f : et — Ljaudies Balsas KANADOS LIETUVI LAIRRASTIS, LEIDZIAMAS SPAUDOS DRAUGHOS, ISEINA DU KARTU | SAVAITE. : Pregumerateos Raina: ~~ | Kanadoj ir Didziejo] Britanijo; metams $3.06; pusei mety $1.50, Visur kitur | | metams $3.50: pusei mety $1.74, Atskira kopija 5 cental. of '.. (Paadto perlatdas (Money Orders) iSraSykite Liaudies Balso verdu: | LIAUDIES BALSAS) | BG, Station C, Box 1013. Toronto 3, Ontarle, Canada, Asmeniskai kreipkités 6 Denison. Ave. Del Tos Gaantijos Pabalo Valstytims «= Siuo Jaiku pladiai argumentuojama del Soviety Sajungos rel- kalavimo garantijos Pabaltijo valstyoems, kas atrode dabar yra - priezastimi nusitesime deryby tarp soviety Sajungos ir Anglijos | antiagresinio fronto sudarymo klausimu. Kadangi pries tas garan _ tijas stojanciy tarpe yra ir lietuviy, negalima praeitl pro salj to klausimo nors kiek nuodugniau neisnagrinéjus, “Vyriausiu areumentu prieg§ Soviely siiiomg earantijg Pabal- = tijo valstybéms. yra tas, kad tos garantijos priémimas reiks ne- tekima savistovumo, kad tos valstybés liks kaip iy protektoriatu kity ‘valstybiy. Prie to dar sakoma, kad priémimas ty garantijy ‘ugristinty Vokietija. Paziurekim, kiek tie argumental verti. Pirmiausia pakalbékim aple tal, ar ty garantijy priemimas reikSty netekimga savistovumo. Kaip zinome, Anglija ir Francija | tokias garantijas jau prizadéjo daugeliui valstyb1y. Anglija ga- rantavo Graikijos ir Rumunijos nepriklansomybes. Tuo patiu -lal- ku Anglija pareiske, kad pasikésinimas ant Lenkijos nepriklau- somybes reikS kara ir prie§ Anglijq. Bet gi ar tos valstybes jau néeteko savo-savistovumo? Visal ne. : Soviety Sajungos siuloma garantija nieko bendro neturi su ~~ Hitlerio duota garantija Slovakijai. Soviety reikajavimas, kad Anglijos, Francijos ir Soviety Sajungos blokas garantuoty Pa- baltijo valstybiy nepriklausomybes nestato toms Salims jokiy s4a- lygy. Jos palieka pilniausiat savistovias. Jos gali tvarkytis taip, kaip joms patinka. Sovietai nesifilo, kad ty saliy jegos ar resur- sai buty pavesti sajungininky kontrolei. Jie stato ik vieng saly- ga, tai yra. kad antiagresinis blokas tuojaus stoty ty valstybiy ‘ginti, jei kuri nors Salis uzpulty. Kitais’ Zodziais tariant, sliloma . -yeikti tik agresijai pasirciskus. ‘Teisybé, agresijai pasireiskus gal nebus galima apsieiti ne- isileidus sajungininky jégy. Bet ir cla jokio pamumo nera. Jeizu priegas jau verziasi su tikslu' uzkariauti, geriau jsileistt draugingy _ galiy jégas, norincias padeti apsiginti. Kad draugingy valstybiy jézos atsisakyty apleisti Sali po karo. néra jokio pavojaus, Bet kad prieso laiméjimas rdikaty nepriklausomybes netekima, tai if mazam vaikui aigku. Nelaimei istikus zmonés griebiasi net ir skus- —tuvo. Gi draugingy valstybiy talka nebuty joks skustuvas. Bet reikia manvti, kad agresiia bitty visai nejmanoma, ‘Je! Anglija, Francija ir Soviety Sajunga sudaryty stipry antiagresin} fronta ir pasisakyty, jog jod garantuoja ir Pabaltijo valstybiy ne- lietiamybe. Reikia, atminti, kad su Sia sajunga eity Lenkija.,. Tur- ‘Hija, Rumunija ir dat kitos valstypés. Ji gauty paramy ir i8 Ka-|: nados ir Suvienyty Valstijy. O jeigu. agresija nebity jimanoma, tai tuomet nercikty bijotr ir Vokietijos ar kurios nors kitos valstybés grumojimy. Dabar,) kuomet néra jogio antiagresinic fronto, reikia bijoti, nes Vokieti- ‘jos sutartys su Pabaitijo valstybémis neturi jokios reiksmés. Vo- kietija: buvo garantavus. jog Sudetija gavus prie Cekoslovakijos - Gaugiau nebesikabins. Ar ji isteséjo? Dabar eina gandai, kad Vo- kietija rengiasi Cekijos protektoriata visai panatkinti prijungiant ja prie Vokietijos. Taip pat eina gandai, kad Vokietijos naziai tai- kost .pasigrobti ir Slovakija,: kuri 1ki Siam laikul buvo neva nepri- klausoma. Panasiai bus padaryta ir su Pabaltijo vaistyhémis, kai ateis laikas: Ta Sovietai gerai numato, a Ar bity kam vertas antiagresinis frontas, jeigu jis bity sudarytas be uztikrinimo Pabaltijo valstybiy neliectiamybés? Jis bity niekam nevertas. Jis negalétu biti vadinamas antiagresiniu, neg jis nieko nedaryty, jei kas nors. pulty ant Pabaltijo valstybiy, kurios stovi agresijos keiyje. Ar nebuty juokinga, kad didziulis antiagresinis frontas stovéty rankas susikises, 0 Vokietija su Ita- | lija draskyty Pabaltijo valstybes? Jeigu anglai ir francuzal rel- kalauja ginti Rumunija, Lenkija ir kitas valstybes, tai jie turi pri- _gadéti ginti ir Pabaltijo valstybes. Kitaip bus ne antiagresinis frontas, o Anglijos ir Francijos interesy gynimo frontas, ‘Kas lietia Pabatlijo valstybiy. valdziy pareiskimus, jog jos toktos rarantilos nereikalauja, galima pasakyti sekantiai: arba Jos tq sako bijodamos Vokietijos nazi, arba bidamos Cember- Jeno ar Vokietijos naziy pakalikémis, nepaisantiomis kas atsitikty - su jy Saliy nepriklausomybémis. Galimas daiktas, kad ir Pabal- tijo valstybése yra Hachu ir Tisy. Galimas daiktas, kad nekurie .Pabaliijo vaistybiy vadai dar nepasimokino i$ Susnigo ir kity: Bet reikia manyti, kad vyriausia prieZastimi yra baimé. Kadangi|. yra abejojama Cemberleno sirdingumu, 0 tam yra daug pamato, nenorima issisokti. Dabartiniu laiku toks iSsi8okimas gali bran- piai kainuoti. Bet jeigu tokia sajunga susidaryty ir Pabaltijo valstybiy népriklausomybe garantuoty, tuomet viskas greitai pa- _ sikeisty. Soviety uZsispyrimas, ‘atrodo, turi pamato. Laukti, kad tos valstyhés isanksto.Kokiy ners garantijy reikalauty, visal ne- galima. Nes dabar néra uzZtikrinimo, kad Vokietijos ir Italijos | agresija buty sulaikyta. Cemberlenas ir kiti susile darbuojasi, kad suorganizuoti kitg Munchena, 'kad priversti Lenkija Vokietijos reikalavimus patenkinti. Bet kad ty Saliy. Zmonés laukia tokios|! -garantijos, negali bati jokios abejonés. Juk kaip diena yra. aisku, jog agresijos pavojus didelis,. Pavyzdziui, Lietuvos valdzia daukia zmones aukuoti ginkly fondui, ragina stoti ) sauliy sajunga. Vi-| , Suose Pabaltijo krastuose yra kaibama dieng ir naktj apie pavojy. Is kur tas pavojus grumoja — visiems gerai Zinoma. Taipgi ge- ral zmoma, kad pries jj atsilaikyti be talkos nebus galima. Visur viespatauja viltis, kad kas nors jvyks, kas ir ty saliy nepriklau- somybe nuspres. O tuo ivykiu pali biti ne kas kitas,. kaip tik-an-| tiagresinis frontas, apie kurj aukSciau .minéjome. =o oe _ Del oficialiy pareiskimy mums nereikty daug stebétis, Val- diy atstovai bijo del ty garantijy prielankiai atsiliepti. Kiti, zino- ma, kalba atvirai, nes jie yra. provokieciai, Bet jokiu. biidu.neleis- ‘tina -pries tas garantijas Kalbeti ticms, kuriy negali apkaltinti. Cia turime mintyje tuos, kurie net uzsienyje gyvendanii piestu | stoja pries tas garantijas ir fokiu budu padeda Cemberlenui, kuo- met turéty kelti opinija pries Cemberleng, kaip antiagresinio fron- |- to frukdytoja. . 1 | a . -". 2 ee . eas * a r a ' ee ed ai . = ee et or ao onan a Ey sean : = ie, = * | F Ponai Priversti Prisipazints we Birzelio 15 dienos Vilnis cdi-| toriale raso: Paryziaus laikrastis Ocuv- re, kurs tarnauja wZsienio m- nisterijai, ir rciskia Georges Bonneto politika, baisial susi-| nervavo pa V. Molotove kal- bos S8R5 parlamentui, Tas laikrastis supykdamas sako, kad Francijos ir Anglt- jos vyriausybes supraztan- |. ‘ios Hitlerio politika ir net -¢1 geriau wz SSRS vadus, ir 21- nantios, kad Hitlerio valdzia susistiprinimui -pultt Sajunga, del to SSRS turinti padéti Francijai ir Anglijai, priimti jy salygas. - ‘Kitais zodZiais tariant, Jau ir patys franciizai mato, kad Hit- lerio kampanija taikoma pirma Francijai:ir Anglijai. — | Tatiau ‘tie ponai per iiga Iai- ] Soviety Sajunga, nors buve matoma, kad taip nebus. Cemberlenas su Daladije atida- vé Vokietijai Cekoslovakija, pa- sunkino .kova prieS agresija. o dabar nori jkalbéti Sovietams, kad jie sutikty su jy planu. O tas planas yra tas, kad pastoti Hit- leriul keliq tenai, kur anglams ir francizams pavojinga, o pa- ikti atviras duris prie Soviety ; Sajungos. Atsisakymas ginti Pa- baltijo valstybes ir yra mégini- mas palikti atvira koridoriy del Hitlerio linkui Seviety Sajun- ros, | Bet Soviety Sajungos politikai he tokie zioph, kad siy gudrybiy nematytuy. : Ir Kataliky Spauda Privé Tautininky Peniukslius Lietuvos tautininky galios ap karpymas sudarant vyriausyhe naujais pamatais davé siek tick drasos prabilti pries juos ir tiems, kurie kitats atvejais ty- léj0 burnas uzciaupe. Urugva- jaus: lietuviy Jaikrastig Darbas rago, kad Argentinos ir Brazili- jos lretuvly kataliky spauda da- bar smarkiai kritikuoja Isvien,} Lietuvos litukais. kurs minta Darbas raso: Argentinos lietuviy katali-| — ky savaitrastis Sviturys pas- merkia 1926 mety’ Smetonos | perversmqa, Kurs sunaikino Lietuvos demokratija ir ati- rankas, kurie vedt salj 1. pra- (guth. Taip pat del ju galéty jau uzsidaryti atstovybés ir DULR pasalpomis leidziami 7 laikrastiai, nes ju pigus pa- trijotizmas_ esas nebercikalin- |! pas. Latkrastis [svien, neturéda- mas ka sakyti Svyturiui, tie- slog su barniais veja ji prie evangelijy. Girdi, “politika, IPHVAIGR pasiryzus sutriuskinti Franct- , | ” Sel- ia ir Anglija, bet tai bitsiq tik, PMamu DULR. Jo tikslas wztarti. Soviet tautininky rezimg. Pirmiau, is- ka mané, kad Hitleris pirma eis| davé Lietuva ] negabiy vady 7 . partijos, tai ne jusy dalykas,”’) Brazilijos lietaviy kataliky savaitrastis Sviesa s avo. straipsnyje “Pora zodziy Is vien redakeijai” dar skau-| dzlau juos uzpuola. [Svien lei- -numeriu ir jo vieton pradéti leisti-populiary apylinkés sa- valtrast], kuris pasiekty daug platesnes mases Zzmoniy, negu kad buvo galima pasiekti su Daily Clarion prie-esamy sa- Lygu. Naujas laikrastis del apy- _ jinkés, kuriq:’ pasieke Daily ‘Clarion, iS spaudos iseis ket- virtadieni, birzelio 29. Bus 18 puslapiy ir parsiduos po 6 centus Kkopija. _ Mes jauciam, kad kelt apylin- kinial savaitiniai laikrasciai, ypatingai atsizvelgiant ij mi- si] Salies diduma ir jvairiy apy lnkiy reikaly skirtuma, daug reriau aptarnaus progresyviy zmoniy reikalus. - Taigi, kaip matote, Daily Cla- rion nebsiseis, Jo vieton bus lei- dziamas savaitrastis. Kartu su Daily Clarion leidZiamas Clarion Weekly bus perkeltas i Winnipe- ga. Tok) patvarkyma padarius bus leidziama po viena darbinin- kiskq savaitrastj kiekvienoj Ka | spaudos itaka ir cirkuliacija. Mes manome Daily Clarion feidima sulaikyti su rytdienos nados daly. Pavyzdziui, Mont- reale iseis Clarte, franctiziskas savaitrastis, Del Ontarijos bus leidziamas savaitrastis Toronte, Del vidurvakariniy provineijy iseis Clarion Weekly, Winnipege. Vancouver mieste iseina Advo- kate, paZangios minties savait- rastis, — dejus vading DULR peniuks- liais, su ‘savanaudiskais tiks- lais, ir kviegia juos, jei turi kiek padorumo, de} patriotiz- mo atsisakyti nuo kas ménuo gaunamos pasalpos, Lietuvos tautininky partijos-. Seiminin- kavimg salyje vadina baisiu kriminalizmu, kurio daryti niekam nevalia. Sviesa irgi kaip ir Sviturys nenori dau- giau girdeti [svien patrijoti- niz pamoksly, kuric yra tik tam, kad zmoneg stebinti tau- tininky patrijotizmu. Isvien, kaip jis pats prisipa- zing, leldzia “pora lietuviy,” sel- te kelios aplinkyhés, Pirmnoj vie- Co} stovi skirtingi Kanades pro- vincijy reikalai. Beveik kiekvie- ha provincija turi skirtingas problemas. Tokiu bidu su vient jaikrasciu kiekvienos provincijos reikaly aptarnauti negalima. Kita, vienam laikras¢iui ne- patogus ir tolumas. Kel Toronto laikrastis pasiekia Vancouver, Ima kelias dienas, Geriausia tu- reti bent kelius, kad jie greiciau pasiekty skaitytojus. Kuomet buvo vrieita isvados sustiprinti spaudi kitose Kana- dos dalyse, pasirwdé, kad istai- kymas dienraStig del Toronto ir apylinkés bug gana sunkus dar- bas. Dabar ir taj reikéjo daug auky ir darbo, o kreipiant dau- glau atydos 1 kity viety spauda buty reikalinga dar didesnés pa- ramos. Is kity Kanados daliy bent kokia parama yauti -bity- neimanoma. j. Prie to, reikia atminti, kad po |didmiesctus zmonés prenume- ruoti nelabai nori, Jiems geriau patinka nusipirkti vakare ar ry- te Ir pasiskaityti. O tokia .siste- ma del Daily Clarion nelabai naudinga. Daily Clarion tiek daug neissiplatina, todel sunku rasti Zmones, kurie apsiimtu sto- veti ant kampy ir vargti ilga lai- ka del keliy desétky centy. Pa- Zanglos organizacijos taipgi: ne- galéjo labai daug igplatinti, ka- dangi yra daug kity darby. Ka- da buvo savaitinis, tuomet buvo lengviau, nes platinimas buvo reikalingas tik vieng karta j skyrus kairiqja spaudg, pries Is- vien pagyrus niekas nelsstojo. Dabar, : pasikeitus vyriausybei, pries pradeda} niurneéti ir kiti laikrasciat, stikro; Serimay Lietuvos litais kuriy nors ‘lajiagsciv. nepagirti- nas\ Thibyeen ufte-dalykas. 3 ig tas neturety buti daroma. Valdziai turéty bi- tr lygits visi lietyviy lalkras¢iai, nezjurint jy paziuty. Dabar, nau- jai vyriausybei phreiskus, kad visi hetuviat bus lygus, pasaipos tautininky spaudai turéty biti panaikintos. Daily Clarion Sustojo. Kis Savaitinis = Pereita penktadienj Daily Cla- rion jdéjo pranesima, kad dien- rastis sulaikomas, o jo vieton bus leidzZiamas savaitinis. Pra- nesimas sako: | Po nucdugnaus. apsvarsty- mo visy klausimo pusiy ir pa- -sitarimo su darbininky ir pro- gresyVlY zmoniy judéjimo at- stovals po visa Salj, Clarion redakcija ir administracija _ nutare padaryt didelius pakei- timus, bidamos jsitikinusios kad toks pakeitimas sustip- rins ir praplés progresyviskos valle... Turmt mintyje, kad Kanadoj iselna daug kalbiniy laikrasciy, KZ, MALINAUSKAS =~ Musu Gala (Bilérastis darbo Feet) 8 lusny diminiy, ir-murziny kvartaly, su muzika motory, stakliy, masiny, vis Ciname j didj darbo karnavala tévynei laime nesini. | 3 Beturtiai mes, vien kijis musy draugas, — ka skelia kibirk&tis i& gelezies ir plieno , . . Po mils smiigiais trupa Kietas vargas . > ir suodinos metalu skamba -dienos. Taip praeitin gramzdinam juodg Laika, su obalsiais: li&noj gyvent nepakanka‘ .. a Nors buiti mums dusina skurdo tvaikas ir kartais maSina-suryja koja, rankg.. . Miis brolija — ne. vienas milijonas, pulky pulkai pasaulj tritisn rédo... Mus brolija —-tikrasis Zemés ponas, net dZiungliy pelkése nenyksta musy néedos ... Miisy galia — ne pagyrai, ne mitas —- dangoraiziais dangaus mélyne remiam .. a _ Saulétekin pasukti gali zeme?.. - Musy galia —- ryztumo dinamitas. - {Miisy Janimas). Tokia pakaita padarytt priver- |. ltaip nuogirdziai jvertina buvo prieita prie isvados, kad didesnis laikrastis vien del On- tarijos nebutinai reikalingas, at- sizvelgiant | esamas salygas. Matote, dabar yra daug visokty kity kampanijy, todel laikrascio kampanijos virsta didele nasta del darbininky. Antra, padétis kitose provincijose reikalavo daugiau atydos toms provinci- joms. Su pakeitimu laikrastiy publikacijos bus atkreipta lygi atyda 1 visas provincijas. Klausimai - Atsakymai Apie Kanados [statymus, Vedami Advokato _ M. 8. Millstone Klausimas: — Ar galima Ma- nitobos provincijoj apsivesti ci- viliai, be baZnytiniy ceremonijy? ee J. di Winnipeg, Man. Atsak¥imas: — Civilinés vedy- bos Manitobo] skaitomos lega- lémis, jeigu jos bina atliktos pas apylinkés teismo teiséja, viesam teismo posédy, Ceremonijos turt biti atliekamos vieSai. Nors jo- kiy ypatingy ceremonijy nerel- kalaujama, tatiau jaunieji turt pareiksti, kad jy vedyboms ne ra jokiu khiiciy. Teiséjui reikia sumokéti $9.00, o rastininkul $2.00. = & F F pilietybés popierius gavau nele- galiu biidu ir dabar gyvenu Ka- nadoi, Ar nelegaliu -bidu gavi- mas Suvienyty Valstijy pillety- bés popieriy skaitomas. krimina- liu. nusizengimu? Ar as budiau suimtu, jei a8 sugristiau } Suvie- nytas Valstijas? Ar as tureciau teise palikti Kanadoj? © 3 A OY, - Newfoundland, Atsakymas:—Suvienyty Vals- tiju istatymat nusako, kad bile asmuo suziniai gaves’ pilietybes popierius apsilenkiant su Istaty- mais: gali buti nubaustas iki $5,000, arba ikalintas iki 5 mety arba nubaustas abiemis baus- mémis, Taipgi gali biti panai- kinti nusmerktojo pilietybés po- pieriai. Tuo padiu laiku tie ista- tymai nusako, kad uz penkiy me- ty po papildymo nusizengimo nu- sizengélio bausti nebegalima, jei nusizengimas neiskeltas nesn- éjus penkiems metams. Jeigu jusy nusikaltimas buva susektas nesuéjus penkiems me- tams, jus galit buti sulmtas tuof po JZengimo } Suvienytas Valsti- jas. Jeigu jus manote vykti } Suvienytas Valstijas, patartina kreiptis prieé kurio nors Suvie- nyty Valstijy advokato to} apy- linkéj, kur jus save dokumentus gavote, kad jis jusy reikala is- tirty ir patarty ka daryti. Kas liecia jusy telses apsigy- venti Kanadoj, aS nieko negaliu pasakyti, nes jis savo laigke ne- duodate informacijy apie tai, kaip atvykote ir kaip senat. oe * & F P, 8. Del susidejusiy aplinky- bty adyokatas Milstonas per ko- kius tris ménesius negalés atsa- kinéti nei j jokius klausimus. v » 4 ua ; ~—-[§ Administraciios Drg. M. Deedas, Red Lake, Ont., grizdamas is Montrealo, kur jis atstovavo LLD ITI raj. Literattros Draugijos kuopy su- vaziavime, tulam laikui apsisto- jo Toronte. Su juo tureta platus pasikalbejmas Liaudies Balso vajaus reikalais, nes draugas vi- sados aktyvial vajuoge dalyvau- davo ir pasizymédavo savo veik- lumu, Jis sako, kad Liaudies Balsas visados susilauks i$ Ka- nados vakary hetuviy visokerio- pa parama. Ir pats nuo saves tuojau paaukavo laikra&Séio rei- kalams viena doilerj. Puiku, kad vakary lietuviai dies Balso kulttirin} darba ir sa- vo i&galémis stengiasi kooperuo- | ti. ane en h Stine eer el . amy Dokl “ emer a - Be at ee rol a. ; Drauge, ar. jau stsinaujinai | pasibaigusig prenumeraty? a are SE —__————————— —— —— ——— e Klausimas: — AS Amerikos a EY —_ oo — at ‘ - 1tu- | Nr. 340° z 1 ae qieoot*. -/ . 1rf° "kL a 1 me 1 1 PASTA Daly Clarion sustojo, Jo vie- ton iSeis The Clarion, savaitinis laikrastis.. Atrodo didelis zings- nis atgal. Bet gali pasirodyti, kad Zingsnis pirmyn, = = Neziirint to, kad jis buve dienrastiu, tolimesniy kolonijy pyvenime jis didelés rolés nelo- $é. Daugiausia jis platinosi To- ronte ir apylinkéj. O cia spaudos netriiksta. - Toronto laikra&t] sumazinus, — o kity viety laikrascius sustip- rinus, o ypatingai nukélus } Wi- nnipega Clarion Weekly, bus ge- riau aptarnaujama visa Kanada ne tik Ziniomis, bet ir kadrais. — Apia dienrast} susispietusics vel- kéjy jégos bus ismétytos po visa Sall. Be to, sumazés auky nasta. - = + & #£ . Tie Zmonés, kurie jsivaizdina, kad Daily Clarion pavertimas savaitrasciu reiskia darbimnky judéjimo silpnéjima, labal apsi- paus. Paskirstymas jégy po vi- sus kampus reiskia ne susilpni- nimg, o sustiprinima. Darbininky judéjimas tokiy 2ygiy, kurie silpninty darbo zmo- | my jégas, niekad nedaro. - AS tikiu, kad, taip dalykus su- tvarkius, uz keleto mety pasiro- dys bent Keli dienras¢ciai. Tai la- bai galimas daiktas-. ee es Kai kam gali kilti mtntis, ar nebuty geriau ir Liaudies Balsg suskaldyti, pradéti leisti po sa- ~ vaitrasti abiejose Kanados daly- se — rytinej] ir vakariné}. AS manau, kad mums toks metodas nebuty tinkamas. Dviejy savaitrasciy isleidimas daug daugiau atsieity, o nauda bitty daug mazesne. Du laikras- éiu padaryti gerais laikrastiais nebiity Jmanoma. Kita, miisy laikrastio rolé vi- gai kita. Kanados lietuviy retka- - lai daug vienodesni, Daug reika- lu visai vienodi. Payyzdziui, Lie- tuvos reikalais visi veikiame vie- nodai. Taipgi jie néra taip umiis, kad laikrastis negalety laiky in- formuoti, oe & % Mums lieka tik dztaugtis, kad tok} Iaikrastj uzauginom ir dar daugiau darbuotis, kad gauti daugiau naujy skaitytojy, o taip- 1 nepamirsti laiku atsinaujinti. Kiekvienas prenumeratos at- naujinimo uzvilkinimas daro di- dele skyle Liaudies Balso biu- dzete. O jsiskolinusiems skaity- tojams tenka vienu Kartu daug moketi. - a) Visi skaitytojai turétuméte uzsibrézti, kad nieko nelaukiant atsilyginti uz praeita laikg ir at- naujinti visiems metams pir- myn. | ; nee + * & P Kaip ginklas. reikalauja daz- no Sveitimo, taip ir spauda, dar didésnis zmoniy ginklas, reika- lauja nuolatinés atydos, Kapitalistinial laikraséiai turi tukstantius agenty, kurie renke skeibimus, prenumeratas ir kita, Darbininkisky laikrasciy tal-- kininkai yra organizacijy nariai ir skaitytojai. | -_ Us tai visy pazangiy organi- zacijy nariy ir skaitytojy parel- ga del savo laikrascio darbuotis pagal isgale. | | Jeigu laikrastis bity leidzia- mas pelno‘tikslais, tuomet ta uz- duotis atpultu. | | 4 ¢ 4 O kuomet bina pamirstama spauda, tuojau tas atsiliepia ir ij organizacijas. Mat spauda ir organigacijos yra kaip ir vienas kunas, Kalp spaudai reikalingos organizacijos, kad baty kam ja - rupinasi, talp organizaeijom reikalinga spauda, susisiekimui su masémis, perdavimui joms | idejy, patiekimui joms informa- cijy apie organizactjy veikla. Tg fakiq kiekvieno pazangaus letuvio pareiga visuomet atmin- ti.-Tai labai svarbus klausimas darbo' zmoniy -reikaluose. Tai Klausimas ty ginkly, be kuriy - darbo Zmogus negaléty vesti_sa- vo kovos uz savo bivi. nt ee é a | J. Yla, . —— | BS == eer . “ = re an ho re