baletd. Ki ee
sen no Angiijas lebrauca Sidiere Velsa baler,
soltste Sesillje Franka, Xupas rlclbd pode,
prive kapltits, lai noorganizEtu Kana¢as g.
ciondlo baleta vienibu. Kanadas balety traps
apcejog Kanadu un ASV.

JOnijA Ariura Prieknicks ateTm’ 25 gag,
skatuves darbibu ar qafaiku koncert, terns
Cikagd, Toronto, Bostond un Nujorkg.

Jaunaskotl]as operas apvienibal Hallas
pic pbdbjis alkArtolds operas lerides abcieg |
plemaksat 1000 dolaru. :

MeZtadinleks KArlis Batodis, han gpeigy,
Vintpegas simfoniskajd orkestr!, urge y,
ront> osimfoniski or¥estr]. Vind uracil; |
darboties arf karaliskajA Toronto honseeyg,
toriji par macibas spéku. .

Toronto eicis organizéties latvieln »
felipa ansambils, aldrlvinot latvlely troates
tedifa tradicijas. Ansambla pamatiustivg | :
nupat no Anglijac jeradusies tautiesi, kaa jag]
darbojuSies Sal noraré Angllji. .

Ux pastivigu dafvl Toronto ietadiee redgh. |
tors Aleksandra Kondrats, kas Kanedas vag. }
baa urdevumd izrdos antikom@atsiishas pep. |
kicljas. Rietumkanadd A, Kundrate valrdelas 3
Igl referdjis par Baliijas valstim om Masks. |
vos ferroru.

Karikatdrists Eduarde Kelis noslédzis they. |
muy ar kido skoia firmu, kas pledalic Torg. |
to International Trade Falr izethdé jtintig af. |
kumi. ¥Yina uzdevome — eimét fires
jus kacikalliris, Par 12 dlenu darby reeg,
méram 7200 fardiem Kelbs sanems beserar: je

Jeuns apgids Riga sodlbind|tes
Oregon’d, uz ee laldis kiaji Aniiava Beit, 3
Avibu kapriéo, Sagatavolend Valdemlrs |
Kirklina covelu krijums Pile lalka upes, ah
arl Zinaldas Lazdas drejolt, Mirdtes Timea ;
asako romins Almants un Kids Jauns Alda
‘ledras romans.

Gleznotijl Voldemira Brants am Gaston |
Ergits piedalljuties Vikiorijus mikelleley |
apvienibas rikoteji glersu skat® Melbernd *
Pavisam jxstidlt! 138 derbi, kurus devedj gp 3
vienthbas biedri. No 200 kandidillem firiig }
watra varéjls pietelkt tikal 2 darbrue, :

Dimlirijs Grinups, bij. kimljes stedenty, |
Zviedriji fekHriofis sava keramtkeas darbefes, ;
kas jou radual plagu noletu ne tikel rviegy -
lirgd, bet ar eeviem latviekaliem ietrdddty.
miem Jpaiu atuauctbu guvuei Zviedrijay lat 7
vieln aprind=s. Grinups ‘{r prot, Burkard
Drena audzéknis. ,

Jonise Miesnieke snarakett|le jeanne remiag j
Pulkvedis Ferdinands Are, Kopi
ASV rakatnicks drlvo Piladelfljll.

———— SE:

Jauna pirmizrade..,

(Turpin&juma no $. ipp.} 4
trvjo ssimnieka lomk. — Tiga Niedre Mia
aoke Janka, Sie jaands akirites amplod k]Qs
arvien platiks. Vines dikcija viellm gan ne -
akuidra, bet sp&le plrliecInola KE Jonkes,
th arl vélik meitas Gusles lomd, — A. ve
lenieka pulda Milla loma mata, fotles Mje
Ixdeviba lepasttie: ar vipa otro talapty —
driedigeny. Neaphaubam! Kivlenickem iy vist
dotumi {eveidoties par labu aktiorl, tet pried:
Hh val daudz darba. Brad! sav debljZ tark-
jis N. Plavinskis Bifuja un N. Vasilkove Le-
Ga Jomi.

DekorActjas latvisk& gaumé Bija dariall|is
jaunals, apdfvinitals miksliniske Viktere
Lalvipd. Dejn koneultanie blje Zaign Lopec, |
bat izridi vadfJja A.. Kilnklive,

"

Montresla it Klavusl par milvietu us ae
zinfmy Jalen kidlem 1600 JatvieSiem. Altlst:
jusies roelga sabledriska dzive; pasty fal
viebu bledriba ar dalidiem patikumlem, ar.
lut. un Katoju dravudze un svatdlenas skola,
noliek sanikemes, koncert!, priekBlas]/emi,
tlek atzim@las latvieiu lautas svétka dienes
Gg. i. tL

Visllelako rolbu parkdt|ie apm. a divi
ar pus gadiem sodibtndtals lalviela tellfris.
ST teilra nodiblnifand un irveldotant lield-
kie nopelnt plendkas aklrisel Irmal Grandi:
Mai on vinas delves bledram architekiam A,
Kilnklivem, {640. g. pavasarl tetris — ty
rele vél tikat lesicéju kopa er vienlgo pre
festonilo aklrist immu Graudinu rekisores 03
alventis t#iotijas iom& -= eniedta Montrem
as lalviediem pirmo jestud@jumu, M. Ziverta
Divkauju. Tad 14 pata gada ruden] vordjim
skalif jau daudz nopletnak vértéjamo Zivertes
Kinas vari. Péc gada pArtraukoma tetris
jzridija Blaumana No saldenis pudales, ar 1
giato! lautus gan Monlreali, gan viesojoties
Torosto. Sal isridé Lavizes lomi Bija Aime
Mata, sniedzot askatitijiem nealzmrotamus
brizus, |

Tedtfa izrides vienmér bifudas kopll sp
mekiglas, skat#ajiem wus {zridi blefi s&ro-
fot Ikelus attilomus. Tea Mecing, ka tedtris Ut
vienotils faktors miisu irimdas dilvé,

lize Drelrkalse

og hs

“7

AS

OT TR

"
%

we

. a -

=i,
a . ™ -
fe ae ee ee

=

=

+s

.

aves

‘3

Li

—
mm

=

‘3

.

7"
hl

vei.

— =
* a

=
ss 5

Fain
free :

=F
ark

¢

:
:

FE

a
= 7
= .

¢

7
be ee

=
=

=
=r
=:

Ld
bot we ts Ly be

== ook

Kara evarki, un jikas, ka apdzisusas plpes tiktikko tiem turé-
tos nosjukusajos liipu kaktinos,

Val tu meesi nogurusi?’ fejautijas Juris. ,, Varbit palfigsim,
lai kads no Siem onkujiem mis pavizina gabalipu.”

wN6," Dagnija purinaja galvu, ,tu zini, es varu jet un fet
henogurus: nebeidzamus qabalus. Man liekas biezi, ka ep als
ptisos ejot. Un tik labi ir bit kopa ar tevi."

Uz sosejas bija negantl véjains, briziem spécigas brdzmss
lesita tiem acis puteklainu sniegu un mitrumu. Pa labi no cela
visu Jaiku Salea un gaudoja, un citur tuvak, citur 1alak pacé-
las kapu vilnainas muguras, aiz kuram svaidijas jira. Zem-
nieku majas, kas guléja kapu pakajé Skita kiusas un dzmirv
Sas, un tur nedzirdéja ne sunu rejas, nedz ari redzéja kdpem
dtimeni. Tikaj kadé plasd Jaukuma, ko no Sosejas atdalffa
dzelonstieplu zogs, kustéjis gausi, peléki atavi un braukdje
Smagi piekrautas maginas, Turpat blakus no garam déju bare

kam célas augSup biezi dGmu mutuli, un iekéd un a8 staigéja
Vir; un sievas.

wlut cel Jirkalnes lidlauku,” Jurig pamdja uz laukuma pusi.
wUn tie pelékie stavi tur vingrinas vergu darbiem — pagal-
dim pie vaciegjem.”

»Drosi vien ari es tur driz nokldsu,” Dagnija parlaida acl
dviimajam laukumam.

»Neruna ta!" Jurig sapigi saspieda Dagnijas elkoni, un vil
klusédam! soloja garam lidlauka zemnicam.

wV¥isas Sis m&jas tur, juras puse, ir tukSas un pamestas,
Blstija Juris. ,Nesen vaciesi lika izvakties visiem zemniekiem
gar plekrast] vairaéku kilometru plata jiosla, un lidlauka robe
24s dazas m&jas ir jau nodzéstag no zemes virsas. Un kam
tas vies!”

ndad tadé} tads miris kiusums...” Dagnija raudztjis us

Kailo koku paduri, aiz kura slepds kadas @kas jumts, un nékind
balgumé nodrebéja. ,Es gribétu iegriezties kada pamestd #@8,"
viga feica. ,,Varbfit istaba vai kléti var.vél eaklausit sends
dzivibas pulsu.”

wVisas Sis mBjas ir gimtreiz izstaigdtas un izlaupitas. Vaciest
ir plevaku3i visu, ko tie iedomajugies sev noderigu. Un tagad
tas ir jabs m&ioklis klaideniem un béguliem. kaut pa labi 10
cela uz jGras pusi bez ipasas atlaujas uzturétieg aizliegte”

(Turpinajums sekos|

. ret Re Le : et DE ee
- eee a eal ete , :

LF : "re
. 8 . en
. tee ot petted op

var eee ee oe

Ingrida Viksna

ROMANS

zinu, kas mani gaida, un zinu ari, ka spéSu to panest. Es biigu
Sagatavojies uz visu.”

Un atkal més esam atgriezusies tal pasd viet — k& vien-
meér,” Dagnija teica skumigi. ,Nevienu pagu mirkii més neva-
fam izbégt no si drauda.”

eta ir musu daja — un ar to mums ir jasamlerinas.”

wJn, ka paraésts, més piekritam viens otram, kaut ari ieks-
kigi tikstos balsim kliedzot né!...”

»oS domaju, tu ta¢u zini, ko man tas makea,’ Jura balss
sehen rug, Un es zinu ari, kas mani gaida. Bet es nevaru
citddi.”

»bu nevari citidi..." Dagnija klusu atkrtoja, un vinas balsi
bija mierg un padeviba. ,Es zinu, ka tu nevari. Un tadé] ari
€8 nevary aizbraukt — tevis déj.”

,Katru reizi, kad es to dzirdu, es jitos kA tavs slepkava —
un fomér es nespéju tevi padrliecindt! Es taéu esmu cilvéks,
kas gruz tevi posta un nelaimé, Dagnij! Un tu vél manj mili
par to...’

»Lielaia, fabais mujkil’” Dagnija parbrida kupenu cela vidi
un pleskards Jura rokai. ,Lielaig mujki, k& gan tu nesaproti
tik vienkarsu lietu..."

Klusédami vini brida talak pa sniegaino celu, laimigi par
savu tuvumu, un neskaidrd nakotne, kas vinus gaidfja, bija
aizslidejusi bezgala talu. Sodien vél vini piederéja viens otram,
un tadel bija vérts dzivot.

Un tomér bija vél kada régaina aina, divaina nojauta, kas
dazbrid satrauca Daqniju, bet vipa atlika no dienae un dienu,
lai par to jeminétos Jurim. Bie#i vipa uztriikdsa nakts vidi, kad
vieapkart elpoja un kraéca aizmigquéle istabag biedri, vai ari
Gastingusi aizdomajas dienas gaiSuma, nedzird@dama ne ap-
kértéjas baigis, ne koadu. Tikai kop& ar Juri Dagnija aizmirsa
visas savas si@pends bailes un Sipojés klusum& un mieré,
kas to elidinaja uz priekSu.

-Péc krietnas stundag gajiena koki kluva retdki. un cel’ meta
likumu, izgriezdamies uz platés un klajés Liepajas &osejas. Th
bija nobraukta spoza un gludena, un ik pée briza tiem garim
aizdraza smagie transporta auto, vieglés maéginas, kurds nozi-
beja Virénieku Cepures, vaj ari gausie zirdzinieki augstajos
kata fatos, ar vecigiem un snauduligiem vaciegiem uz bukas.
Tie izskatijds tikpat peléxi un saburziti k§ vinu nobrudatie

aes a7 1
eee ee

? : Pe ll oe -
i a .
Sees See oe eee be a a F

§ = nee

TAY

Nogrierugies pa ceju, kas gar Akmenaju majas atiri felocijas
mezd un alzgriezas uz furas pusi, lai dazus kKilometrus talak
izvestu uz taisndg Ventspils—Liepajas Sosejas, vini sojoja
naski uz priek$u, vérodami, k& saltaji gaisa saplist par vienu
vinu elpas tvaiks, Jo taigk vinl gdja, jo egies kjuva slaidakas
un kuplakas, emaqi nolikugie, sniega pilnie zari lecaés ka
arkas pliri celam, bet dazus selus talak sdkdg biezoknis ar
tums$u un draudiqu klusumu.

Wai ty kadreiz esi domfjis, kas notiktu, ja mile seit mezé
notvertu Sarkands bultas virif” lejautajiis Dagnija.

eNeticu. Medidami més esam izetaigdjusi visas takas seit
krustam un skérsdim — tik tilu Ard no aavam sléptuvém vini
nerddis, Vismaz gaisd dienas latka né,"

Un ko teiktu vdciesi, Ja sastaptu mfis felt tik dziji meza
— tevi apbrunotu un tik divaing apgérbii?”

Juris paraustija plecus un pasmaidija: ,.Man kabata fr Bir-
zula aplieciba, Saprotams -—— var gadities, ka nemaz nerodas
izdeviba to parddit... Bet Radreiz varbit ir labaék, fa tadas
vispar nay — satiekoties ar sarkaniem. Tad sds papirs kabata
ir dross naves spriedume. Tatad atlick izveléties — doties
meza ar Birzula apiectbu, lai bitu droS¢ no vaciesiem, val
atst&t to majas, lai kads garkanais neuzvilktu eqlé.”

 vaukas fzredzes!"

wNebisties. Seit mums nekas nedraud. ’

»ES zinu, Dagnija pasmaidija, ,Mumg nekag vairs nevar
draudat.”

wKaut ta biltu,” Juris teica smagi. Bet no meza man nav
vairs bailu. Tas laiks, ko es pavadiju starp Sim eglém péc
izbég$anas no vacu aplenkuma, mani izmdcija. Nu es vismaz

4 aw . x a nee .
-_ ws > oo. fF le ee 9 Pare.
solo oP o'r Lae aac

: ag ia ee ee _ . . we om 7 - aw wl eee any us a5 2. OF Ce ers | eenek at sy
a . < . : . . ar os = em a ay! . ee ee shoe oom Be . ==, a = u Oe held ee el ee = "ih Tw res ee eae .
eo re ge ES OY en goes > Ceiba Sat 8 | ate -. - eee agate ae OEETOT, Leta tbh aes ett Ciboes Tees vopbe i ot
" —_ . -_‘ mer be . * . = .
we mt

TT ,

ri
es = ag a , a af a yo - - = 4 Part

Cae, 1, most! a 7 . : te “a yh a ag Sante ai an ees + = pri Tick r

pa OR tes A en etait eee > an sce a ni Ei ie nee ae! Te ne oe

os cited a ae ge - 31% ' r. st a = + a Eee =

(78. turpindjums)

= _
Pe ed ~~ : - -
=i . —_ - . "low as stm . . my -
=. ae eee In . =mon ome oo .
=, . r

id . i= . ™

f c : ‘1 es wal ga ic
i) 2 a. :
[] Pe eee oe Oe ee wik= + oe ~

Pe evn atte Fr. So “SMe pee ae . :
rey AS. . aoe Waeiee << aa a "ony oe tu —s a ote sap em We et le
ee i a =

2 Re tes ie ler i cegtery pl el io rei tiles =

= ans = ae a an ; ewe ae vst =
. LU . _m. 7 Wa a 3 pe Ee ce 7 i
| Ce te |e il Le 5 O27 Le a rs as r . - 1 . 2 . . = - Fr
= et — oa oe tn “= - / a = 4 re Li *s wow hb = ew a ee eo
a

oes week eo 7 a E- oe ha a
ee Vee i er he lee et Ze
- = "a 7 ri = all ey =
. a ieel l ry
“at ni a o © mt a wh r a ‘s a2
r tl, a ip ae - mony _ hoe aa Te
rene, i er cai ee De a ER Aer oe eT ae ee
- ow el |e oh i i Sie ir SL!

rn ae Ruta emit os er

aah

eee ae oe te _ 3 =e be e .
ee i Fe ee | of oat ee | Se ee ‘
we pies “y 'f ’ — ioe; woke ote Ee oF. “ale “ng oad A 0 Te coon a Ma oH “Ts
_" _ll "a0 oF, . k 4

“oo F
- 7". a ee moat ol

ame php Ot

arhs : ee : . 7~ 1: oes Fal ro mo
ee ee ae ee eee ee eae Ee

- a re
AT oe

eT
' oe

A ee |
eo
1

- re ce ee eed
. 7 ._ = * EY "5 Pie
7 a er a oe

ee ge ee ee
= i AH ; YE ." - a ‘J .
L “Ks bye feet "a 1k ee er