, Kae
gal

priaus.

i

oot ttt

greet
‘Lo.

patie ae aka Ee *.T a a eee metal a= Bl Ce el
Le ncaa nena NMR Apps enigma et ee OE

pak er = erty * 1 ep

% Fr

‘sy a) ae
ae
- i 7

ee

fe

=i
. A a
3 : i
. 1 i
.
7 is
ae :
ae GO ee
cas
Bo .
:
. _t ro

= 7 Ath ys
a : Oger SE SL ,

; Detach, 2 peg SO A ee nt EO ede
‘SST Tt Saat cr a ee De el
we I eLLs oeL A == f ie "eee, oS x = _ :

oe . 8 by Creal Sad —_—o a 7 . . . =
Ly t

enh RAD ROA Cree iti PMS
: E Regie. eee ema eer
nea ie
lok. :

- gybos priemonémis,
_ ‘Flais ir- motoriniu laivynu.
#1951 metais. respublikos gy-
 Ventojai pirkosi 34 procen-
 - fais daugiau pramonés | ir
_ maisto prexiy, negu 1948 me-| |

Nr. 1 102,

7 : R Y B U L | E I y T Y]

- We ini

2 Pivoriiinas:

Lietuviy tauta yra neat-
skiriama vieningosios | dau-

os giamilijoninés tarybiniy tau-
_.. ty seimos dalis.

. Lietuvos
darbo. zmonés nuolat jaucia
VISU broliskyjy TSRS tauty

‘jr ypae rusu tautos aktyvia
- pagalba.

* Panaudodama. socialistinés

. planinés ukio organizavimo

sistemos pranagumus, lietu-

iy tauta sugebéjo per nere-
 pétai trumpa laika {veikti
_ praeities palikima — ekono-
_ mikos ir kultiros atsilikima.

aryby Lietuvos darbo Zmo-

. nes sékmingai likvidavo _bai-

Siuosius karo padarytus su-
griovimus ir galingai pakélé

___-respublikos ekonomika,

Puikiy: laimejimy pasieké
Taryby Lietuvos pramoné.
Praeityje Lietuva buvo agra-

Fine Salis, Saapioaircs me vals-
— - tybiu.
_ (fiktai nuo to momento, kal
«> Hetuviy tauta paemeé valdzia
-. | savo rankas, respublikos e-.
_  Konomika re tikrai klestati.
Per taryby valdzios metus
_. Lietuvos pramonés lygina-
_. Masis svoris padidéjo beveik
. dvigubai ir dabar sudaro 61
_ procenta. Sukurtos naujos
_ Bramonés. Sakos,
nia Lietuvoje nebuvo. Lie-|

Zaliavinis | priedélis.

~~ kuriu -se-

tuvos TSR jmonés gamina

 Stakles metalui piauti, elekt-
fos motorus, garo turbinas,
. tikslius matuojamu o slus
) -prietaisus, zemés tukio maii-
- Ras ir ijrankius..

|

; Kartu sparcial vystosi pra-
> monés Sakos,
~. plataus vartojimo. prekes,

-Antai, per pirmojo! pokarinio

| penkmecio Imetus Lietuvoje
 ymiai padidéjo visy rigiy|

_ dengvosios ir maisto pramo-

_ més dirbiniy gamyha.
8950 metais) palyginti Su
 prieSkariniu metu,' odinés a-
- Walynés gamyba padidéjo 45
, karto, Tininiy i ir silkiniy audi-
my — 1,4 Karto,
: gamyba —- 5.4. karto, kondi-

' . -Lerijos dirbiniy - — 7,2 karto,
_ Bvylesto — 4,2 Karto, meésos
vo ay karto ir t.t. Naujai su-

7 -kurta Zuvies pramoné. Klai-
pédos mieste -suorganizuota
arg Zvejybos bazé, kuri yra

gaminancios

Jau

‘cukraus.

aprupinta Sluolaikinémis 2 ZVé-
traule-

tals.

- Esminiat sovhouteiias ja

L Suge Lietuvos kaime. Praé-
fo tie laikai,
 Nalstiediai ‘buvo srikaustyti

... prie mazyciy zemeés sklype-|

. iy ir dirbo Ga dieng nakti,

» . Maudodamiesi primityviais j-|
> ~) Yankiais, |

kai Lietuvos

gyvendami pusba-
fiziu.: Valstietija ‘stojo-j is-

- betas koltikinio syveni-

Tautos Gere

mo: kelia. IS savo paciy pa-

tyrimo Lietuvos kaimo darbo:
zmonés jsitikino, jog koliki- }

né gamyba uztikrina zemés
ukio produkty gausuma, ve-

da valstiecius 1 pasiturint) ir}
kultiringa gyvenimg.-Darbo

valstiediai su dideliu- pakili-

mu kovoja uz tolesnj kolitki-| mo ‘didéjimg. Pakilus darbi-
nly. lauky derlingumo paké-{

limg, uz gyvulininkystés is-

vystyma, uz koliikiy pasitu-
réjimo kilima. Taryby Lie-| -

tuvos laukuose dabar dirba
tikstanéiai. traktoriy, kom-

ny.
zymiai pakilo letuviy tautos
materialiné gerové,

mai susieta su maseémis, vi-
suomet gyveno ir gyvena

liaudies interesais, nuolat -di-

dziai ripinasi zmonémis, ku-
vertingiausias kapitalas,

TSRS darbo Zmoniy gero-
ves sistemingo kilimo pagrin-
dinis rodiklis ir svarbiausias

saltinis — tai nepaliaunamas |

nacionaliniy pajamy didéji-
mas. 1901 metais TSRS_na-
cionalinés pajamos, palygin-
ti su 1940 metais, padidéjo.
83 procentais, Taryby. Nqjun-
goje visos nacionalinés paja-

‘mos priklauso darbo Zmo-

nems. Apie tris ketvirtada-
lius nacionaliniy pajamy TS-

{RS darbo Zmonés gauna as-

meniniams materialinia ms
bei kultiriniams poreikiams
patenkinti, o likusioji dalis
skiriama socialistinei gamy-
bai mieste. ir kaime. iSplésti.
Dar visai nesenial, burzu-

azinés vyriausybés laikais,

Lietuvos darbo zmonés kenté

nedarba ir skurda. Kasmet
zymus skai¢ius darbininky
isvykdavo iS Lietuvos j kitas |,
Salis uzdarbio jieSkoti. Iki

1931 mety, kuomet emigra-
vimas j Amerika, rysium su

ekonomine krize, buvo ee

stabdytas, kasmet. i$ Lietu-

VOS emigruodavo apie 18,000
darbo Zmoniy, kurie tévyné-
je neturéjo jokiy pragyveni- |
mo Saltiniy. Salies valdantie-’
ji sluoksniai, norédami atsi-
kratyti didziulémis masémis
nuskurdusiy darbo zmoniy,
visaip stimuhavo: jy emigra-

vimg ir net paverté jj pasi-
pebupane. Saltiniu.

Taryby Lietuvoje visiems

| laikams padarytas galas ne-
darbui. Nuolat pleciama. so-
cialistiné gamyba if vis la-|° /N!ekuomet p
‘tuvoje.taip audringal nesi-
vysté° mokslas, menas, lite-

blau didéja darbininky © bei
tarnautojy skaitius.. 1952

metais respublikos: pramoné-

je dirban¢iy darbininky skai-

éius yra 3,5 .karto didesnis,

negu 1940 metais. Visada tu-|
reti darba, ir biti tikram dél},
rytojaus — — - tai tokia gerybe, ;

Ta

bainy ir kit ysudétingy masi-
Augant TSR Sajungos: ir}
Taryby, Lietuvos, ekonomikal,

Komu-
nisty partija,  nenutriksta-

a iF

_ mene Balsas_ oo

‘ticuria, Aacke: ZMOE Ui teilsia tik
socializmas. ;

ZINN

penktas is. eilés po. korteliy

sistemos panaikinimo valsty-

biniy’ mazmeniniy kainy su-
mazinimas maisto prekéms
sukélé dar didesnj taryhbinio
rublio sustipréjima, gyvento-

ju realiyjy pajamy pakilima|}

ir tolesnj liaudies suvartojji-

ninky ir tarnautojy plnigi-
niam darbo uzZmokestiui, pa-

didéjus valstieciy piniginéms|| |
ir natiralioms pajamoms,
isaugus valstybés teikiamom

ismokorn bei lengvatoms ir
sumazéjus vartojimo. prekiy
kainoms, 1951 metais. realio-
slos darbininky i ir tarnautojy
pajamos, imant vieng dir-

bantiji, padidéjo, palyginti su.

prieskariniu metu, 57 pro-
centais, 0 valstie’in. pajamos
— 60 procenty.

- Kylant pajamoms, nuolat

didéja darbo Zmoniy santat-

rie taryby Salyje yra pats |P°° Per 1951 metus. gyven-

toju indéliai. Lietuvos TSR
taupomosiose kasose padidé-

jo 17 milijony rubliy, indé-
lininkams ismokéta procenty

pagal indelius daugiau kaip
du milijony rubliy. :

Augant darbininky b el
tarnautojy piniginiam ir re-
aliam darbo uzmokestiui, di-
déjant valstieciy pajamoms,
darbo zmonés kartu gauna is
valstybés socialinio draudi-

mo. pasalpas ir ismokas, he-

mokamai ir lengvatinémis

Kainomis atilsinius i sanato-
rijas, polsio namus ir vaiky
istaigas, paSalpas daugiavai-
j kems ir vienisoms motinoms,

nemokamg medicinos pagal-

ba, nemokamg mokslg ir kva.
lifikacijos. pakélima,. stipen- |

dijas moksleiviams ir eile ki-
ty. smoky bei lengvaty. Dar-

pininkai j ir tarnautojai gauna

atostogas, . paliekant jiems
darbo uzmokesti..

pagerinti darbo zmoniy buty

salygas. Gyvenamuyjy namy
statyba igavo TSR Sajungo-
je didziulj uzZmojj. Per poka- ||

rinio penkmecio metus Lie-

tuvos miestuose ir darbinin-
| ky gyvenvietése pastatyta

bei: atstatyta daugiau kaip

vienas milijonas kvadratiniy
metry. gyvenamojo ploto,
kaimo vietovése pastatyta.
14,5 tiikstantio gyvenamyju |

namy. Buty statybos tempai

metai po mety didéja. Vyk- | ~

domi dideli. darbai statant |
komunalines imones ir su-

tvarkant miestus bel darbi-

ninky gyvenvietes.
Niekuomet praeityje Lie-

ratira, spauda, ‘kaip dabar

— taryby valdzios- metals.

Per ta. laikotarpi. moksleiviy

skaitius respublikoje padi-
dejo dvigubai. Iki
valdzios  Lietuvoje URS: Eee :

hidroelktrinés.

penkmetj 40 procentu.

‘taryby:

ziau kaip keturi tikstan¢iai

“| studenty, o visos auk&Stosios

MilZiniska, wien: Tiana
+. | gyventojai gauna i8 TSR S4-
jungoje sistemingai vykdo-
{mo mazmeniniy kainy suma-
: masinio vartojimo
| prekéms. Nuo.1952 metu ba-
landzio 1 dienos ivykdytasis

mokyklos iSleisdavo i§ viso
vos Simtg specialisty per me-
tus. Dabar Lietuvoje yra 15
tikstanciy studenty ir kas-
met isleidziama apie du.tiks-
tanciai specialisty. Respubli-

ka turi sava Moksly akade-|
| mija, jJungiancig didelj tinkla

mokslinio tyrimo jstaigy, ko-

je
Dar didesni uzmoji igyja

taikioji ikiné statyba. Tary-

by Lietuvoje penktajame T-
SRS isvystymo penkmetyje
(1951-1955 m.) Déka to dar
labiau pakils respublikos
darbo 2 zmoniy materialiné ge-
rove.

Siame siutisneleilice toliau
intensyviai vykdomas_res-

publikos industrializavimas.
: siam tikslu1 visu pirma bus

padidintas elektros energijos
iSdirbis 2 — 2,5 karto. Bus
pastatyta Kauno ‘bei kitos
: Toliau bus
vystoma respublikoje masiny

gamyba, tame tarpe laivy

statyba ir turbiny, elektros
masiny bei stakliy gamyba.
.. Did&ja- vartojimo reikme-}
ny gamyba. Visoje. TSR Sa-
jungoje ji padidés 70 procen-
ty. Lietuvoje bus pastatyta
eile naujy lengvosios ir mais-
to pramonés jmoniy;. zuvies
sugavimas per -penkmet} pa-
|didés beveik 4 kartus.
Dar labiau pakils_ lietuvity| *
tautos kultura ir gerove.

Respublikos sostinéje ir sri-

éiy centruose bus baigta per-
eiti nuo visuotinio septynme-
éio prie visuotinio vidurinio
(deSimtme¢io) mokslo, Vien
pedagoginiuose institutuose
studenty skaitius per penk-
metj padidés 2,3 karto. Geré-
ja sveikatos apsauga. Pavyz-
dziui, Jovy skai¢ius. respubli-
kos ligoninése padidés. per

Pakils realioji gyventojy

|pajamy verté. AtsiZvelgiant it

kainy sumazinimg, kuris Dus

vykdomas. penktajame penk- ‘mo elektrifikatoriai gauna iS

metyje,: realusis darbininky

| liv tarnautojy darbo uzmo-
-Taryby valstybé ripinasi

kestis pakils mazdaug 35

procentais, O realiosios vals-

tieciy pajamos —— maZzdaug
40 procenty.

Lietuviy tauta neigardoma
broliska draugyste susiety

tarybiniy tauty seimoje jgijo|

Savo valstybinguma, nepri-
klausomybe ir tvirtqg mate-
rialine gerove, kurios lygis
metal po mety kyla. 7

_ inn xh 3

matyta. sukurti slate vane |
dens saugykla,. ‘kuri taip pat
bus panaudota lietuviy tau-
tos interesais. )

' Vyriausiosios kaimy elek-

trifikavimo valdybos tresto

energetikai prie’ termina pa-
leido veikti silumines elektri- |
nes Lazdiju, Nemencinés. ir

Naujamiescio masiny - trak-
| toriy stotyse. Energija tarp
kiy nebuvo senojoje Lietuvo- |

pat émé duoti elektrinés Siau’ -

| liy srities Dotnuvos fajono.

“Ausros” kolukyje ir Vil-
niaus srities Hisiskiy rajono .
“Geguzes Pirmosios” koliky-

je. mee tla
Per pastaruosius trejus |
metus Taryby Lietuvoje pa.
statyta 74 elektrinés. Didelis .

‘| démesys skiriamas.vandens —

energetikos resursams pa-
naudoti. Per ta pat} Jaikotar-
pl] prie upiy pastatyta ‘dau-
giau kaip desimt kolikiniy ir _
tarpkolikiniy. hidroelektri- ,

niy. | |
‘Kiek sangha. —s prie’

metus Siauliy srities Akme-

nés rajone buvo perduota |
eksploatacijon pirmoji kaimo _
hidroelektriné. Energija ga-
vo kolukiai “Sakalas”, “Ta-
rybinis artojas”, “Virvyte”,

“Pazanga” ir kiti. Dabar Vir-.
vytés upés vaga pertveria |

jau nebe viena, o trys kaimo

hidroelektrinés. Jos aprupi-

na energija Siauliy srities

Akmenes bel Kurseny rajony
ir Kiaipedos srities Telsiy Yas
jono kolukius. | oe

Elektra Zymiai oakeit’ kol-
iikinio kaimo veida. Elektra
riaudojama ne tik gyvenamie
slems ‘namams apsvies t i,

Respublikos koliikiuose vyk- |

domi darba1 gamybai elektri- —
fikuoti. Hlektros motory pa-
galba atlickamas kilimas. Ee

jektros energija varo kalvys-
tés dirbtuviy irengimus, gra-

dy valymo maSinas, kolukiy.
maliinus, lentpitves, Elektri-

_. | fikuojamos gyvuliy fermos,

Dabar naujos elektrinés-
statomos prie Nevézio, 0 taip |
pat prie Varduvos upés. Kar

broliskyjy respubliky  ga-'

mykly daug tobulog teehni-.
kos — ekskavatoriy, skrepe- __
ry, ha es traktorny ir

crtcheatigeSi

sao Kanadietial
Tolinasi uo WV |

NEW HAVEN, | Conn: — =

1 Yale universiteto profesorius: |

jir ekspertas. politiniais klau-

sviesa Lietuvos Kame

Naujajame os me

penkmetyje prie Nemuno bus

pradéta statyti Kauno hidro-}

elektriné. Sios stambios hid-
roelektrinés ziburiai apSvies
Taryby Lietuva. Elektros e- |. |
a varys d profesoriavo McGill universi-:

nergija varys daugelio jmo-
niy bei kolikiy agregatus ir

maSinas. Elektros Sviesa’at-

siras. kolitkieciy - namuose,
naujuju kolikiniy gyvenvie-

¢iy gatvése. Bisimosios Kau-
no o hidroelektrinés a nu-

simais, F: M. Watkins, pa-
reiské, kad kanadietiai toli-.

nasi nuo Jungtiniy Valstijy.

Senoji draugysté Zlunganti.

" Kanadiediai prisibija: ame--.

rikieciy, -kad- jie nejtraukty. = :

Kanados } i karg. : -
‘Prof. Watkins asteatintt -

tete. Montreale. Jis yra IV
pilietis.

Jis pataria amerikietiams a
elgtis taip, kad kanadietiams —

atrodyty,. jog JV skaito ka- -

nadiecius Dee mmeiece