| 2 Meo, ee, fe eT hme 7 CL. or r - -Lijaudies Balsas — es at ee | = Ce . pint a. . . f fF, ‘A=: =e rn le - ¥ "* roaadiaee “IF a a ae. 2 ae a ee Ss ne ee rae : : Be ae a SANA508 LIETUVIU SAVAITINIS LAIKRASTIS, LEEDIAMAS: LIETUVIY SPAUDOS DRAUGHOS via § Franumeratos Kain: metams $2.00; pusel mety $1.25, Atskira, kopija 5 centai. FeSto perlaidas (Money Order's} iSraSykite Lisudies Balso vazcu: RIAUDIES BALSAS | Bax 1013, Toronto 3, Ontario, Canada, most Be ort ky: L ®. 0. Station C, TIKTAL SOVIETU SAJUNGOS UZSIENIO POLITIKA 'BARNAUJA TAIKAL I® DEMOKRATHAL Soviety Sajunga Siandien yra vienintelé dalis visam pasau- n \ i F A. i i oF + + + 8 |_ te ; ah ; . - . ~ Tuo lalky, KAGa VISU sali, Fasistiny, ar gemokratialy, val- Kodel Ispanijos Liaudis Nega- dzios pataikauja agresorlams.—nsoviety Sajunga visuormet issto- : ja prieé kiekviena agresoriy, prics kiekviena agresoriams patat- | _ _kavima. Kuomet Mussolinio fasistai uzgpuolé Etiopija, Soviety 34- Mes-tia. Kanadoje, beskaity- ty Partijos Kenvencijoj pranesi- Kadanei -io prane3imas buvo la- bai svarbus, nors trumpa to pra-; negime sutraukg patieksiu vit | | | siems Liaudies Balso skaityto-j valdziq. lyje (igskiriant viena Kita madzesne salj,. kaip Meksika ir kitas),|jams, kaipe Ispanijos “haudies | froatui silpnino fronta. kurios vidujiné ir uZsienine pdhtika tarnauia taikal. réméjams. ee ee Astunto] Kanados Komuanis- | kovon pries fasistus, griebésilprirenge centralizuotai .koman- ‘kolektyyizacijos. Per prievarta !dai. Ta atlike penkta pulkg per- ma apie Ispaniig davé autorius | verte valstiecius iverti kolekty-|davé respublikinés valdzios. ko- Ralph Bates, Penkioliktos Bri-|vus.. Miestuose organizavo ko-' mandon, kurios. priesakyje, yra gados {tarptautinés} komisaras. | munas ir koncentravo pinklus jiJ | renerolas Miaja.- 7» ) ‘apsigynimu.. Tokia trockisty Jéjo Atsitaikyti TTS WHES BAESAS sega mets y ome, LdaNGIeS Eiles Koval Su Franko Ganjo politika “buvo labal Zalinga, Hes pries trockistus, kurie siunde | valstiecius kursté pries liaudiss |) norehistus prie kolektyvizaci- O hedavimas . ginkiy 108. Sid Komunistal nurodé, kad miku. kolektyvu tveri-: ¥ ToRig, | padeti paniase VISCS -mas nenaudingas. Prievarta. ko- dama. eriszta kova prieS visus baudies pattijos—socialisty, ko- ‘lektyvigacijo; taip- pat zaunga.: vidulinius munisty ir respublikony. Ta-ikain kad bitty buvus Zalinga | valddia persitikrino, jog teisybé, ciau ne visos suprato, kalp at-'armijos centralizavime. | | siekti centralizuotos valdzics. ‘komunisty priesal, ypatinga | trockistal, Saaké ant komumnistu. | kovos prices vidujinj priega. Velto: ka komunistai nurodé: 1 "emt... 4 Thui, jiems nepavyko jtikinti val-pkisty ir anarchisty taktika. Ka- 'C41g, Jog reikia imtis grieZtos| talonija, kuri ilga laika buvo po aip Komunistai Vienyio Ispanijos | trockistu ir anarchisty itaka, Uz tai tuo laiku, kada ispa- nedavé jokios pagelbos nei Ma- ‘nijos liaudis kovési su priegu,;dridui nei baskams, Jeigu Kata- 'fronte; trockistams dar ilga iai-|lonija buty laiku isejusi } mt- ‘ke buve leista skleisti smeiztus | Sius su priesu Aragono fronte, ipries liaudies fronto valdzia ne |-fasistai bity negaléje sutraukti tik per spauda, det ir per radio. |tiek daug jégy } basky kraéta. “Nebuvo jie isvalyti ir i§ armijos|Kaip Bates pazyméjo, trockis- feiliu. Todel jiems buvo lengva|tail ir anarchistai ne tik kad ne-— Isabotazuoti karg prieS fagizma.}kovojo prieS’ Franko kariuome- | jJie prisidéjo prie daugelio mi-{me, bet dar sukilimg surengé — Komunistai vedé kampanija ir | Siu pralaiméjimo. Jie leai truk-|pries haudies valdzios pastangas dé Katalonijos prisidéjima prie|surinkti visus ginklus ir pasiys- cemiralines valdzios jégy. ii 1 fronta, kur jie rejkalingi. Kalp matyti, tai dabar jau ve- Kokias Pamokas Duoda - ispanijos Karas priesus. Vadinasi, Ispanijos karas duoda labai kratijos salininkams. Jis paro- do, kad neuZtenka bati nusista- Nr..196 dideles pamokas visiems demec- - jungos aistovai pbuvo energingiausi kovotojai uz sankeljas. Ya- liau, kada Italijos ir Vekietijos fasistai uzZpuole ant Jspanijos | liandies, Soviety Sajunga pirmoji pareikalavo agresoriy sulaiky- | mo. Siandiett, kada Anglije ir Francija ir kitos salys nori suteikt. Frankui karo teises, kad uzblokaduoti Ispanijos uestus,—Soviety “nesikigimo” komiteto. Tai labai teisingas pasielgimas. frankas neturi gauti jokiy karo teisiy. nes jo valdzia nelegalé. Jo valdzla yra maistininku vaidzia, einanti pries \Ispanijos respublikos rel- kalus, taipgzi.niekieno nerinkta. Negali bata ir kalbos apie sutel- kima karo teisiy tokiai valdziat, kuri palaikoma Itahjos ir Vokie- tijos jégomis. Suterkimas: karo teisiu Franke .valdziai, reiksty suteikimg teisiy Mussolinitii vesti kara pries Ispanijos liaudi, prie’ Ispanijos ‘respublika. 7 | | Ant galo, Soviety Sqajungos spauda perspejo ir Brusello kon- ferencija, kad ji néevirsty nesikisimo komiteto talkimnke, Nuo pat to laiko, -kada Soviety Sajunga pradéjo aktyvial dalyvauti tarplautingj] arenoj, jl visuomet stovejo uz taika. Jos atstovai Tauty Lygo] visuomet siilé nusiginklavimg. Jei duty bu- ve paklausyta ty Saviety 5qgjungos nasiilymy. Siandien taikal pa- yojaus nebucy. : wen | —- Sovietu Sajunga yra Zvaigzde, wedanti viso pasaulio darbo smones linkui tikros taikos ir demokratijos. Jinai ne tik kad ko- | yra? | .|pulkus ir gynesi pagal savo su- : : |pratimg. Net ir vienos pakrai-|gimo, o pirmoj vieto} Madrida dami Zinias apie Ispanijos hav-: Komunistai Parodé|Kelha dies karzygiskuma kovoie Prics | : sukilusius fasistus ir tuo pacill | laiku jos nepasisekimus, daznai kad jie atsizad@jo savo. princi- | Kada liaudies frontas laimejo | | tai tenai buvo Kodel Baskai Pralaiméjo Kadang: Basky kraStas kata- 7 - _ OU. F * ae 1 | a . . - - 40 oF - . neers 5 >= a hespublikonai pradéj¢ Kaloe- | Apie trockistus .kalb¢damas :hkiskas, tenai revoltucinis juae- : ti apie Ivedimg karmes diktatu-! Ralph ates dar $tai ka pazy-'jimas buvo daug silpnesnis. Uz. tg ti a eagle Tames greta] wektraueitnti is statydavomes klausima, Kas ¥- ros priverciant visas _Karmes i imajo: ‘Sajunga stoja j] griezta Kove, grumoja visisau pe “ira, kad fasistai gengia pirmynigrupes klausyti centralinés ko- | 7 lengviau veikti visokieris Ispanijos priegams. Klausimai isk#o nekatta, Nes: ve visal priesingl centralizuotat darban diskrcdituoti revoliucin} ‘nybés, geros karinés strategi- daugelyje viety fasistai Ispam-|armijai, ypatingai abalero, | iidajima. Jie organizave quar. | jos haudies pasipriesinimg Nu-|tuolaikinis ministeris pirMAMia- | ehistus ir puldineje ant baany-: galéjo ir nugah. Kame priezas-: Kas, Girdi, bus diktatura. tis iy visy nepasisekimy suvo lr. Komunistai nurodinejo, kad zastis glidi stokoj vienybés. Nezitirmt to, | verstinas armijos.ir kerinés val- Ty visu nepasisekimy prie-: déios centralizavimas. _Reauos individualy terora, trockisiams | inaudos. To victon jie sltle prl- |puye veri jrankiu, kad Ispanijos jrengti miases, organizuotl Jas. | ictal prikalbinc. anarelstus liaudis i8 pat karto griebési la-/O’kad parodyti pavyzdl. kaip ta uzeriebti Semes stambiy - zem- bait smarkios kovos, ji kovo}o|jvykdyti, jie pradéje organizuo-. neorganizuotai, pasidalinusi, |ti penkta pulka, taipg: aiskinti Kiekviena. partija turéjo savo|maséms, ka reikia daryti, kad! isgelhéjus -Ispanija nua paver- pos Zmonés nesutaré. Ralph su-!nuo uzémimo. | vodé, kad dar uz Madrido vie-|' IS pradziy penktas pulkas bu- jas socialisty birys atsisaké|yes sutvertas tik is keliy tuks- Valaziy). To resuliate, fasistar apkaltr no lroomunistus if sceilistus he- tvarkés ir terere organizavime. Ypatingal davé gera pregy Ku- higaims. nes. ugpuclimus 8M sulauké atsakymo i savo karste. bagnyciy ie panaudojo kirsini- jos. Daznai atsirado iSdaviku. ‘Kune isdave priesui visas Bas-. @u,-ant desinivju vady ir tt. ky paslaptis. Todel fasistame Nekuric anarchistai. kurie savu buvo lengva nukariauti, ta krad lniku labai dagnai naudodavo! ta. nors tena buvo jégu atlai- kymui.dar cdidesnia prieso. falpg? troc-: Prie to galima pridéti ir troc- t | F..1 : 1 fa: © Ja jJokic démesio. Tad netenka ste petis, kad jis, neprates pric vi- ‘sOkiy tusciazodzriavimu ir neni damas frantas, neguléio sudo - |Anksciiu-1 panas. nekreipdave ciuisiu pries fasizma. Norint lai- méti prie§ fasizma, reikia Zino- ti daug dalyky. | Pirmiausia reikia suprasti, kad vienybé viduje yra_ biti- mausias reikalas. Be vienybés tarpe haudies sroviu kara vesti labat sunku, nes viena partya reikalus veda taip, d kita taip. Kita, reikia gerai centralizuo- tos armijos. Pradzia karo paro- de, kad kiekvicnos. partijes pul- ky buvimas netinka karui su sriesu, nes tarp ju susiklausy- mo nera, neziurint, kad ir yra sudaryta vienybés sutartis. Ant galo, reikiz. politinio su- | pratimo, Nesugebéjimas pazinti {vidujinius priesus duoda proga isiskverbti } vidu jvairiems prie- sans ir ardyt! liaudies eiles, KOvoje prieS fasizma supuves -yoja uz taika ir demokratija, bet parodo ir pavyzdj, kaip ta de- mokratija ir taika gali biti ustikrinta visam pasaulyje ir ant vi- sados. Tenai Zmonés panaikino salyges, kurios Kursto “mones prie Karo, panaikino tg klase, kuri surengia karus del pasididint- juoti pagelba kitam socialisty yuriui, nes bijojo, kad jis ne- - | . ara eae us ro e. tanciy kareiviy, Bet kuomet tam mul fasisty prics revolivein} Ju- pulke buve ivesta. draugiska i dejimg i nuredineqmul, jog ‘te ir Juliaus bida, rimtai tuo su. teks amunicijos ir pasku neiu- disciplina, susiklausymas, tinka- jliaudies fronto valdazia nesuge- ‘mes galime rasti tik Soviet Sajungo}. i bs ee 2? eee r mo pelno. Soviet! Sajungoj néra kapitalisty, kuriems Karas yra r - ‘ a a Lao . = se . 7 . . tokia pat priemoné pelnui padidinti, ‘yap ir algy nuxapoymas. Tenai néra tu kapitalisty, a pa kojomis sumindzioja demoxra- tines Zmoniu teises, kad uzgniauct! ju orgamzacias IP UNljas H -paskui priversti dirbti jiems: uz a? algas. Tenai néra tokiy ka- pitalisty, kurie kursto tauta pries tauta, kad tuo bidu atkreipti gmoniy akis nuo vargo ir nue kovos prie’ tuos. kurie imeta Juos 1 ta varga. a | | | | Minint dvidedimtmetines Sovietu Sajungos gyvavimo sukak- tues mes visi darbo Zmonés turime atydziai tq viska perzvelgtt. Nes jei mes novime. laiméti, norime uztikring taikg ir demokra- tija, mes taipgi-turimne nusikratyti {yu Zmoniy, kurie yre didziausi rés kuo apsiginti save. To re-|mas maisto ir kity dalyky pa- ba palaikyti tvarka. Tas daug ce rh tultate, priesas nugaléjo abu.|skirstymas, pulkas pradejes taip | prisidé jo” prie fasistu sukinmo Jei butu-buvus vienybe, jei abulsparéiai augti, kad per kelis |Suorganizavimo. ‘arial bitty kovoje sutartinai,/ ménesius drieSas bitty negaléjes nugaleti. | yyru. 'Pradzia] karo Ispanijo] buvn- : si didd#iausia anarchija. Komu-|bavosi ir kitose dalyse,.tarp ¢l- iistai veike sau, socialistai sau, | viliy Zmoniy, aiskindami, kg. rel- anarchistai sau, o trockistai!kia atlikti, kad-apsigiati nuo fa- sau. Ypatingai trockistal’ vede]sisty ataky. — Lo Tokiu bidu komunstal mascs cess E talinga politika. Jie vietoj stoti | A a a, taikos ir demokratijos priesai. rumplau tariant, jel mes norime, | | | | ; - kad taika ir demokratija viespatauty, mes turime eit} prie SoCo” | “stinés santvarkos isteigimo, kas reiskia panaikinima klasines | ! iT : santvarkos, prasahnima. kapitalistings santvarkos. © pavyadziy , ‘ao =: Be . . —_— —s ~ wad LYVUGTa Soviety Sajunga, taikos ir laisves SMELDE}2 | CCF. VADAI KEICIA SAVO ATSINESIMA LINKUL SUVIENYEO FRONTO — | | Ar tai Ontarijos rinkimy revultatu itikinti, ar tai pastebéje, kad reakcijos pavojus nuclatos auga, CCR vadai aymiai pakeite savo atsinesima } visy progresyvlu jegu bendradarbiavima. _ Edmontono miesto valdybos rinkimams sudarytas suyvieny- | r r oy be + 4 i FJ tas frontas iS.visu progresyviy sroviy, neisskirlant nel CCF nel Sacial Credit. Q tik prieS kelias sqvaites tenal CCF’ state kandi- datq pried liaudies organizacijy palaikoma, kandidata. Montrealo distrikto CCF _konferencijo) Kalbejo nacionalis CCF sekretorius ir smarkiai agitavo uz -bendradarbiavima su kki- tomis progresyvemis srovemis. Tai labat dziugmanti kalba, kurig visos Kanados darbininkai sirdmgai sutiko. Numatoma, kad Mon- treale taipgi susidarys platus progresyvus frontas pries react}, os 2 tenal. a , ee Taigi, kaip matote, padétis Hanadoj, kas lietia liaudies fron- ay ee (Pranesimas, skaitytas J. Ja-| nAonlo pamineyme 1937 m. gegu- aes mén.. 29 d. V. D. Universi- |. tete, Pranesimo autorius yra bu- ves artimas J. Janonio drau- gas.—-K, Red.}. Kai subrendusi sgmoningumu. Birzuose J. Janonis isgyveno iki 1? m, ammaus, tal gal ir ous svarbiausias brendimo laikotar- pis, per Kur] iSsikristalizavo jo pasauleziura. - Ivertindamas to momento reiksme, pasistengsiu yuo visapusiskai ir issemiat, nors if trumpai, kiek leidzia at- muintis, nusviesti Juliaus Jano- mo jaunystés dienas. v. danonis kiles i§. vargingy darbininky, kaimo grytelninky kelia ir] gyvemma: gauti -gerg tarnyba, suomeniniy tiksly. isauges iki 124,000, Komunistai, zinema, tap car- | Daugumas musy tame amzluyjé mokemés, kad gautumém gera pazymi, kad laimingat persiris- tumém is klasés i klase. Tokios paziliros j mokslg -veliau persi- mokslas téra tik tam, kad butu galima aukstesne aica, sekmingai kopti is Katego- rijos | gategorija. ¢. Janoniui to- kia paziura buve sveiima.~ Jis mokési tam, kad Zinoty, kad. i- gyto mokslo pagethba sickty ne siaural egoistiniy, bet placiai vi- = = siekdavo. 7 : fkuris tik jam Kiudave, isnapri |nédavo pagrindiniai ir } 3] duo- Kiti ‘Prion Nezifyint to.. kad komunis- _—<—_ ss _—_— ee ee fy ir besibastanciy draugy taré ; J. Janonis buvo labs: ramaué budo. Nesikarsaiuodava. neiss- éokdavo. Tal, ka gaudavo save jautriais juusmias, cisdav per savo’ proto prizma. if 1Srelks: davo aiSklal ramial ir fikshian , - - wee ‘al buve nepaprasta jo amznut Syki ka sugalvojes, siekdave atkakliai,. vésispyrusiai, Kol pa- Kiekviena kiausina dave sisky, iSsemiant} atsaky- mi. Pavirsutiniskuine ir lukiic -butafurninio efekto nemer dave. Su draugais ‘visuomct buve draugiskas i nuogirdus. Del to- TUN jauAGs Mergaites ir ne iberalizmas, kuris reikalauja. Tae ; ke fvelsiy visiems, labai zalingas. ‘mele. Mes, artimieji draugai |gapalere valdzios toieracija Feral zinodami susidariusia bik: trockistams {spanijos liaudziai kainava daug kraujo ir gyvy- biu.. struplmome ir bijojome, kad jis nericisdave. netekes viltics, ors nelaukto. Matilda Karlin is dakies pati suprasdama. is da- hes musyu patariama, J. Janoniui buvo mandagi ir draugiska. Ta’ ‘draugus. 7a. moe eh 1909-1918 m. buve porevotiu- | ims 18035 m. laikatarpis. Ka: {UTI musi téeval ar artimie] -Ktyvial dalyvavo 1905 m. judé. Pas visus buvo pgyvi tu ime, wdringu mety atsiminimai. Kai! turie gi su pasididziavimu ga- 'ejome prisiminti, kaip platino- me ir klyjavome proklamacitss ir, nors budami mazi, jau prisi- céjome prie revoliucinic zudeji- no. Tad pas dangell misy gana gal ir pagelbtjo Juliui atgauti | : | pusiausyyra. Apie jo nclarmin- ‘tams pavyko jtikinti, jog relka-ie9 meile Zinojo visi. aimojo ir ‘linea centrainé komanda ant Vie mokytoiai. Taciau tick visu bu- “su armijos daliy, jog rebkalinga!yo cerhiamas, kad niekas‘neié- ‘yiska suorganizuoti. karo vedi-: drjso ig jo pasijuokti, ji pasiep- 3 ti, kaip kad iokiais atvéjais elg- | davosi su kitais mokslé drau- us, Mokytojai nedaré jam jo- iikiu pastabu ir per pirstus 21- ‘rTéjo i tai. kad jis visai wzmirso 'mokytis, State jam gerus pazy- iralas ir tikéio, kad tai visa per- 15 Ir kad jengval pasivys. savo | Truko tai apie puse | icty, ir Julius save nugaléic. Jang tai jam. kaimava. su pa- vigubinta energija jis vel’ eme- 1 darbo. Pasivije, kas buve pra- sista, ir zenge tolhiau senaza va- neiskrésty ke | 7 | Ar Ispanijos hiaudis Laimés Sis klausimas labai daugeli amoniy kankina nuo pat karo pradzios. Bet teisingai atsakyti hegalima ir dabar. Kaip Ralph Bates nurodé, Ispanijos liaudies armja yra jal geval paruosta. Jos industrija taipgi perorgani- zuota, Vienybe tarp ivairiy sro- viy dabar daug didesné. Bet to visko karui laiiméti dar neu. tenka. : | Jei Anghija ir Franeija ir to- {ilau taip elesis. liiaudziat kara vesti bus sunku, }Anglija su Francija leidgia fa- | SIStuMsS gabenti karitlomene, a- minicija ir viska kita, -o Ispa- i2J08 lisudziai neparduoda nie-- ko. Dar -daugiau: jes primygti- nal reikalauja, kad Frankui bi- tu duotes karo teisés. -O jei Prankas gaus karo teises, | jis galés blokaduoti visus Ispanijos uostus. Vadinasi, nejleis 1 Ispa- nija nieko. Ar jis galés tq pada- rytt, ar jis turés pakenkamal jins [tahja, Vokietija ir kitos lfadistinés Salys. | | Jei'Frankas tas teises caus; tat uz tai bus kalta Anelija ir jos drauge Francija. . Vienmtéle Ispanijos. Liaudies Drauge tai Ispanijos . jegy? Tarp. dam. laivy pasko- - -to perspektyvas, néra faip jueca. Viskas, ko dabar reikia, tal sraziy pastangy. Ypatingai reikia ant visadas apsivalyti nuG smulkmenu, nuo mazy dalykeliu. ant Ruri daug diskusuojama. Visas smulkmenas reikia mesti | Song. okiriumal tais klausime- Taig pranyks patys, kuomet dus draugiskai veikiama svarvial- | siais klausimais. - : , 1 L a a ae i - LTAUDIES BALSAS TURI BUTI ORGANU VISY | KANADOS LIETUVID ORGANIZACHY Tarpiautiniamg Kanados darbo mmoniy judeyme yra ZWie- / ma. kad Kanados lietuviy liaudies. frontas stovi ant aUKSCiAUSsiO laipgnio, palyginus kitas Kanado) egancias jautas. Tarptautimis | judéjimas Kanados lietuvius stato uZ pavyzdi kitoms tautoms ir: hendrai visani darbo Zmoniy judejimui. Jis sake: Stal, zilirekit, seimos, Mazas budamas maté, kaip sunkiai pelné juodos duo- nos kasnj jo tévai. Kiek patge- jus ir jam teko imtis tokio pat sunkaus darbo. Jo ir jo arti- mujy gerbuivis parejo tik nus sunkaus, nuolatinio ir jtempto darbo. Veltii, pripuolamai, per laime, 18 kieno nors malonés ne- iskrito né vienas duonoes trupi- nelis. Jau priesmokyklinése vai- kystés dienose J. Janonis jsisa- monine, kad tik nuolatinis ir j- temptas darbas: yra visokio gé- rio saitinis, kad viskas atsiekia- . | kiy teigiaray ypatybiu J. Jane: J. Janonis, be abejo, buvo ga-inis buve visu gerbiamas ir 36 bus. Bet gabumas buvo ne vie-|yvardas buvo ininimas tik su g)- nintelé ir gal nesvarbiausioji y-|lia pagarba. Apie jo: issilavini- patybe, iSskyrusi } is draugd) ma galima spresti is to, kad bil- tarpo. Jis buve ypatingai darbs-|damas 16 mety jis jau rase la- tus, darbstus be saiko, iki uési-| bai turiningus ir graZius evéras- mirsimo. Mes, jo draugai, nors ius, laisval skait@ knygas vo- ir jaum budami, supratome, kad kieciy ir pranctizy ‘kulbomis iz | per didelis atsidavimus Garoul!daré 18.ty kalby -vertimus. Taip nevisuomet gai iSeiti } gera. To-- pat, kiek pamenu, jis geral mo- dei daznai uzsukdavome pas J.|kéjo ir kaimynine latviu kalba. Janon} ir beveik prievarta is-| Jokiu pramogy J. Janonis ne- traukdavome ji pasivaikScioti,’mégo, Gyveno labai skurdziai, ima tik per darba, o ne per ko-. nasimaudyti. J. danonis meégda- isa. Cek uzdarbiaudamas Pa- vo gyvenit vienas, nes nuolati- -mokomis. Berods, biidamas I{-1e oksti buvo isiskiepijusios revo- lncines, demokratinés idéjos. Sa | ‘ ae | , ‘ ajungai, kodel ji neremia Is- Nepakentéme caro, sickéme|P@J0s, kodel neduoda ginkly nepriklausemos Lietuvos, tau-|!" #™Muntcijos. Bet tie,-kurie ko- unés kultiros, ity seen go laisviy, nepakentéme pony ir|*@lba visai kitaip, dvarininky. Musy Sikis buvo—]. B8iph Bates pazyméjo, jog laisvé. lygybé, brolybé. Buvome |J°! Ne Sovietu Sajunga, tai Is- kupini gery nory ir energijos panijes haudis nebuty issilal. kovoti uz geresnj, Sviesesnj ry-| si nei keliy ménesiy. Pirmo- toju. Turéjome drasos. pasiry- j HS: dienomis,. kada Ispantjos zimo ir. jatinatvisko entuziazmo. ; /audis. buvo. veik beginkle, ne is Norejome griauti senojo svieto Kur kitur Ji Bavo ginkly ir amu- “virtoves, bet: nezinojome kaip| MC os, taipgi orlaiviy, kaip is Daugelis prikaisicja Soviety demokratiniy | ¥0J2 ‘spanijos armijos eilése, Hetuviai turéjo platy lietuviy kongresq. Po xongreso, visose lietu- vii kolonijose buvo isrinkt: komitetai. Jie rinkti masimiuos susi- rinkimuos, Vadinzsi, organizacijy narlal, neor gs 3 ma) dee 3 Kivkviename warde darbo zmohés turl panaslar sudaryul ‘komite- tus. kurie vadovauly rinkimueose ir yisuose darbo zmonzy jude- t . . . | “EMUOSse. ws an}. ‘ - se | Bet tuo laiku, kada Kanados’ lenivial yre pazenge pirmyn ty komitety rinkime dalyvavo ne tik ivairiy bet ir neotganizuoti. Tg turi daryil Ir visur. i kry nors aukséiausiy esybiy ma-|néje draugy kompanijoje nebil- | | - |tu buve galima daug laiko pa- lone. Jo proletariska kilmé, vaikys- téje pakeltas skurdas, lgautas paprotis sunkial’ ir jtemptat dirbti, ganyli zyvulius nuo tam- sos iki tamsos, daboti juos per Kiaura cdieng, kad neleity i ja- svesti darbui. _ oj, Janonis mokesi nucdugniai ly sistematingai. Vienodai gerai yis isstudijuodavo ir Yinojo visus destomuosius dalykus. Jis ma- tematikas, kaibininkas. istori- klaséjc, gyveno pas viena ama-|_ tininkg tiesiog’ nepalenciamal tvankiame, drégname ir Salta- me kambaryje. Bet J. Janonis to lye ir nepastebejo. Pik arau- fy patariamas if SplrlgmMis, par. keite but. | Neziftvint sunkiy ir nepalar- lir nuo ko pradéti. (Bus daugiau} soviety Sqjungos. * | “Ispanui nereikia aiskinti, ke Soviety sajunga jam davé,” pa- ‘reiské Bates, “nes jis kiekvieng Sint i Duktery Draugiias valanda savo rankose laiko So- oS Valu “4 viely Sajungos Sautuva, kuris [yra aeons p> jo draugas.” Pirmomis dienomis tik Sovie- pasirodydavo virs tu orlaiviai Pant nei religiniy, Siuo laiku darbuojasi darbo zmoniy naudai. ‘Lo- del aprasymas apie ty organizacijy veikimg nebus nel kiek pries organizaciniai, ju spauda dar vis ant vietos. Liaudies Balsas. dar wis skaitomas vienos srovés organu, nors iki tam tikro laipsmo jis naudojamas ir Kanados Lietuviu Kongreso komitety, Spau- dos klausimu:reikia daug ka keistl. | Kadangi Liaudies Balsas yra vienintélis lietuviskas iaikras- tis Kanadoje, jis turi virsti visy Kanados hetuviy organizaci]y ‘tarnu, negiarint to, kad ne visos organizacijos yra prisidéje prie jo isbudavojimo. Visos Kanados Hetuviy organizacijos, neissii- tiaudies Balso vedawig. politika. Todel nei viena organizacija ne- cali manyti, iog Liatidies Balsas atsisakyty jt reikalus patenkint. .- -Populiarizacija visy Kanados lietuviu organizacijy veikimo per Liaudies Balsa lebet reikalinga, nes tik tokiu keliu galima }- -traukti-j tas organizacijas tuos lietuvius, kurie dar nepriklauso vus ir nepridaryty nuostoliy, tu- rejo dideles jtakos J. Janonio tolimesniam gyvenimu, 30: bi- dul ir galvosenai. /: Janonis moksla pradeca Rirzy pradzios (dvikiaséje} mo- kykloje, kurig labai. gerai bai- gia 1909 m., draugy apdovano- |tas “Saliameono” titulu. Tais pa- Clais. metais jis jstoja 1 Birzy keturklase mokykiag. Kai kune }i pazinojome anksdiau. Atéjo mokyklon su “Saliamono” var- du, rimtas, ramus, savim pasi- ‘ikis. Nuo pat pirmos dienos, Savo giniy ir gabumy déka, vi- Su draugy buyvo pripazintas ir kas, gamtininkas ir tt. Kiek pa- | kiy salygu, jis visa leika tvirtai, menu, Maza isimt) sudaré palsy- | sistematiskai ir auoseklial kope ba, kurioje jis buvo ‘kick siip-|i vis auksStesnes mokslo, ziniy ir nesnis. Apskritai, if visy moks-|lavinimosi virsines, Rodos, ne- lo daiyky gaudavo pénketukus.;galéjo bit jéeu ir aplinkybiy, Jo jprastas biidas visita ismokti| kurios ‘galétu jam sukliudyti rr studi juoti dagrindinial, leidc| jam sickti ugsibrézto tikslo ir jam geral suprasti iy jsisagmo- | iSvesty 7148 pusiausvyros, aint? kiexvieng dalykg. Todél: Déja, . visai _netikétai net jis tofimesn} kursa latai lengvai! mums, jo arvimiems drauganis, suprasdavo ir pamokas ruosti/ioksai nelauktas susitrukdymas Jam daug laike nereikéjo. . ‘jvyko. Tai buvo pabaigojc 1912 Wisq atlickama laikg J. Jano-lm., binant J. Janoniui IV kla- nis pasvesdavo skaitymut kny-' séie. Jis tada visais savo skai- ‘guy Kiek tuo laiku buvo Birzuo- | dricg sielos palinkimais jsimyleé- se,knygy ir knygyny, viska J.| io i savo vienklase moksio drau- [ir tesis tki kovo 15 dienai, 1938.|sunkiy sglygy, Jdhonis perskaité, Skaité nevien nei jokiai otganizaciiai- Kas liecia: Liaudies Belsq, jis pasirenges - patarnauti visoms Kanados lietuviy organizacijoms ir budavoit * . jas, nes juo stipresnés organizacijos, tuo stipresnis ous liaudies - tndéjimas uz taika ir demokratyja. — ) ? - Binowaa, tuomi Liaudies Balsas nesitilo atsisakyti nuo ty laik- - paStiy, kurie yra-caudojami dabar. Bet ty laikrastiy neuztenka. “-Norint, kad miisu organizacijy veiklg matyty platiausios Kane- dos lietuviy masés, reikia atvaizduoti jj Liaudies Baise, nes. tik Liaudies Balsas yra skaitomas visu progresyviy Kanados lietuvin. ivertintas kaipo pirmutinis. Uz- émé savo vieta klaséje, kaip jam briderancia, iskovotg, a ne kai- po rezuitata laimingai pasibat- gusiy egzaminy, po dideliy dre- béiimy ir abejojimy. © Ts draugy tarpo- Jd. Janonis skyrési ne vien savo Ziniomis ir gaburais. Jis pasizyméjo visis- . . taj, ka, gaudavo, bet setematin- gal nagrinédavo jj doplinan ius klausimus, atskiras mokslo a- kas. Retkiamy knygy jis ie$ko- davo ir surasdavo, Igsilavines | kytis ir pamoky metu nieko ne- buvo ne pagal amfiy ir visapu-;maté, nieko negirdéjo be save siskai. J.. Janonis visgomet su : | knyga, visuomet u% knygos. Ne- matysi jo betikslisi vajkStinian- genees ntic gavo klasés Qraugi. ; F ge Matilda Karlin (latvaite). Jo charakteris pasireiSke ir .cia. Piymiau jis visk3 uzmirsdavo del mokslo, dabar viskg uzmir- So dél meilés. Pamirso net mo- Imyiimos Matildos. Julius per daug toli buvo pe- LS - = | Spilio 24 disna ivysusiame |apkasy ir kaudavosi su -priego Centro Komiteto posédyje, su-|orlaiviais. Dagnai.vienam orlai- lye daugumos kuopy pageidavi-|viui tekdavo atremti bent de- my, Centro Komitetas ‘nutare|Simti Italijos ir Vokietijos or- skelbti dvicjy ménesiy naujy |laiviu. — . | nary gavimul vayy. Vajus pra-| Soeviety Sajunea suteiké dau- sides sausio 15 dieng, 1935 m.}giausia paramos. ° neZziirint ty | kokias Soviety reek 7 Sajungai tenka “sutikti. Reitkia Jstojimo mokestis sulyg visu |atminti, kiek SSRS laivy buvo jkuopy tarimy, privaloma imti|uépulti fadistiniy: piraty. Prie to, siandicn Soviety Sa- - per puse, kaip konstitucijoj n- statyta.-"Centro Komitetas pa-i junga yra vienintélé Salis vi- skvre uzdnot}, kad visos kuopos|sam pasaulyje, kurios: atstovai lalke busimo ‘yajaus - privalo|be pertraukos gina ispanijos gauti 150 maujy nariy ir praso! liaudies pus¢e Tauty Lygoj ir ne- kuopas iskalno ruoStis i darha,|sikiSimo komitete. Jei né Sevie- kad kvota ispudyti net su kau-| ty Sajunga, tai Anglija biity se- pu. Tad kuopos stengkites uz-|nai pardavusi Ispanija ltalijai sideti kvotas ir skelbkite span- | ar Vokietijai: doj. ik. Narusevicius SDEKLSP.D. CK. Sekrt.. - $3 Gore Vale Ave., Toronto, Ont. | soviely Sajunga yra didzian- sia haudies tvirtové. Minédami dvidesimtmetines jos gyvavime sukaktuves, pareikskime jai sa- vO solidaruma, a : ss ; 6d. Yila i e, EN WL ME et Se We a." nL, E rae" Mp a itt in Ge Ce . a tay _ mi: moo