L - . . ee eet a i ee ee Se Pos foe a ee os Taper =. . f - ~ ' a - t | L _ nd “ pripazista Vietnamo respublikg kaip laisva valstybe, jos. val- dia, parlamenta, armijg ir t. t. Talpgi sutartyje pasakyta, kad nuo sutarties pasirasymo dienos yra draudziama jvesti | Viet- nama svetimas armijas, ginklus. AStuonioliktas sutarties punk- “... nuo fsigaléjimo dabartinés sutarties, jrengimas | ' nawy militariniy baziy uzZdraudziamas visame Vietname’. Bao Dai abdikavo. Stai kq jis pasaké abdikuodamas: “Meg nu- taréme abdikuoti ir dabar perduodame galig demokratinés res- - Liaudies Balsas - oe ; SAVAITINIS KANADOS LIETUVIY LAIKRASTIS: ra : _— LEIDZIAMAS SPAUDOS DRAUGHOS oo Prenumeratos kaina: — /Kanado} ir visur kitur $5. 00 metams; pusmetiui $2. 50. | +. JAUDIES BALSAS _ 1160 Claremont St., Toronto 3, Ont., Canad: Telefonas: aia 6-4358 su GINKLO PAGALBA | |. 4 ungimiy Amerikos Valstijy ambasadorius Saigonui, Ca- bot. Lodge, ang diena prisipazino,. kad prieS kiek laiko jie dar} nebuvd. tikri, kad Saigono vyriausybe igsilaikys. Reiskia, ji visa laika laikési tik pagalba ginklo, ir ne savo, 0 amerikieciy. Ir visa ta laika Siaurietiy Piety Vietname. nebuvo. vieni- buty lengvai susidoroje su militaristiniais ee jel ne amerikieéiy ginklas. Jungtnes Valstijos, kaip vinia, nepasirasé Genevos sutar- ties. Jos i& pat pradziy buvo uzZsimojusios truks plys, bet uzso- Pietiecial dinti ant Piety Vietnamo -Zmoniy peciy militaristy junga. Genevos sutartyje pasakyta, kad Francijos vyriausybé tas sako: Naujy koliikio kultiros namy als - ~ Pasidairius po o Pasa - Jungtiniy Tauty generalinis sekretorius iékélé virfun savo trijy punkty pasiilymg taikal atsteigti. Tq pasiiilyma jis {tel- kes visiems kariaujantiems Vietname prieS tris savaites, Pirmutinis jo apeliacijos punktas — sulaikymas kovy. Abi pusés turi nustotl abana ‘Kada sutartis bitvo pasiradyta, Vietnamo . imperatorius | sios. publikos vytiausybel. . “Lai, gyvuoja Vietname Saertidatinomyhel “Lai gyvuoja. misy Demokratiné Respublika?” Tarp Siaurés ir. piety nebuvo sudaryto rubeziaus. Sutartyje sakoma:. | “Konferencija idtchioatnete: kad Seantieunina tikslas su- _tarties kas lie¢ia Vietnamg yra iSsprendimas militariniy klau- | simy, kad uzbaigus kovas, ir kad militariné demarkacijos linija. yra laikina ir jokin budu negali biti interpretuojama kaip al litiné ar teritoriné siena”’. + | Amerikiediai visa tai atmeté: Jie saul ymones, sudaré vyriausybe, o paskui ja stengési islaikyti ginklo pagalba.. Neti- ko viena, ja nuverté, pastaté kita. Taip keité vyriausybes be -galo. Bet ir dahartiné laikosi tik ime milijono svetimos armi- : jos ginklo | pagalba. ‘KARAS PRIES BETURCIUS Kainy ir algy kélimas gali biti pavadintas kare pried be- | Uz: tai, kad didelés masés zmoniy negali. sebgaterial | BaVO pajamas. Pensijonai, gyveng i8 pasalpos ir daugelis kity, | kurie verciasi i§ turimy sutaupy, ant tiek 7 nupuola ekonominiai, ant kiek maisto ir con gaminiy kainos eee Valstijos pradéjo kalbas turéius. iskaitant ir tuos, pakyla. Toliau, dél susaukimo nau os konfe- rencijos Genevoje: | Ant galo — pati konferenci- a. 7 ' JAV - prezidentas pritariqs Siam planui, bet Hanojus atsi- neges neigiamai. Taciau Jung- tiniy Tauty sekretorius nesu- tinka su idéja, kad Hanojus galutinal atmeté. Jis turi vil- ti, kad jo pasitilymai nenueis niekais. Pranesimai is Saigono pra- éjusiq savaite teigé, kad prem- jeras Ky kritikaves visus tai- kos planus. Girdi, taikos rei- kalas turjs buti paliktas Sal- ronul ir Hanojui. | “Perdaug visokly nuomoniy ir scat, tiesiog: suklaidi- ", pasakes UIs. . » Nes vis girdime, kad J ung- su Maskva, ar Hanojum, ar su kuo kitu’, sakes jis. “Kodél ‘Vyriausybés rere pastoti kelig —— kélimui. Tai bity F jie nestovi nuoSaliai ir leidzia labali didelis patarnavimas visiems neturtingiems: Tada ir r el- o=mums tartig. su Hanojumi ‘ a kalavimai-pakelti algas nebtity tokte dideli. Kainy kélimas, algy kélimas néra joke phdaiiewa: Tai | _ tiktai pinigo nuvertinimas. Pavyzdziui, namas, pradZioje karo | kainaves kokius $5,000, dabar- kainuoja virs $20,000. Bet gi: - hamo verté nepaaugo. Jis nuseno, nusidevéjo. ReiSkia, pinigai nupigo. Taip yra su viskuo. Seniau uzdarbis $25,00 th 7 savaite tiek vertes turéjo, kiek dabar $100.00. hj Istikro, Saigonas ir Hanojus turety biti patys pirmieji ies- | koti susitarimo savo krasto rei- \kalu. Bet. klausimas, ar Ky gali tai padaryti. ne amerikie- ts es Popiezius atsikreipé 4 visas Kodél Kanados vyriausybe nieko nedaro seen tokio Salis pasaulyje, kad jos susiru- pinigy smukimo? Kam i is to nauda? KO TAIP ISSIGASTI 7 Kai'tik New Orleans prokuroras pradéjo klibinti asmenis, | _ {tariamus suokalbyje nuzudyti prezidenta Kannedf, tai kiti oko | ginti Wareno komisijos raporta, neigti kritikus. Atrodo keista. Galimas daiktas, kad i8 New Orleans prokuroro kampani- atsikreipimas atsiduoda “mark- jos nieko neigeis, Bet ko taip bijoti? O jeigu gi jis teisus, jeigu!sizmu”.- Girdi,. jis tiesiog pa-. ‘buvo asmeny, kurie dalyvavo suokalbyje? ‘Nieko blog nebus, smerkes kapitalizmo nuodémes. _Jeigu tq reikala vienalp ar kitalp iSaisking. pinty ekonomine ir socialine nelygyhbe. a Vietoj eikvojimo pinigy sustojus misiams, | abi pusés turi pradéti tartis | | trumpas, eas oe padéti neturtin- gosioms, neiésivystiusioms a- lims. Pavyzdziui, JAV vien ka- rui Vietname isleidzia desétkus bilijony doleriy. Ir kam? Grio- vimui, naikinimui, Zmoniy Zu- dymui, salies skurdinimui. Prezidentas Johnsonas vél atsikreipé [| kongresa, kad. pri- imty istatyma kovai prie’ lau- zyma jstatymy, Zmoniy uzpul- dinéjimg ant gatviy. Nusikaltimy statistika, saké jis, rodo {| kokia negarbingg s1- tuaciija atsiduré Jungtinés Amerikos Valstijos. Girdi, tuo tarpu, kai Vietname Zuve 8,- 500 amerikietiy, tai namie nuo kity ranky Zuve 50,000. Ne visi tie 50,000. ZUVO nuo | piktadariy, bet daug amerikie- éiy Zista nuo savy piktadariy. Nusikaltimai smarkiai auga. Daug kur moterims pavojus vakare pasirodyti gatvese. Taryby. Sajunga atidaranti laivams kelig Arktike. Ir-ne tik savo laivams, bet ir kity Saliy. Ledlauziai pralauzia kelia jury laivams. Tokiu bidu laivy. ju- déjimas Arktike galis trukti Ki 160 dieny per metus. Kelias per Arktika labai palyginus su kitais keliais. Pavyzdziui, per Arkti- ka kelias is Viadivostoko j Ar- changelska. sudaro apie 6,500 myliy. Per Suezo kanala — 15, 000 myliy. % Kelias ledais Arktike susida- }¥o is apie 2,500 myliy. Liku- sa dalyje nereikia ledlauziy. in —. ale | es le le el ee ee - Javnimo Kelioné | Taryby Lietuva Kas iS jaunimo interesuoja- ginklavimuisi, saké jis, tautos ; tés praleisti 41 dieng ar dau- turéty zilréti, kaip padéti tom giau Sig vasarg, pradedant lie- ‘Balandiio ", 1967. 1 | Padetis Indonezijoje Po ilgos Sukarno éalininky ir priesininky kovos klausimas dél. jo likimo issprestas. Kaip Zinoma, Indonezijos Laikinasis . jiaudies konsultacinis kongre- sas atémé, i$ prezidento Sukar- no visus jgaliojimus ir paskyré generola Suhartg einanciu res- | publikos. prezideito pareigas. Sukarnui uzdrausta bet kokia politiné veikla iki visuotiniy rinkimy, kurie numatyti 1968 | metais. Indonezijos ginkluoty; ju | pajégu vadai parémé kongreso nutarimg. Sukarnas savo laiku nemaza padaré, Indonezijos liaudziai |kovojant uZ savo nepriklauso- mybe, uz Salies suvienijimg. Kai kas netgi sako, kad ‘jis “nazyméjo Indonezijg pasaulic Zemélapyje’. Sukarnas. vadova- vo Saliai 22 metus, PrieS metus, armijos vado- vybei spaudziant, jis perdavé visq valdziq generolui Suhar- tui. Nominaliai jis dar buvo “di- dZiuoju revoliucijos vadu", vy- riausiuoju kariuomenés vadu ir ~ Indonezijos prezidentu. Tadiau palaipsniui jis prarado savo po- zicijas. Jo varda vis dazniau siejo su 1965 mety pnEeS 30 dienos ivykiais. Sukarnas émé neieti taikaus sambtivio ideja, dél jo kaltes | Indonezija i8éjo 18 SNQ, kur), |neziurint trukumy, yra veiks- mingas tarptautinis kovos pries imperializmg ir kolonializma, institutas: Paskelbes, jog svar- “oriespastatymas’ Malazijai, jis eikvojo Siems tikslams di- dziausia biudzeto dalf. Pekinas piudé gias dvi valstybes vieng pries. kita. Labai pablogéjo ga-— lies ekonominé padétis. Grese - ukiné katastrofa, o prezidentas Kalbejo apie kliestéjima. Reakcija nedelsdama pasi- naudojo. situacija: Salyje, kad smogty sunky smig} Komunis- ty partijai, visoms pazangio- sioms jegoms, patriotais. Dabar dar sunku spresti apie naujos vyriausybés kursa. Rei-. kad Indonezijos kia tiketis, Hiaudis, turinti didvyriSkas ko- vos su kélonizatoriais tradici- | jas, ras jégy savo _iSkovoji- mams apginti. | _G, Frenkelis rd -PARYZIUS, — Komunistai nutare palaikyti.socialisty kan- | didata | alia pirminin- _KUS. | Socialistai savo kandidatu stato Marseillio majora Gusto- na Defferrg. ROMA. — Demonstrantai 'tautoma, kuriose gyvenimas la-! pos ménesj, Europoje ir Tary- 3 apipyle JAV viceprezidenta H. ~ |by Sajungoje, kreipkités siuo ) Humphrey. geltonais dazais, bai sunkus. Kai kuriems 8is popieziaus _Tartingosiog -«Salys: galéty adresu: Miss Rose Pauza, 1693 Bathurst st., Toronto 10, Onta- rio. Telefonas: 485-2291, - Pragome greitai ‘atsiliepti. kuomet jis su operos direkto- | rium jéjo ] operos teatra. _ Demonstrantaj tuomi iereis-_ | ke; savo - pasipiktinimg prie?.. | ‘, JAV kara, Vietname. biausias Saliegs uzdavinys yra_ susidoroty su Vietnamo } sidaré domin tarp visy pa kusijy. Visi, litikieriai du MUS, #aV0 # Tarp ju, k zmonés padi -. pareiSkimy. -Pavyzdiiu Pearsonas, ] nf, kalbédan pareiské, ka 1 Vietnama, paigti karg. Well, tokj daryti bile | kitas kas. Tr af vad jeigu galéci: Is miisy Jgukia rim - Pareiskimo, smerkia tq jog amerik Vietnamce -miisy prem vieng rimté lyma, kad 2 ty Siaures davima. Bet tas } prezidentui laiko i8 mi séa tuo rel! - nebuvo pas Dabar m kuoja netg siilymus. Kiek Me pasekéjal I ‘ku pasaky Bet kad jaunimui r dytas, tai *“Atrodo, lis sujudin slagti. | Spaudo; ti pranesi tungas Sal «be. Darbas, yra reike gias reika S at evar Tadgi i darba ney Mes, to Jungtiniy zymaus: | «bingo sve Drauge nial Toro) prie’ 20 : Dabar kyti torc Ga sekm: Bus la siklausyt jis papas patirty ~ malonu ; jei kas n