. : os ems 7 i, _ .
_ ape aay Sagan ee ac ger a,
ea Ged neces Sarat at TS oa eaere = At : = _t ah - "Oo . .

2 ome

TER
m." . 1 .

ANTROJI. VOKIETIA

x Pusieplo

~ Liaudies Balsas |

| " BAVAITINIS RANADOS ‘LIETOVIY LAIKRAATIS
) LEIDZIAMAS SPAUDOS ‘DRAUGHOS

! Prenumeratoa Raina: |

Kanado} ir Didsiojoj Britantjoj metams $4:00; pusel mety $2. 09
_“Visur kitur metams $4.50; pusel mety +2. 25

LIAUDIES BALSAS |
160 Claremont st., Toronto 3, Ont., Canada
‘Telefonas: va ah 6-4358

7 GOLDWATERIO “PROGRAMA” :

Rallies — Goldwater, kuris kandidatuoja j Jung-

| tiniy. Valstijy prezidentus, kur tik pasirodo su savo prakalbo-
mis, vis kaltina dabartine administracija su prezidentu John-

sonu priesakyje esant per minkSta komunistams. Tas labai/|

patinka “vaduotojams” Net misy Kardelis susiZavéjo Gold-
wateriu. Si “raudona silké”, kaip anglai vadina antikomunistine

‘propaganda, atrodo yra pagrindinis Goldwaterio rinkiminés
- pro gramos punktas.

Klausimas. ar Goldwateria Bistranay linkui komunisty duo-

ty ka. gera. Juk esame mate ne vieng tok} kieta kovotoja pries
_. komunizma. Jy buvo visa ruja Europoje. Ir kas gi i8 to {8éjo?

Veik visose tose Salyse Siandien komunistai valdo. Jei kur dar

- nevaldo, tai vistiek komunisty skalcius didelis, Imkmie Musoli-

nlo pall Italija.

| Reakcionieriai, kurie palaidoja demokratija, uZdaro kelig
demokratiniam progresui, nebepalieka kito kelio, kaip visiems
demokratinés minties zmonéms jungtis j revoliucinj fronts, kad

nusikratius diktatiros. Tokie, kaip Serae komunizmo |
pees jie tik demokratija sunaikina, | _

 Siais laikais, kai didZiosios Jegos turi tokius baisius nuk-
linius ginklus, pavojinga leisti prie valstybés vairo tokius bu-
kaprocius, kietakaktius, kaip Goldwateris. Didziosios jégos

Handien nesa atsakomybe uz viso pasaulio likima. Ne aStru-

mo reikia, o sugyvenimo. Ir ne tik iS deSinés, bet ir i$ kairés.

Vakary Vokietija, su uzsienio pagalba, greitai atsistaté ir.

pasidaré galinga militariniai. Jungtiniy Valstijy imperialistai
norety jduoti } jos rankas ir atominius ginklus. Kad ir. ne visai
tiesioginiai, tai nora per NATO. Bet vokiediu imperialisty sva-

—jonés ne taip Jengvai igyvendinamos.

Nors ir mazesné uzZ Vakary Vokietija, dabar yra ir kita

Vokietija - — Vokietijos Demokratiné Respublika. Si respubli-
ka tik minéjo 15 mety sukaktj. Per tq laika ji padaré didele

pazanga, Socializmas pilnai laiméjo. Hitlerinés Vokietijos lie-
kany dar yra, bet jos hejégés. Tai visal nanja i tai-

kos Vokietija. ,

Reikia atsiminti, kad nemaii ‘buvusios Vokietijos plotal
apgyventi lenky. Gekoslovakija, Rumunija, Bulgarija, Vengri-

lietinés salys,

Siandien visai ‘kita situacija fiurced negu buvo prie’ |”
antra pasaulinj kara. Veltui Hitlerio peneynays svajoja apie |
dar vieng a nach osten”.

NEREDKY PYKTIS |

Kinijos ir Taryby sqjungos komunisty lyderiai smarkiai
kertasi dél politikos. Vieni sako, kad jie teisingi, kiti sako, kad.

jie teisingi. Tie gincai palieté ir visq pazangy judéjima, per

visa pasaulj. Gali pridaryti nemazai nemalon Gay, Ar nepRhOS

“baty rasti vidurio?

_ tr vieni ir kiti gall laikytis savo paziiiry. Gyvenimas paro-
dys, kurie teisingi, kurie klaidingi. Be to, vienur gali biti tin-
kamesnés vienos pazitiros, vienokia politika, o kitur kitokia.

Ne vienodos salygos, ne vienodos ir politikos reikia.

Wokars valstyhés turi nemazai skirtingy- podiiiriy. -Pavyz-
dziui, dalis Saliy. pripazino Kinija, prekiauja su Kuba, Kitos,
kaip Jungtinés Valstijos, nepripazista ir pyksta ant ty, kurios
pripazjsta, kurios prekiauja su Kuba. Patina ar ne, jos sugy-

vena, nesipiauna taip astrial, kaip xomunistal,

-Gyvenimas suskirsto Zmones ir suvienyja. Pergreitas iive-
aig leSkojimas gali daug bloga padaryti. Zmonés nori laiko ap-

) sisprehdimui aa darbas, sako saci nenaudingas.

‘kia fanati8kai u%sispyrusius | suotinumo riby”. -

|séj “The Crucible” Milleris ly-| kovas uz civiles teises. Jis. 8a-

kurj nebegalima praeiti uzris- distiniu poziuriu.

‘Spalio 16, 1964 -

“lkas Ty Rema
Liaudies bs

IM Stridauskiené Bridgeport,

Conn., prisiunté keletg atnau-
jinty prenumeraty ir $28.00
surinkty auky. Aukojo: LLD

($5.50: K. Yenkeliunas $3 00:
M. Svinkunas ir A, Blaziené po
H2.00, | | |

‘nati uzZsiprenumeravo LB.

prisiunté nuo draugy ir drau-
iy minéjusiy estoniecio L, Til-
viko gimtadien}, $31.00 auky.

ratas paaukojo: |
— U, Surviliene, Edmonton, Al-
ta., $2.00; |
W. Rek8tys, Eden, Ont., $1;
M. Mileriené, Toronto $1.00;
A, Matulis, Levitton, eas 50
Cc,
Visiems uz pasidarbavimg ir
| aukas Sirdingai acit. |
Administracija

A. Bimbos Byla
TES Tobia

Zalgirio stadione zengia Sick dalyviai
Biiaacirhlc. men. ayentes metu,

eS ee

— “SALEMO DVASIA”

Si onuts “Margutis” rugséjo emo atmosfera, kaip minéjom,
laidos vedamajam A. M. smer-;kol kas dar néra pasiekus vi-

Lietuvos priesus lygindamas Bet raganysté placiau pasi-
juos prie Arthuro Millerio pje- | reiskia. at

géj vaizduojamy Salem miesto|; ‘“Margudio” raSytojas taipgi
ragany medziotojy.. (Toje pje- | mato tolygu. poziur] ir [ negry

Freedman pranesé, kad paga-

rikto teiséjas isnesé nuospren-
dj A. Bimbos nupilietinimo by-
loje. .Jis atmeté apsigynimo
reikalavima, kad valdzios sieki-

mas A. Bimba nupilietinti bu-

Fino makartistus prie any laiky | ko:
Salemo ragany gaudytojy}. “Tslikdami isnt pastaby
‘Tarpe “iSvietintyjy” pasiro- , rémuose tegalime nustebti, ko-
do ragany REAR, A. M.{kie nejautris esame = kity. ‘patvarké, kad valdzia turi tu-
Sako: |  skriaudal”. reti prog teisme jrodyti, ko-
“Néra tai dar visuotinis, vie Colima pridurti; kad tie ra. | | dél ji sieckia A. Bimba nupilie-
sisko aliarmo besiSaukiantis:  gangaudziai netik nejautris ki- j tinti. Tuo bijdu dabar prasideés
reiskinys, bet simptomas, pro ty skriaudai, bet stebi tai sa-/| visa teisminé procediira. Apsl-
gynimo advokatai tuojau tur!
tomis akimis ir ubkimstomis A. M. mato. jau “ir blaives- duoti atsakyma ji valdzios ar-
ausimis”. nius ir sazinés kupinus balsus”, | gumentus ir skundq pries A.
Fanatiskai ussikirte scattdnins ‘bet jy kol kas nedaug. Jis sa-|Bimbg. Kur, kada teismas {.
kitus uz stokg. kovingumo. Ate | ka: vyks, dar nezinia.

‘rodo, puldami desperacijon, “Degeneracijos Zymés lictu-| Vadinas, mes) pirmaji nit |

kad “vadavimas” smunka, kad | viy visuomenéj buvo aptartos | pralaiméjome.

a ‘a +

vis daugiau amerikieciy vyksta ! simpoziume, . . sy mety Santa-| Sakoma, kad distrikto teisé- ,
Js, kurios buvo prielankios Hitlerio ee dabar yra socia- | Lietuvon ir sugrize jy melus/ros-Sviesos suvaziavime. Zy- jo sprendimas susideda is dau-

i “kovingieji’ puldine-| més galéjo biiti praplestos ir giau kaip dvidegimt puslapiy.
a ir savuosius, A. M. sako:
“Dar labai nesenial vienas |. Bet tos Zymés néra visoje|Matyt, teiséjas gai vatvoia:it

asmuo paskelbé, kad, pavyz-) Amerikos lietuviy visuomenéje. | net keleta ménesiy émé spren-

dziui, bendruomenes kritika te-| Jos yra tik pas “Salemo dva- | dimo sudarymui.

|gali biti komunisty darbas.| siog” smones ir aplamai nepa-| Reikia Zinoti, kad dia yra

Komunisty epitetais nuolatos Zangioje visuomenéje, ir tai | politiné byla. Reikia Zinoti, kad
Saudosi laikrastis, Siaip jau ne- daligiau jos vadovybée. ° distrikto teiséjas yra federalés

susigaudantis paprasciausiuose|  Délto ‘Salemo dvasios” Zmo-;| valdzios paskirtas pareigiinas.
dalykuose (citatas priskaityda- | n&ég puola desperacijon ir ima-| Nepaisant, kaip valdzios pro-
(mas citavusiems ir kitais mil-|si ragany medzioklés savyjy!kuroro byla bity nepagrista,
sy laikrastijoj retais kuriozais | tarpe. | jis, matyt, jauté, kad jo pa-

pasizymintis). Dar labai nese-; Jy melai apie Lietuvd nevei-
nial buvo pasitlyta islupti vie- | kia. Mums taipgi jie nieko ne-
ng ir musy intelektualy uz tat, | pali daryti, Nesuvaldydami pik- | kius. Tatai stiprinty ie kul-
kad sis — sitilytojo nuomone) tumo jie puldinéja saviSkius. | tirine veikla, kelty lietuviy
amerixiniuose un'versitetuose/ Gerai, kad atsiranda blaives- | kultiira Sigje Salyje ir stiprin-
komunistinemis ba.ilomis per-| niy pozitriy. Gerai, kad jau;ty
sisunkes — pasisaké pries res- | ieSkoma savo.tarpe degeneraci-
wublikony kandidata”’. jos — politinés ir kultirinés.

Daznai tas laik aStis smer- | _Pagirtina, kad “Margvtis” | riksmu ir melais jie negali bent
kia tuos, kuriy i8sireiskimal tat Kelia aikstén, ir kad Sis Zur-|kiek pakenkti dabartinei Lie-
Pgutian pazangio} spaudoj. 'jnalas nusikrato pliuskiy ir pa- | tuvos santvarkai, neigi atsiekti

A. M. tesia: _ ‘giezos kurstytojy. ir patiems-sau ka gero.

“Tuo tarpu susilaikome nuo| Tikrai kultiiriniame gyveni-! Kas nueéjo istorijos praeitin
gausesniy } ir konkre¢iaj jvardi-|me visy sroviy lietuviai galé- | nesugrié.-

reiga aha pi sins sienna

ty lietuvybés palaikyma.
“Salemo dvasios” Zmonés jau

Jamu. Baers Dvasinio Sa-. ty ir turety palaikyti santy- ™* (Vilnis) :

28 kp., Waterbury, Conn., $10; -
J. Strizauskas ir P. Bokas po.

A. M., New Britain, Conn.,

| RR, Merkis, Philadelphia, Pa.,

Patys atsinaujindami prenu-

NEW YORKAS. — Advoka-
tai Ira Golcbin ir Blanch |

liau Brooklyno federalinio dist-

ty atmestas, ismestas. Teisejas .

‘iki miisy kultirinio gyvenimo”. !Tai irgi nepaprastas dalykas. .

galéjo ir turéjo jsitikinti, kad.

| Karaliené
| greitai pasil

Policija |
Baugojo irs
Taip saka

_ ta, kas kur.
— Bau, O ponij

Palociuos
kusi didua

jauki ir isk
_ Tenai gerai

- Atrodo, k
liavojimo ir
Kad ponija
sirodyti”. .,
lig, pademor

Didelé p
nubangavo |
| Teiséjas
buvo = kalti
budu pasids
000, kada bt
teisme liko

Teismas £
Landreville
nalinio nusi

D. Mac:
NDP lyderi
byla bity a

kad teiséjo

nimas tiesic
pareiciunus
veiksmu,

- O Toront

“nedrapial, t

teiséjas La:
ty. Jis yra |
nio aukStiau

Teiséjo |

d@abar nega!

kaltinti, neg

nekaltu. —
Bet nenas

tebéjimas n

Pietinio |”
‘wus Kanas 1
Tinijam Viet
‘kad Hautus:
Vietnamo re
nus. |

Girdi, tas
nebus tolen

Ka ponas
rys, nepasa.

Klausant

~ kalby, prisir
gus “didvyr
Bekas, kuri

“ivaduoti”:

Tatiau . &
gal ne visai
Kai-Sekui.

Veikiausis

gal amerikie

rimg.
 Yra placis
shinetone .e!
maj, planavi
mas Pietinic
mo.
Be abejo,
jégos. Vieno

| _ kitos uz kity

 Vienai is +
bando pasita