SURAT Sete teen er a my WN 0 ee pater C= ated ae a, a 1 Ly ae roe 7 vi Pale Mil a io Ta a eae rtd es i . oan | iy. . . = . 1 . . a eT : wee pate 0 ae dn : eo . SE See tere. npinnste sey at Be OT ee ie ; Pn eral al " . i ‘ a gia te eT 2 ts if : tia ae To A ed erm RESO Sete chee the ee . ae io ia iat A a pets He ‘i io Coes A a | _Pusla 6 Misu. laika, paenilinan 50- eializmo ‘sistemos istoriniy . pergaliy gadyne, . apibiidina auganti tarptautinio komu- ' nistinio judéjimo vienybé ir + gutelkimas, stipréjanti. so- clalistiniy. Saliu tauty drau- gysté. Vieningo tikslo, mark- gizmo - leninizmo teorijos, -- -proletarinio internacionaliz- mo principy suvienytos, ko- munisty ir darbininky parti-. _ jos laiko save didzZiojo tarp- | tautinio komunistinio judeji- o sudétine dalimi ir gyvai - domisi kiekvienos broliSkos partijos veikla ir patyrimu. » Komunisty ir darbininky _ ~partijy suvaziavimai patrau- kia visy Saliy komunistu dé- —mesj, Todél ir Jugoslavijos ! Komunisty sajungos VII su- —y vaziavimas, ivykes baandzio ; -ménesj ir svarstes tok] svar- by klausima, : ‘programa, taip pat patrauké | kaip. partijos komunisty ir darbininky _ partijy démesj. Sis suvazia- _| ¥Vimas vyke praejus keliems . ménesiams po to, kai Mask- voje ivyko istoriniai brolisky _ komunisty ir darbininky par- tiju atstovy Pasitarimai, su- dare tarptautinio komunistl- —. nio judéjimo _ programinius -dokumentus — Deklaracija, ; ir Taikos manifesta. Kaip 2i- | -_sitarimo priimtos Deklaraci- jos, moma, .Jugoslavijos Komu-. . ~ nisty sajungos delegacija pa- sirasé Taikos manifesta, ta- éiau atsisaké dalyvauti so- dlalistiniy Saliy: komunisty ir darbininky partiju .atstovu Pasitarime ir nepasirase pa- Jugoslavijos Komunisty sajungos programos projek- tas, paskelbtas pries suva- Ziavima, sukélé daugelio Sa- diy komunisty ir darbininky ‘partijy rimta kritikg. “Bro- -1iky komunisty ir darbinin- ky partijy spaudos organuo- se — “Jumanite”’ (Pranciizi- . ja), “Unita” (Italija), “Tri- + ‘buna ~ “Tvorba” “"Skintéja” ! “Targadalmi semle’” (Veng- Liudu”. (Lenkija), (Cekoslovakija), (Rumunija), “Rabotnicesko delo”’ (Bulgarija), “Zeri i populit” (Albanija), “Deili uorker” ‘(Angiija),.. “Drapo. uz” - (Belgija) ir kituose, eilés sa- hy komunisty ir darbininky partijy CK pareiskimuose buvo pazymima, kad dau- gelis teiginiy, esanciu JKS os programos projekte, priesta- 4 rauja pagrindiniams mark- _ sizmo-leninizmo principams,. -susikerta su kity komunisty - Pasitarimo | partijy pozidiriu svarbiau- siais. principiniais mais, kurie buvo iSreikSti so- -. ejalistiniy Saliy komunisty ir —. darbininky partijy. atstovu - Deklaracijoje.. | Jreoslavijos Komunisty s4- ‘klausi- - Pravda Apie Jugeslavijos a mur unisty 5a] jungos jungos prograntos- : kritika buvo pateikta TSKP CK ur- nale “Komunistas” (1908 m. balandzio mén., 6 nr.). | | Geguiés padhichs Kinijos Komunisty. partijos CK or- ganas laikrastis “Zenminzi- bao” redakciniame straips- nyje “Siuolaikinis revizioniz- mas turi biti pasmerktas!” rimtai kritikavo JKS progra- mos projekta ir Jugoslavijos vadovy uzimta pozicijg. Sia- me straipsnyje kalbama apié bitinumg “atvirai, ryztingal ir nesutaikinamaj kritikuoti eile antimarksistiniy,. antile- niniy, nuo pradzios iki galo revizionistiuy paziuru, su- koncentruoty Jugoslavijos. | Komunisty sqajungos progra- mos. prejekte”, Komunisty partijy spauda vieningal pazyméjo, kad Ju- goslavijos Komunisty sqajun- eos programos projekte. yra daug teiginiu, kurie is esmés reiskia marksizmo-leninizmo | revizijg. Ypaé taj liedia’ api- bidinimg ir vertinima:tokiy. labai svarbiy klausimu, kaip siuolaikiné tarptautine pade- | tis, dvi pasaulinés sistemos ir dvi stovyklos, socializmo statybos TSR Sajungoje ir kitose Salyse patyrimo reiks- mé, komunisty partijy ir so- clalistings valstybés vaid- muo statant naujq visuome-| — ne, marksistinés - lenininés teorijos isvystymas ir kova su burzuazine — ideologija, proletarinio. internacionaliz- mo principai, santykiai tarp |socialistiniy Saliy, tarp bro- flisky kKomunisty: partiju. ir eilé kity labai svarbiy mark- | sizmo teorijos ir pasaulinio komunistinio jucejimo prak- tikos klausimy.. Jugoslavijos.. ‘Komunisty sajungos programos projek- tas atrodé kaip dokumentas, priespastatomas socialistiniu Saliy komunisty ir darbinin- ky partiju Pasitarimo Dek- laracijai, kuriai pritaré visos broliskos komunisty parti- jos. Todél JKS programos projektas pasirode esas do- kumentas, nukreiptas ne ‘} komunisty ir darbininky vie- nybés stiprinima, o j socia- listiniy sally Nis ated Silp- ninima. a ‘Badamos tos nuomonés, kad pasisakymai prie§ klai- dingus programos projekto teiginius paciame suvaziavi- me galéty sukelti a&Stria po- lemikg. ir sukomplkuoty santykiy tarp partijy padéti, beveik visos komunisty par- tijos, ju tarpe ir TSKP, lai- | ké tikslingu — nesiysti. savo delegaciju j iJ ugoslavijos Ko- munisty ‘sqjungos VIT-a3} stivaziavimg; Broliskos. par- tijos taip pat tikéjosi, kad draugiskos 3 dél |. af la ic. as lyaziavime. - _Laudies Balsaa a | programos -projekto bus tei- singai draugy ECRAVY Su- prastos, | Taciau JKS suvasiavime vadovaujantieji Jugoslavijos veikéjai kalbéjo apie Sias pa- stabas déi JKS programos projekto Susierzing, atmete jas, kaip sakoma “iSanksti- nai”, “nejsigilindami i ju ‘svarstymg iS esmés. Drau, giskos pastabos dai JKS pro- eramos projekto sukélé kal- tinima broliskoms partijoms tuo, kad jos primeta “ideo- loging monopolijq’, daro spaudimg Jugoslavijai, kési- nasi i] jos nepriklausomybe. Jugoslavijos. Komunisty s3- jungos vadovai nepadaré tei- singu isvady i8 draugiskos komunisty kritikos del JKS programos projekto; suva- Ziavime buvo net astriu, is- terisky ispuoliy pries brolis- kas partijas ir buvo atkak- liai ginamos klaidingos, 18 esmés antileninines oasis eiléje klausimy. _ ie JKS suv aziavimo medzia- ga, paskelbta spaudoje, ro- do, kad neteisingi JKS pro- jekto teiginiai buvo detaliai vystomi ir ginami praneséjy ir kai kuriy pasisakiusiy su- 2, Panagios kalbos reikalauja principinés kriti- kos ir ryZtingo atkir¢io. Negalima nutyleti, kad JKS VII suvaziavime is prin- cipo neteisingai buvo jvertin- | ye ta tarptautiné padétis, kur susiklosté po antrojo pasau- linio kare, buvo. iskreiptai apibudintos tarptautinio. }j- tempimo priezastys, buvo iskraipyta Taryby Sajungos uzsienio politikes esmé, ~Kaip pranesa agentura TANJUG, Jugoslavijos Ko- munisty sajungos generali- nic sekretoriaus J. Tito pra- neSime buvo skelbiama min- tis apie tai, kad didZiyjy valstybiy politika buvo grin- dziama jégos principu, o ne principu dé! visu tautu tei- sés spresti savo likima. “Kai kurios didziosios valstybes, — pareiské praneséjas, — pokario laikotarpiu nepaiso priemoniy, siekdamos vies- patauti kitoms tatttoms ir is viso pasaulyje. Vienas is to- kios politikos pavyzdziy bu- vo, deja, ilgalaikis Stalino spaudimas Jugoslavijai’, Is Sio pareiskimo matyti, kad Jugoslavijos Komunisty sa- jungos vadovai stato Taryby Sajungs lygia greta su im- perialistinémis valstybémis, grubiai iSkraipydami istori- nius faktus, | jie ° priskiria TSR Sajungai politika “is je- fos pozicijos’, agresyvumg ir pasaulinio viespatavimo siekima, : Visam pasauliui - Zinoma, | kad L Tarybu. Se binaa: suvai- dinusi lemiama vaidmenj su- triuskinant hitlerinj fasizma ir iSvaduojant pavergtas tau- \tas, vykdé nuoseklig ir. at- kaklig kova uz demokratin} vystymos} kelig prieS fa8iz- ‘mo atgimimg, uz. socializm@. Taip pat zinoma, kad, prie- ‘|Singai Taryby Sqjungal, im- perialistiniai sluoksniai po- kario metais savo svarblau- _ gi siu uzdaivniu numate “pa- taisyti” pasaulio karo isda- vas, pasiekti, kad pokarineé tvarka, pasalinty galimybe toliau vystyti.demokratines jégas, o paskiau “atstumti”’, pasmaugti socializmo ir na- cionalinio iSsivadavimo ju- déjimo jégas. Sj} imperialis- tiniy valstybiy kursa ryztin- gai atremé Taryby Sajunga, visos. socialistinés Jégos. Hilés krasty atkritimas nuo pasaulinés kapitalizmo sistemos, darbo. Zmoniy val- dzios jkurimas tose Salyse, pasaulinés socializmo siste-- mos sudarymas — toks pir- mujy pokario mety turinys. Kiekvienas mato siame 1sto- riniame procese didele Tary- by Sajungos reiskme. Jos (politika — tai-nesavanaudié- kos, draugiSkos pagalbos po-. litika Salims, stojusioms } socialistinio vystymosi kelia. Skelbti, kad Tar. Sajungos politikos turinys pirmaisiais pokario metais buvo pastan- gos “pasiekti vieSpatavima kitoms Salims”, kaip-buvo nareikSta JKS VII suvazia- vime, — reiskia kartoti im- perialistines propagandos. prasimanymus apie ‘tarybl- ne imperija”’, apsupan¢ig sa- “satelitais’, §$is méginimas pateisinti jimperialistines valstybes ir suversti Tarybu Sajungai kalte dél susidariusio poka- rio laikotarpiu tarptautinio itempimo. aiSkiausiai pasi-- lreiSke JKS VII suvaziavime | nuskambéjusiame kaltinime Taryby Sajungai tuo, kad jos politika, esa, buvusi “pa- grinding Atlanto pakto su- kurimo. prieZastis”’, | Vystydamas Sia. minti, J. Tito nusisnekejo ixi to, kad Taryby Sajungos politika, esa, privedusi ja prie laips- niske izoliavimo “dél- kity mazy tauty nepasitikejimo Sia socializmo Salimi” ir kad “tuo paciu ji suteiké galimy- be sustipréti Amerikos va- dovaujamoms Vakary. vals- tybiy pozicijoms, ...kurias laikinai ir moraliai parémé didzioji dalis tarptautinés visuomenés”, - Tr tai kalbama apie Tary- by sajungg ir jos taikinga uzsienio politika to laikotar- pio, kai ktirési pasauliné so- clalizmo stovykla, kurios jé- gos zymiai sustipréjo po Di- pergalés 1949 metais, kai vi- Sl pazangus pasaulio . Zmo- nés buvo drauge su Taryby Sajunga, Kinijos Liaudies dziosios Kinijos revoliucijos Respublika, visomis liaudies | Birkelio 13, 1958. demokratijos Salimis jy tele singoje ir kilnioje. kovoje uz ° taikos sustiprinimg visame pasaulyje: i Tokie Taryby Sajungos = uzsienio politikos ir vaid- mens iskraipymal negaléjo. nesukelti pasipiktinimo tiem, kurie is tesy aktyvial ko- voja -pries imperializm ir. pries naujo karo agresil, grégme, Italijos komunisty partijos organas “Unita” del. “Tito pareiski- | fo pabréze: mas apie priezastis, del ku- riy pasaulis suskilo ] blokus, nepriimtinas. Mes negalime a sutikti su. daugeliu Sio ver= tinimo teiginiy. Pavyzdziui, lengva matyti, kad jame Vie | giskal neanalizuojamas im. ir jo nuolatinis siekimas taig Me- . |tais sukelti konflikta. Kai — perializmas, jo esmé © néra tokios analizes, labai lengva padaryti tokj tarp- tautinés -padéties. vertinima, kuriam bidingas palinkimas | laikyti TSRS' stalininio lai- kotarpio politika visy nelai- . miy saltiniu ir: tarptautinio darbininky judejimo susilp- - néjimo -priezastimi kaip tik tais metais, kai mes buvome imperializmo pozicijy sulpne- jimo ivaAiriausiuose pasaulio rajonuose liudininkai”, Laik- raStis ‘jJumanite”’, atmesda- mas jugoslaviskus aigkini- mus dél Siaures Atlanto blo- _ {ko sudarymo prieZasciy, pa- zymi: “Panasus “aiSkinimai” | griestai prieStarauja Taikos - kuri Maskvoje _ manifestui,. pasirasé Jugoslavijos Komu- misty sajungos atstovai’, Tikryju Siaures Atlanto blo. ko sudarymo vriezastiy i8- kraipymas is tiesy reiSkia ne ‘ka kita, kaip pateisinima a- merikinio imperiaiizmo, kus — ris sukiiré $j agresyvy kari- nl) bloka kaip pagrindin} }-— ‘slekiant pasaulinio | rank} viespatavimo, ‘Kas. neprisimena, kad tuo} po antrojo Ppasatlinio karo, 1945 mety geguzés ménesi, — Amerikos ekonomistai, i8- _ reiskiantieji stambiausinjy monopolijy interesus, pareis- ke, jog Jungtinéms Ameri- . kos | Valstijoms pageidauja- a |mas jr net bitinas naujag . ‘karas, o visa. Amerikos dip- lomatija pirmaisiais pokario — metais buvo grindziama San- . tazu iy grasinimu atominiais ginklais? Kas neprisimena, | kad dar 1946 metais Geréilis save ciniskoje kalboje, pasa-. kytoje Fultone (JAY), ragi- no organizuoti nauja zyg! pries Taryby Sajunga, VYyS- tyti “Saltaji” kara ir ginkla- vimosi varzybas? rializmo tikslams. _ ‘Krinta | akig ir ta aplin= kybé, kad, analizuodami tarptautine padetl, pranesé- a jat JKS VII :suvaziavime pas meta klasinj pozZifirj,- igno- . ruoja. ta neginéijama fakta, kad dabar vyketa diauri ko- - oe Karinis Slaurés Atlanto blokas. kaip . tik tarnavo ir tarnauja ag- | resyviems amerikinio Impe: