| Rigpiddio 17,1956

She RSH
reat inset
fetal abet eS

2 ite! spied ah onion oe -

Seng eheg se ce eae ear ait
_—= “ae eee ee - . - eat

isteach teh tne Sree eee See SER

- pis ee tne ———_ = =e kone be | Raat a . . oe

= = " ela cas". ee eee ye le a +e 3

maa Ratan tts Lee ee Le ae
ats Hb beeen eae a

er! 1 Miers ttatatat at mate Ds.

_ Suezo kanalag, kure eina per
: 7 Egipto zeme, bet per keleta

desétky.mety buvo svetim-

saliy kontroléj. Egiptui na-

cionalizavus jj, Britanija ir

Francija pradéjo traukti ka-

- Prof. K,-P. Staniukovidins

Pirmiausia. norééiau pa.
brézti, kad kosminés erdvés
 u%kariavimas ir tarp-planeti-
nis. susisiekimas jau nebéra
- problema, neji techniné, nei
.jJuo labiau moksline,. Pasiek-
ti tarpkontinentiniy rakety
-—greigiai sudaro 7 kilometrus

‘per sekunde, Jy padidinimas

1-2 km per sekunde — arti-
‘miausios. ateities reikalas. O
tai ir bus ‘tas greitis, kuris
‘reikalingas. dirbtiniam Ze-
més. palydovui paleisti. Per
. sekantius mazZdaug 10 mety
visi8kai realiai galima. pa-
sickti, kad raketos skristy
10-12 km per sekunde grei-
ciu. Tokia raketa,jau galima

. gkristi | Ménulj.: Tuo budu

ktiny paleidimas i$ Zemés j
kosmine erdve ir tarpplane-
_ tinis -susisiekimas peréjo j
techninio ir praktinio jigy-
vendinimo stadija.

~Siuo metu mokslininkams.

“yra iSkilusi jdomi problema
— guteikti. if Zemég palei-

. dziamoms raketoms dar di-

| desnj greitj. Tokius grei¢ius
_galéty turéti, pavyzdziui, fo-

toniniaj raketinial sviediniai,

7 sugebantieji isvystyti grel-
cius, artimus Sviesos grel-
_. &tul, Silos: problemos isspren-

dimas jau atvers duris }| gramy sveriq kinai,

zvaigidziy pasaull, gudarys
salyeas, reikalingas tarppla-
hetinéms kelionéms j] Kos-| ¢
mos, pavyzdzipi, ekspedici-
Jai i} Marso planeta, |

“Tuo ir ‘paaigkinamas di-
, diulis daugelio zmoniy su-

nis

tiniai -skridimai yra galimi,
K. E. Ciolkovskis pirma, kar-

— Ménulj.

jéga neduos jam nuskristi j
Kosmos4, 0 judéjimo ereitis
neleig jim nukristi ant Ze-
més,

Jeigu. tai pavyks pada.

. es dirbtinis palydovas  slinks

aplink Zeme¢ ilga’ laika, gal
bat, kelias dienas, nes oro
varza Siame aukstyje yra la-
bai maza. Palydovas: aps

pen ate eS eee
op eras ; > tien
sat et posites eis ses ee eA ve ay:
aa agri sees ies
oe pate ‘f . os

. om ' os e
; ee Ass 2

*
A Ph ty ‘ ates
‘
F po er ar Le ' a as
. ’
,
a, ; "ty he 8 *
‘ ,! a
‘
eo . od
fear, .
- vote , 4 pee, :
. - . ae -
= ?
op ste bes
= t
eat

* ONS Man A ad

4's . ranges

Mh ay . 2427,

ating, ore on
tras

antros valandos,

‘Vis délto dirbtinis palydo-
vas negalés suktis aplink Ze-
jj me nuolat. kaip. Ménutlis. Juk
jis pakils 1 aukst], tukstan-
ti karty mazesnj uz atstuma

i * nuo Zemés ligi Ménulio. O

i;/tokiame aukstyje dar yra

|4| oro, nors ir labai isretinto.

Net Si menka oro masé stab-
dys palydovo slinkima. Jis

ees | spirale pradés artéti prie Ze-

rines jégas ir grumoja inva-

zija, jei Egiptas nenusileis.

tiksliau prognozuoti org. ir]

ta sukiré taip pat rakety

teorija ir jrodymus, kad gali.
ma praktiskai pasiekti kos-
minius greicius,

‘Dabar tukstan¢iai ea
netinio susisiekimo idéjos Ssa-

lininky daugelyje Saliy dir-
ba, stengdamiesi sukurti ir
isvystyti. kosminiy skridimy
technika.

Praejusiy mety ruden]j Ko-

penhagoje jvyko Tarptauti-
astronauty kongresas.
Reikia pazyméti, kad Siame
kongrese musy. Tarpplaneti-

Cia matot laivus kanale,

mutiniy, vis tankesniy Ze-
mes atmosferos sluoksniy.
Mazdaug 100 kilometry auks
tyje palydovas jau tiek jkais,
besitrindamas j ora, kad-pra-

ides svytetl, kaip: meteoras,

ny susidaryma ir suirima,

ir panasiai .

“sudegs” ir nukris: att Ze-

més,

laivybos salygas Arktyje. IS}: )
d vv6 “a palydova. Patikimiausias is

palydovy ketinama taip pat

atlikti stebéjimus tuose at-

mosferos sluoksniuose, ku-
riuose jie slinks. Su palydo-

vy pagalba galima bus pil-

niau istirti Saule, Ménulj ir
kitas planetas, tarpzvaigz-
dine materija, ionosteros. sa-
vybes ir jos susiformavima.
zemés magnetinio lauko ste-

béjimai, stebéjimai, kaip jis:

kinta laike, jgalins moksli-

ninkus labiau jsigilinti { vie-

nio susisickimo komisijos:

pirmininkas akademikas L..
I. Siedovas paremeé nasilily-
mg suvienyti pasaulio moks-

‘lininky pastangas dirbtiniam

x
i

sidoméjimas kosminiy gkrl-.

- dimy klausimais. Jais gyvai

~ domisi-ir tarybinial zmonés.
Tatai ir suprantama, neés
skridimy | zvaigazdziy pasau-

‘Uf idéja priklauso Zymiajam
rusy mokslininkui K. E, Ciol-
paruos?

kovskiui, ‘kuris.
| moksliskai pagrista atsaky

ma j klausima, ar tarpplane-
ee ae a -

Zemés palydovui sukurti ir
pajungti karinj potenciala
rakety technikoje kilniems ir
taikiems kosminiy skridimy
vystymo tikslams, Kongrese
buvo paskelbta, kad 1957-
1958 m. m. eilés Saliy moks-
lininkaj paleis dirbtinis: Ze-
més palydovus,

Kaip. atrodo Zemés paly-
dovas? Sioje raketinés tech-
nikos stadijoje
li degimtis arba simtus kilo-
kuriy
viduje turi sutilpti jvairiau-

prietaisai, igalinantiey!
tirti Zemés isvaizda is. vir-
aus, atlikti steba@jimus. Ze-
mutiniuvose Zemés atmosfe-
ros sluoksniuose, Sie stebé-
jimai suteiks galimybe su-
'prasti tuos procesus, kurie

| vyksta prie pat Zemés esan-

Ciuese oro sluoksniuose, ta-
me sgluoksnyie, kurlame su-
sidaro oras, isaiskinti debe-

sy slinki moatmosferoje ir
“edyny slinkimo Siaurés Le-
‘inuotajame vandenyne dés-

iingumus, dideliy oro masiy.

slinkimo désningumus, ciklo-

‘per .sekunde greit}

na is didziyjy gamtos pa-
slanciy — Zemeés magnetiz-

rianty, kaip paleisti Zemés

jy — panaudoti trijy pakopy

raketa, kurlos trecioji pako-
pa ir bus dirbtinis palydo-
vas. Kiekviena raketa, kai

tik joje pasibaigs degalai, au.

tomatiskai atsiskirs ir nu-

mo kilmés paslapti, Stebéji- |

mal is palydovy taip pat iga-
lins nustatyti kosminiy spin-
duliy intensyvuma 200-400
kilometry aukstyje, | Zemes
atmosfera patenkanciy kos-
miniy dulkiy kiekj, tikshau
istirti Saulés isspmduliavi-

ma, nuo kurio priklauso gy-|

vybé Zeméje.
Palydovu déka bus galima

se projektuose

suzinoti, pavyzdziui, ar yra|

deguonies Marse ir vandens

garu Veneroje, gauti tiks-
lesnj supratima apie Saulés
vaintko sandara, ss.

- Kadangi palydovai bus pa-
jeidziami. j 200-400. kilomet-
ry aukstj, o Siame aukstyje
oro tankumas yra nepapras-
tai mazas, stebéjimai is. jy
pirma karta.. bus atliekami
tokiomis salygomis, - néra.
atmosferos.

Mokslininkal jau ‘seniai
yra apskaiciave, jog tam,
kad palydovas galéty. pakan-
kamai ilgai slinkti apie Ze-
me dideliame aukstyje, jam
reikia suteikti § kilometry
ir nu-
kreipti jj lygegreciai Zemes

lydova nutiks tas pats, kq ir
natiralyji. Zemés palydova

dinamuoju atominiu

nio reaktoriaus viduje gali-
ma i§ principo gauti bet ko-|

kris atgal. I 400 kilometru

auk&tj nuskris tik viena, tre-
cloji raketa. Cia jvyks spro-
gimas, ir raketoje. esantis
dirbtinis palydovas — pusés
metro rutulyg — bus papil-
domai pastumétas Zemés pa-
virsiui lygiagretés krypties

link. Jis pradés labai greitai| “

judéti aplink miisy planeta.

Visuose kol kas turimuo-
numatoma
paleisti palydovus su skysti-

miniy rakety pagalba. Tait.

yra nepaprastai sunkus da-
lykas tiek kompaktisky bel

Zemés traukos

kalp meéteoras,
patekes i8 Visatos | musy
z planetos atmosfera, j is dalies.

 Siuo metu yra keletas va-

darbo.

Pusiapis 7

liuoti reaktoriy esant auk&-
tai temperatirai. Sunkiausia
yra sukurti ir panaudoti me-
talus, kurie gali iglaikyti ne-
Pas temperaturg,

-Atominés raketos pagami.
nimas — artimiausio desimt.
metio darbas. Tagiau reikia
turéti galvoje, kad tai yra
zymiai sunkiau, negu pasta-
tyti atomine elektrine arba

-{atomin] Iedlauzj, nes. reakto-
rius ia turi biti labai galins ©

gas, | | |
_ Numatoma tokia palydovy .
paleidimo tvarka. IS pradziy
palydovas. isskrenda toli uz
Zemés atmosferos riby ir ap

skrenda Ménulj be Zmoniy,
vien tik su prietaisais, per-

duodantiais stebéjimus, Sis.

palydovas j Zeme negriita..
Paskui iSskris palydovas su.
zmonémis ir griS atgal i Ze- |
me, Slam. planui igyvendine .
ti prireiks mazdaug 30 me-
tu. Vieno. vokiediy moksli-
ninko apskaiciavimu, nuo
1966 iki 1970 mety galima

bus pradéti gaminti Zemés

palydovus kroviniams.. ir
zmonéms, nuo 1971 iki 1977
mety — atlikti ekspedicijas

} Ménulj ir nuo 1978 iki 1985

mety -— ekspedicijas | Mar-
sa. Beje, visiskai galimas
dalykas, kad Sis laikas. bus
sutrumpintas. | |

Palydovy paleidimas —tik _

viena iS Tarptautiniy geofi-
ziniy: mety programoje _nu-
matyto . plateaus | move inig®
risiy., Tikstandiai.
daugelio specialybiy moksli-
ninky dalyvaus stebint jvai-
rlausius. gamtoje vykstan-
cius procesus ir reiskinius. T-

steigiamas didziulis moksli-

niy sto¢iy tinklas, ypac Ark.»

tyje ir. Antarktyje, ruosia- °

mos gausios ekspedicijos, —
plaukiojancios laboratori-
jos”. Vien tik Taryby Sqjun-
goje geofiziniy mety darbuo-
se dalyvaus mazdaug 300
peeaunrs istaigu.

patikimy prietaisu sukirimo} aaa

atzvilgiu, tiek ir paties pa- |.

leidimo atzvilgiu.

Tik atominé. energija iga-

lins jgyvendinti senaja imo-|. —

nijos svajone — nuskristi j
Ménulj ‘ir kitas planetas.

Kaip atrodys raketa si va- : See

arba.
branduoliniu varikliu? To-
kios raketos -konstruavimo

uzdavinys yra uztikrinti, kad}
raketoje esantis branduoli-)
nis reaktorlus velkty esant

didziausiai temperatirai. Tai
pakels naudingo raketos vei-
kimo koeficientg. Branduoli-

kia temperatiira, bet, tempe-
ratiral pakilus,

nes. jis gali vienu akimirks-
niu pavirsti atomine bomba.

‘pavirsiul,. Tada dirbtinj -pa- |) Tai buty katastrofa raketai.
Bet mokslininkai ilgainiui, be

ahejo, isspres uzZdavia vegu-

darosi vis |.
sunkiau valdyti reaktoriy, 1

John O'Leary, CBC - TV
anounceris, kurs radio ir te«
levizijos klausytojams ir Ziil-
rétojams jau gerai pazista-
fala ee