@ Pusiapis ; * s . = hh owe ” bir: mm crn 8 Sn le ll lel el = 0 Fah Tr * ileal a . . . ' . r Mi : K . . r —-§, GalberStatas Biologijos moksly kandidatas 7 Gyvany ir iaibasins - - Psichikos | al _-ehikos. | nektaru, - smegeny pusrutuhy Zievé Miguoty stuburiniy gyviiny| smegeny dalimi. [Slavéjusi ir ivolincija (Tasa) sivolaikiniad tyrinétojai, remdamiesi objektyviais ty- rimals, atmeta visuomeniniy : vabzdiiy | ir visy kitu gyvuny -antropomorfin} elpsenos ais- kinima, nesuZmogina jy psi- ‘Visi sudétingi jy veiksmai — statyba, prieaug lio priezitra, “karat’, ‘“ver- — gove”, “darzininkysté”’, ama- ry slaugymas — néra sqmo-’ ningi, o instinktyviis. . O skruzdziu “kalba” ba”, tam t riuo jos nurodo Ziedus su jy atstuma bei kryptj — visa tai néra kalba . tmogaus kalbos supratimu, o instinktyvaus siekimo at- likti tam tikra veiksma, per- | — duoti savo psichikos bikle kitiems tos patios riisies at- stovams rezultatas. - Stuburiniai kaip aukadiau-, siai organizuota gyviinu gru- pé turi labiausial centrali- ; zuota nervy sistema, suside- | dancia is galvos bei nugaros smegeny, geral islavéjusius jutimo organus bei gausiai Inervuota raumeny sistema. Visa tal tobuléjo ir vystési evohucijos bivyje, stuburi- -niams gyviinams peréjus is vandens } sausum@g ir uzval- dant vis naujas zemés pavir- Slaus erdves. Veikiant aplin- kaj ir vykstant atrankai, gy- vunai prisitaiké prie ivairiau-. siy gyvenimo salygy, tobulé- jo ju organy sistemos, dau- gelis organy pakito, atsira- do kokybiskai nauji organai, tobulejo ir darési sudétinges. ne yy elgsena, tobuléjo jy nervy sistema, Ypaé iSlavéjo ju galvos biausiai —- jauniausioji, bet Kartu ir sudétingiausioji jos Gals ~—- priekiniy galvos kurl nuolat dideja,. pas 2in- duolius émé raukslétis ir vis deugiau apgaubti ir uzdeng- i Zemutiniuosius galvos sme | -geny aukstus, Didedama reiksmingesné. Zievé darési slu organizmo ir aplinkos santykiy reguliatoriumi. J} reguliuoja visy organy veik- la, fiziologine bikle bei me- | diiagy apykaita ir virsta in- --dividualinio -aktyviu veiksniy centru- patyrimo bei . Zuvy kaip zemiausiai orga- grupés elgsena yra daugiau- sla Instinktyvi. Sie instink- tal sicjasi su totiais esmi- nlais Zuvy biologijos proce- sais, kaip nerdtas, mityba, ‘Savigyna. Kai Kurlos AUVYE lytéjimo bei uoslés organy — ¢éluptu- _-véliy — pagalba, biciy “kal- : tikras Sokis, ku- a a smegenys, o la- i | — organizmy | . gyvenime, Ji virto aukSéian- nersto tivetiy atheka sudétin- gas migracijas. Kitos ripi- nasi savo ikreliais, iskasda- |mos jiems duobutes grunte, Toks pat instinktyvus veiks- mas yra ir grobio gaudy- mas, kaj kuriy zuvy gebéji- mas signalizuoti garsu. Zu- vys daugiausia vadovaujasi|. uoslés, skonio jutimais. Be to jos vadovaujasi ir lytéji- mo, temperatiiros, ‘regéjimo ir kaip neseniai lrodyta, mit S08 Jutimais. Klausos jutimg 1. P. Fro- lovas taip nustaté. Akvariu- me, kuriame plaukiojo Zu- vys, jis jtaisé telefono rage- li, kuris suskambédavo pries paleidziant. elektros srove. Mazdaug po keturiasdeSimt suderinimy Zuvys, isgirdu- sios telefono plaukdavo nuo tos vietos, kurioje jas istikdavo elekt- ros sMugis ir sr oves nepalel- dus. Zuvys turi vadinamaja S0- nine hnija, kurios pagalba tobulai - pagauna riimiskus vandens virpesius (vibraci- jas), Jy déka jos gerai orien- tuojasi vandenyje ir jautia povandeninius kunus, kliu- tis, | : Nors. priekinés zuvy gal- vos smegenys cilpnal isiave- jusios ir zuvys, neskaitant rykliy, zievés dar neturl, vis tik jos sugeba jgaut) kai ku- riues -paprasciausius jgu- dzius. a Amfibijos, panagiai taip kaip ir Zuvys, dar neturi Zie- ves, nors turl penkias galvos smegeny dalis, Jy salyginiai rvsiai taip pat inertiski, né- ra plastiski, taip pat mazal pakinta. Amfibijos, -prieSin- gail zuvims, lablau vadovau- jasi regéjimu negu uosle, Ju !lausa veriau islavejusi kaip Zuvy. Sintetiniai procesai to-. bulesni, nes amfibijos jau rupinasi savo jaunikiiais, su- daro hizdus is lapy ir dumb- ‘llo. Taéiau $i veikla yra in- | stinktyvi, nes, pasalinus di- dzigsias smegenis, amfibijos Sia savo veikla- tebetesia. Ropliai jau turi geriau is- lavéjusius galvos smegenis, Jau turi zieves uzuomazga. Jie yra judresni, aktyvesni, eaudo smarkial besipriesi- nant) grobj, o tal rodo, kad jy analitiné — sintetiné veik- la sudétingesné negu amfi- bijy. ) Priekinés paukséiy | pickets smegenys Zymiai geriau isla- véjusios negu ropliy. Jos vir- tusios didZiausiaja. galvos pozieviné priekiniy pusrutu- ‘liy dalis bei pati-zievé, joje daug nerviniy lasteliy. Priekiniai pauks¢iy galvos smegeny pusrutuliai iSlavé- jo kartu su bendru organiza- — reflektoriné veikla, skambuti, - fLiaudies Balsas : cijos ‘pakilimu. Ypac iSlavée- {je regéjimo ir klausos juti- mai. Lizdy krovimas, grobio gaudymas, kity gyviny ir zmogaus garsy imitavimas rodo sudétingg, sintetineg bel. \ konstrukiyvia paukseiy verk lg. PaukSdciy. slopinimo pro- cesal iSlavéje geriau kaip ropliy. Jie geriau wz amfibi- jas ar roplius diferencijuoja dirgiklius, perdirba dirgikhy signaline reikSme, Paukscial gali ismokti pazinti Sautuvg, pinkles ir pan. ‘Binduoliy elgsena yra su- détingiausia, Jy paichinéje veiklojé vis labiau Salia in- stinkty pasireiSkia salygine su- kaupiamas individualinis pa- tyrimas. Apvaldant Zemés pavirsiaus erdves — sausu- mq, vandens, atmosferg, }- vairias klimato zonas -—— at- sirado jvairios judéjimo for- mos:..bégimas, plaukimas, laipiojimas mediiais ir pan., islavéjo jutimo organal, ner- vy sistema. Panagrinéjus. j- vairiy zinduolry bury atsto- vus, pvz., trius}], sun], bez- dzione, pastebimas laipsnis- |kas galvos. smegeny Zlevés didéjimas, jos rawksléjima- sis, zievég lauky, centry dil- ferenciacija ir tarpeentn ny rysiy gauséjimas., lvairius sudétingus dirgik- lus geriau sintetina bezdzio- né, nes geriau islavejusios jos. galiinés ir tobulesnis }- ‘{ vairly jutimo organy pagau- ty jutimy koordinavimas. Jos lengvai sudaro antros, treciog ellés salyginius ref- leksus. Kokybiskai skirting! darosi ir instinktai, Nagrinédami zmogaus kil- més prodlema, mokslininkai ypatingai démes} kreipé j bezdzioniy elgsena, kuria ty- / rinéjo ne tik eksperimentine- se salygose, laboratorljose, zoologijos soduose, — bet in gamtoje. | Aukstas beZdziontu nervi- nés veiklos lygis paaiskina- mas jy gyvenimu bandomis, ryvenimu dviejose aplinkose ——- medziuose ir ant zemes, eebejimu misti visokeriopy maistu, supanclos gyvunijos bel augmenijos jvairumu, prie kurio bezdzionés turéjo prisitalkyti. [vairus maistas — uogos, valsiat, lapai, pum- pural, sakniastiebiai, vahbz- dziai, jy lervos, pauk&tiy ktausinial, medus, —- sudeé- tingas Sic maisto ieskojimas, maisto objekty paruoSimas — islukstenimas, iSehaudy- mas, valgomujy daliy suradi- mas — turejo smarkiaj isla- vinti beZdzioniy-jutimus bei Wy .analitinius gebéjimus. Margame atoerazy fone tu- rejo iSlavéti bezdzioniy re- géjimas. Visa tai turéjo. pa- veikti jy gebéjimg orientuo-. tis, islavinti vadinamaji orientacinj — tirlamaj] re- |. fleksa. : Zymus tarybinig - 200Ysi- chologas N. Voitonis, tyriné- jes zmogaus intelekto pries- istorijg ir ispagringjes zmo- aus deste proceso Dpiologi- nes prielaidas, jrodé, kad-ti- riamasis refleksas, budingas ir Zemesniems gyvinams ir’ daugiausiai susijes Su Mals- to ieSkojimu, jau Zemesnése beZdzionése atsipalaidavo nuo maisto ieSkojimo, Jos at- kreipia démesj j bet kurig naujove, nauja objekta ap- linkoje, jau nebeturinéius jo- kio rySio su maistu. Ig bez- dzionés sudétingo maisto ap- dirbimo biido kito noras ma- nipuliuoti daiktais, juos, ignarstyti, rasti juose ka nors nauja, paveikti juos, Taip atsirado smalsumas, noras tyrinéti objektus, pa- astréjo démesys, zymiaj issi- plété praktiné analize. Sekantis orientacinés-ti- riamosios veiklog etapas, N. Voitonio nuomone, yra deé- mesio nukreipimas ne tik ] atskirus objektus, bet ir ] ju issidéstymo erdvéje san- tykius, siekimas vienu daik- tu paveikti kita, Bezdzioné sugeba Jazda paimti jauka, esant] uz pertvaros. Taciau sintetiné veikla Zemesnése bezdzionése dar silpna: Jos isnarsto, sugriauna sudétin- gesn] objekta, bet beveik niekada jo nesujungia, nepa- taiso. Jauko paémimas laz-. da tap: pat nebuvo sponta- niskas, o pasiektas po tam tikros mankstos. Tai rodo, kad ir zmogaus jrankio nau- dojimo prieSistorijoje buvo atsitiktinaj manipuliuojama tam tikrais daiktais ir atsi- tiktinal, bet vykKusiai juos panaudojus ir panasiose ap- linkybése tai pakartojus, ty. paciaj aplinkai treniruojant, buvo pradéta naudotis jais kaip jrankiais tam, kad bu- ty paveiktj kiti daiktai. Sis gebéjimas panaudoti daiktus . kaip laikino pobi- dzio jrankius yra zymial ge- riau islavéjes aukstesniyju bezdzioniy tarpe. Aukstes- nloslos bezdzionés ir gamto- je. atlieka konstruktyvia veiklg, sujungdamos jvairius daiktus, ‘jsiruosia sau guo- lius nakvynei medzZiuose ar- ba ant zemeés. Silos dar in- stinktyvios veiklos ir mani- puliavimo daiktais pagrindu bezdzionés pradeda naudotis: daikiais kaip padargais, j- rankiais Jau patyrimo isda- voje. Si veikla ir yra ta pries- darbiné gyviiny veikla, vir- tusi biologiniu pagrindu pir- mosioms primityvioms zmo- faus proteviu darbo ia moms. Bezdzioniy mastymas yra. tik elementarinis, pagristas reneralizuotais rece yino vaizdiniais. BeZdzioné, rem- damasi vaizdiniais, mintyse suderinti savo veiksmy, pvz., sudurti dvieju lazdy, jet su viena ji negali pasiekti Jau- ko, be méginimy negali. - Vadinasi, tikros darbo Velklos bezdzionés negali is-. vystyti, nes jos negali. min- tyse konstruoti savo veiks- my. Tue tarpu zmogaus dar- bo esminis poZymis yra jo vartyti | dzetinius tankerius, ‘kalbos, Geyniés 6, 1960 Tary Lietuvos Unijas Smarkial [Saugusios -Neseniaj atsibuvo Taryby . Lietuvos profesiniy sajungy (unijy) suvaziavimas, Is mandaty. komisijos pivmi- ninko drg, A. Balsio pranesi- mo matyti, kaip smarkiai profesinés ea jungos Saugus. sios, A. Balsys savo pranesime sako: | “Lietuvos profeajungy, V {suvaziavime vienas delegas | tas atstovauja 2,150 profsg- jungos nariy. Delegatai j su- vaziavima buvo renkami res- publikinése ir grupinése kon- ferencijose. ISrinkt; 255 de- legatai, kurie atstovauja 590,000 profsajungos nariy | —- 100,000 daugiau, negu IV suvaziavime”’, , Is ty 200 delegaty, 172 ko- munistai larba kandidatai i komunisty partija. - : Apie delegaty issilavini- ma, draugas Balsys sako: ‘Daugiau kaip 50 procen- | ty delegatu turi aukst3}i ir nehaigta aukstall iSsila vini- ma.” ) ; Suviazvime dalyvavo 39° TSRS ir Lietuvos AukS¢éiau- slujy taryby deputatai, 38 miesty, rajony ir apylinkiy taryby deputatai. Kaip matome, Lietuvos darbo Zmonés gerai organi- zuoti, .aukStai iSkile Salies tvarkyme ir valdyme. | OMAHA, — ~~ Jungtiniy Valstijy Strategine Oro Ko- manda sako, kad ji plannoja isteigti skrajojancius ko- )mandos postus, kad jie he- buty sunaikinti jiems esant savo stabuose ant zemés. Komandieriaj bisig pa- krauti j tris transportinius kurie bus paversti Stabais, ir skraidysia padangése, palai- kydami rySius per radija su.’ generaliniu stabu, planavimas 18 anksto. Bez- | dzionés sustojo prie savoky sudarymo slenkscio, Is pra- eities jose pasiliekantieji ge- neralizuoti regéjimo vaizdi- nial yra tik savoky analogai, . o ne tikros savokos, kuriy negalima sudaryti be Zodziy, Bezdzioniy sukelia- mj garsai kokybiskai skua- si nuo kalbos, nes jie yra j- ginti, o ne ismokstami, ab- strakeijy jie dar neisreiskia. Tik istoriniame visuomeninio darbo procese atsirado zmo- gaus kalba. Dar labiau padi- dejo galvos smegeny Zievé. Zmogaus fiziologinéje nervy veikloje atsirado antroji sig- . naliné sistema, Salia konk- retaus “‘mastymo” | nlais atsirado Zmogaus savo- kos, abstrakcijos, tikrai_ zmogiskas mastymas, samo- né, budingg tik jau vienam amogul. | vaizdi-.