_. muesto, norima apimti visq miesta.

" ‘4 i " . .
slapis 4
ae aa . - .
I cade ay =_ ia

- Liaudies Balsas

SAVAITINIS KANADOS LIETUVIV LAIKRASTIS.
LEIDHIAMAS SPAUDOS DRAUGHIOS

" Prenumeratos Kainat ma

“Kanadoj in Didziojo; Britanijoj. metams $4. 00; pusel mety $2.0 Hi J

_ _ Visur kitur. metams $4.50; pune) mety $2. 20

| | LIAUDIES BALSAS © |
160 Claremont St., ‘Toronto 3, Ont, Canada |
| _ Telefonas: iene 64358

NETEKUS GYVENIMO DRAUGES: _

| Is Jungtiniy Valstijy spaudos suzinojome, kad miré
Elzbieta JakStiené, isguléjusi ligoninéj. be samonés 5 sa-
vaites, Velioné yra placiai Zinomo veikéjo ir spaudos bend-
radarbio Jak’to Zmona. Jis visiemg vr zinomas kaip Se-
; nas Vincas.

Senas Vincas gerai Zinomas ir kanadiediams moth B

‘ Lai buna leista Liaudies Balsui visy Liaudies Balso

skaitytojy. vardu isreik&ti eenam, Vineui pila uzuojauta
a netekus gyvenimo draugeés. | ; 3

NORE DAR DAUGIAU AP2IOTI

Jel teisingai spauda raportuoja, keturi Vakary didie- |

- ji nutare reikalauti, kad Taryby Sajunga sutikty su ju
, Pisa apjungti visa Berlyng po keturiy jégy. kontrole, Tai |

' Jabai keistas. reikalavimas, Juk tai reikalavimas padidinti |
— nugaléjusiy jégy -okupacija, o ne sumazinti, Vieto} cau

| Pabaigoj karo buvo sutarta, kad ketvri didieji, nue f

. galéje Vokietija, valdyty. arba kontroliuoty Vokietija, kol

tenai bus panaikintos nacizmo liekanos ir jsteigta demo-

_ kratija, Betlyne buvo jsteigtas centralinis postas:

| ‘Sis planas, ta¢iau, sugriuvo. Vakarai ir Rytai persi- |
| akyré Vieni jvedé.savo kontrole vienoj Vokietijos dalyj, o

iti kitoj. Centralinis postas pasidaré nebereikalingas, Ne-

Birint to, Vakarai iki Siol tebesédi vakariné] Berlyno da-
_ dy}.
: Taryby Sajunga t nori, laa tokia okupaciné padétis bil-

ty uzbaigta. Ji siilo sudaryti taikos sutartis su abiemis.

WVokietijomis. Tarpusavius santykius lai sudaro patios Vo-
_ kietijos. O kadangi Vakarai nelinke priimti §} pasitilyma,

tai Taryby Sqjunga siiilo, kad vakariné Berlyno dalis bi-|

ty padaryta laisvu miéstu,; Jungtiniy Fauty PE ewEOS: Ts
gana didelé nuolaida Vakarams,.

Vakarai, if savo pusés, sillo grizti gioel: vasactia

 praplésti 1. visa, Berlyng, Tai aiskus Zenklas, kad Vakarai|
‘visai nenori padéti pagerinti. Ir kam tuomet kalbéti apie '

Berlyna? Juk geriau palikti, kaip dabar yra.

“eM ris smarkiai uzristino RInNe-

ut | derius.
 tkad-tas buvo atlikta ant te-
i _ | levizijos, Visi amerikiediai,

8, kad sulaiko orlaiviy
skraidymus dideliame auks-
tyje Berlyno koridoriuje. At-

Feldmaréalas ‘Montgome-

rikiedius, iSpeikdamas jy ly-
Kas blogiausia; tal
tanijai spaudiiant.. Sakoma,
kad Britanija pastebéjo a-

rodo tai buvo padaryta Bri-

| susitarti,
tabiems puséms a he: nuo-

“| kurie  stebéjo Ed Murrow
| programa, girdéjo, ka Mont-
- |gomeris pasaké.apie ameri-
Kiediy, lyderius, .

Montgomeris, kaip Zinia,
puvo nemazesnis karinis ly-
deris 3 ir uz Hisenhowera. Tie-

sa, jis dabar neuzima atsa-
/komingos vietos nei mulita-

irinése jé , nei vyriausy-
jo knygy ir apsakymy, kurie tilpo amerikiegiy spaudoj, |ren yes, stepitetae to

het ir i8 jo laisky i8 Steity, kurie tilpo Liaudies Balse.

béje, bet jo autoritetas te-

'béra didelis. Tad jo kritika
| Kisenhowerui ir kitiems yra

skaudi.

Vis daugiau i ir diusing Zy-

i miu asmeny igsitaria,
TJAV vyriausybei vadovauja |
4 seni, ligotl ir neakylus: zm0-

kad

nés,

Tas pats Montgomeris. pO
pasikalbéjimo su Ed Murrow
lankési Maskvoje ir kalbé-
josi su ChruSéiovu, marSalu

_ | sokolovskiu ir kitais lyde-
| riais.. Jis buvo. patenkintas
priémimu, PrieS isvyksiant

parei8ké, kad jis. parves

}premjerui Macmillanui gery
| Ziniy nuo premjero Chrua-
| Ciovo.

Maskvoje. ,

{nig jo vizitas Maskvoje bu-

vo 1947 metais. Nuo. to lal-
ka iki dabar Taryby Sajun-

| ga padarius labai didele- pa-
| zanga. |

Jis patare abiems, puséms
buti lankstesnémis. Norint
saké jis, . retkia

laidas. .
. 5 Gina ak: prane-

‘Klausimas, nejaugi sqajungininkai mano laikyti oku- | -_ ——
puota Berlyna visa, laika? Toks planas, kok jie sitilo, ve- i:

| | da tiktai_ baie to,

. TOKIU TENSITY NERA

Sakoma, kad JAV kongresmany grupé ‘siilo,

‘kalauty. to. Tai labai baisug reikalavimas,

| -Pirmoj vietoj, kas gali suteikti teise kuriai valsty- 7
bei mestis j atominj kara? Nei vienas doras Zmogus nega- |
‘fi sutikti, kad kuri nors valstybé turéty tokiq teise. Kita, |} -

‘kas gi nustatys, jei ne patys amerikiediai, jog Berlyno pa

- étis tokia, kad reikia pradéti atominj kara?

, Prie to, Berlynas néra amerikieciy miestas. Jis ran- |

si Ryty Vokietijoj, dalis Ryty Vokietijos sostinés, Jei-.|
. gu, pavyzdziui, dali Bonnos panasiaj kontroliuoty Taryby |
. Sajunga su savo sajungininkémis, tat amerikietial al '

a eisitigl

- Yra sakoma, kad vakarinto a imonés nenori bii- fe
u dalimi Ryty Vokietijos, Galimas daiktas, kad dabarti- |
- " j8ge salygose yra daug tokiy. Bet lal pabando- Bonnos ar |
frurio kito miesto Zmonés pasakytl, kad jie nenori biti |

prie Vakary Vokietijos, tuomet pamatysite, kas désis,

| ‘Jei nestokuoty ZmoniSkumo jr noro sumazint! jsitem- | rt.
ima, jei taika jiems rape Bet gelime mutvarky veka Po

uoju.

“kad |
| dungtinés Valstijos ispéty Taryby Sajunga, jog Jungtinés
) 'Valstijos pasilaiko teises. pirmos pradéti métyti atomines;
| bombas ant Taryby Sajungos, jeigu Berlyno situacija rei- |

Ni Tent | Sali Kati

iL Ruseckiené

simais.

Montgomeris.
| lankési karo metu. Paskuti-

merikieciams, jog toks jy el-
gésys- gali atrodyti suziniu |

bandymu pakenkti bisian-
téioms deryboms, kurios turl

prasidéti Genevoje geguzes
11 dieng. .

Tuo pat. sykiu bu-o pa-
skelbta, kad Vakarai sutiko
vieningai laikytis Vokietijos
apvienijimo ir a klau-

pretileites Hisenhoweras

nuémé privalomus suvarzy-

mus aliejaus importo is Ka-
nados, kurie buvo jvesti kiek
laiko atgal. Manoma, kad sis

posukis sumazins nepasiten-
: anit Kanadoje.

- Suvarzymo metu Kanada
eksportavo } taip vadinama
Puget Sound apylinke tik

33,000 statiniy j dieng. Gi]

Suezo krizio metu ekspor-

tuodavo nuo 80,000 iki 90,-

000 statiniy j dieng,

 Jungtiniy Tauty generali-

nis sekretorius Hammarsk-
joldas ess prieSingas, kad

Jungtinés Tautos imty ant}

savo peciy Berlyno kontrole, |.
jeigu. keturi didieji prieity
tokios iSvados.°

Tuo tarpu L. B. Pearso-

nas, buves Kanados uisienio.
|reikaly ministras, agituoja,
kad Jungtinés Tautos orga-

nizuoty pastovia “policija”

naudojimui po visa pasaulj, |
kur tik iskils reikalas, —

opens |
Idomus dalykas iskyla fa
ieee

| ply.

Ar stebéjai send. 1 obel prie kelio? —

Nuskriausta, palinkus,

‘Motina, tai Tavo miniu sunkig dalia. .

bet: vis tiek - — syva.. 7

’ Tepailsi Siandien balstanti palva...

As — dukté.

Sutikau as. drauga, zydingiam geguzy,

} Neleisiu temdyt saulés karui!
Motinos kalp siauba, karo varda taria.

Obelis kai buvo — nuotaka balta.

.Saulé Zarsté auksa. .
Mudu nepaklydom, eidami greta. .

AS — zmona.

AS — mame.

Neleisiu temdyt saulés karui!
Meila tenemato kruvino kosmaro. .

= Rankutes dukrel j i mane stai iusig: Me
Jos didziulio kelio dar maza pradzia. .
Ji nematé gaisro, bomby ir erinvésiiy,.
Nei diena kaip virsta naktimi giidzia. os

. Zvarbus véjai ize —~ .

a Neleisiu temidivt dauilée karui!” -
, te Aviest eee saulés djagsms, geria.« ce

int Me EET

a ceca ad =

: ; :

- Kelp: jou yea Hnota, koe
lektyvai buvo atakuojami vie -

‘game kapitalistiniame pa-

gaulyje. Bet: pasirodo, kad .

‘tenai, kur valstiediai turi po |
labai maza zemes, be kolek-

tyvo negalima apsieiti. —

- Indijoje, kaip sako Nehru, !

bus einama prie suorganiza- —

vimo valstieciy 1] Ukinius ko-

‘operatyvus. Mazi valstieciai —

negali eiti prie mechanizavi-
mo ukio darby. Pavieniai jie

nel vienas negahi isigyti teche .-

nikos. O be to, mazuose
sklypeliuose ne tik negalima
masinerijos naudoti, ‘et ir.
nepelninga.

‘Bet vyriausybé Bipnattants |
daug sunkumy tame. Mano- _
ma, kad sis posukis bus tuoj  —
apsauktas jvedimu komuniz-

mo. Turtingesnieji Zemés sax

vininkai, aisku, pakels serius
pries ivedima kooperatyvu
zemés iikyje. Vienaip ar ki-
taip, tie kooperatyvai_ pasie
man komunistams. :
Kitbos heiceneaia kuri lane

kési Kanadoje, parei&ké, kad

Kuba noréty ‘pirkti Kanado- |
je agrikultiriniy maging uz
$5,600,000, jeigu Kanada -
parduoty pigiau, negu J ane:
tinés Valstijos. )

-Premjeras Castro norjs 7 |
pirmiausia atkreipti atyda j_

zemeés ukio reforms. Kuboje.
' Didelé}j Salyj viskas. dide-
liaig skaiciais. Pavyzdziui,
Kinijoj, kuri turi, virs 600.
mulijony gyventoju:
 Kinijos Ziniy  agentira —
pranesa, kad nekurios nove-
lés praéjusials metais turejo |

labai gera pasisekimg. Buvo ©. -

iSparduota iki F ,390,000 Ko-

J ungtinése Valstijose, kur

| taipgi gyvena virs 150,000,-

—6 000 gyventojy, geriausi. leis
- | diniai nepasieke virs 100,000 .
| kopiju.

sit

| Generolas De Gaulle pa
| reiské,
| politika siekia Alzirijos inte. .
| gracijos su Francija. .

kad jo vyriausybes © :

Sis pareiskimas visai i8- .

_ |.musé platformg i8 po -kojy
ty, kurie grieztai stovi uz tai, — -
| kad Alzirija bity neatskiria- eo
ima. dalis Francijos. . _—
4 [ki Siol buvo manoma, kad. _
De Gaulle stovi uz Siokia to-
| ki autonomija Alzirijai.

ee

) ‘Junatiniy Valstijy astro-

| nomai teigia, kad jy obser

| vacijos patvirtina teigima,

_ | jog Marse- yra gyvybé. |
| kad tamsiosios —

| vietos sugeria daug saulés

| §viesos, panasiai, kaip ir Zee

| més augalai. ISeina, kad tee
nal auga same nors vegeta- |

pelja, | |

Jie sako,

rns PURE aia