spaudo je pkius tévus, iginio fana- t savo vai- urties, Taip omis. Tevai tojams Jlie- ui, kadangi mrui. nevalia itike, jeigu ses | dievo raléjo daug — ms pasireis- epus, kurie . meio ligy.Tik uvo israsti "Oo. zmones, Holic, kuris iy suluosi- os priemo- | syty | dievo etu pirsto. 7. | ‘amtos pas vaisrai, dated po- ra’ ‘dievo” | oJa zmoniy — dinami je- .- a ‘Gideliu rareivisku- atekdavo j cabinamas | vorio me- - Be’ girtuok- arsy italy uc], kuris © @ kudikius © -pValsines . (laborato- Meperkéles } ]o, sitaip meSimt as- | gxurie gy- lausiajam hetai am- Berimentai m darbams Boraluma. er seniai Glazzove- 1c1 Ja. ; dé! | jeguonies - renka- VES sau. lyviai ir rtimy ir —taja klase. ‘prie’ eg - Sene, —,taré. — PraSau, pa- | skaitysite, Kas moka vokiskai. “Das schwarze Corps”, ‘iy tarpe, — taré Alé, tinal _ tvirtino kiti, tartum tai bity: ju cuban yan - Jaudinusi. Gia prisiminé Valen- tas: kaZin kur dabar jis?.; tas ‘vilnietis taip gerai apie jj at- ar reikia ko? a a susapnavau. a : pacijos dienos, Did’jo nerimas, vis labiau giizési ir tyl&jo. . Sljaudines, nusimines. Nacistai ‘taikysig’ Hetuviams sankcijas ué tai, kad niekas nesiregist- — -Tuojas — nestojas { pagalbinius _ Geguiés 28, 1965 j. PAUKSTELIS Netekek Saulete! Apsakymas (Tasa | Irena ziurejo .j dailu ‘ ‘vilnie- tj” ir niekaip negaléjo prisi- minti, kur jj madiusi. VieSpatie _.— nagi tikrai matytas: Paskul |- pe ir jam prisipazino: — AS esu jus kazkur maciu- si, tik neprisimenu khr. — Prisiminkite, — sea i; - OSis. Prisiming, kai “vilnietis” jau rengesi iSelti, — iis pabuve la- ‘bai trumipai. | — Sakykite, — tar€é — ar jas nebuvote pazistamas su to- kiu Bernetu Valentu? Vilnietis pagalvojo. - — Su Bernotu? A-a, — kaip 7 . If prisimineé, — na taip — bu- aS jj rengiau j ketvir- Bet tal buvo dar Vau... AS vieng maily? matiau i Laisves ale- joje. — Jas buvot paijstami? — Taip — geri pazjstami. . mes kone i§ to paties! ealetiea’ — Jigs geras buvo mokinys. _.. -Ir siaip — puikus vaikinas. Jis nezinote, kur dabar jis? — NedZinau... ~“Vilnietis” if@jo, bet tuoj ir vél sugrizo. fa ¢ = — Pasirodo,. tas laikraStis mano jsikiStas } apsiausto ki- Jis' man nereikalingas. Visi puolé prie laikraSdio: — Svarbesnes vietas isver- tus, reikety paskleisti kaimie- — Tikrai taip! — Tikrai taip! | -— Butinai! . —~ Kaimas nieko neZino, Bi- ‘Isvertus paskleisti! — , o ne Alés ar kieno kito. . : Po vaisin Trenal PTizO Ssusi- siliepé.., . Cia émé baimé, kad jau vokiedius sodina i lietuvis- kus tkius, O gal jau ir Kerve- siuose ka-norg sodina? | | Ryta nuléké j pasta. — Alio! Téte? Kas pas jus girdéti? Ar sveiki? == Sveiki, Kodél skambini — - > Adiu, nereikia, tik. . we ef Slinko juodos, sunkios oku- nezinia, baimé. Zmonés tarsi ‘Vieng vakara, jau sutemus, pas Ireng atéjo Stasiukas, Su- . blo- | — Kaip pabégti is Kauno? — - | batalionus. (Neseniai buvo. pa- iskelbta mobilizaciia.) Girdi.— dabar suprasianti toji utéliy tauta! Ypaé nirsta ant jauny | — ant studentijos. Taip, girdi, mes kraujq liesime, o jie mo- | kysis? Kam, girdi, baueriy vai- kams mokslas, IS viso, kam to- klal nekultiringai tautai moks- las? Sunaikinti, damais pute ti! Tas zinias jis isgirdes is tik- ry saltiniy. Palaukes, lyg atsi- kvépes, vél taré: — Tu, frut, turi isvaziuotl } Kauno. — AS, kodél? — Todél, kad gali suimti. Jei taikys sankcijas. .. O tu bu- val tokia neatsargl. oe — Teoul suima — as ‘nebi- jaul — Na ir waite — nebijau! — labiau susirupino Stasiukas. — Ar jau mirti nebijai?. Pa- kliisi j lagerius — per dvi sa- vaites, daugiausia per menes], : ir po zemiy. Siltine apkrecia ar- ba tiesiog gelezimi ar pliauska per galva, jei nebegali dirbti, ir baigta. O dirbti — kaip galési, jei zemém maitina? hai Bet ji vis tiek: nebijau: Nors sirdis ir dreba. Kita dieng Irena parbégo jJau verkdama: vokieciai universi- teta uzdare — prie dury na- cistu sargyba... daug studen- ty, net profesoriy suimta... IS Kauno nieko nebeisleidzia, Sa- | ko — Sianakt busia dar dides- ni suémimai... Prakeikti okv- pantai! Tai. pasakiusl, atsidiré pas Stasiuka. Sis pasiziuréjo didelémis, drégnomis akimis. — Nebijok, Irute — sakoma: jei yra béda, atsiras ir roda.. Vidurnaktis.. Tamsu, wfors akin durk. Irena, Stasiukas ir dar vienas su lagamiinéliais rankose nudilavo Kudirkos gatve. Nuo gelezinkelio stoties pasuko patvoriu. Perone, kaip ir stotyj, visai tamsu. Tik kaz- kur kazkas supoksi, susnexa, kazkur durys sutrinksi. -—— Vie&patie, kaip aS bijau! — &nibzda Irena ir jsikabina Stasiuko parankés. — Nieko.. Toli su8vilupé. Sudundéjo za- liasis tiltas — atéjo traukinys. Traukinys pilnas kariuomenes. Visi vagonai skamba gaudzia viena ir ta pacia daina, Trauki- nys sustojo, kai kur prasivére durys — ir daina dar smarkiau gaudé, suposi ir sklido per tam- sig naktj: “Es geht alles vo- rueber, es gehi alles vorbei’ (Viskas praeina, viskas praei- na). Monotonigska, graudi, bal- ) ) 7 ‘| Sal. elllnis. , pamatysi, kaip bus viskas gerai, — ramina Sis. Liaudies Balsaa Perone ten ir atgal batais kaukSi. karigkiai. Dabar, kol traukinys stovi, tik jie ¢ia vi- Sagalintys. _ {rena ir abu vaikinai persiri- -|to per tvorg ir sulindo, 1 .vago- | nq. Niekas né pusés zodzio. Sta- slukas nori eiti toliau, ‘Irena templa jam uz rankoves. == Neik! : — Taigi atsisésti, — aiSkina Sis. -” oe | Kareiviai pasislenka. Sie at- siséda, tik labai susispaude. — Vajézau, kaip ag bijau! | — vé] snibzda Irena. — Nebijok — matal, Kalp dainuoja. Trankinys pajudéjo, Daina tars! dar smarkiau aidi. Tarsi : nesibaigiantis SaUKGHLGS l tam- siq nakt}, } nezinig, Prie Jy atslinko tamsiavei- dis, nauja uniforma — ne Vi- — Kur jus? — klausia. — Jj fronta, — ramus atsa- ko Stasiukas. | Pasiziurejo i Irena, } vaiki- nus; patyléjo, apsidaire ir vel: —- JUS savanorials? — Tarp. - | — Panelé taip pat? | — Taip pat. | Kareivis patyléjo. —- 0 ar jis manote, kad su apelsinais ir vynu jusy ten lau- kia? —- vél taré. — IS Gia va- aiuojanely niekas negris. O jel kuris ir grizty, tai be rankos, be kojos arba pamises. — Bet bolSevikus reikia mués- ti, — aiSkina Stasiukas. -—- Bolsevikus? Bolseviky niekas nesumuS! BolSevikai paliks gyventi, o mes Ziisime. Pastovejes, Iyg ko paluku- } Tes kareivis nuslinko. Dai- ina, vis ta pati, monotoniska, gudi, vis gaude. Dvi stotis pravaziave, “fron- tininkai”’ nezymiai vienas po Kl- {co dingo is vagono. | ——-. Vatws Dumbravuose ‘VieSkeliu i§ palengvo eina vyras. Jaunas, su trumpais kai- liniukais, storos milinés galife .|kelnés, auliniai batai, ant gal- vos SeSkiné kepuré. Tur bit, koks ukininkaitis! Juk ir neSa- si jis ukiskus dalykus — suvy- niota, net truputj miltuota mai- sa po pazastimi, kitoj ranko} ; smirgelj, Eidamas retkarciais erizteléja atgal — atrodo, kaz- ko lukuriuoja. Atvaziavo sunk- vezimis, vyras pakeélé ranka — sunkvezimis sustojo. Jis jlipo. Sunkvezimy moteris, pora vy- riskiy ir kunigas —- storas, ne- be jaunas. Visi suSale, susi- trauke, net ir kunigas, nors jo kailinial ir sesky. Pasiziuréjes nauja keleivi, xunigas syptelé- | jo, pasislinko. = Séskis, dviem bus Sildiau. Vyras atsisédo. — Véjas aStrus, — vél taré kunigas, —- man rankoj reu- matas,. tai eina kiaurai; — Vyras nusisiepé. -—- Geras dalykas, — Ziiiré- damas ] smirgel], toliau kalba kunigas, — man rankoj reu-[ matas, tai eina kiaurai. Vyras nusisiepé, i ties”. eo Geras dalykas, — ziuré- damas j Smirgelj, toliau kalba kunigas. — Bet kur gavai? Da- bar tokiy- dalyky labai sunku gauti. — Pas pusbrol} buvau — tal, jis turejo, —- nutesé vyras. — Is toh vaziuoji? — Ne is toli — iS anapus Lausmargiu. — © gal parduosi? Mano Smis: gelis pasibalgé, . Vyras vél nusisiep’, parody- damas lygia balty danty eile. — Ne-e... GO ka aS darysiu, | Kal.Sienas ar java reiks plau- tj? Smirgeliu susidoméjo ir kiti du vyriskial: vienas net pagrai- | be I: -— Dar nedaug wienlashas: Pravaziavus miestel), netoli misSko vyras su Smirgeliu isli- po, Zvilgteréjo 1 berzinélj: at- rodo, kad tas pats.. Pamazu, kol sutems, jis ir nueis. Tik tie praziopsoti: “Miskui DAIBIENLB, kryzkelélis ir keliukas deSinéj”’, Eina — praléké dar du sunk- vezimial. Viename kariskiai, lapykakiles pasistate. Ar jiems svarbu, kur kas eina? Juk eina ikininkaitis, kuriam ripi gerai ukininkauti — kad vokieciams {rekvizicijos, kiek yra_ skirta, bity atiduotos: vazZiavo, dabar | eina ukiskais reikalais. Gal jis malune buvo ar seklos nori kur iSsikeisti, kad Sit maiSa neSa- si? O jei kartais paklausty 3} kas dokumenty -—- pasitaikyty toks kvailys, polcininkas ar vokietis, arbeitsamto pareigii- nas, kurie savo uolumg ir val- dzia megsta visur rodyti — : “Jonas Petraitis, Pagirio paticin Ukmerges apskri- Blogesniu atveju... irgi rasty budy, karp pasieleti. Tik niekad nereikia pamesti gal- vos! Bet jis zino, jis isitikines, Kad lita neatsitiks! Sutemo, Ativystioja dinisoe lengva masing, istiesdama jo | Seselj iSilgai vieSkelio gal per puse kilometro. Maina prasvil- pé, ir jis liekasi dar juodesné- je tamsoje — lyg duobéje. Tik Stai desineje pilkSvas ruozelis. Na taip — keliukas. Vadinasi, dabar cia jau reikia sukti, Su- tikus zmogy, paklausti: “Kelin- ta dabar valanda?” Kina — ke- lukas Sslapias, truputj lietus dulkia. Bet Zmogaus jokio ne- matyti. Kur cia pataikysi minu- té } minute? Paéjo po kriimy, laukia. Praeina ir keliolika mi- nuciy — ant keliuko niekas ne- sirodo, Darosi vésu. Nieko — palauks, ne pirmas kartas! Pa- galiau ant keliuke vyriskio Se- Sélis, Ar tik ir — ko jam reikia? — Atsiprasau, ar negalétu- mét pasakyti, kelinta dabar va- landa? — klausia priéjes. — Lygiai astunta, — atsilie- pe vyriskis. Akimirka tylos — lyg koks suglumimas. — Na stal...— tara aii. tasis., —- Vadinaal, susiradome. — Atrodo, kad taip. Padavé kits kitam rankas — Saltas ir kietas, | ae jiems panosén pa- | : Pusiapis r ~~ Vienas? — Vienas. — Uszeisime ¢ia truputi. Pakrime, paskui dirvagaliais nuklampojo prie trokos, kurlo- je mirgeéjo'sviesele. Duris att- daré moter jleidusi duris uz- ki8o ir spunea juas } kambarij, kuris priminé vidutinio ikinin- ko seklyciq: balta staltiese uzZ- tiestas stalas, spinta, lova, me- diné nedazyta kanapa,; ant sie- nos fotografijos. — Prasau, — tare moteris. — Jei norésite pailséti — Sit lova. Tur but, pavarge. = ACiU. | Sutiktasis stambus, gelezin- kelieélo drabuziais, tamsaus, lyg suodino veido, nusvirusials useliais, : Vyrai ziti vienas | i kita, — Valentas! — staiga Sik- teléjo tamsiaveidis. -_— Mykolas! Krito, apsikabino. | — Oi tu, brolelis mano! Tal Sit kur mudu susitikome! - -—- Taigi... o galéjom ir ne- besusitikti. | Abu susijuoke. — Ar seniai is “diddiosios 2 20- més’? _ — Jau antri metal, — Vadinas, aS seniau. .. Stal, —- pakelé kampe stovint} laga- minélj, — tia viskas ko jums reikia... atiduodu su visa 1 tara. — Gerai. Moteris atnesé duonos ant lekstés, puodukus, qsotél}, pa déjo ant stalo. | — Prasau pieno — atvirin- tas, karstas — susisildysite. ~— Acti. A Pripylé puodukus. Vyrai susédo ir émé gerti di- deliaig gurksSniais, uzsikasdam| duona. ! — Tai kaip jis? — Na, nieko — dirbame. — Vokieciy daug palydejote j ana pasaulj? — Palydejome Siek tiek, — Mes dar vakar tris — ge- rus tuzus. Tik July sueme. — Suémeé? — Taigi — jkliuvo. ,O jei }- kliuvo, tai ir tek — - kaip vel- niai diisiq. — Tiesa —- dar naujiena, — palaukes taré. — Buves tava Seimininkas Usas pries ménes} nueéjo po zeme, - — Kaip tai? — Vokietiai nuSové. . Selpdavo — belaisvius: Gudrus senis: apsi- metes elgeta, slankiodaves apie barakus, linkciodaves, is prael- viy ismaldos prasydaves, 0 he- laisviams tai duonos, tal ciga- reciu, tai véel ka. — QO Sliazai abu Baltarusijo- je partizanauja. — Sliazai?! — Nu-u... Sliazas biriui va- dovavo, Barzda uzsiaugines... Ten vokietius jie puseétinai ‘| plauna. (Bus daugiau) TOKIJO, — Siaurinés Koré- jos prie’léktuviné sargyba nu- musé Piety Koréjos karinj 1ék- tuva, iskridusy j Siaurés Koré- ‘jos teritorijos padanges.